2016-07-14 Nr. AB-14459-3-63-3-00082-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-984-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00082-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. G. kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Tauragės AVPK), priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad Tauragės AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 3 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d. buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų. Teigė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas, vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko minimalaus ploto reikalavimų, jos buvo perpildytos, tamsios, langai nešvarūs, stiklas neskaidrus, ribojama galimybė naudotis dušu, kamerose neįrengta karšto vandens tiekimo sistema, sanitarinis mazgas neatitvertas nuo gyvenamosios patalpos, maitinimas nepilnavertis, o nusilpus organizmui ir susirgus nesuteikiamas tinkamas gydymas. Pareiškėjo teigimu, dėl nežmoniškų laikymo sąlygų, jautėsi nepatogiai, patyrė neigiamus išgyvenimus.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės AVPK, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog pareiškėjas Tauragės AVPK areštinėje periodiškai kalintas nuo 2013 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d., iš viso 89 paras. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu nustatytas asmeniui tenkančio 3,6 kv.m. minimalaus ploto reikalavimas. Teigė, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą kinta, todėl minimalaus ploto reikalavimų neatitikimai negalėjo sukelti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, diskomforto, streso. Nurodė, jog kameros Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos pagal higienos normų reikalavimus. Pažymėjo, jog šiose kamerose langų stiklai skaidrūs, įrengtos orlaidės. Areštinės kamerose sanitariniai mazgai įrengti atskirai nuo gyvenamosios paskirties ploto, atskirti 120–130 cm aukščio pertvara, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, visi areštinėse laikomi asmenys turi teisę nusiprausti po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo fizinei būklei ir sveikatai būtų pakenkta, areštinėje dirba bendruomenės slaugytoja ir laikomų asmenų sveikata nuolat tikrinama ir pareiškėjas nusiskundimų nėra turėjęs. Asmenys maitinami tris kartus per parą, tiekiamas maistas atitinka higienos normų ir energetinės vertės reikalavimus. Pareiškėjas dėsto tik bendro pobūdžio teiginius apie jam padarytą žalą nepagrįsdamas jų objektyviais duomenimis ir įrodymais. Kalinimo sąlygos areštinėje negali būti vertinamos Konvencijos 3 straipsnio požiūriu kaip atitinkančios minimalaus žiaurumo lygį.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą tenkino iš dalies. Teismas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, pareiškėjui R. G. priteisė 320 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Tauragės AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 3 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 2, kurios plotas 12,68 kv. m., nuo 2013 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. lapkričio 11 d. su trimis asmenimis, nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 16 d. su dviem asmenimis, nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d. su vienu asmeniu, nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 10 d. su trimis asmenimis; kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,68 kv. m., nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2014 m. sausio 7 d. su dviem asmenimis; kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m., nuo 2014 m. sausio 28 d. iki 2014 m. vasario 11 d. su dviem asmenimis, o nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. kovo 25 d., nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. balandžio 4 d., nuo 2014 m. liepos 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 5 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. su trimis asmenimis (b. l. 17). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 58 paras buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko minimalus ploto reikalavimo vienam asmeniui.

Kitus pareiškėjo argumentus dėl kamerų apšvietimo, sanitarinio mazgo įrengimo, nepilnaverčio maitinimo, tinkamo sveikatos priežiūros neužtikrinimo teismas atmetė.

Atsižvelgus į visas pareiškėjo kalinimo aplinkybes, į tai, jog gana ilgą laiką pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma, konstatuota, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus ir sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinus nurodyto pažeidimo trukmę, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą, teismo prerogatyvą įvertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiškėjo patirtus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas sąmoningai siekė pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju teisingas ir proporcingas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 320 Eur.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės AVPK, su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjui tenkantis kameros plotas nuolat kito. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas kalinimo laikotarpiu būtų kreipęsis į Tauragės AVPK administraciją ar į kitas kompetentingas institucijas dėl kameros ploto, ar kitų nepatogumų. Be to, nenustatyta, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata. Atsakovo vertinimu, pažeidimo pripažinimas konkrečiu atveju yra tinkama ir pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje pareiškėjui kalint netinkamomis sąlygomis buvo padaryta neturtinė žala ir už tai priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau su tokiu teismo sprendimu Tauragės AVPK nesutinka, teigdamas, kad pareiškėjui nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2013 m. lapkričio 3 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d. laisvės atėmimo vietoje pareiškėjui buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka Tauragės AVPK. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje pateikta Tauragės AVPK informacija apie laisvės atėmimo įstaigoje pareiškėjo kalinimo laiką, jo kalinimo kamerų plotą bei jose laikomų asmenų kartu su pareiškėju skaičių (b. l. 17), konstatuoja, kad iš 89 parų, praleistų areštinėje, 58 paras pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikоs teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte numatytą reikalavimą, jog vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Atkreiptinas dėmesys, kad analogišką aplinkybę nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Nustatyta, kad pareiškėjas buvo kalinamas areštinėje mažesnio nei 3,6 kv. m ploto sąlygomis, dėl to pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas. Taigi Tauragės AVPK neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti. Tauragės AVPK nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų areštinėje būtų sutrikusi sveikata ar atsiradusios psichologinės problemos, pareiškėjas taip pat nėra skundęsis Tauragės AVPK ar kitoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų areštinėje. Tačiau Tauragės AVPK nurodytos aplinkybės nepaneigia nustatyto fakto, jog pareiškėjas 58 paras, areštinėje kalėdamas mažesnio nei 3.6 kv. m ploto sąlygomis, patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Kaip nustatyta, pareiškėjas 58 paras kalėjo mažesnio nei 3,6 kv. m ploto sąlygomis. Kadangi pareiškėjo kameros dar buvo užstatytos baldais, pripažintina, jog jam tam tikru metu iš esmės teko kalėti itin mažo ploto sąlygomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui pagrįstai priteisė 320 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertino pareiškėjui padarytos neturtinės žalos pobūdį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė