2023-06-28 Nr. AB-12804-3-61-3-01808-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-33-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01808-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Entogama“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-95-1188/2023 pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Entogama“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Entogama“ skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi priimta pareiškėjo mažosios bendrijos „Entogama“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) skundo dalis, kurioje pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. KT_04_06 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2021 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 3JA-176(8.14E) (toliau – ir Raštas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 metais Agentūra paskelbė kvietimą teikti paraiškas paramai ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse (kai verslo plano įgyvendinimui mokama išmoka) gauti. Paraiškas buvo galima teikti nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Siekiant vykdyti Agentūros remiamą ekonominę veiklą ir teikti paraišką paramai gauti, 2019 m. gruodžio 9 d. buvo įsteigta Bendrija, sudaryta sutartis su Bendrijos vadove. Pareiškėjas paraišką paramai gauti (verslo planas naminių svirplių veisimo, auginimo ir šėrimo paslaugoms teikti) Agentūrai pateikė 2019 m. gruodžio 23 d., o 2020 m. kovo 5 d. Agentūra išmokėjo 8 610 Eur avansą. Pareiškėjas 2021 m. sausio 26 d. pateikė mokėjimo prašymą likusiai paramos daliai išmokėti. Agentūra 2021 m. balandžio 30 d. atsiųstu raštu pranešė pareiškėjui apie Agentūros 2021 m. balandžio 27 d. priimtą Sprendimą ir pareikalavo per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pervesti į Agentūros sąskaitą 8 610 Eur skolą. Sprendimas priimtas dėl to, kad pareiškėjas vieną iš reikalavimų paramai gauti įvykdė per anksti, t. y. pareiškėjo vadovės darbo vieta buvo sukurta 2019 m. gruodžio 9 d., o ne po 2019 m. gruodžio 23 d. – po datos, kai pareiškėjas pateikė paraišką paramai gauti. Pareiškėjas pasinaudojo Sprendime nurodyta apskundimo tvarka ir 2021 m. gegužės 5 d. pateikė skundą dėl Sprendimo Ministerijai, kuriame nurodė, kad savo įsipareigojimus įvykdė, 2019 m. gruodžio 9 d., o sutartimi sukūrė darbo vietą būtent remiamo projekto vykdymui ir prašė panaikinti Sprendimą arba leisti sukurti 1 naują darbo vietą iki paraiškoje planuotos projekto veiklos vykdymo pabaigos, t. y. iki 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau skundžiamu Raštu Ministerija pranešė, kad Agentūros Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

3. Pareiškėjas teigė, kad Agentūra nenustatė jokių pažeidimų įgyvendinant verslo planą, išskyrus tai, kad darbo vieta buvo sukurta 14 dienų per anksti, t. y. 2019 m. gruodžio 9 d., o ne po 2019 m. gruodžio 23 d., kai buvo pateikta paraiška. Pareiškėjas iš esmės įvykdė savo įsipareigojimus – iki projekto įgyvendinimo pabaigos įsteigė darbo vietą, įgyvendino verslo planą, įsipareigojo kontrolės laikotarpiu išlaikyti nesezoninę darbo vietą ir mokėti ne mažesnį kaip 1 minimalaus mėnesio atlyginimo (toliau – ir MMA) per mėnesį darbo užmokestį. Darbo vieta sukurta remiamai veiklai, nes sutartis dėl darbo vietos suteikimo sudaryta likus 14 dienų iki paraiškos paramai pateikimo. Pareiškėjo veiklos rezultatas įgyvendinant su paraiška pateiktą verslo planą niekaip nepasikeistų, jei sutartis dėl darbo vietos būtų sudaryta 14 dienų vėliau, t. y. po paraiškos pateikimo. Sutarties sudarymas prieš pat paraiškos pateikimą, o ne po jo, nesukelia jokių neigiamų padarinių įgyvendinant paramos tikslus.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Agentūra pareiškėjo mokėjimo prašymą vertino pabrėžtinai formaliai, neatsižvelgė į tai, kad darbuotojo įdarbinimo data neturi jokios neigiamos įtakos remiamo projekto rezultatams. Formalus pažeidimas negali suponuoti sankcijos taikymo. Agentūros Sprendimas yra formalus, neatitinka viešojo administravimo principų, o teiginiai, kad darbo vieta nesukurta, nemotyvuoti. Agentūra nevertino darbo vietos sukūrimo 14 dienų prieš paraiškos pateikimą pasekmių, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Dėl tų pačių motyvų nepagrįstas ir neteisėtas Ministerijos Raštas, kadangi jame remiamasi iš esmės tais pačiais motyvais, kurie nurodyti Sprendime.

5. Pareiškėjas pabrėžė, kad situacija, kai darbo vieta įsteigta prieš pareiškėjui pateikiant paraišką, susiklostė dėl atsakovų kaltės, nes, skelbiant kvietimą teikti paraiškas, jame buvo pateikta klaidinanti informacija – nei kvietime, nei jame nurodytuose dokumentuose, tuo pačiu ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklėse, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), nėra nurodyta, kad paramai gauti darbo vieta turi būti įsteigta po paraiškos pateikimo – nurodyta tik tai, kad nauja darbo vieta turi būti sukurta iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos. Pareiškėjas tuo ir vadovavosi.

6. Pareiškėjas akcentavo, kad tik pateikus prašymą galutinei išmokai, iš Sprendimo paaiškėjo, kad pagal žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3D-718 patvirtintos Projektų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, rodiklio „Naujos darbo vietos sukūrimas ir išlaikymas“ pasiekimo vertinimo metodikos (toliau – ir Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodika), kuri nebuvo nurodyta tarp su kvietimu paskelbtų dokumentų, 7.4 papunktį naujos darbo vietos (naujo etato) tinkamumo sąlyga projekto lygmeniu – kad nauja darbo vieta turi būti sukurta po paraiškos pateikimo iki projekto / verslo plano įgyvendinimo pabaigos, o šiame punkte nurodyti žodžiai „po paraiškos pateikimo“ kvietime ir visuose kituose su kvietimu skelbtuose dokumentuose nurodytuose reikalavimuose dėl naujos darbo vietos sukūrimo buvo praleisti. Dėl to pareiškėjas iki Sprendimo gavimo manė, kad reikalavimą dėl naujos darbo vietos sukūrimo įgyvendino tinkamai.

7. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra 2021 m. balandžio 2 d. prašė pareiškėjo nurodyti įmonės vadovei numatytą mėnesinį darbo užmokestį ir pateikti dokumentus, įrodančius darbo užmokesčio už kiekvieną mėnesį išmokėjimą vadovei nuo 2019 m. gruodžio 9 d. – vadovo mažajai bendrijai paslaugų teikimo sutarties pasirašymo datos iki projekto įgyvendinimo pabaigos. Jei bent šiame paklausime Agentūra būtų suteikusi pareiškėjui informaciją, kad darbo vieta įsteigta per anksti, pareiškėjas būtų turėjęs galimybę imtis veiksmų tokiai padėčiai ištaisyti, tačiau 2021 m. balandžio 30 d. atsakovui priėmus Sprendimą, pagal Ministerijos Rašte išdėstytą poziciją pareiškėjas tokios galimybės nebeturi.

8. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, kad turėtų būti atsižvelgta į tai, jog projekte, kuriame pareiškėjas teikė savo paraišką, finansuojami nedidelės apimties projektai (pareiškėjo atveju paramos suma 17 200 Eur) kaimo vietovėje, todėl dalyviai negali skirti resursų kvietime nenurodytų dokumentų paieškai ir analizei, o pirmiausia vadovaujasi viešai paskelbtais reikalavimais. Agentūrai tenka pareiga aiškiai suformuluoti kvietimo reikalavimus ir kartu su kvietimu paskelbti visus dokumentus, kurių reikalavimai taikomi paraiškoms ir remiamų projektų įgyvendinimui, tačiau tai nebuvo padaryta. Agentūros Sprendimas dėl sankcijos taikymo grindžiamas Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodika, kurios nebuvo tarp su kvietimu skelbtų dokumentų.

9. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 23 d. pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška) paramai gauti pagal Įgyvendinimo taisykles. Agentūros 2020 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. KTR-160 (10.6.1) „Dėl paramos skyrimo“ pareiškėjas patvirtintas paramos gavėju pagal įsipareigotą įgyvendinti Projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Ūkinių gyvūnų auginimo ir priežiūros paslauga“ (toliau – ir Projektas). Pareiškėjas kaip paramos gavėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą ir sukurti 1 naują darbo vietą.

Pareiškėjui 2020 m. kovo 5 d. išmokėtas 8 610 Eur paramos avansas. Pareiškėjas 2021 m. sausio 26 d. pateikė mokėjimo prašymą bei darbo vietos sukūrimo įrodymą – 2019 m. gruodžio 9 d. vadovo mažajai bendrijai paslaugų teikimo sutartį, kuri pasirašyta prieš Paraiškos pateikimą. Pareiškėjui 2021 m. vasario 12 d. raštu nurodyta dėl neatitikimo ir paprašyta pateikti dokumentus, įrodančius naujos darbo vietos sukūrimą. 2021 m. vasario 18 d. buvo gautas atsakymas, kuriame nurodyta, jog kitos darbo vietos nesukurtos ir pateikta pareiškėjo nuomonė, kad sudaryta vadovavimo sutartis yra tinkama forma įgyvendinant tikslus ir įsipareigojimus, sukuriant ir išlaikant naują darbo vietą, kadangi darbo vieta buvo sukurta įgyvendinti Projektą.

Agentūra 2021 m. balandžio 2 d. raštu paprašė pareiškėjo nurodyti numatytą mėnesinį darbo užmokestį ir pateikti dokumentus, įrodančius darbo užmokesčio išmokėjimą vadovei K. P. nuo minėtos paslaugų teikimo sutarties pasirašymo datos iki Projekto įgyvendinimo pabaigos už kiekvieną mėnesį. 2021 m. balandžio 8 d. buvo gautas atsakymas į paklausimą. Paramos gavėjas nurodė, jog vadovavimo sutartis pasirašyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą. Atsakyme pareiškėjas taip pat nurodė, kad vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklėmis iki Projekto įgyvendinimo pabaigos Bendrija įsteigė darbo vietą;

Bendrija yra įsipareigojusi kontrolės laikotarpiu išlaikyti nesezoninę darbo vietą ir mokėti ne mažesnį kaip 1 MMA/mėn. darbo užmokestį. Tačiau darbo užmokesčio išmokėjimą vadovui K. P. patvirtinantys dokumentai Agentūrai pateikti nebuvo. Taip pat prie vadovavimo sutarties buvo pridėtas priedas Nr. 1, kuriame nurodyta: „Už vadovavimo paslaugas, kurios susijusios su įmonės ekonomine veikla, kuriai yra gauta Agentūros parama pagal 2020 m. vasario 25 d. gautą paramos skyrimo pranešimą Nr. KTR-160 (10.6.1), mokėti ne mažesnį kaip 1 MMA/mėn. darbo užmokestį.

Užmokestis skiriamas nuo verslo plano įgyvendinimo datos.“

11. Agentūra vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 23.2 papunkčiu, 52.2 papunkčiu, Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 7.4 papunkčiu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 47, 188, 189, 243 punktais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) 9, 11 punktais, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013), 2 straipsnio 2 dalimi ir teigė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė nepatenka į išimtinių aplinkybių sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįvykdė įsipareigojimo, t. y. nesukūrė 1 naujos darbo vietos, Agentūra priėmė Sprendimą dėl 8 610 Eur paramos susigrąžinimo.

12. Agentūra akcentavo, kad Sprendimas priimtas ne dėl to, kad darbo vietą pareiškėjas sukūrė per anksti, bet dėl to, kad jos iš viso nesukūrė. Teikdamas paraišką pareiškėjas patvirtino, jog yra susipažinęs su Įgyvendinimo taisyklėmis, taigi ir su jose numatytais įsipareigojimais. Paraiškos verslo plano 3 dalies „Planuojami pasiekti ekonominės veiklos tarpiniai ir galutiniai rezultatai“ 3.4 lentelėje „Priežiūros rodiklis – naujos (-ų) darbo vietos (-ų) sukūrimas ir išlaikymas“ pareiškėjas nurodė, jog 2020 m. naujų darbo vietų skaičius – 0, o nuo 2021 m. – 1. Vadinasi, 2021 m. jis planavo įkurti dar vieną naują darbo vietą, bet, jos nesukūrus, dabar teigia, kad naujai įkurta darbo vieta – tai pareiškėjo vadovės K. P. darbo vieta, nors pareiškėjo rengtas verslo planas rodo ką kitą.

13. Agentūra laikėsi pozicijos, kad Sprendimas ir jame pateikiama situacijos analizė yra išsami, motyvuota ir detali, Sprendimas atitinka visus jam teisės aktų keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Ministerijos Rašte pagrįstai nurodyta, kad Agentūros Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

14. Agentūra skundo tenkinimo atveju prašė maksimaliai sumažinti pareiškėjo prašomas bylinėjimosi išlaidas. Aplinkybė, kad prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) įtvirtintos didžiausios sumos, nereiškia, kad ji savaime atitinka proporcingumo ir pagrįstumo reikalavimus, keliamus priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui.

15. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

16. Ministerija dėstė iš esmės tas pačias aplinkybes bei vadovavosi tais pačiais teisės aktais, kaip ir Agentūra, ir nurodė, kad pagal Įgyvendinimo taisykles paramos gali kreiptis jau esantis juridinis asmuo, kuris ketina pradėti naują ne žemės ūkio veiklą. Įmonė paprastai turi vadovą ir vykdo kokią nors ekonominę veiklą. Pagal Įgyvendinimo taisykles įmonė gali kreiptis paramos naujai ne žemės ūkio veiklai pradėti. Įmonės vadovo darbo vieta, kuri buvo sukurta steigiant įmonę ir skirta vadovauti įmonei ir atlikti įmonės administravimo funkcijas, įmonės ankstesnei veiklai vykdyti, negali būti laikoma naujai sukurta darbo vieta remiamai veiklai, nes ji buvo sukurta iki remiamos veiklos pradžios, iki paraiškos pateikimo, kai dar nebuvo skirta parama ir nebuvo aišku, ar ji apskritai bus skirta.

17. Ministerija pažymėjo, kad pareiškėjas darbo vietą sukūrė ne įgyvendindamas verslo planą, o anksčiau. Iki paraiškos pateikimo buvusi įmonės vadovo darbo vieta, sukurta steigiant įmonę, negali būti laikoma, įgyvendinant verslo planą, naujai sukurta darbo vieta. Tokia darbo vieta nėra nauja. Naujos darbo vietos sukūrimas yra viena iš Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų esminių paramos skyrimo sąlygų. Šio reikalavimo nesilaikymas negali būti laikomas formaliu pažeidimu.

18. Ministerija teigė, kad Įgyvendinimo taisyklių 7.4 papunktyje buvo nurodyta, kad nauja darbo vieta turi būti sukurta vadovaujantis Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodika. Teikdami paraiškas ir įgyvendinami projektus pareiškėjai privalo žinoti ir vadovautis teisės aktų reikalavimais. Teisės aktų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Skundžiami Sprendimas ir Raštas yra teisėti.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

20. Teismas nustatė ginčui aktualias faktines aplinkybes bei apžvelgė Įgyvendinimo taisyklių 23.2, 23.3.1 ir 23.3.2 papunkčiuose, Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 7.3 ir 7.4 papunkčiuose įtvirtintą teisinį reguliavimą.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjas darbo vietos įkūrimą įrodinėjo 2019 m. gruodžio 9 d. su vadove sudaryta paslaugų sutartimi ir jos priedu. Tačiau pagal aktualų teisinį reglamentavimą pareiškėjas turėjo pateikti Agentūrai dokumentus, kurie nurodyti Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 7.3 papunktyje, t. y. kad įkurtoje darbo vietoje įdarbintam asmeniui mokėtas grynųjų pajamų dydis per metus yra ne mažesnis negu 12 MMA, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Pareiškėjas tokių dokumentų Agentūrai nepateikė, nors 2021 m. balandžio 2 d. rašte Agentūra nurodė ne tik Įgyvendinimo taisyklių 23.3.2.2 papunkčio nuostatą, bet ir paprašė pareiškėjo nurodyti mėnesinį darbo užmokestį pagal Paslaugų sutartį ir pateikti dokumentus, įrodančius darbo užmokesčio išmokėjimą K. P.. Pareiškėjas tokių dokumentų Agentūrai nepateikė, taip pat nepateikė jų ir bylą nagrinėjančiam teismui.

22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai – Paslaugų sutartis ir jos priedas – nepatvirtina, kad jo įsteigtoje darbo vietoje įdarbintam asmeniui buvo išmokėtas Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 7.3 papunktyje nurodytas grynųjų pajamų dydis. Todėl Agentūra neturėjo galimybės konstatuoti, kad pareiškėjas, kaip ir buvo įsipareigojęs, įkūrė darbo vietą ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas darbo vietos nesukūrė, tuo pažeidė savo įsipareigojimus, paramos gavimo ir naudojimo sąlygas.

23. Teismas pažymėjo, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 27 punktą išmoka išmokama 100 proc., jeigu verslo planas įgyvendintas tinkamai, kaip nurodyta Įgyvendinimo taisyklių 23.2 papunktyje. Jeigu verslo planas įgyvendintas netinkamai, išmoka nemokama (jeigu išmokėta išmokos dalis, ta dalis susigrąžinama). Pagal Įgyvendinimo taisyklių 52.2 papunktį, jeigu verslo planas įgyvendintas netinkamai (nesukurta (-os) verslo plane nurodyta (-os) darbo vieta (-os), nevykdoma pelninga ekonominė veikla), išmokėta parama susigrąžinama, o likusi išmokos dalis nemokama.

24. Teismas konstatavo, kad Agentūra pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas, nesilaikydamas prisiimtų įsipareigojimų, pažeidė paramos sąlygas ir Agentūra pagrįstai įpareigojo pareiškėją sugrąžinti išmokėtą 8 610 Eur paramos sumą ir nusprendė nemokėti likusios sumos.

25. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl skundžiamo Sprendimo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, kadangi jis yra formalus, pagrįstumą, pažymėjo, kad VAĮ 8 straipsnyje įtvirtinta viešojo administravimo subjektų administracijos struktūra. Pareiškėjas nepagrindė savo teiginio dėl skundžiamų Sprendimo ir Rašto neatitikimo šiai teisės normai, todėl pareiškėjo teiginį laikė deklaratyviu ir dėl jo plačiau nepasisakė.

26. Dėl skundo argumento, kad pareiškėją suklaidino Kvietime nurodyta informacija, t. y. kad nebuvo nurodyta, jog paramai gauti darbo vieta turi būti įsteigta po paraiškos pateikimo, teismas nurodė, kad Paramos paraiškos V skyriuje pareiškėjo atstovė parašu patvirtino įsipareigojanti iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos sukurti naują darbo vietą, susijusią su projekto veikla, kuriai prašoma paramos, ir išlaikyti ją iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (4 punktas), taip pat projekto įgyvendinimo metu ir projekto kontrolės laikotarpiu laikytis atitikties tinkamumo sąlygoms, taip pat užtikrinti atitiktį atrankos kriterijams, už kuriuos projektui suteikti balai, kaip nurodyta Įgyvendinimo taisyklių 23.12 papunktyje. Taigi, tuo atveju, jeigu teikdama Paraišką, pareiškėjo atstovė nebuvo įsigilinusi į aktualius teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti, kad ji buvo suklaidinta Kvietime nenurodytos informacijos, nes ir iš Kvietimo, ir iš Atmintinės turinio pareiškėjas turėjo suvokti paramos teikimo tikslą ir savo įsipareigojimus.

27. Teismas sprendė, kad Agentūra, įvertinusi pareiškėjo 2021 m. sausio 26 d. pateiktą mokėjimo prašymą bei darbo vietos sukūrimo įrodymą – 2019 m. gruodžio 9 d. paslaugų sutartį, atsižvelgdama į tai, kad sutartis pasirašyta prieš paraiškos pateikimą, vadovaudamasi Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 7.4 papunkčiu, kuris įtvirtina, kad darbo vieta turi būti sukurta po paraiškos pateikimo ir Įgyvendinimo taisyklių 52.2 papunkčiu, pagrįstai priėmė Sprendimą susigražinti išmokėtą 8 610 Eur paramos sumą ir nemokėti likusios paramos dalies, kadangi pareiškėjas neįvykdė įsipareigojimo – nesukūrė 1 darbo vietos. Skundžiamame Sprendime yra nurodytos faktines aplinkybes, pareiškėjo padarytas pažeidimas ir teisinis reglamentavimas, kuriuo remdamasi padarė išvadą dėl išmokėtos paramos susigražinimo ir likusios išmokos dalies nemokėjimo. Todėl Sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu ir nėra pagrindų jo naikinti nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais argumentais.

28. Teismas nurodė, kad prašomame panaikinti Rašte Ministerija konstatavo, kad, priimdama Sprendimą, Agentūra tinkamai vadovavosi ir pritaikė Įgyvendinimo taisyklių nuostatas ir Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos nuostatas, todėl sprendė, kad Sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Konstatavus, kad Agentūros Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tuo pačiu naikinti ir Ministerijos Rašto. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas)).

29. Teismas, netenkinęs pareiškėjo skundo, nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

III. 30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą, taip pat priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31. Pareiškėjas nurodė, kad teismas netinkamai taikė Įgyvendinimo taisykles ir Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodiką, nepaisė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų. Nurodyta, kad Bendrijos vadovo darbo vieta gali ir turi būti sukurta iki paraiškos pateikimo, priešingu atveju mažųjų bendrijų dalyvavimas gaunant paramą būtų neįmanomas. Iki paraiškos pateikimo sukurta Bendrijos vadovo darbo vieta laikytina naujai sukurta darbo vieta.

32. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrija, kaip ir bet kuris kitas juridinis asmuo tinkamai funkcionuotų, ji turi turėti vadovą. Neturėdama vadovo, Bendrija negali pateikti paraiškos paramai gauti. Su Bendrijos vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis (Mažųjų bendrijų įstatymo 22 str. 2 d.). Jei Bendrija pateiktų paraišką paramai gauti neturėdama vadovo, pagal Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus projektų atrankos kriterijus neįmanoma, kad Bendrija, būdama be vadovo, surinktų privalomą mažiausią balų skaičių. Tai reiškia, kad į paramą pretenduojančios Bendrijos vadovo darbo vieta gali būti sukurta tik iki paraiškos pateikimo. Ir būtent tokia darbo vieta pagal Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodiką laikoma naujai sukurta darbo vieta (5, 6.3 p.).

33. Pareiškėjas nesutiko su teismo vertinimu, kad jis turėjo pateikti duomenis, įrodančius darbo užmokesčio išmokėjimą Bendrijos vadovei. Teismas šiuo aspektu netinkamai taikė Įgyvendinimo taisykles. Įrodymai, patvirtinantys darbo vietos sukūrimą, numatyti Įgyvendinimo taisyklių 23.3.2.3 papunktyje – tai iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos sudarytos darbo sutarties, civilinės (paslaugų) sutarties kopija. Reikalavimo pateikti duomenis apie darbo užmokesčio mokėjimą, kaip patvirtinimą apie naujos darbo vietos sukūrimą, Įgyvendinimo taisyklėse nėra numatyta. Teismas turėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1873-442/2017 išdėstytu išaiškinimu, kad reikalavimai, dėl kurių pareiškėjui taikoma atsakomybė, turi būti numatyti Įgyvendinimo taisyklėse, ir tai turi būti padaryta aiškiai. Net jeigu vertinti, kad verslo plano įgyvendinimas buvo su trūkumais, nėra pagrindo pripažinti, kad Įgyvendinimo taisyklėse ir Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikoje numatytas reglamentavimas, susijęs su nustatytais trūkumais, yra aiškus.

34. Pareiškėjo įsitikinimu, jeigu laikyti, kad jis nesukūrė naujos darbo vietos, sankcija jam negalėjo būti skirta, nes nebuvo pasibaigęs (ir nėra pasibaigęs iki šiol) verslo plano įgyvendinimo laikotarpis. Įgyvendinimo taisyklių 47 punkte numatytas terminas paskutiniam mokėjimo prašymui – 2023 m. birželio 30 d. Paraiškoje nurodyta projekto veiklos vykdymo pabaiga – 2022 m. gruodžio 31 d. Pagal Įgyvendinimo taisykles konstatuoti, kad verslo planas įgyvendintas netinkamai, galima tik pasibaigus verslo plano įgyvendinimo laikotarpiui, nes priešingu atveju dar yra galimybė verslo planą įgyvendinti tinkamai. Atsakovo Sprendimo priėmimo metu iki pareiškėjo verslo plano įgyvendinimo pabaigos buvo likę daugiau nei pusantrų metų. Todėl atsakovas, nustatęs verslo plano įgyvendinimo trūkumus (jei būtų pripažinta, kad tokių trūkumų buvo), turėjo galimybę ir pareigą paaiškinti pareiškėjui, kokie yra trūkumai ir kokie veiksmai turėtų būti atlikti trūkumams pašalinti, tačiau tai nebuvo padaryta.

35. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju Agentūra nevykdė savo pareigų, įtvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 3D-563 (toliau – ir Nuostatai), 9.16 ir 9.17 papunkčiuose.

36. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

37. Agentūra, pakartodama pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, akcentavo, kad pareiškėjo skunde Ministerijai buvo nurodyta, jog pareiškėjas pripažįsta klaidą, padarytą dėl patirties nežinojimo ir tai, jog įsipareigojimo neįvykdė. Atmestini pareiškėjo teiginiai, kad teisinis reguliavimas, susijęs su naujos darbo vietos sukūrimu, nėra aiškus. Įgyvendinimo taisyklių 7.4 ir 23.3 papunkčiuose yra įtvirtintas aiškus reikalavimas sukurti naują darbo vietą. Šiose taisyklėse nurodyta, jog darbo vieta turi būti sukurta vadovaujantis Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodika.

38. Agentūra teigė, kad pareiškėjas neįvykdė Paraiškos V dalies „Pareiškėjo įsipareigojimai“ 4 punktu prisiimto įsipareigojimo, Paraiškos VI dalies „Projektų atrankos kriterijai“ 1 punktu prisiimto įsipareigojimo, todėl jam taikyta sankcija. Pareiškėjas, teikdamas paraišką, patvirtino, jog yra susipažinęs su Įgyvendinimo taisyklėmis, taigi ir su jose numatytais įsipareigojimais.

39. Agentūros vertinimu, pareiškėjas neteisingai interpretuoja įsipareigojimą sukurti naują darbo vietą. Apeliacinio skundo argumentus šiuo aspektu paneigia Paraiškos verslo plano 3 dalies „Planuojami pasiekti ekonominės veiklos tarpiniai ir galutiniai rezultatai“ 3.4. lentelėje „Priežiūros rodiklis – naujos (-ų) darbo vietos (-ų) sukūrimas ir išlaikymas“ nurodyti rodikliai, t. y., jog 2020 m. naujų darbo vietų skaičius – 0, o nuo 2021 m. – 1. Vadinasi, pareiškėjas planavo įkurti dar vieną darbo vietą (naują) 2021 metais, kaip įsipareigojo teikdamas Paraišką, bet jos nesukūrė, o ginče siekia įtikinti, jog naujai įkurta darbo vieta – tai pareiškėjo vadovės darbo vieta. Taigi, K. P. darbo vieta, sukurta steigiant Bendriją, negali būti laikoma naujai sukurta darbo vieta, nes ji buvo sukurta dar iki Paraiškos pateikimo, be to, kaip matyti iš Paraiškos duomenų, pareiškėjas planavo įkurti dar vieną darbo vietą.

40. Agentūra pažymėjo, kad Įgyvendinimo taisyklių 6, 7 ir 37 punktuose nustatyto reglamentavimo kontekste nagrinėjamu atveju sankcijos netaikymas akivaizdžiai prieštarautų lygiateisiškumo principui. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 4.19 papunkčiu, pareiškėjui pateikus mokėjimo prašymą, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, Projekto įgyvendinimo laikotarpis pasibaigė. Skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus Įgyvendinimo taisyklių 23.3.2.3 papunkčio ir Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 7.4 papunkčio nuostatas.

41. Agentūra dėl apeliaciniame skunde akcentuojamos pareigos konsultuoti pareiškėją nurodė, kad Įgyvendinimo taisyklių 52.2 papunktyje aiškiai nustatyta, kokiais atvejais laikoma, kad verslo planas buvo įgyvendintas netinkamai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas verslo plane buvo nusimatęs 2020 metais naujų darbo vietų nesukurti, o 2021 metais sukurti vieną naują darbo vietą. Kadangi 2021 metais naujai sukurta darbo vieta nebuvo, Agentūra pagrįstai konstatavo, kad verslo planas įgyvendintas netinkamai. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Agentūrą, siekdamas pasikonsultuoti dėl naujos darbo vietos sukūrimo, o Agentūra būtų neatsakiusi. Pareiškėjas, teikdamas Paraišką, turėjo tinkamai susipažinti su prisiimamais įsipareigojimais ir išsiaiškinti jų esmę, o iškilus klausimų, kreiptis į Agentūrą.

42. Agentūra laikėsi pozicijos, kad Sprendimas ir jame pateikiama situacijos analizė yra išsami, motyvuota ir detali, Sprendimas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Atitinkamai, Ministerijos Rašte pagrįstai nurodyta, kad Agentūros Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

43. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

44. Ministerija akcentavo, kad Įgyvendinimo taisyklėse ir Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikoje nėra nurodyta, kad paramos gavėjos mažosios bendrijos vadovo darbo vieta, sukurta iki paraiškos pateikimo, laikoma naujai sukurta darbo vieta. Priešingai, nauja darbo vieta turi būti sukurta po paraiškos pateikimo, įgyvendinant verslo planą, ir turi atitikti kitus reikalavimus. Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 7.4 papunktyje, Įgyvendinimo taisyklių 13.2 papunktyje ir 9 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste paramos gali kreiptis jau esantis juridinis asmuo, kuris ketina pradėti naują ne žemės ūkio veiklą.

45. Ministerija, atsižvelgdama į Įgyvendinimo taisyklių 5.7, 23.2, 23.15 papunkčius, teigė, kad įmonės vadovo darbo vieta, kuri buvo sukurta steigiant įmonę ir skirta vadovauti įmonei ir atlikti įmonės administravimo funkcijas ar kitai iki paraiškos pateikimo įmonės veiklai vykdyti, negali būti laikoma naujai sukurta darbo vieta remiamai veiklai, nes ji buvo sukurta iki remiamos veiklos pradžios, iki Paraiškos pateikimo, kai dar nebuvo skirta parama ir nebuvo aišku, ar ji apskritai bus skirta.

46. Ministerijos vertinimu, pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalį paraišką teikti gali mažoji bendrija, kurios valdymo organas yra mažosios bendrijos narių susirinkimas, o vėliau mažoji bendrija gali įdarbinti darbuotojus, užsiimti nauja veikla, paskirti vadovą. Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 5 punkte ir 6.3 papunktyje yra išvardytos darbo vietos formos, bet tai nereiškia, kad darbo vieta neturi atitikti kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Naujos darbo vietos sukūrimas yra viena iš Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų esminių paramos skyrimo sąlygų.

47. Ministerija Įgyvendinimo taisyklių 45 ir 47 punktų, 7.4 ir 23.3.2.3 papunkčių kontekste akcentavo, kad paskutinį mokėjimo prašymą pareiškėjas pateikė 2021 m. sausio 26 d. Nauja darbo vieta turėjo būti sukurta ir darbo vietos sukūrimo įrodymai pateikti su paskutiniu mokėjimo prašymu. Pateikus paskutinį mokėjimo prašymą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, verslo planas negali būti įgyvendinamas.

IV. 48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

49. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, jog nagrinėjamo ginčo esmę sudarė pareiškėjo, kaip paraiškos teikėjo, prisiimtas įsipareigojimas sukurti tokią naują darbo vietą, kurios sukūrimas atitiktų reikalavimą, kad mažosios bendrijos vadovo atlygis pagal civilinę (paslaugų) sutartį per metus yra ne mažesnis negu 12 minimalių mėnesinių algų.

50. Teismas vertino, kad nebuvo ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 23 d. pateikė paraišką; Agentūros 2020 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjas patvirtintas paramos gavėju pagal įsipareigotą įgyvendinti projektą „Ūkinių gyvūnų auginimo ir priežiūros paslauga“; pareiškėjui 2020 m. kovo 5 d. išmokėtas 8 610 Eur paramos avansas; pareiškėjas 2021 m. sausio 26 d. pateikė darbo vietos sukūrimo įrodymą – 2019 m. gruodžio 9 d. vadovo mažajai bendrijai paslaugų teikimo sutartį, kuri pasirašyta prieš Paraiškos pateikimą.

51. Buvo pažymėta, jog pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde laikėsi pozicijos, kad, sudarydamas su K. P. vadovo mažajai bendrijai paslaugų teikimo sutartį 2019 m. gruodžio 9 d., jis sukūrė darbo vietą 14 dienų anksčiau nei 2019 m. gruodžio 23 d. pateikė Paraišką tokios darbo vietos sukūrimui numatytai paramai gauti, tačiau, gavęs 2020 m. kovo 5 d. išmokėtą 8 610 Eur paramos avansą, iš esmės vykdė savo įsipareigojimus – iki projekto įgyvendinimo pabaigos įsteigė darbo vietą, įgyvendino verslo planą, įsipareigojo kontrolės laikotarpiu išlaikyti nesezoninę darbo vietą ir mokėti ne mažesnį kaip 1 minimalaus mėnesio atlyginimo per mėnesį darbo užmokestį.

52. Apeliacinės instancijos teismas apžvelgė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais remiantis buvo atmestas pareiškėjo skundas. Teisėjų kolegija akcentavo, jog apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) mažosios bendrijos vadovo darbo vieta gali ir turi būti sukurta iki paraiškos pateikimo, priešingu atveju mažųjų bendrijų dalyvavimas gaunant paramą būtų neįmanomas, todėl iki paraiškos pateikimo sukurta mažosios bendrijos vadovo darbo vieta laikoma naujai sukurta darbo vieta; 2) pareiškėjas pagal ginčui aktualius teisės aktus, kuriuose nėra reikalavimo pateikti duomenis apie darbo užmokesčio mokėjimą naujos darbo vietos sukūrimui patvirtinti, esą neprivalėjo pateikti duomenis, įrodančius darbo užmokesčio išmokėjimą Bendrijos vadovei, nes darbo vietos sukūrimą patvirtinančiu įrodymu yra civilinės (paslaugų) sutarties kopija, kurią pareiškėjas pateikė; 3) net jei vertinti, kad pareiškėjas nesukūrė naujos darbo vietos, sankcija pareiškėjui negalėjo būti skirta, nes nebuvo pasibaigęs verslo plano įgyvendinimo laikotarpis, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad sankcija taikyta pagrįstai, netinkamai taikė Įgyvendinimo taisykles.

53. Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad naujos darbo vietos sukūrimo kaimo vietovėje fakto nustatymas ir bendro Agentūros bei pareiškėjo rezultato pasiekimo konstatavimas pagal ginčui taikytinus teisės aktus turi būti siejamas su tam tikro bendrijos vadovo atlygio pagal civilinę (paslaugų) sutartį per metus dydžiu, kuris negali būti mažesnis negu 12 minimalių mėnesinių algų. Vadovaudamasis Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodika, teismas pabrėžė, jog viena darbo vieta laikoma tuo atveju, jei asmens darbo užmokesčio, mažosios bendrijos vadovo atlygis pagal civilinę (paslaugų) sutartį arba savarankiška veikla užsiimančio asmens grynųjų pajamų dydis per metus yra ne mažesnis negu 12 (dvylika) minimalių mėnesinių algų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (7.3 p); nauja darbo vieta turi būti sukurta po paraiškos pateikimo iki projekto / verslo plano įgyvendinimo pabaigos, t. y. ne vėliau kaip paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo dieną turi būti pateikti naujos darbo vietos sukūrimo fakto įrodymai (7.4 p.). Teismas taip pat nurodė, jog pagal Įgyvendinimo taisyklių 27 punktą išmoka išmokama 100 proc., jeigu verslo planas įgyvendintas tinkamai, kaip nurodyta Įgyvendinimo taisyklių 23.2 papunktyje. Jeigu verslo planas įgyvendintas netinkamai, išmoka nemokama (jeigu išmokėta išmokos dalis, ta dalis susigrąžinama). Pagal Įgyvendinimo taisyklių 52.2 papunktį, jeigu verslo planas įgyvendintas netinkamai (nesukurta (-os) verslo plane nurodyta (-os) darbo vieta (-os), nevykdoma pelninga ekonominė veikla), išmokėta parama susigrąžinama, o likusi išmokos dalis nemokama.

54. Buvo atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas, kaip nustatė ir įvertino Agentūra ir pirmosios instancijos teismas, Paraiškos VI skyriuje, projektų atrankos kriterijai 1. Klausimo „Ar įsipareigojate sukurti ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyti ne mažiau kaip vieną nesezoninę darbo vietą?“ atsakyme pažymėjo „Taip“, o vėliau, 2021 m. balandžio 7 d. raštu Agentūrai pateikė Paslaugų sutarties 2020 m. vasario 28 d. pasirašytą priedą „Priedas prie vadovo mažajai bendrijai paslaugų teikimo sutarties“ Nr. 209/12/09, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, atstovaujamas vienintelio nario R. Z., įsipareigojo už vadovavimo paslaugas, kurios susijusios su įmonės ekonomine veikla, kuriai gauta parama pagal 2020 m. vasario 25 d. gautą skyrimo pranešimą Nr. KTR-160 (10.6.1), vadovei K. P. mokėti ne mažesnį kaip 1 MMA/mėn. darbo užmokestį, kuris skiriamas nuo verslo plano įgyvendinimo datos.

55. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su Agentūros Sprendimo ir Ministerijos Rašto išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjas neįvykdė prisiimto įsipareigojimo dėl naujos darbo vietos sukūrimo ir nepateikė duomenų, kuriais įrodytų, kad naujai įkurtoje darbo vietoje įdarbintam asmeniui (K. P.) mokėtas grynųjų pajamų dydis per metus yra ne mažesnis negu 12 MMA, kaip to reikalauta Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 7.3 papunktyje.

56. Teisėjų kolegija akcentavo, jog pareiškėjo paraiškos teikimu prisiimamo įsipareigojimo sukurti vieną naują darbo vietą tikslas, kaip ir atsakovo Agentūros, patenkinusio paraišką, išmokėto paramos avanso tokiam įsipareigojimui remti paskirtis – pasiekti bendrą Agentūros, kaip viešojo administravimo subjekto, ir paraiškos tiekėjo siekiamą rezultatą, kad kaimo vietovėje būtų sukurta ir tam tikrą laiką finansiškai išlaikyta tokia viena nauja darbo vieta, kai jos sukūrimą ir išlaikymą patvirtinantis mažosios bendrijos vadovo atlygis pagal civilinę (paslaugų) sutartį per metus yra ne mažesnis negu 12 minimalių mėnesinių algų. Teismo vertinimu, kad šis rezultatas ginčo atveju galėjo būti pasiektas ne po paraiškos pateikimo ir jos patenkinimo, bet pareiškėjui rengiantis teikti paraišką ir ją teikiant, nepaneigė to, kad bendras rezultatas apskritai galėjo būti pasiektas, ir tuo iš principo įvykdytas tiek paraiškos teikėjo įsipareigojimas, tiek tam Agentūros skiriamos paramos tikslas, jei naujos darbo vietos sukūrimą patvirtinantis mažosios bendrijos vadovo atlygis pagal civilinę (paslaugų) sutartį per metus yra ne mažesnis negu 12 minimalių mėnesinių algų.

57. Teisų kolegijos vertinimu, vėlesnis privataus asmens ekonominės veiklos skatinimo viešosiomis lėšomis rezultato pasiekimas, formaliai turėjęs įvykti po paraiškos patenkinimo, savaime nėra didesnė ekonominė socialinė vertybė kaimo vietovėje nei analogiškas rezultato pasiekimas, kuris dėl pareiškėjo neatidumo ir klaidos galėjo įvyko rengiant paraišką 2019 m. gruodžio 19 d. ir ją teikiant 2019 m. gruodžio 23 d., t. y. 14 dienų (dviem savaitėmis) anksčiau, nei paraiškos pateikimo diena, jei būtų įrodyta, kad naujos darbo vietos sukūrimą ir išlaikymą patvirtinantis mažosios bendrijos vadovo atlygis pagal civilinę (paslaugų) sutartį per metus yra ne mažesnis negu 12 minimalių mėnesinių algų.

58. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tai, kad pareiškėjas dėl neapdairumo ir klaidos prisiėmė riziką sukurti naują darbo vietą kaimo vietovėje 14 dienų anksčiau nei pateikė paraišką tokios darbo vietos sukūrimo finansiniam parėmimui gauti ir vėliau sužinojo apie paraiškos patenkinimą bei jam buvo išmokėtas paramos avansas, pagal teisingumo principą negali nulemti, kad visi negatyvūs tokios rizikos prisiėmimo padariniai turėtų atitekti pareiškėjui vien todėl, kad jis viešosios finansinės paramos skyrimo tikslą pasiekė ir naujos darbo vietos sukūrimo rezultatą įgyvendino anksčiau nei buvo reikalaujama, jei įrodytų, kad naujos darbo vietos sukūrimą ir išlaikymą patvirtinantis mažosios bendrijos vadovo atlygis pagal civilinę (paslaugų) sutartį per metus yra ne mažesnis negu 12 minimalių mėnesinių algų.

59. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo pateikti dokumentai – Paslaugų sutartis ir jos priedas – nepatvirtino, kad jo įsteigtoje darbo vietoje įdarbintam asmeniui buvo išmokėtas Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 7.3 papunktyje nurodytas grynųjų pajamų dydis, todėl Agentūra neturėjo galimybės konstatuoti, kad pareiškėjas įkūrė darbo vietą kaip buvo įsipareigojęs ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas darbo vietos nesukūrė, tuo pažeidė savo įsipareigojimus, paramos gavimo ir naudojimo sąlygas.

60. Teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Agentūra pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas, nesilaikydamas prisiimtų įsipareigojimų, pažeidė paramos sąlygas ir pagal ginčui taikytą teisinį reglamentavimą pagrįstai įpareigojo pareiškėją sugrąžinti išmokėtą 8 610 Eur paramos sumą bei nusprendė nemokėti likusios sumos (Įgyvendinimo taisyklių 27, 52.2 p.).

61. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Buvo konstatuota, kad pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

V. 62. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas pareiškėjo mažosios bendrijos „Entogama“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-95-1188/2023. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą išnagrinėtoje administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais.

63. Būtinybę atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu pareiškėjas grindė tuo, kad, jo įsitikinimu, ir pirmosios instancijos teismas, ir apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Įgyvendinimo taisyklių ir Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos nuostatas, todėl padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjas su paskutiniu mokėjimo prašymu, t. y. iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos, turėjo pateikti įrodymus apie atlyginimo išmokėjimą naujai sukurtoje darbo vietoje įdarbintam asmeniui.

64. Pareiškėjas pažymi, kad Įgyvendinimo taisyklių 23.3.2.3 punkte numatyta, kad nauja darbo vieta (-os) turi būti sukurta (-os) iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos. Ne vėliau kaip paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo dieną Agentūrai turi būti pateikti naujos darbo vietos (-ų) sukūrimo fakto įrodymai. Naujos darbo vietos (-u) pagal darbo sutartį, civilinę (paslaugų) sutartį sukūrimo fakto įrodymas – iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos sudarytos darbo sutarties, civilinės (paslaugų) sutarties kopija. Naujos darbo vietos (-ų) pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą sukūrimo fakto įrodymas – galiojantis verslo liudijimas arba individualios veiklos pažyma. Verslo liudijime arba individualios veiklos pažymoje nurodyta ekonominė veikla turi atitikti ekonominės veiklos rūšies kodą, nurodytą paramos paraiškoje, verslo plane. Pabrėžiama, kad reikalavimo sukurti darbo vietą ir reikalavimo mokėti atlyginimą anksčiau nei iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos nėra.

65. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Įgyvendinimo taisyklių 45 punkte nustatyta, jog išmoka išmokama dviem dalimis per ne ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį nuo verslo plano įgyvendinimo pradžios. Pirmoji dalis, sudaranti 50 proc. visos skirtos išmokos sumos, paramos gavėjui mokama po sprendimo skirti paramą priėmimo dienos per 10 darbo dienų. Mokėjimo prašymas teikiamas ir likusi 50 proc. išmokos sumos dalis mokama, jeigu verslo planas tinkamai įgyvendintas ir paramos gavėjas pateikia mokėjimo prašymą, finansinės atskaitomybės dokumentus už finansinius metus, kuriais buvo įgyvendintas verslo planas, darbo vietos (-ų) sukūrimo įrodymus (pvz., darbo sutarties kopiją, individualios veiklos pažymėjimo ar verslo liudijimo kopiją, civilinės sutarties kopiją) ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą. Finansinės atskaitomybės dokumentų teikti nereikia juridiniams asmenims, kurie, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, šiuos dokumentus teikia Juridinių asmenų registrui. Pareiškėjo vertinimu, šiose nuostatose taip pat nėra reikalavimo mokėti atlyginimą anksčiau nei iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos, atitinkamai nėra ir reikalavimo pateikti įrodymus dėl atlyginimo išlaikant naujai sukurtą darbo vietą mokėjimo.

66. Pareiškėjas pažymi, kad Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 7.5 punkte, kuriame išvardyti naujos darbo vietos sukūrimo įrodymai, nurodyta, jog jei nauja darbo vieta sukuriama pagal civilinę (paslaugų) sutartį, sudarytą su mažosios bendrijos vadovu, pateikiama jos kopija. Reikalavimo pateikti įrodymus dėl atlyginimo mokėjimo nėra.

67. Taigi, pagal Įgyvendinimo taisykles ir Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodiką nauja darbo vieta turi būti sukurta ne vėliau kaip iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos, naujos darbo vietos sukūrimo įrodymas yra sutartis dėl naujos darbo vietos sukūrimo. Atlyginimo mokėjimo dokumentai nėra įrodymas apie naujos darbo vietos sukūrimą, teikiant paskutinį mokėjimo prašymą.

68. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 7.4 punktą nauja darbo vieta turi būti sukurta iki projekto / verslo plano įgyvendinimo pabaigos, t. y. ne vėliau kaip paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo dieną turi būti pateikti naujos darbo vietos sukūrimo fakto įrodymai. Verslo plano įgyvendinimo pabaiga sutampa su termino paskutinio mokėjimo prašymo pateikimui pabaiga.

69. Pareiškėjo vertinimu, suprantama, kad nesant reikalavimo sukurti darbo vietą anksčiau nei iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos (paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo), nėra ir reikalavimo iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos mokėti atlyginimą bei pateikti atlyginimo mokėjimą patvirtinančius dokumentus kaip darbo vietos sukūrimo įrodymą. Tokie įrodymai teikiami vėlesniame etape, projekto kontrolės laikotarpiu. Paramos gavėjo įsipareigojimas išlaikyti darbo vietą galioja ir yra kontroliuojamas projekto kontrolės laikotarpiu, kuris prasideda po verslo plano įgyvendinimo pabaigos (Įgyvendinimo taisyklių 5.5 p., 23.3.1 p.). Pagal Įgyvendinimo taisyklių 37 punktą Kriterijų lentelės 1 punkte pirmas projektų atrankos kriterijus įvardintas kaip įsipareigojimas sukurti ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyti ne mažiau kaip vieną nesezoninę darbo vietą.

70. Pareiškėjas tvirtinta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartimi konstatavus pareiškėjo pareigą iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos kaip naujos darbo vietos sukūrimo įrodymus pateikti ne tik sutartį dėl naujos darbo vietos sukūrimo, bet ir atlyginimo mokėjimą patvirtinančius dokumentus, buvo neteisingai pritaikytos Įgyvendinimo taisyklės ir Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodika. Pagal tokį aiškinimą pareiškėjui tampa privaloma išlaikyti naują darbo vietą ir pateikti atlyginimo mokėjimo dokumentus anksčiau, nei pagal Įgyvendinimo taisykles naują darbo vietą reikalaujama įsteigti. Teismui nustačius, kad pareiškėjas iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos (paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo) turėjo pareigą pateikti atlyginimo mokėjimą patvirtinančius dokumentus, nors tokios pareigos nėra nustatyta analizuojamuose teisės aktuose, buvo priimtas nepagrįstas procesinis sprendimas atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

71. Dėl būtinybės atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintu pagrindu pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmesdamas pareiškėjo apeliacinį skundą tuo pagrindu, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl atlyginimo naujai sukurtoje darbo vietoje mokėjimo, vadovavosi ne Įgyvendinimo taisyklėmis, o Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 7.3 papunkčio reikalavimais.

72. Atkreiptas dėmesys, kad 2017 m. lapkričio 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1873-442/2017 išaiškinta, kad reikalavimai, dėl kurių pareiškėjui taikoma atsakomybė, turi būti numatyti Įgyvendinimo taisyklėse, ir tai turi būti padaryta aiškiai.

73. Pareiškėjo vertinimu, šioje administracinėje byloje nurodyto išaiškinimo nesilaikyta ir dėl to priimta nepagrįsta nutartis atmesti apeliacinį skundą. Užtikrinant vienodos administracinių teismų praktikos dėl reikalavimo taikyti atsakomybę vadovaujantis išimtinai Įgyvendinimo taisyklių reikalavimais formavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis turėtų būti panaikinta, procesas atnaujintas ir byla turėtų būti išnagrinėta vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėse aiškiai išdėstytomis nuostatomis dėl reikalavimų pateikiamiems dokumentams ir atsakomybės pareiškėjui taikymo.

74. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą prašo jo netenkinti.

75. Agentūra nurodo, kad grįsdamas būtinybę atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pareiškėjas pakartoja apeliacinio skundo argumentus ir nenurodo, kokia teisės norma buvo akivaizdžiai pažeista. Agentūros vertinimu, pareiškėjas iš esmės siekia, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, nes nesutinka su teismo pateiktu teisės normų aiškinimu.

76. Agentūros vertinimu, nepagrįsta pareiškėjo prašymo dalis atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintu pagrindu. Įvertinus prašymo atnaujinti procesą turinį, darytina išvada, jog pareiškėjas neteisingai supranta proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir iš esmės siekia pakartotinai bylą nagrinėti apeliacine tvarka, nepateikia naujų (teisme dar nevertintų) ir teisės normomis bei teismų praktika pagrįstų argumentų dėl proceso atnaujinimo. Proceso atnaujinimo pagrindų buvimo nepatvirtina pareiškėjo pateikta argumentacija – prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikiami tapatūs argumentai, kurie jau buvo nagrinėti teismų sprendžiant kilusį ginčą, dėl ko jau priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartis.

77. Atsakovas Žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą prašo jo netenkinti.

78. Nesutikdama su pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo pateiktu byloje taikytų teisės aktų aiškinimu, Ministerija nurodo, kad iš esmės tie patys argumentai jau buvo išdėstyti pareiškėjo apeliaciniame skunde. Ministerija pakartoja, kad Įgyvendinimo taisyklėse ir Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikoje aiškiai numatyta, kad asmens darbo užmokestis, mažosios bendrijos vadovo atlygis pagal civilinę (paslaugų) sutartį arba savarankiška veikla užsiimančio asmens grynųjų pajamų dydis per metus turi būti ne mažesnis negu 12 (dvylika) minimalių mėnesinių algų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nuo darbo vietos sukūrimo pradžios. Pareiškėjas tai įrodančių dokumentų nepateikė ne tik Agentūrai, bet ir teismui.

79. Ministerijos vertinimu, pareiškėjas prašyme neįrodė, jog yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja administracinių teismų praktiką, o Įgyvendinimo taisyklėse yra aiškiai nurodyti reikalavimai dėl naujos darbo vietos (naujo etato) tinkamumo sąlygos projekto lygmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a tu o j a:

VI. 80. Pareiškėjas mažoji bendrija „Entogama“ siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-95-1188/2023 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintus pagrindus.

81. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

82. Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kuris savo praktikoje yra pripažinęs, kad atnaujintas procesas ir naujas sprendimas buvo „užslėpta“ apeliacija (anglų kalba – appeal in disguise), pažeidusi teisinį tikrumą ir asmens teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). EŽTT išaiškino, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose Varnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04); Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 52854/99); kt.).

83. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03)). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04)). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04)).

84. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; kt.).

85. Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.

86. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

87. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-119/2009; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-153/2009; 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010 ir kt.).

88. Vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pirmiausia pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-143/2016; kt.).

89. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas skunde, be kita ko, prašė panaikinti Agentūros Sprendimą, kuriuo Agentūra nustatė, kad pareiškėjas neįvykdė įsipareigojimo, t. y. nesukūrė 1 naujos darbo vietos pagal Įgyvendinimo taisyklių 23.3 papunktį, todėl, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 52.2 papunkčiu, nusprendė susigražinti išmokėtą 8 610 Eur paramos sumą ir nemokėti likusios išmokos sumos.

90. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Įgyvendinimo taisyklių 23.3.2.3 ir 45 punktų nuostatas, Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 7.4 ir 7.5 punktus, taip pat tvirtina, kad pagal minėtas teisės normas nauja darbo vieta turi būti sukurta ne vėliau kaip iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos, naujos darbo vietos sukūrimo įrodymas yra sutartis dėl naujos darbo vietos sukūrimo, o atlyginimo mokėjimo dokumentai nėra įrodymas apie naujos darbo vietos sukūrimą (t. y. nėra reikalaujama pateikti įrodymų apie asmeniui išmokėtą atlyginimą), teikiant paskutinį mokėjimo prašymą.

91. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami Agentūros Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, priimtuose procesiniuose sprendimuose pateikė išsamų, sisteminį kilusiam ginčui taikytinų teisės normų aiškinimą. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, nurodė, jog ginčo esmę sudaro pareiškėjo kaip paraiškos teikėjo prisiimtas įsipareigojimas sukurti tokią naują darbo vietą, kurios sukūrimas atitiktų reikalavimą, kad mažosios bendrijos vadovo atlygis pagal civilinę (paslaugų) sutartį per metus yra ne mažesnis negu 12 minimalių mėnesinių algų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartyje taip pat pažymėjo, jog naujos darbo vietos sukūrimo kaimo vietovėje fakto nustatymas ir bendro Agentūros bei pareiškėjo rezultato pasiekimo konstatavimas pagal ginčui taikytinus teisės aktus turi būti siejamas su tam tikro bendrijos vadovo atlygio pagal civilinę (paslaugų) sutartį per metus dydžiu, kuris negali būti mažesnis negu 12 minimalių mėnesinių algų.

92. Pareiškėjo, kaip paramos gavėjo, įsipareigojimai nustatyti Įgyvendinimo taisyklių 23 punkte. Šių taisyklių 23.3 punkte nustatyta, kad pareiškėjas ir paramos gavėjas įsipareigoja iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos sukurti ne mažiau kaip 1 (vieną) darbo vietą (etatą), susijusią su ekonomine veikla, kuriai prašoma paramos, ir išlaikyti ją (-as) iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (turi būti vadovaujamasi Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodika).

93. Aptarta nuostata Įgyvendinimo taisyklėse detalizuota taip: nauja darbo vieta (naujas etatas) – paramos gavėjo pagal darbo sutartį, individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą, civilinę (paslaugų) sutartį naujai sukurta ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyta darbo vieta, tiesiogiai susijusi su projekte numatytos ekonominės veiklos vykdymu. Vieną darbo vietą atitinka vienas etatas (23.3.1 p.); naujos darbo vietos (naujo etato) tinkamumo sąlygos projekto lygmeniu (23.3.2 p.): nauja darbo vieta turi būti tiesiogiai susijusi tik su vykdoma ekonomine veikla, kuriai buvo skirta parama. Naujomis darbo vietomis nelaikomos darbo vietos, kurios įgyvendinant projektą buvo sukurtos kituose, su projekto veikla nesusijusiuose, sektoriuose (23.3.2.1 p.); viena darbo vieta laikoma tuo atveju, jei asmens darbo užmokesčio arba savarankiška veikla užsiimančio asmens grynųjų pajamų dydis per ataskaitinius metus yra ne mažesnis negu 12 (dvylika) MMA, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (23.3.2.2 p.); nauja darbo vieta turi būti sukurta iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos. Ne vėliau kaip paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo dieną Agentūrai turi būti pateikti naujos darbo vietos sukūrimo fakto įrodymai. Naujos darbo vietos pagal darbo sutartį, civilinę (paslaugų) sutartį sukūrimo fakto įrodymas – iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos sudarytos darbo sutarties, civilinės (paslaugų) sutarties kopija (23.3.2.3 p.).

94. Atsižvelgiant į ginčui taikytą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas pritarė skundžiamuose sprendimuose padarytai išvadai, kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjas neįvykdė prisiimto įsipareigojimo dėl naujos darbo vietos sukūrimo ir nepateikė duomenų, kuriais įrodytų, kad naujai įkurtoje darbo vietoje įdarbintam asmeniui (K. P.) mokėtas grynųjų pajamų dydis per metus yra ne mažesnis negu 12 minimalių mėnesinių algų.

95. Pareiškėjas, tvirtindamas, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių reikalavimus (ir juos detalizuojančią Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodiką) jis neprivalėjo nei mokėti naujai įsteigtoje darbo vietoje įdarbintam asmeniui nustatyto dydžio darbo užmokesčio, nei tai pagrįsti įrodymais paramą išmokėjusiai Agentūrai, prašyme dėl proceso atnaujinimo nepateikia jokių teisinių argumentų, kodėl pareiškėjui, kaip paramos gavėjui, neturėjo būti taikomi Įgyvendinimo taisyklių 23.3.2.2 punkto reikalavimai, susiję su naujai įdarbintam asmeniui faktiškai išmokamu darbo užmokesčiu. Akivaizdu, kad aptartas teisinis reguliavimas įpareigojo pareiškėją iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos sukurti realią darbo vietą, kad joje dirbantis (teikiantis paslaugas asmuo) faktiškai gautų nustatyto dydžio apmokestinamąsias pajamas, neapsiribojant tik formalių veiksmų atlikimu (sandorių sudarymu ir pateikimu Agentūrai), kaip teigia pareiškėjas, tęsdamas savo argumentaciją, kuri buvo išdėstyta apeliaciniame skunde. Pareiškėjo deklaratyvus nurodymas dėl netinkamo Įgyvendinimo taisyklių 45 punkto taikymo, ir Įgyvendinimo taisykles detalizuojančios Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 7.4 ir 7.5 punktų taikymo, kiek tai buvo susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo padarytas akivaizdus esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą.

96. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjas iš esmės pateikia savo subjektyvų vertinimą dėl byloje taikyto teisinio reguliavimo ir įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikydamas, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

97. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-19/2010; 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015). Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

98. Vadovaujantis ABTĮ 160 straipsnio 2 dalimi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais – nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-2/2010; 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-52-146/2016).

99. Pareiškėjas prašyme administracinių teismų praktikos išsiskyrimą sieja su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1873-442/2017, kurioje, jo teigimu, išaiškinta, kad reikalavimai, dėl kurių pareiškėjui taikoma atsakomybė, turi būti numatyti Įgyvendinimo taisyklėse, ir tai turi būti padaryta aiškiai. Pareiškėjo teigimu, apeliacinis skundas buvo atmestas, vadovaujantis Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 7.3 punktu, o ne Įgyvendinimo taisyklėmis.

100. Pažymėtina, kad Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 7.3 punkte nustatyta, jog viena darbo vieta laikoma tuo atveju, jei asmens darbo užmokesčio, mažosios bendrijos vadovo atlygis pagal civilinę (paslaugų) sutartį arba savarankiška veikla užsiimančio asmens grynųjų pajamų dydis per metus yra ne mažesnis negu 12 (dvylika) MMA, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

101. Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjo, kaip paramos gavėjo, įsipareigojimai nustatyti Įgyvendinimo taisyklių 23 punkte. Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 7.3 punkte pakartojamas Įgyvendinimo taisyklių 23.3.2.2 punkte nustatytas vienas iš reikalavimų naujai darbo vietai, t. y. šiuose teisės aktuose pateiktos teisinio reguliavimo formuluotės yra identiškos. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo teigti kad pareiškėjui atsakomybė taikyta dėl Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 7.3 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimo, kadangi naujos darbo vietos visos tinkamumo sąlygos projekto lygmeniu yra įtvirtintos Įgyvendinimo taisyklių 23.3 punkte.

102. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių teismų praktikos pavyzdžių, kuriuos palyginus su išnagrinėtoje byloje padarytomis išvadomis, būtų galima spręsti, kad dėl tokio administracinio teismo praktikos išsiskyrimo būtų buvus neteisingai išnagrinėta byla.

103. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2023 m. vasario 22 d. nutartį, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

104. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas įstatymo nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis netenkinamas ir atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-95-1188/2023.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Entogama“ prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-95-1188/2023 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-95-1188/2023 pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Entogama“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Entogama“ skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Beata Martišienė

Ernestas Spruogis