7c1c064e-1c19-414d-9b17-a91eaba27dd3 · Alytaus apylinkės teismas

?Byla Nr. TS-8-878/2019 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14; 2.5.14.2. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. gegužės 27 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Inga Liubinienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. V. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas n u s t a t ė : A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2008 m. birželio 27 d.

Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi – galutinė bausmė – laisvės atėmimas 17 metų (įsiteisėjimo diena – 2009 m. gruodžio 22 d.). Bausmės pradžia – 2006 m. kovo 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 30 d. 2019 m. balandžio 3 d. Komisija nutarimu Nr. 357–30 nutarė nuteistajam A.

V. netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog A. V. lygtinio paleidimo klausimas svarstomas pirmÄ kartÄ . Å iuo metu jis yra atlikęs daugiau kaip 3/4 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatliktos bausmės dalis yra didelė – 3 metai 11 mėnesių 27 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ ). Anksčiau yra teistas keturis kartus. Teigiamai vertinama, kad nuteistasis mokosi, yra skatintas penkis kartus už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, bendrauja su artimaisiais, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose.

Tačiau nuteistasis pataisos įstaigoje baustas penkis kartus, nors nuobaudos negalioja, tačiau jį charakterizuoja neigiamai. Nuteistasis kalba apie ateities tikslus, tačiau nekonkrečiai. Pastarojo nusikaltimo nepripažįsta, teigia, jog įvykio vietoje jo nebuvo, niekada nieko nežudė ir neplanavo žudyti. Turi nemažai finansinių įsipareigojimų, nėra įrodymų, kad jam priteistas ieÅ¡kinys yra atlygintas, nors tÄ teigia dalyvaudamas Komisijos posėdyje. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 56 balais, iÅ¡ jų 20 balų sudaro statiniai veiksniai, 36 balai dinaminiai, nenustatyta pažanga juos mažinant.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumÄ galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, nenustatyta pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad A. V. sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«muose 2019 m. balandžio 9 d. gautas nuteistojo A. V. skundas dėl Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos Nr. 357–30. Skunde nuteistasis praÅ¡o panaikinti Komisijos nutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Nurodė, jog Komisija nepakankamai įvertino socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ ir kitus teigiamai charakterizuojančius veiksnius, galimybę lengvinti bausmės atlikimo sÄ lygas taikant intensyviÄ jÄ priežiÅ«rÄ , tai turėjo esminės reikÅ¡mės vertinimui. Nurodo, kad bausmės atlikimo metu pažeidė vidaus tvarkos ir režimo taisykles, tačiau pažeidimas buvo menkavertis, už jį net nebuvo paskirta jokia bausmė. PrieÅ¡ingai, savo klaidas iÅ¡taisė bÅ«damas aktyvus, už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį buvo skatintas net penkis kartus.

Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytus reikalavimus – mokosi statybininko apdailininko specialybės. Jam pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nėra. Ä®kalinimo įstaigoje lanko įvairius psichologijos kursus, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Nebuvo tinkamai įvertinti rizikÄ mažinantys veiksniai, t. y. socialinių ryÅ¡ių su artimaisiais stabilumas, ketinimai dirbti ir turėti pastovų pragyvenimo Å¡altinį, neigiamas požiÅ«ris į nusikaltimus bei smurtÄ , narkotinių medžiagų vartojimo nebuvimas įkalinimo įstaigoje, gebėjimas priimti siÅ«lomÄ pagalbÄ bei ja tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sÄ lygos, artimi santykiai su Å¡eimos nariais bei visapusiÅ¡kas jų palaikymas, iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti.

Nebuvo tinkamai įvertinta, jog nuteistojo artimieji, neturintys jokio ryÅ¡io su neigiama aplinka jį dažnai aplanko, palaiko. Nurodo, kad aplinkybės apie nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jis yra nuteistas ir atlieka bausmę, negali bÅ«ti vertinamos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų lengvinimÄ taikant intensyviÄ jÄ priežiÅ«rÄ pataisos įstaigoje klausimÄ jau vien dėl to, nes Å¡ios aplinkybės buvo vertinamos priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Vertintina ir tai, kad nusikaltimas, už kurį jis buvo nuteistas, padarytas labai seniai - 2006 m.

Per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ , jo mÄ stymas pasikeitė, jis turi tikslų ir konkrečių planų, turi Å¡eimÄ , darbÄ . Kriminalinės subkultÅ«ros nesilaiko. Nurodo, kad Komisijos sprendimu, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, humaniÅ¡kumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lÅ«kesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Nuteistojo A. V. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų <...>.

KlausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiÅ«ris į izoliacijos sÄ lygas ir nustatytos tvarkos laikymÄ si, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju.

Tai iÅ¡imtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimÄ , priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrÄ bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems privalomÄ dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo A. V. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmÄ kartÄ . Nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytÄ bausmės dalį, kuomet gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam A. V. formaliai galėtų bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Å¡io klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindÄ , kadangi bÅ«tina įvertinti visumÄ aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ ir lemiamÄ reikÅ¡mę Å¡iuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga jÄ mažinant. Å iuo atveju nuteistojo A. V. nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė – 56 balai pagal OASys vertinimo metodikÄ , iÅ¡ kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 36 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mÄ stymu realiai dar galėtų sumažinti.

Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad bÅ«tų nustatyta pažanga juos mažinant. Nuteistasis skunde akcentuoja tai, kad nusikalstamos veikos už kurias jis yra nuteistas ir atlieka bausmę, negali bÅ«ti vertinamos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų lengvinimÄ taikant intensyviÄ jÄ priežiÅ«rÄ pataisos įstaigoje klausimÄ , nes Å¡ios aplinkybės buvo vertinamos priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, be to, jo nusikaltimas padarytas labai seniai. Tačiau, teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, kad nuteistasis prieÅ¡ tai buvo jau 4 kartus teistas, o Å¡iuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymÄ (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Todėl vien jau Å¡i aplinkybė, kad A. V. nedarė iÅ¡vadų ir sistemingai darė naujus, vis sunkesnius nusikaltimus, rodo didelį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei. Todėl jis turėtų atlikti tokiÄ bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų nuteistÄ jį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Å iuo atveju nuteistojo teiginys, kad nusikaltimÄ , už kurį atlieka bausmę, jis padarė labai seniai, todėl tai jau neturėtų bÅ«ti vertinama sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimÄ , yra teisiÅ¡kai neteisingas, kadangi bausmės paskyrimo faktas teisinėje valstybėje savo funkcijÄ atlieka tik tuomet, kai įgyvendinami ja siekiami tikslai – teisingumas ir proporcingumas, kurie realiai užtikrinimai tik jÄ atliekant.

Todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, teismui į Å¡ias aplinkybes privalu atsižvelgti. Be abejo, padarytos nusikalstamos veikos, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra ir negali bÅ«ti esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas, todėl negali bÅ«ti laikomas neteisėtu.

Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiÅ¡kia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Kiekvienu atveju vertinant situacijÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, todėl visÄ bausmės atlikimo laikÄ jis privalo elgtis nepriekaiÅ¡tingai.

Šiuo atveju laikyti, kad A. V. elgėsi nepriekaištingai, negalima. Nors pats nuteistasis savo skunde nurodo, kad bausmės atlikimo metu pažeidė vidaus tvarkos ir režimo taisykles, tačiau pažeidimas buvo menkavertis, už jį net nebuvo paskirta jokia bausmė, tačiau iš teismui pateiktos nuteistojo charakteristikos matyti, kad nuteistasis savo pažeidimus vertina labai subjektyviai, stengiasi gerokai pagražinti savo elgesį bausmės atlikimo metu, nuslėpti tam tikrus neigiamai jį reprezentuojančius dalykus.

Matyti, kad nors jis bausmės atlikimo metu 5 kartus buvo skatintas, tačiau ir tiek pat – 5 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis: 1) 2013 m. kovo 5 d. – pažeidė naudojimosi kompiuteriu tvarkÄ â€“ uždrausta pirkti maisto produktus 1 mėnesį; 2) 2014 m. sausio 27 d. – dienos metu miegojo, nevykdė nurodymo keltis – patalpintas į baudos izoliatorių 5 paroms; 3) 2015 m. kovo 16 d. – nevykdė pareigÅ«no nurodymų – uždrausta pirkti maisto produktus 1 mėnesį; 4) 2016 m. gegužės 19 d.

– dienotvarkės pažeidimas – pareikÅ¡tas papeikimas; 5) 2017 m. sausio 11 d. – vartojo alkoholį – patalpintas į baudos izoliatorių 15 parų. Nors drausminės nuobaudos Å¡iuo metu jau negaliojančios, tačiau tai nepaneigia iÅ¡vados, jog paminėtos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas ne tik iÅ¡ karto atvykus į pataisos namus, bet ir vėliau, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iÅ¡ pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai.

O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Atkreiptinas dėmesys ir į A. V. požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados ir pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. V. iki Å¡iol savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų neigia. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobÅ«džio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų.

Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobÅ«džio, o paskirtÄ bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o tik savotiÅ¡ka stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Tai rodo, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mÄ stymo, nepadarė reikiamų iÅ¡vadų, kurios padėtų koreguoti savo nusikalstamÄ elgesį.

Jeigu asmuo bÅ«damas įkalinimo įstaigoje nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, dėl jų nesigaili, nėra pagrindo manyti, kad tai jis padarys išėjęs į laisvę ir nenusikals. Taip pat svarbu atsižvelgti ir įvertinti nuteistojo darbinę motyvacijÄ , kadangi teigiama darbinė motyvacija yra vienas iÅ¡ aspektų, mažinančių nusikalstamumo rizikÄ . Pastebėtina, kad A. V. viso bausmės atlikimo metu, t. y. daugiau nei 13 metų nedirbo, praÅ¡ymo įsidarbinti nepateikė, motyvuodamas tuo, kad nuolat mokosi ir visÄ dėmesį nori sutelkti mokslams.

Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, jo išsilavinimas - 11 klasių. Atlikinėdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose, mokėsi 2017/2018 metais profesinio rengimo centre, įgijo staliaus specialybę. Atlikinėdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, 2018/2019 metais mokosi profesinio rengimo centre apdailininko specialybės. Teigiamai vertinama, kad nuteistasis mokosi, tačiau per 13 metų įgytos 2 specialybės, teismo vertinimu, nėra tiek daug laiko užimantis procesas, kad sudarytų kliūtis darbui, kuris taip pat yra viena iš nuteistųjų pataisos priemonių, padedančių sėkmingai įsilieti į visuomenę.

BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiÅ¡kÄ sias vertybes ir visuomenės saugumÄ gerbiančiais žmonėmis, iÅ¡mokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, sudaryti sÄ lygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Å iuo atveju A. V. požiÅ«ris į darbÄ pataisos namuose per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį, verčia abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Nors nuteistasis yra pateikęs UAB (duomenys neskelbtini) pažymÄ apie bÅ«simÄ Ä¯darbinimÄ , kad lygtinio paleidimo atveju bus priimtas dirbti vadybininko padėjėju, tačiau, teismo vertinimu, tokios pažymos pateikimas negali bÅ«ti sureikÅ¡mintas, nes neduoda jokių garantijų dėl to, jog laisvėje nuteistasis dirbs teisėtÄ darbÄ , gaus bei disponuos vien tik teisėtu bÅ«du įgytomis pajamomis. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad dar vienu kriminogeniniu veiksniu iÅ¡lieka A. V. turimi finansiniai įsipareigojimai ir atsainus požiÅ«ris į juos.

Nors savo skunde nuteistasis nurodo, kad jokio ieÅ¡kinio jo atžvilgiu priteista nėra, tačiau iÅ¡ teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pagal paskutinį nuosprendį A. V. paskirtas net 53 591 Eur ieÅ¡kinys. Apie tai, kad jo dalis ar jis visas bÅ«tų sumokėtas, duomenų nėra. Akivaizdu, jog tokie dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integracijÄ Ä¯ visuomenę. Juolab, kad labai sunkus nusikaltimas, už kurį jis Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytas bÅ«tent dėl siekio pasipelnyti.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad A. V. mÄ stymas ir elgesys taip pat vis dar iÅ¡lieka kriminogeniniu veiksniu. Teigiamai vertinama, kad nuteistasis kalbėdamas apie nusikaltimus, atpažįsta veiksnius, dariusius įtakÄ jo nusikalstamumui. Geba atpažinti ir įvardinti savo problemų atsiradimo priežastis, teigia, žinantis, kad išėjęs į laisvę nekartos ankstesnių, su nusikaltimais susijusių, besikartojusių klaidų. Tačiau neigiamai vertinama tai, kad jam bÅ«dingas tų pačių klaidų kartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo, susitelkiant daugiau į tiesioginį atlygį, minimalizuojant galimas pasekmes.

Taip pat, nors A. V. ir teigia jog įprastai gyvenime jam nėra bÅ«dingas agresijos prieÅ¡ kitus naudojimas, tačiau tai ne pirmas nuteistojo smurtinio pobÅ«džio nusikaltimas, todėl akivaizdu, kad problema yra, ir nuteistasis turėtų jÄ spręsti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje bÅ«tų dalyvavęs smurto mažinimo programose/užsiėmimuose. Teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sprendžia, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog A.

V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikalstų. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant jÄ su visa skirta bausme, dar yra pakankamai didelė – daugiau kaip 3 metai 11 mėnesių (Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ ).

Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už visuomenei pavojingÄ veikÄ ir tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad Å¡ie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, paminėti bausmės tikslai nuteistojo A. V. atžvilgiu dar nėra pasiekti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo A. V. skundas dėl 2019 m. balandžio 3 d. Komisijos nutarimo Nr. 357–30 panaikinimo atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. V. skundÄ atmesti. Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismÄ .

Teisėja Inga Liubinienė