Legislator Case Law & Legislation
7c1a8a0f-769d-48cf-acda-b5491960d86e AI generated

7c1a8a0f-769d-48cf-acda-b5491960d86e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 7c1a8a0f-769d-48cf-acda-b5491960d86e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio iÅ¡mokų tarnybos (toliau – Tarnyba) 2018 m. spalio 30 d. sprendimÄ Nr. SPRE-1911 dėl atsisakymo iÅ¡duoti A1 pažymėjimus UAB „Nermeka“ (toliau – Bendrovė) darbuotojams; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ Nr. (1.45) I-7806 dėl atsisakymo tenkinti skundÄ ;

Legislator headnote

AI generated

7c1a8a0f-769d-48cf-acda-b5491960d86e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Tarnyba nurodo, jog įvertinusi Bendrovės turimus ir pateiktus duomenis nustatė, kad pareiÅ¡kėjos pajamos iÅ¡ veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 proc. visų Bendrovės pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki sprendimo priede iÅ¡vardintų darbuotojų siuntimo laikotarpių pradžios. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba konstatavo, jog pareiÅ¡kėjos veikla Lietuvoje negali bÅ«ti vertinama kaip didelė, o A1 pažymėjimai sprendimo priede iÅ¡vardintiems Bendrovės darbuotojams, nurodytais laikotarpiais iÅ¡siųstiems dirbti į VokietijÄ , SuomijÄ , DanijÄ , Å vedijÄ , BelgijÄ ar NorvegijÄ , neiÅ¡duotini.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eI-2171-473/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00423-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.5; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,

vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nermeka“ skundÄ atsakovėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio iÅ¡mokų tarnybai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio iÅ¡mokų tarnybos (toliau – Tarnyba) 2018 m. spalio 30 d. sprendimÄ Nr. SPRE-1911 dėl atsisakymo iÅ¡duoti A1 pažymėjimus UAB „Nermeka“ (toliau – Bendrovė) darbuotojams;

2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ Nr. (1.45) I-7806 dėl atsisakymo tenkinti skundÄ ;

3) tenkinti UAB „Nermeka“ praÅ¡ymÄ dėl A1 pažymėjimų iÅ¡davimo UAB „Nermeka“ darbuotojams;

4) priteisti pareiÅ¡kėjos patirtas iÅ¡laidas (b. l. 1–5). Nurodo, kad Bendrovė kreipėsi į TarnybÄ dėl A1 pažymėjimų iÅ¡davimo UAB „Nermeka“ darbuotojams, tačiau Tarnyba 2018 m. spalio 30 d. priėmė sprendimÄ Nr. SPRE-1911 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti A1 pažymėjimus UAB „Nermeka“ darbuotojams (toliau – Tarnybos sprendimas). Tarnybos sprendime nurodoma, kad Valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtinto Europos SÄ jungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) 5 punkte iÅ¡dėstytos A1 pažymėjimų iÅ¡davimo sÄ lygos, keliamos darbdaviui, siunčiamam darbuotojus laikinai dirbti į kitÄ valstybę, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tarp kurių yra ir sÄ lyga siunčiamam darbdaviui didelę veiklos dalį vykdyti Lietuvoje.

Tarnyba nurodo, jog įvertinusi Bendrovės turimus ir pateiktus duomenis nustatė, kad pareiÅ¡kėjos pajamos iÅ¡ veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 proc. visų Bendrovės pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki sprendimo priede iÅ¡vardintų darbuotojų siuntimo laikotarpių pradžios. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba konstatavo, jog pareiÅ¡kėjos veikla Lietuvoje negali bÅ«ti vertinama kaip didelė, o A1 pažymėjimai sprendimo priede iÅ¡vardintiems Bendrovės darbuotojams, nurodytais laikotarpiais iÅ¡siųstiems dirbti į VokietijÄ , SuomijÄ , DanijÄ , Å vedijÄ , BelgijÄ ar NorvegijÄ , neiÅ¡duotini.

Bendrovė kreipėsi į ValdybÄ su skundu dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo. Valdyba 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (1.45) I-7806 atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ , motyvuodama tuo, kad, Valdybos nuomone, Tarnybos sprendime iÅ¡samiai apraÅ¡yti skaičiavimai, atlikti pagal Tvarkos apraÅ¡o 8.4. papunkčio nuostatas. Valdyba sprendime nurodo, kad Tarnyba atliko pareiÅ¡kėjos pajamų skaičiavimus pagal Tarpžinybinės mokestinių duomenų saugyklos duomenis (toliau – Duomenų saugyklos duomenys), tačiau kilus įtarimams, Tarnyba kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija), kurios prašė patikrinti, ar Bendrovė teisėtai koregavo deklaruotas pajamas už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017­ m. lapkričio 30 d.

Valdyba nurodo, kad Tarnyba gavo atsakymÄ , jog Bendrovė nepagrįstai iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras ir jas apskaitė buhalterinėje apskaitoje, kadangi paslaugos faktiÅ¡kai nebuvo suteiktos. Todėl, pasak Valdybos, Tarnyba, priimdama sprendimÄ , vadovavosi oficialiais Duomenų saugyklos duomenimis, nustatydama, ar pareiÅ¡kėjos pajamos iÅ¡ veiklos Lietuvoje sudaro ne mažiau kaip 10 procentų visų pajamų per pastaruosius 12 mėnesių. Valdyba sprendime taip pat paaiÅ¡kina, jog atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos veiklos pobÅ«dį, įdarbinimo agentÅ«rų veikla negali bÅ«ti pripažintina iÅ¡imtinai Tvarkos apraÅ¡o 9 punkto kontekste (prasme), kadangi darbuotojų siuntimas dirbti į užsienio Å¡alis nėra dalis gamybos proceso, kuris pradedamas Lietuvoje, ar kad užsienyje realizuojama Lietuvoje pagaminta produkcija.

PareiÅ¡kėja su Å¡iais Tarnybos ir Valdybos sprendimais nesutinka ir pažymi, kad Tvarkos apraÅ¡o 8 punkte yra nurodoma, jog darbdavio veiklos Lietuvoje dalis negali bÅ«ti pripažinta didele, jei: (a) iki darbuotojų siuntimo dirbti į Valstybę narę darbdavys Lietuvoje vykdė ekonominę veiklÄ trumpiau nei 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių; (b) po darbuotojų siuntimo dirbti darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje; (c) Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklÄ ; (d) darbdavio pajamos iÅ¡ veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 procentų visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti.

Å i nuostata nėra taikoma įmonėms, pradedančioms veiklÄ Lietuvoje. PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, kad Tvarkos apraÅ¡o 9 punkte yra numatyta iÅ¡lyga, jog Tvarkos apraÅ¡o 8.4 punkto nuostata gali bÅ«ti netaikoma, atsižvelgiant į įmonės veiklos, vykdomos Lietuvoje, pobÅ«dį. Å i iÅ¡imtis gali bÅ«ti taikoma, jei darbdavys įrodo, kad jo pajamos iÅ¡ veiklos užsienyje, kuri tiesiogiai susijusi su jo vykdoma veikla Lietuvoje kartu su pajamomis iÅ¡ veiklos, vykdomos Lietuvoje, sudaro ne mažiau kaip 10 procentų visų to darbdavio pajamų.

Taigi, Valdyba sprendime nepagrįstai aiÅ¡kina, jog Tarnyba pagrįstai priėmė sprendimÄ , vadovaudamasi PVM deklaracijomis laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30. Valdybos sprendime aiÅ¡kinama, kad Duomenų saugyklos duomenys yra pagrįsti, kadangi Tarnyba, susipažinusi su jais, nustatė, jog Bendrovė pakeitė pridėtinės vertės mokesčių deklaracijų laukelių duomenis. O vien ta aplinkybė, kad Inspekcija nurodė, jog UAB „Nermeka“ nepagrįstai iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras ir jas apskaitė buhalterinėje apskaitoje, nesudaro pagrindo teigti, jog Duomenų saugykloje pateikta informacija (PVM deklaracijos) yra tinkama ir tiksli informacija, siekiant nustatyti realias gaunamas Bendrovės pajamas iÅ¡ vykdomos veiklos Lietuvoje.

PrieÅ¡ingai, pagal PVM deklaracijas nėra įmanoma nustatyti, kokiÄ veiklos dalį pareiÅ¡kėja vykdo Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Joks teisės aktas nesuteikia teisinio pagrindo sprendžiant klausimÄ , kokiÄ dalį pareiÅ¡kėjos pajamų sudarė pajamos iÅ¡ veiklos Lietuvoje, vadovautis autonominės ES teisės Å¡akos – PVM teisės aktų – nuostatomis. Tikslias Bendrovės pajamas gali nurodyti tik finansinės atskaitomybės dokumentai, PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų registras, tačiau, minėtų dokumentų nebuvo pareikalauta, priimant Tarnybos sprendimÄ .

Valdyba sprendime nepagrįstai nurodo, kad įdarbinimo agentūrų veikla negali būti pripažintina išimtinai Tvarkos aprašo 9 punkto kontekste (prasme), kadangi darbuotojų siuntimas dirbti į užsienio šalis nėra dalis gamybos proceso, kuris pradedamas Lietuvoje, ar kad užsienyje realizuojama Lietuvoje pagaminta produkcija. Tačiau pareiškėjos veikla nėra išimtinai susijusi įdarbinimo paslaugomis. Bendrovės veikla yra išimtinai darbų atlikimas užsienyje, t. y. Bendrovė darbuotojus komandiruoja dirbti į užsienį ir tokiu pagrindu Bendrovės pajamos generuojamos iš užsienio.

PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, kad Bendrovės administracijos darbuotojai, veikdami iÅ¡ Lietuvos, kuruoja komandiruotų į užsienį Bendrovės darbuotojų darbÄ . Tačiau minėta veikla nėra iÅ¡imtinai įdarbinimo paslaugų teikimas. PrieÅ¡ingai, visi Bendrovės darbuotojai dirba Bendrovėje pagal darbo sutartis. Bendrovė teikia įvairius statybinius, pramoninius ir kitokios paskirties darbus užsakovams, t. y. atlieka paslaugas pagal užsakymÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjos atžvilgiu privalėjo bÅ«ti taikoma Tvarkos apraÅ¡o 9 punkto iÅ¡lyga, kuri nepagrįstai nebuvo taikyta.

PareiÅ¡kėja pažymi, kad Tarnybos ir Valdybos sprendimai VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) požiÅ«riu yra individualÅ«s administraciniai aktai, todėl jiems taikomi VAÄ® 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Esminis aspektas, kodėl pareiÅ¡kėjos darbuotojams nebuvo iÅ¡duoti A1 pažymėjimai, buvo tas, jog Tarnyba, priimdama sprendimÄ , iÅ¡imtinai buvo vadovavosi Duomenų saugyklos duomenimis. Tarnyba nepaprašė Bendrovės pateikti dokumentus, pagrindžiančius ir įrodančius, jog jos pajamos iÅ¡ veiklos Lietuvoje sudaro daugiau nei 10 proc. visų Bendrovės pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti esamas aplinkybes, siekiant priimti pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ .

Be to, nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad Bendrovė yra jauna ir auganti, todėl sprendimas neiÅ¡duoti A1 pažymėjimus pažeidžia teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, žlugdo jaunÄ verslÄ . Tačiau Tarnyba ir Valdyba iÅ¡imtinai priėmė nepagrįstus, nemotyvuotus bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus pažeidžiančius sprendimus. Tarnybos sprendimas priimtas nepagrįstai ir neįvertinus faktinių aplinkybių patvirtina tai, jog Tarnyba 2018 m. sausio 16 d. yra priėmusi sprendimÄ Nr. SPRE-184, kuriuo Tarnyba tenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl A1 pažymėjimų iÅ¡davimo UAB „Nermeka“ darbuotojams.

Taigi, Tarnyba priima prieÅ¡ingus sprendimus, kas sÄ lygoja Tarnybos aplaidumÄ ir nepagrįstumÄ priimant sprendimÄ Nr. SPRE-1911 dėl atsisakymo iÅ¡duoti A1 pažymėjimus UAB „Nermeka“ darbuotojams.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundÄ su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 30–33). PaaiÅ¡kina, kad Bendrovė kreipėsi į TarnybÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti pažymėjimus apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymÄ jo darbuotojams, siųstiems dirbti į VokietijÄ , SuomijÄ , DanijÄ , Å vedijÄ , BelgijÄ ar NorvegijÄ . Tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi Bendrovės praÅ¡ymÄ , 2018 m. spalio 30 d. priėmė sprendimÄ Nr. SPRE-1911 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti A1 pažymėjimus UAB „Nermeka“ darbuotojams“.

Nurodo, kad A1 pažymėjimui iÅ¡duoti turi bÅ«ti patenkintos visos Tvarkos apraÅ¡o 5 punkte nurodytos sÄ lygos, tarp jų ir imperatyvi sÄ lyga, kad darbdavys didelę veiklos dalį privalo vykdyti įsisteigimo valstybėje. Darbdavio pajamų iÅ¡ veiklos Lietuvoje dalis procentais skaičiuojama pagal darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketos duomenis, pagrįstus Tarnybai pateiktais įrodymais (dokumentais, duomenimis): darbdavio pajamų, gautų iÅ¡ Lietuvoje vykdytos veiklos, suma dalinama iÅ¡ bendros darbdavio pajamų, gautų iÅ¡ veiklos, vykdytos Lietuvoje ir užsienyje, sumos ir gauta suma dauginama iÅ¡ 100.

Esant darbdavio pateiktų dokumentų ir (ar) duomenų neatitikimui su valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančiais duomenimis, vadovaujamasi valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančiais duomenimis Tvarkos apraÅ¡o 7 ir 8 punktai negali bÅ«ti taikomi atskirai, kadangi 7 punkte įtvirtintas pozityvusis reguliavimas (veiklos dalis pripažintina didele, jei tenkinamos konkrečios sÄ lygos), o 8 punkte – negatyvusis (jei tenkinama bent viena sÄ lyga, veiklos dalis negali bÅ«ti pripažinta didele).

Tarnybos nuomone, net jeigu pareiÅ¡kėjos veikla neatitinka bent vieno iÅ¡ 8 punkto kriterijų, tai reiÅ¡kia, kad darbdavio veiklos dalis Lietuvoje negali bÅ«ti įvertinta kaip didelė. PareiÅ¡kėja ginčija, kad Tarnyba remdamasi Duomenų saugyklos duomenimis nustatė, kad Bendrovė galimai pakeitė PVM deklaracijos duomenis už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., todėl buvo kreiptasi į InspekcijÄ , kuri atliko mokestinį patikrinimÄ ir nustatė, kad Bendrovė nurodytu laikotarpiu nepagrįstai iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, jas apskaitė buhalterinėje apskaitoje, deklaravo atitinkamų laikotarpių PVM deklaracijose, kadangi paslaugos nebuvo atliktos.

Tarnyba, vadovaudamasi oficialiais Duomenų saugyklos ir Inspekcijos duomenimis, pagrįstai nustatė, kad Bendrovės pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau kaip 10 procentų visų pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti. Pareiškėja taip pat ginčija, kad jai nepagrįstai nebuvo taikyta išimtis, numatyta Tvarkos aprašo 9 punkte, kuriame nustatyta, jog Tvarkos aprašo 8.4 punkto nuostata gali būti netaikoma, atsižvelgiant į įmonės veiklos, vykdomos Lietuvoje, pobūdį.

Å i iÅ¡imtis gali bÅ«ti taikoma, jei darbdavys įrodo, kad jo pajamos iÅ¡ veiklos užsienyje, kurios tiesiogiai susijusios su jo vykdoma veikla Lietuvoje (pavyzdžiui, Lietuvoje vykdoma dalis gamybos proceso, užsienyje realizuojama pagaminta produkcija ir panaÅ¡iai). PareiÅ¡kėja pildydama anketÄ nurodė, kad jos pagrindinė veikla: darbuotojų nuoma Lietuvoje ir užsienyje. Darbuotojų atranka pagal darbdavio užklausimus, darbdavių konsultavimas ir darbuotojų atranka. Tarnybos nuomone, pateikta informacija ir dokumentai apie pareiÅ¡kėjos veiklÄ neleidžia nustatyti, jog darbuotojų siuntimas į užsienį yra dalis gamybos proceso.

Tarnyba, įvertinusi pateiktus duomenis, pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad Bendrovės pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 procentų visų Bendrovės pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimų laikotarpių pradžios. Dėl šios priežasties Bendrovės veikla Lietuvoje negali būti vertinama kaip didelė, o A1 pažymėjimai Bendrovės darbuotojams, nurodytais laikotarpiais siųstiems dirbti į užsienį, neišduotini.

Atsakovė Valdyba atsiliepime į skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 65–70). PaaiÅ¡kina, kad Bendrovė kreipėsi į ValdybÄ , kurios prašė panaikinti Tarnybos 2018 m. spalio 30 d. sprendimÄ Nr. SPRE-1911 ir priimti naujÄ sprendimÄ tenkinti Bendrovės praÅ¡ymÄ dėl A1 pažymėjimų iÅ¡davimo Bendrovės darbuotojams. Pažymi, kad asmenų, migruojančių tarp Europos SÄ jungos valstybių narių (nuo 2010 m. gegužės 1 d.), EEE valstybių (nuo 2012 m. birželio 1 d.), Å veicarijos Konfederacijos (nuo 2012 m. gegužės 1 d.), socialinę apsaugÄ koordinuoja 2004 m. balandžio 29 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 72, toliau – Reglamentas (EB) Nr. 883), 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarkÄ (OL 2009 L 284, p. 1, toliau – Reglamentas (EB) Nr. 987), sprendžiant taikytinos teisės klausimus taip pat vadovaujamasi Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos 2009 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. A2 „Dėl Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio dėl teisės aktų taikymo komandiruotiems darbuotojams ir savarankiÅ¡kai dirbantiems asmenims, laikinai dirbantiems ne kompetentingoje Å¡alyje, aiÅ¡kinimo“ (OJ 2010 C 106, p. 5), Europos SÄ jungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d.

įsakymu Nr. V-253. Pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalį asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdaviui, kuris joje paprastai vykdo savo veiklÄ , ir kurį tas darbdavys iÅ¡siunčia į kitÄ valstybę narę dirbti tam darbdaviui, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sÄ lyga, kad numatyta tokio darbo trukmė nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt keturių mėnesių, ir jis nesiunčiamas pakeisti kito komandiruoto asmens. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ detalizuoja Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 1 ir 2 dalys:

1. Taikant pagrindinio reglamento (t.y. Reglamento (EB) Nr. 883/2004)12 straipsnio 1 dalį, ,,asmuo, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdavio, kuris paprastai ten verčiasi savo veiklÄ , vardu, ir kurį darbdavys iÅ¡siunčia į kitÄ valstybę narę“ apima asmenį, įdarbintÄ siekiant jį iÅ¡siųsti į kitÄ valstybę narę, jei atitinkamam asmeniui prieÅ¡ pat jo darbo pagal darbo sutartį pradžiÄ jau taikomi valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs jo darbdavys, teisės aktai.

Taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, žodžiai ,,kuris paprastai ten verčiasi savo veikla“ reiÅ¡kia darbdavį, kuris valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs, paprastai vykdo didelę veiklos dalį, iÅ¡skyrus vien tik vidaus valdymo veiklÄ , atsižvelgiant į visus kriterijus, apibÅ«dinančius atitinkamos įmonės vykdomÄ veiklÄ . Atitinkami kriterijai turi atitikti kiekvieno darbdavio konkrečias savybes ir tikrÄ jį vykdomos veiklos pobÅ«dį. Sprendime A2 taip pat iÅ¡aiÅ¡kinamas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio turinys:

Antra lemiamoji minėto (t. y. Reglamento (EB) Nr. 883/2004) 12 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lyga yra darbdavio ir valstybės narės, kurioje jis įsisteigęs, ryÅ¡iai. Todėl darbuotojus turėtų komandiruoti tik įmonės, kurios paprastai savo veiklÄ vykdo valstybės narės, kurios teisės aktai toliau taikomi komandiruotam darbuotojui, teritorijoje; dėl to daroma prielaida, kad minėtos nuostatos taikomos tik įmonėms, kurios paprastai vykdo didelę veiklos dalį valstybės narės, kurioje jos įsisteigusios, teritorijoje.

Tvarkos apraÅ¡o 5 punkte yra numatytos sÄ lygos, kurios turi bÅ«ti įvykdytos, kad asmeniui, pagal darbo sutartį dirbančiam Lietuvoje darbdaviui, ir kuris darbdavio siunčiamas į kitÄ Valstybę narę dirbti tam darbdaviui, bÅ«tų iÅ¡duotas A1 pažymėjimas. Viena iÅ¡ sÄ lygų – siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje (Tvarkos apraÅ¡o 5.5 papunktis). Tvarkos apraÅ¡o 7 punkte nustatyti kriterijai, pagal kuriuos vertinama, ar darbdavio veikla Lietuvoje laikytina didele. Tvarkos apraÅ¡o 8 punkte iÅ¡vardinti atvejai, kai darbdavio veiklos Lietuvoje dalis negali bÅ«ti pripažinta didele, t.y. jei:

1) iki darbuotojų siuntimo dirbti į Valstybę narę darbdavys Lietuvoje vykdė ekonominę veiklÄ trumpiau nei 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių;

2) po darbuotojų siuntimo dirbti darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje;

3) Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklÄ ;

4) darbdavio pajamos iÅ¡ veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 procentų visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti. Å i nuostata nėra taikoma įmonėms, pradedančioms veiklÄ Lietuvoje. Tarnyba nustatė, kad Bendrovės pajamos iÅ¡ veiklos Lietuvoje, gautos per 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti į VokietijÄ , SuomijÄ , DanijÄ , Å vedijÄ , BelgijÄ , NorvegijÄ pradžios, sudaro mažiau nei 10 procentų visų įmonės pajamų, t.y.

įmonė atitinka Tvarkos apraÅ¡o 8.4 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytÄ sÄ lygÄ , dėl kurios A1 pažymėjimai jos iÅ¡siųstiems darbuotojams negali bÅ«ti iÅ¡duoti, nes laikoma, kad įmonė Lietuvoje nevykdė didelės veiklos dalies. Valdybos nuomone, Tarnybos sprendime iÅ¡samiai apraÅ¡yti skaičiavimai, atlikti pagal Tvarkos apraÅ¡o 8.4 punkto antrÄ jÄ pastraipÄ â€“ nurodyta, kaip apskaičiuotos Bendrovės pajamos, gautos per 12 mėnesių iki siuntimo, kaip jos priskirtos pajamoms iÅ¡ veiklos Lietuvoje ir pajamoms iÅ¡ veiklos užsienyje, nurodytas Tvarkos apraÅ¡o 8.4 punkto antrojoje pastraipoje numatytų aritmetinių veiksmų, apskaičiuojant Bendrovės pajamų iÅ¡ veiklos Lietuvoje procentinę dalį nuo visų įmonės pajamų, rezultatas.

Valdyba dėl pareiÅ¡kėjos argumento, kad pagal PVM deklaracijas nėra įmanoma nustatyti, kokiÄ veiklos dalį pareiÅ¡kėja vykdo Lietuvoje ir ne Lietuvoje ir, kad joks teisės aktas nesuteikia teisinio pagrindo sprendžiant klausimÄ , kokiÄ dalį pareiÅ¡kėjos pajamų sudarė pajamos iÅ¡ veiklos Lietuvoje, Tarnybai vadovautis autonominės ES teisės Å¡akos – PVM teisės aktų – nuostatomis, paaiÅ¡kina, kad Tarnyba, vertindama Duomenų saugyklos duomenis, nustatė, jog Bendrovė pakeitė PVM deklaracijų laukelių duomenis už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-11-30.

Kilus įtarimų, Tarnyba kreipėsi į InspekcijÄ , kuri pateikė atsakymÄ , kad Bendrovė nuo 2017-07-01 iki 2017-11-30 nepagrįstai iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, jas apskaitė buhalterinėje apskaitoje, deklaravo atitinkamų laikotarpių PVM deklaracijose, kadangi paslaugos nebuvo atliktos. Taigi, Tarnyba, nustatydama, ar Bendrovės pajamos iÅ¡ veiklos Lietuvoje sudaro ne mažiau kaip 10 procentų visų pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimų dirbti, vadovavosi oficialiais – Duomenų saugyklos duomenimis.

Sprendimo Nr. A2 1 straipsnyje nustatyta, kad jei bÅ«tina ir iÅ¡kilus abejonėms, siekiant nustatyti, ar darbdavys paprastai vykdo didelę veiklos dalį valstybės narės, kurioje jis įsisteigęs, teritorijoje, tos valstybės narės kompetentingos įstaigos praÅ¡oma patikrinti visus kriterijus, kuriais apibÅ«dinama to darbdavio vykdoma veikla <..> bei vietÄ , kurioje su klientais sudaryta dauguma sutarčių, įmonių ir darbuotojų sutartims bei įmonių ir klientų sutartims taikomus teisės aktus, apyvartÄ per atitinkamÄ Ä¯prastÄ laikotarpį kiekvienoje susijusioje valstybėje narėje ir siunčiančiojoje valstybėje įgyvendinamų sutarčių skaičių.

Atsižvelgiant į tai, Valdyba nemato priežasčių, kodėl Tarnyba negali vadovautis PVM deklaracijų duomenimis nustatant darbdavio anketoje pateiktų duomenų pagrįstumÄ ir įvertinant įmonės apyvartÄ siunčiančioje valstybėje narėje per atitinkamÄ laikotarpį. Bendrovė praÅ¡yme nenurodė, kad pageidauja, kad jai bÅ«tų taikomas Tvarkos apraÅ¡o 9 punkte numatyta iÅ¡imtis, todėl Tarnyba neprivalėjo nagrinėti Bendrovės veiklos atitikties Tvarkos apraÅ¡o 9 punkte iÅ¡dėstytiems reikalavimams ir minėti apie tai savo sprendime.

Valdyba, atsižvelgdama į Bendrovės veiklos pobūdį, paaiškina, kad įdarbinimo agentūrų veikla negali būti pripažinta išimtimi Tvarkos aprašo 9 punkto kontekste (prasme), nes darbuotojų siuntimas dirbti į užsienio šalis nėra dalis gamybos proceso, kuris pradedamas Lietuvoje, ar panašiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos 2018 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. SPRE-1911, kuriuo buvo netenkintas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas iÅ¡duoti A1 pažymėjimus jos nurodytiems darbuotojams, bei Valdybos 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. (1.45) I-7806, priimto iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl Tarnybos 2018 m. spalio 30 d. sprendimo ir šį skundÄ atmetus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Bendrovė Tarnybai pateikė darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketas (b. l. 41-47).

Tarnyba 2018 m. spalio 30 d. priėmė sprendimÄ Nr. SPRE-1911 neiÅ¡duoti A1 pažymėjimų pareiÅ¡kėjos nurodytiems darbuotojams, kadangi darbuotojų siuntimas dirbti į VokietijÄ , SuomijÄ , DanijÄ , Å vedijÄ , BelgijÄ ar NorvegijÄ neatitinka Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalies, Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, Sprendimo Nr. A2 ir Tvarkos apraÅ¡o 5 punkto reikalavimų (b. l. 6–8).

Bendrovė su 2018 m. lapkričio 26 d. skundu kreipėsi į ValdybÄ , kurios prašė panaikinti Tarnybos 2018 m. spalio 30 d. sprendimÄ Nr. SPRE-1911 ir priimti naujÄ sprendimÄ tenkinti Bendrovės praÅ¡ymÄ dėl A1 pažymėjimų iÅ¡davimo Bendrovės darbuotojams (b. l. 79–81).

Valdyba 2018 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (1.45) I-7806, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl Tarnybos sprendimo, nusprendė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti (b. l. 10–13).

Ginčo teisinių santykių reguliavimui taikytini Europos SÄ jungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnio 1 dalis bei 3 dalies a) papunktyje nustatyta bendra teisės sistemos parinkimo, kai darbo santykiai vykdomi daugiau nei vienoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje, taisyklė. Asmenims, kuriems taikomas Å¡is reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Tie teisės aktai taikomi vadovaujantis antraÅ¡tinėje dalyje numatytomis nuostatomis. Laikantis 12–16 straipsnių nuostatų, vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį arba savarankiÅ¡kai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai. IÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės numatyta Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdaviui, kuris joje paprastai vykdo savo veiklÄ , ir kurį tas darbdavys iÅ¡siunčia į kitÄ valstybę narę dirbti tam darbdaviui, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sÄ lyga, kad numatyta tokio darbo trukmė nevirÅ¡ija 24 mėnesių ir jis nesiunčiamas pakeisti kito komandiruoto asmens. Å i nuostata patikslinama Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdavio, kuris paprastai ten verčiasi savo veikla, vardu, ir kurį darbdavys iÅ¡siunčia į kitÄ valstybę narę, apima asmenį, įdarbintÄ siekiant jį iÅ¡siųsti į kitÄ valstybę narę, jei atitinkamam asmeniui prieÅ¡ pat jo darbo pagal darbo sutartį pradžiÄ jau taikomi valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs jo darbdavys, teisės aktai. Taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, žodžiai „kuris paprastai ten verčiasi savo veikla“ reiÅ¡kia darbdavį, kuris valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs, paprastai vykdo didelę veiklos dalį, iÅ¡skyrus vien tik vidaus valdymo veiklÄ , atsižvelgiant į visus kriterijus, apibÅ«dinančius atitinkamos įmonės vykdomÄ veiklÄ . Atitinkami kriterijai turi atitikti kiekvieno darbdavio konkrečias savybes ir tikrÄ jį vykdomos veiklos pobÅ«dį.

Sprendimo Nr. A2 1 straipsnyje įtvirtinta, kad, jei bÅ«tina ir iÅ¡kilus abejonėms, siekiant nustatyti, ar darbdavys paprastai vykdo didelę veiklos dalį valstybės narės, kurioje jis įsisteigęs, teritorijoje, tos valstybės narės kompetentingos įstaigos praÅ¡oma patikrinti visus kriterijus, kuriais apibÅ«dinama to darbdavio vykdoma veikla, įskaitant įmonės registruotos buveinės ir administracijos vietÄ , toje valstybėje narėje ir kitoje valstybėje narėje dirbančių administracijos darbuotojų skaičių ir vietÄ , kurioje įdarbinti komandiruoti darbuotojai, bei vietÄ , kurioje su klientais sudaryta dauguma sutarčių, įmonių ir darbuotojų sutartims bei įmonių ir klientų sutartims taikomus teisės aktus, apyvartÄ per atitinkamÄ Ä¯prastÄ laikotarpį kiekvienoje susijusioje valstybėje narėje ir siunčiančiojoje valstybėje įgyvendinamų sutarčių skaičių.

Lietuvos Respublikoje taikytinos teisės nustatymo taisyklės yra įtvirtintos Tvarkos apraÅ¡e, vadovaujantis kurio nuostatomis, be kita ko, buvo priimti skundžiami Tarnybos ir Valdybos sprendimai. Tvarkos apraÅ¡o 1 punktas apibrėžia Tvarkos apraÅ¡o taikymo apimtį, t. y. jog Tvarkos apraÅ¡as, be kita ko, nustato A1 pažymėjimų iÅ¡davimo už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. atvejus, sÄ lygas, tvarkÄ , Tarnybos bendradarbiavimo su valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir kitų valstybių narių kompetentingomis įstaigomis tvarkÄ . Tvarkos apraÅ¡o 5 punktas nustato A1 pažymėjimo iÅ¡davimo sÄ lygas, kurio 5.5 papunktyje įtvirtinta, kad siunčiantis darbdavys turi vykdyti didelę veiklos dalį Lietuvoje.

Didelės veiklos dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje taisyklė aiÅ¡kinama Tvarkos apraÅ¡o 7–9 punktuose. Tvarkos apraÅ¡o 7 punktas numato, kad nustatant, ar siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje, atsižvelgiama į: buveinės registracijos ir administracijos vietÄ ; administracijos darbuotojų skaičių ir vietÄ , kur dirba samdomi darbuotojai ir administracijos personalas; sutartis, sudarytas vykdant ekonominę veiklÄ Lietuvoje ir užsienyje; pajamas iÅ¡ veiklos Lietuvoje ir užsienyje per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti; ekonominės veiklos Lietuvoje trukmę per pastaruosius 12 mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti; ekonominę veiklÄ Lietuvoje po darbuotojų siuntimo dirbti; kitus objektyvius kriterijus, atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobÅ«dį. Pažymėtina, jog Sprendimo Nr. A2 1 straipsnis ir Tvarkos apraÅ¡o 7 punktas iÅ¡ esmės nustato tuos pačius kriterijus, kuriuos vertinant nustatoma, ar siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį valstybės narės, kurioje jis įsisteigęs, teritorijoje.

Tvarkos apraÅ¡o 8 punktas numato keturias sÄ lygas, kuomet nustačius bent vienÄ iÅ¡ jų, A1 pažymėjimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas. Tvarkos apraÅ¡o 8.4 punkte, be kita ko, nustatyta, jog A1 pažymėjimas neiÅ¡duodamas, jei darbdavio pajamos iÅ¡ veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 procentų visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti. Darbdavio pajamų iÅ¡ veiklos Lietuvoje dalis procentais skaičiuojama pagal darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketos duomenis, pagrįstus Tarnybai pateiktais įrodymais (dokumentais, duomenimis): darbdavio pajamų, gautų iÅ¡ Lietuvoje vykdytos veiklos, suma dalijama iÅ¡ bendros darbdavio pajamų, gautų iÅ¡ veiklos, vykdytos Lietuvoje ir užsienyje, sumos ir gauta suma dauginama iÅ¡ 100. Esant darbdavio pateiktų dokumentų ir (ar) duomenų neatitikimui su valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančiais duomenimis, vadovaujamasi valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančiais duomenimis.

SistemiÅ¡kai įvertinus aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ matyti, jog Tarnyba turi pareigÄ kompleksiÅ¡kai įvertinti visas Tvarkos apraÅ¡o 7 punkte iÅ¡vardintas aplinkybes, o nustačiusi bent vienÄ iÅ¡ Tvarkos apraÅ¡o 8 punkte iÅ¡dėstytų aplinkybių, turi praÅ¡ymÄ dėl A1 pažymėjimo iÅ¡davimo atmesti.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo Tarnybos sprendimo turinio, Tarnyba vertino pareiÅ¡kėjos atitiktį Tvarkos apraÅ¡o 5 punktui, t. y. ar pareiÅ¡kėja vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje, ir nustačiusi, jog pareiÅ¡kėjos pajamos iÅ¡ veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 procentų visų pareiÅ¡kėjos pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti (Tvarkos apraÅ¡o 8.4 punktas), pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl A1 pažymėjimų iÅ¡davimo jos darbuotojams netenkino. Tai, kad, pareiÅ¡kėjos teigimu, Tarnyba nevertino Sprendimo Nr. A2 1 straipsnyje nustatytų kriterijų, kurie, kaip minėta, yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki Tvarkos apraÅ¡o 7 punkte nurodytiems kriterijams, teismo vertinimu, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes toks vertinimas bÅ«tų perteklinis, kadangi nustačius bent vienÄ iÅ¡ Tvarkos apraÅ¡o 8 punkte iÅ¡dėstytų aplinkybių, praÅ¡ymas dėl A1 pažymėjimo iÅ¡davimo turi bÅ«ti netenkinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1893-146/2015 konstatavo, kad būtent minėtas Tvarkos aprašas yra Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priimtas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 nuostatas patikslinantis ir papildantis teisės aktas ir būtent šiuo aspektu į jį atsižvelgtina taikant minėtus reglamentus, kurių baigiamosiose dalyse, be kita ko, nurodyta, kad šie reglamentai yra privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tarnyba, nustatydama, ar Bendrovės veikla Lietuvoje gali bÅ«ti vertinama kaip didelė, vertino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktÄ informacijÄ bei Tarpžinybinės mokestinių duomenų saugyklos duomenis. Tarnyba, vertindama Duomenų saugyklos duomenis, nustatė, kad Bendrovė pakeitė PVM deklaracijų laukelių duomenis už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., dėl ko kreipėsi į InspekcijÄ su praÅ¡ymu patikrinti, ar Bendrovė teisėtai koregavo deklaruotas pajamas už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsakymÄ , kad Bendrovė nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. nepagrįstai iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, jas apskaitė buhalterinėje apskaitoje, deklaravo atitinkamų laikotarpių PVM deklaracijose, kadangi paslaugos nebuvo atliktos. Taigi, Tarnyba, nustatydama, ar Bendrovės pajamos iÅ¡ veiklos Lietuvoje sudaro ne mažiau kaip 10 procentų visų pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti, vadovavosi Duomenų saugyklos duomenimis, t. y. vertino už laikotarpius nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017m. lapkričio 30 d., nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d.; nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.; nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.; nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

PVM deklaracijų 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“, 12 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai, kai PVM išskaito pirkėjas (96 str. nustatytais atvejais)“, 13 laukelyje „PVM neapmokestinami sandoriai“ Įmonės deklaruotas pajamas iš veiklos Lietuvoje, bei 17 laukelyje „Prekių eksportas (0 proc.)“ ir 20 laukelyje „Už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (ne PVM objektas Lietuvoje)“ Įmonės deklaruotas pajamas iš veiklos užsienyje. Tarnyba nustatė, jog Bendrovės pajamos iš veiklos Lietuvoje per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti nuo: 2017 m. rugpjūčio mėnesio sudarė 4,21% nuo visų Bendrovės pajamų; 2017 m. rugsėjo mėnesio sudarė 4,00% nuo visų Bendrovės pajamų; 2017m. spalio mėnesio sudarė 4,34% nuo visų Bendrovės pajamų; 2017 m. lapkričio mėnesio sudarė 5,94% nuo visų Bendrovės pajamų; 2017 m. gruodžio mėnesio sudarė 5,63% nuo visų Bendrovės pajamų; 2017 m. sausio mėnesio sudarė 5,29% nuo visų Bendrovės pajamų; 2018 m. vasario mėnesio sudarė 5,53% nuo visų įmonės pajamų; 2018 m. kovo mėnesio sudarė 5,92% nuo visų Bendrovės pajamų; 2018 m. balandžio mėnesio sudarė 6,26% nuo visų Bendrovės pajamų; 2018 m. gegužės mėnesio sudarė 6,37% nuo visų Bendrovės pajamų; 2018 m. birželio mėnesio sudarė 6,90% nuo visų Bendrovės pajamų; 2018 m. liepos mėnesio sudarė 8,85% nuo visų Bendrovės pajamų; 2018 m. rugpjūčio mėnesio sudarė 8,84% nuo visų Bendrovės pajamų; 2018 m. rugsėjo mėnesio sudarė 9,12% nuo visų Bendrovės pajamų.

Tarnyba, įvertinusi šiuos duomenis nustatė, kad Bendrovės pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 procentų visų įmonės pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki sprendimo priede išvardintų darbuotojų siuntimų laikotarpių pradžios, dėl ko Bendrovės veikla Lietuvoje negali būti vertinama kaip didelė.

Teismo vertinimu, Tarnybai nustačius, jog pareiÅ¡kėjos pajamos iÅ¡ veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 proc. Bendrovės pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo laikotarpių pradžios, pagrįstai 2018 m. spalio 30 d. priėmė sprendimÄ Nr. SPRE-1911 neiÅ¡duoti pareiÅ¡kėjos darbuotojams A1 pažymėjimų, o Valdyba 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (1.45) I-7806 atmetė pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl Å¡io sprendimo. Teismo vertinimu, Tarnyba, nustačiusi Å¡iÄ aplinkybę, neprivalėjo vertinti kitų kriterijų, kuriais apibÅ«dinama pareiÅ¡kėjos veikla.

Tvarkos apraÅ¡o 9 punktas nustato, kad 8.4 punkto nuostata gali bÅ«ti netaikoma, atsižvelgiant į įmonės veiklos, vykdomos Lietuvoje, pobÅ«dį; Å¡i iÅ¡imtis gali bÅ«ti taikoma, jei darbdavys įrodo, kad jo pajamos iÅ¡ veiklos užsienyje, kuri tiesiogiai susijusi su jo vykdoma veikla Lietuvoje (pavyzdžiui, vykdoma dalis gamybos proceso, realizuojama pagaminta produkcija ir panaÅ¡iai), kartu su pajamomis iÅ¡ veiklos, vykdomos Lietuvoje, sudaro ne mažiau kaip 10 procentų visų to darbdavio pajamų. Bendrovė anketų 4 punkte „Darbdavio veiklos pobÅ«dis” nurodė, kad jos veikla yra darbuotojų nuoma Lietuvoje ir užsienyje; darbuotojų atranka pagal darbdavio užklausimus, darbdavių konsultavimas ir darbuotojų atranka (b. l. 41–47). Teismo vertinimu, pateikta informacija apie pareiÅ¡kėjos veiklÄ neleidžia nustatyti, kad darbuotojų siuntimas į užsienį yra dalis gamybos proceso. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Tarnyba, priimdama 2018 m. spalio 30 d. sprendimÄ Nr. SPRE-1911, neturėjo nei pareigos, nei pagrindo taikyti Tvarkos apraÅ¡o 9 punkte nustatytÄ iÅ¡imtį, dėl kurios bÅ«tų galima netaikyti Tvarkos apraÅ¡o 8.4 papunktyje nustatytos imperatyvios sÄ lygos.

Pareiškėjos teigimu, Tarnybos sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, todėl naikintinas vien šiuo pagrindu. Teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjos argumentus, kadangi iš skundžiamo Tarnybos sprendimo turinio matyti, jog jame konkrečiai ir aiškiai nurodyti motyvai ir argumentuotai, kuriais remiantis pareiškėjos nurodytiems darbuotojams nebuvo išduoti A1 pažymėjimai, sprendimas pagrįstas faktiniais duomenimis (skaičiavimais), priimtas vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, tinkamai taikius aktualias teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, kaip neatitinkančio VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų, nėra pagrindo.

Teismas, apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijami Tarnybos ir Valdybos sprendimai yra motyvuoti ir pagrįsti, teismas taip pat nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalimi, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti, todėl jo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo taip pat atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nermeka“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Violeta Balčytienė

Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

Ina Kirkutienė