7c1961a0-b305-4576-9ed7-61bdec6cc448 · Marijampolės apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.1-477-564/2018Proceso Nr. 1-01-1-66864-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.2.; (S) 1.2.25.4.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2018 m. birželio 13 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,sekretoriaujant Jolantai Petraitienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Jasaičiui, kaltinamajai L.

M., nukentėjusiesiems-civiliniams ieÅ¡kovams I. A. ir Č. A. bei jų atstovui advokatui Vaidui Paltanavičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, nedirba, neįgali, darbingumo lygis 55 proc., neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 1 d.             Teismas, n u s t a t ė :             Kaltinamoji L.

M. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, tai yra 2017 m. gruodžio 23 d. 16 val. 45 min., Kazlų RÅ«dos sav., kelio Mauručiai-Vinčai-Puskelniai 20,45 kilometre, vairuodama jai priklausantį automobilį Renault Grand Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, todėl esant slidžiai kelio dangai virÅ¡ijo saugų greitį, nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir joje susidÅ«rė su prieÅ¡ais atvažiuojančiu automobiliu Fiat Marea, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), taip sukeldama eismo įvykį, kurio metu automobilio Fiat Marea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui Č. A. dėl kelių sÄ narių sumuÅ¡imo, trauminės kilmės slankstelių patologinės bÅ«senos, nugaros skausmo, kraujosruvų kelių srityse buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusiai I. A. dėl kairės pusės IX, X Å¡onkaulių lūžimo, nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamoji L. M. kalta prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 23 d. vairavo automobilį keliu Vinčai- Kazlų RÅ«da-Ąžuolų BÅ«da.

Kelio danga buvo labai slidi, visiÅ¡kai netvarkyta, snigo, važiavo ne didesniu kaip 30 km/val. greičiu. PrieÅ¡ jÄ važiavęs automobilis truputį stabtelėjo, ji taip pat stabdė ir jos vairuojamas automobilis pradėjo slysti į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . Matė iÅ¡ prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį, kuris buvo maždaug už 300 metrų. Ji galvojo, kad spės savo vairuojamÄ automobilį suvaldyti, bet nepavyko. Su Å¡iuo automobiliu susidÅ«rė bÅ«dama prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje.

Teisę vairuoti transporto priemones turi jau 24 metai. Su nukentėjusiaisiais po eismo įvykio nebendravo, jautėsi nejaukiai, iki teismo posėdžio jų neatsiprašė. Mano, kad civiliniai ieškiniai yra per dideli. Ji nedirba, yra neįgali. Vieno mėnesio pajamas sudaro 67 eurų dydžio išmoka. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė pagrįsta ir įrodyta BPK 273 str., 291 str. tvarka ištirtais įrodymais- nukentėjusiųjų parodymais, rašytiniais įrodymais. Nukentėjusysis Č.

A. parodė, kad 2017-12-23, apie 16.30 val. važiavo automobiliu Fiat Marea, v.n. (duomenys neskelbtini), su žmona I. A. keliu Vinčai - Mauručiai link Marijampolės. Kelias buvo slidus, buvo tamsu, lijo. Važiavo apie 60 km/val. greičiu. Abu buvo užsisegę saugos diržus. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Bevažiuojant pamatė priešpriešine eismo juosta atvažiuojantį apie 30 metrų atstumu nuo jų automobilį, bet staiga to automobilio šviesos dingo. Po akimirkos pastebėjo, kad tas automobilis čiuožia šonu link jo automobilio jo vairuojamo automobilio judėjimo juostoje.

Jis dar stabdė, bet vis tiek automobiliai susidÅ«rė. SusidÅ«rimo metu susitrenkė deÅ¡inę kojÄ . Kreipėsi į ligoninę, kur nustatė kelio sÄ nario sumuÅ¡imÄ , I. A. buvo nustatytas Å¡onkaulių lūžimas. Taip pat stipriai apgadintas automobilis. Po eismo įvykio kaltinamoji su jais nebuvo susisiekusi, dėl žalos atlyginimo nesitarė, neatsiprašė. (1 t., b.l. 54-58)Nukentėjusioji I. A. ikiteisminio tyrimo metu parodžiusi, kad 2017-12-23 apie 17.00 val. važiavo sutuoktinio Č. A. vairuojamu automobiliu Fiat Marea, nuo Ąžuolų BÅ«dos link Marijampolės. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje.

Važiavo apie 60 km/val. greičiu. Kelio danga buvo apsnigta Å¡lapiu sniegu, paÅ¡alę ir lijo, buvo slidu. Abu buvo prisisegę saugos diržais. Staiga pamatė, kad link jų iÅ¡ prieÅ¡ais artėja kitas automobilis, kuris jau buvo pasisukęs Å¡onu, slydo link jų automobilio, buvo jų važiavimo juostoje. Č. A., bandydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, kiek suktelėjo vairÄ , nes susidÅ«rimas vyko labiau jų automobilio kairiu kampu. SusidÅ«rimo iÅ¡vengti nebuvo galimybės. Eismo įvykio metu ji buvo sužalota- buvo nustatytas Å¡onkaulių lūžimas.

Marijampolės ligoninėje gydėsi iki 2017-12-27. Po to tęsė gydymÄ pas Å¡eimos gydytojÄ Kazlų RÅ«dos PSPC. Po eismo įvykio kaltinamoji su jais nebuvo susisiekusi, dėl sveikatos bÅ«klės nesiteiravo, dėl žalos atlyginimo nesitarė.(1 t., b.l. 39–44)Specialisto iÅ¡vadoje Nr.G 56/2018(09) nurodyta, jog I. A. konstatuota kairės pusės IX, X, Å¡onkaulių lūžimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 83)Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 57/2018(09), nurodyta, jog Č. A. konstatuotas kelių sÄ narių sumuÅ¡imas, trauminės kilmės slankstelių patologinė bÅ«sena, nugaros skausmas, kraujosruvos kelių srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Ilgas ambulatorinis gydymas, nustatant sveikatos sutrikdymÄ neimamas domėn, nes jis neparemtas objektyviais sužalojimo simptomais, o buvo taikytas dėl anksčiau buvusių ligų ar patologinių bÅ«senų paÅ«mėjimo (1 t., b.l. 103–104)Nukentėjusysis Č. A. ir kaltinamoji L. M. eismo įvykio metu buvo blaivÅ«s. (1 t., b.l. 74–76). 2017-12-23 Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir jo prieduose nurodyta, jog eismo įvykio vieta kelio Mauručiai - Vinčai - Puskelniai 20,45 km. ApžiÅ«ra atlikta 2017-12-23 17-17.20 val.

Apžiūros metu lyja, asfaltas šlapias, vietomis padengtas sniegu, matomos provėžos. Automobilis RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasisukęs kiek kampu per abi priešingų krypčių važiavimo juostas, nukreiptas priekine dalimi į kairės pusės kelkraštį, Ąžuolų Būdos kryptimi. Automobilis FIAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) arčiau dešinio kelkraščio, priekine dalimi kiek pasisukęs link kelio vidurio, automobiliai susidūrę priekiniais kampais.

Padangų pėdsakų, stabdymo žymių, transporto priemonių judėjimo krypties žymių nėra (1 t., b.l. 14–38). 2017-12-23 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota automobilio Fiat Marea, v.n. (duomenys neskelbtini), techninė būklė bei apgadinimai po eismo įvykio. Nustatyta, jog, padangos atitinka KET reikalavimus (1 t., b.l. 120–126). Automobilio techninė apžiūra eismo įvykio metu buvo galiojanti ( 2 t., b. l. 187-189). 2017-12-23 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota automobilio Renault Espace , v.n. (duomenys neskelbtini) techninė būklė bei apgadinimai po eismo įvykio.

Nustatyta, jog padangos atitinka KET reikalavimus ( 1 t., b.l. 134-140)Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji L. M., vairuodama automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 127 p. reikalavimus-nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, esant Å¡lapiai ir slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus greičio, dėl ko iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su Å¡ia juosta iÅ¡ prieÅ¡ais atvažiuojančiu automobiliu Fiat Marea, vairuojamu Č.

A. . Šio eismo įvykio metu nukentėjusiajai I. A. nesunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusiajam Č. A.- nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamoji automobilį vairavo blaivi. Jos veika, įvertinus eismo įvykio pasekmes- padarytas nesunkus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas- atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1d. , sudėtį.Nukentėjusioji I. A. civiliniu ieškiniu prašė iš civilinių atsakovų kaltinamosios L. M. ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteisti 8000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 785,74 eur turtinei žalai atlyginti.

Tiesiamojo posėdžio metu ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė, kadangi žalÄ atlygino civilinis atsakovas ERGO Insurance. IeÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad dėl kaltinamosios L. M. sukelto eismo įvykio buvo sužalota, patyrė didelius emocinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus ne tik ji, bet ir visa Å¡eima, kadangi tai įvyko Å¡venčių iÅ¡vakarėse. Nukentėjusioji ne tik buvo sužalota, tačiau dėl amžiaus atskiri sužalojimai yra negrįžtami.

Suprastėjo gyvenimo kokybė, jaučia pastovius skausmus krÅ«tinėje, apsunkintas kvėpavimas, dėl ko sumažėjo darbingumas, kas verčia jaustis nenatÅ«raliai, prislėgtai. eisiamojo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl Å¡io eismo įvykio patyrė vaikai, negalėjo suplanuotai atÅ¡vęsti Kalėdų ir Naujųjų metų, Å¡eima negalėjo naudotis automobiliu, ilgÄ laikÄ negavo visų pajamų, o reikėjo pirkti naujÄ automobilį, iÅ¡laikyti vaikus, gydytis.

Jos darbas yra fizinio pobÅ«džio, todėl ilgÄ laikÄ negalėjo dirbti, dar ir Å¡iuo metu padirbusi jaučia skausmÄ Å¡onkaulių lūžių srityje, tačiau darbingumo lygio sumažėjimas nėra nustatytas. Be to kaltinamoji net neatsiprašė, iÅ¡ viso nebendravo. IeÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo praÅ¡o mažinti draudimo bendrovės jau atlyginta suma. Nukentėjusysis Č. A. civiliniu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ civilinių atsakovų kaltinamosios L. M. ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteisti 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 1023,61 eur turtinei žalai atlyginti.

Tiesiamojo posėdžio metu ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė, kadangi žalÄ atlygino civilinis atsakovas ERGO Insurance. IeÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad dėl kaltinamosios L. M. sukelto eismo įvykio patyrė didelius emocinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus ne tik jis, bet ir visa Å¡eima, kadangi tai įvyko Å¡venčių iÅ¡vakarėse. Nukentėjusysis buvo sužalotas, pasekmės labai skaudžios ir jaučiamos iki Å¡iol bei bus jaučiamos ir ateityje, atskiri sužalojimai dėl amžiaus yra negrįžtami.

IlgÄ laikÄ gydėsi, buvo nedarbingas. Suprastėjo gyvenimo kokybė, jaučia pastovius veržiančius ir geliančius skausmus, sutriko miegas, vargina pastovÅ«s sÄ narių skausmai. Teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dėl eismo įvykio nukentėjo ne tik jis, bet ir visa Å¡eima, pablogėjo tėvo sveikata, negalėjo suplanuotai atÅ¡vęsti Kalėdų (buvo gydymo įstaigoje), negalėjo iÅ¡vykti į suplanuotÄ ekskursijÄ . Eismo įvykio metu buvo sumuÅ¡ti keliai, sutrenktas stuburas, rieÅ¡ai.

Jis dirba ugniagesiu gelbėtoju, todėl dėl skausmų apie vienÄ mėnesį negalėjo dirbti, gydėsi masažais, kitomis kineziterapijos procedÅ«romis. Anksčiau buvo turėjęs deÅ¡inio kelio traumÄ , o dabar buvo sumuÅ¡tas kairysis. Taip pat iki eismo įvykio turėjo stuburo ligÄ â€œradikulitas“. Dėl stuburo pažeidimų ir Å¡iuo metu sunku rasti tinkamÄ padėtį atsigulus, kad galėtų užmigti. Taip pat nustatytas rieÅ¡o pažeidimas, reikalinga operacija. Kodėl medicininiuose dokumentuose neužfiksuotas rieÅ¡o sužalojimas iÅ¡ karto po įvykio- negali pasakyti.

Kaltinamoji neatsiprašė ir net nebandė jų ieÅ¡koti. IeÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo praÅ¡o mažinti draudimo bendrovės jau atlyginta suma.Civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinius ( 2 t., b. l. 41-46), kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinius atmesti, kadangi pagrįstÄ dokumentais turtinę žalÄ atlyginę, taip pat I. A. iÅ¡mokėjo 546 eur , o Č. A.- 570 eurų neturtinei žalai atlyginti, kuri apskaičiuota įstatymo nustatyta tvarka- po 6 eurus už kiekvienÄ laikino nedarbingumo dienÄ , taip pat atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ .

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ , BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. L. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodama automobilį Renualt Grand Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE.

Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymÄ asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalÄ atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . Tokiu bÅ«du Å¡ioje byloje civilinei ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ pirmiausiai privalo atlyginti draudikas- ERGO Insurance SE ir tik nepakankant draudimo atlyginimo spręstinas kaltinamosios L.

M. civilinės atsakomybės klausimas. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio dėl neturtinės žalos atlyginimo yra 5000 eurų. Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, o taip pat ir sveikatos sutrikdymo atveju, todėl yra pagrindas nukentėjusiųjų ieÅ¡kinių dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimui (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.).

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (fizinį skausmÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Å ie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiÅ¡kos kategorijos bylose priteisiamas sumas, kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikÄ priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.Draudikas ERGO Insurace SE neturtinės žalos atlyginimo dydį sieja su „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių“ 12.1 p. Tačiau minėto teisės akto 12 p. numato tik principus kuriais remiantis skaičiuojamas neturtinės žalos dydis, tai jokiu bÅ«du nėra imperatyvi teisės norma.

Be to teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydžio, vadovaujantis LR CK 6. 250 str. numatytais požymiais, neapima vien tik laikino nedarbingumo trukmė. Ir vien tik Å¡is požymis, neatsižvelgiant į padaryto sužalojimo pobÅ«dį ir aplinkybes, nukentėjusiųjų dvasinius iÅ¡gyvenimus eismo įvykio metu ir iÅ¡likusias pasekmes neatitiktų teisingumo ir protingumo principo, tuo labiau, kad ir minėtų taisyklių 12.4.p numato, kad tais atvejais, kurių nenumato Å¡ių Taisyklių 12.1- 12.3 punktai, atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į nukentėjusiam padarytos žalos pasekmes, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumÄ , dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dį, individualias savybes (amžius, profesija ir kita), žalÄ padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį.

Pagal teismų praktikÄ eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, buvo priteisiama neturtinės žalos nuo 1000 iki 11000 eur ( atitinkamai priteisiant litais ):kasacinės bylos 2K-44/2008 (10000 Lt - žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krÅ«tinės sumuÅ¡imai), 2K-68/2008 (40000 Lt - deÅ¡inio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, Å¡launikaulio galvutės iÅ¡nirimas, deÅ¡inio raktikaulio iÅ¡nirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiÅ¡kai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji iÅ¡gyvena ir dėl iÅ¡liekamųjų sužalojimo padarinių; 2K-64/2009 (11726,40 Lt - sumuÅ¡ta deÅ¡inė blauzda, atlūžo blauzdikaulio iÅ¡orinis gumburas, plyÅ¡o kairio kelio iÅ¡orinis meniskas), 2K-386/2009 (20000 Lt - muÅ¡tinės žaizdos kaktos deÅ¡inėje pusėje su kraujosruva deÅ¡inės pusės virÅ¡utiniame voke, pakauÅ¡kaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-401/2009 (3740 Lt - galvos sumuÅ¡imas su potraumine tarpÅ¡onkauline neuralgija, deÅ¡inio peties sumuÅ¡imas), 2K-168/2010 (8000 Lt - sumuÅ¡ta krÅ«tinės lÄ sta, pasekmes dėl sužalojimo nukentėjusioji jautė beveik 2 mėnesius), 2K-280/2010 (10000 Lt - skeveldrinis deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, deÅ¡inės alkÅ«nės, kairio dilbio ir plaÅ¡takos žaizdos, kairio X-to Å¡onkaulio lūžis, nugaros sumuÅ¡imas ir galvos smegenų sukrėtimas), 2K-548/2012 (9165 Lt - Å¡onkaulio ir delnakaulio lūžimai), 2K-372-942/2015 (7000 Lt – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleiÅ¡tuko lūžiai)ir kt.

Didžiausios pinigų sumos, kaip seka iš šių bylų, buvo priteistos už sudėtingus sužalojimus (dubens kaulų lūžimas, pakauškailio lūžimas ) ir su jų gydymu susijusiomis neturtinėmis pasekmėmis (skausmai, nepatogumai, darbingumo sumažėjimas ir kt). Iš šių duomenų aišku, kad dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo neturtinė žala turi būti dar mažesnė. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu nukentėjusiajai I. A. konstatuotas dviejų šonkaulių lūžimas, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusiosios patirtas sužalojimas neabejotinai sukėlė fizinius skausmus, nepatogumus, emocinius išgyvenimus, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykį ir sužalojimus patyrė didžiųjų švenčių- Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarėse. Dėl patirtų sužalojimų, gydymo buvo sutrikdytas nukentėjusiosios normalus ir jai įprastas gyvenimo ritmas, išgyveno ir išgyvena dėl jai padaryto kūno sužalojimų, o tai neabejotinai sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus.

Pats sužalojimo pobÅ«dis- Å¡onkaulių lūžis ir gydymas ypatingų nepatogumų nesukelia- imobilizacija, gulimas režimas, judėjimo apribojimas netaikomas. Nors nukentėjusioji nurodo, jog pasekmes jaučia iki Å¡iol- dirba fizinį darbÄ ir po fizinio darbo jaučia skausmus, tačiau pasibaigus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui, darbingumo lygio sumažėjimo dėl patirtos traumos gydytojai nenustatė, nukentėjusioji tęsia darbÄ tolimesnis sudėtingas ar operacinis gydymas nėra reikalingas, tai rodo, kad ypatingų negrįžtamų pasekmių dėl sveikatos bÅ«klės eismo įvykio metu patirti sužalojimai nesukėlė.

Nukentėjusiajam Č. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jam konstatuoti tik sumuÅ¡imai. IÅ¡ medicininių dokumentų ir nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimo matyti, kad stuburo problemų, kojų kelių sÄ narių problemų jau turėjęs iki eismo įvykio, todėl ilgas ambulatorinis gydymas buvo susijęs ir su iki eismo įvykio buvusiais sveikatos sutrikimais. Nors nukentėjusysis nurodo, kad reikalinga rieÅ¡o operacija, tačiau medicininiuose dokumentuose rieÅ¡o pažeidimas kaip eismo įvykio metu patirtas sužalojimas nėra užfiksuotas, tokių duomenų nenurodęs iÅ¡ karto po eismo įvykio gydymo įstaigose ir pats nukentėjusysis, todėl nėra pagrindo tai sieti su eismo įvykiu.

Neabejotinai aiÅ¡ku, kad ir nukentėjusysis Č. A. dėl eismo įvykio ir jo pasekmių tiek jo paties, tiek sutuoktinės sveikatai patyrė neturtinę žalÄ - fizinius skausmus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tačiau medicininiais dokumentais patvirtintų ypatingų liekamųjų padarinių sveikatai nekonstatuota. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir teisėtų lÅ«kesčių principų, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas.

Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus..

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius iÅ¡gyvenimus. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į anksčiau paminėtų aplinkybių visumÄ ( ypatingų liekamųjų reiÅ¡kinių nebuvimas, nenustatytas darbingumo lygio sumažėjimas, tolesnis intervencinis gydymas nereikalingas, nusikalstamos veikos atsitiktinis pobÅ«dis ir nusikaltimo padarymas neatsargiais kaltinamosios veiksmais) teismas sprendžia, kad civilinių ieÅ¡kovų įvertintas ir praÅ¡omas neturtinės žalos dydis yra žymiai per didelis, neatitinka padarytos žalos dydžio ir teismų praktikos.

Atsižvelgiant į padarytos veikos faktines aplinkybes (netikėtas automobilių susidÅ«rimas) ir pasekmių pobÅ«dį- buvo pakenkta ne tik sveikatai, bet ir turtui (sugadintas automobilis) buvo patirtas didelis iÅ¡gÄ stis, pergyvenimai, sutrikdytas įprastos svarbių Å¡venčių praleidimas, negalėjimas dirbti, teismas sprendžia, kad draudimo bendrovės nustatytas neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sietas tik su laikino nedarbingumo trukme, neatitinka padarytos neturtinės žalos dydžio ir nepaima visų pasekmių.

Visų Å¡ių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes ir pasekmes kiekvienam iÅ¡ nukentėjusiųjų, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kiniai tenkintini iÅ¡ dalies nustatant, teismo nuomone, Å¡iuo konkrečiu atveju realiai atitinkančiÄ padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai I. A., patyrusiai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ - 2000 eurų, nukentėjusiajam Č.

A., patyrusiam nežymų sveikatos sutrikdymÄ - 1000 eurų. Kadangi įstatymo nustatytos draudimo iÅ¡mokos visiÅ¡kai pakanka neturtinei žalai atlyginti, ieÅ¡kovams neatlyginta neturtinės žalos dalis (iÅ¡minusuojant iÅ¡ teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio jau iÅ¡mokėtas sumas) priteistina iÅ¡ civilinio atsakovo ERGO Insurance SE. Nors byloje pateiktas advokato V.Paltanavičiaus pinigų už nukentėjusiųjų atstovavimÄ priėmimo kvitas ( 2 t., b. l. 37), tačiau praÅ¡ymo priteisti atstovavimo iÅ¡laidas nepareikta, todėl Å¡is klausimas nesprendžiamas.

Kaltinamosios L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1d. 1 p ). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. M. neteista, galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi. Jos vairavimo stažas nemažas (nuo 1994 m.), per šį laikotarpį eismo įvykių nebuvo padariusi. Ji nedirba, yra neįgali. Nusikalstamos veikos pasekmės nėra sunkios. Kadangi kaltinamoji neteista, bausmės, susijusios su laisvės atėmimu (areÅ¡tas ir terminuotas laisvės atėmimas ) neskirtinos.

Ä®vertinus nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavus nusikaltimÄ bei jį padariusį asmenį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ , žymiai mažesnę negu sankcijos vidurkis, taikant nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį minimalų gyvenimo lygį (bazinį bausmių ir nuobaudų dydį )-37,66 eur. ( BK 3 str. 3d). Kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, BK 641 str. pagrindu bausmė mažintina 1/3.

L. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones, eismo įvykio metu buvo sužalota dviejų žmonių sveikata. Tačiau L. M. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo grubus, eismo įvykiui kilti didelę reikÅ¡mė turėjo ir ypatingai nepalankios meteorologinės sÄ lygos. L. M. vairavimo stažas gana didelis, anksčiau eismo įvykių ji nebuvo padariusi, transporto priemonę vairavo blaivi, yra neįgali, todėl BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones neskirtina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-305 str., 307 str., n u s p r e n d ž i a : L. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir paskirti 51 (penkiasdeÅ¡imt vieno) minimalaus gyvenimo lygio, t. y. 1920,66 eur (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų dvideÅ¡imties eurų ir 66 centų) baudÄ . Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str. ir paskirtÄ bausmę sumažinus 1/3, galutinę bausmę paskirti 34 (trisdeÅ¡imt keturių) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 1280,44 eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties eurų ir 44 centų) baudÄ .Nustatyti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 10 ( deÅ¡imt ) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bauda turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 6801, sÄ skaitÄ . Ä®spėti, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Neturint lėšų baudai sumokėti, vadovaujantis BK 47 str., 65 str. taisyklėmis, bauda, nuteistojo sutikimu, gali bÅ«ti pakeista vieÅ¡aisiais darbais, o vengiant savo noru sumokėti baudÄ ir nesant galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, teismas gali pakeisti baudÄ areÅ¡tu.Civilinių ieÅ¡kovų I.

A. ir Č. A. ieÅ¡kinius tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per bendrovės Lietuvos filialÄ : -civilinei ieÅ¡kovei I. A. 1454 (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis ) eurus neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. -civiliniam ieÅ¡kovui Č. A. 430 (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt) eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Civilinių ieÅ¡kovų I. A. ir Č. A. atsisakymÄ civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalios atlyginimo priimti ir tenkinti. Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                  Audronė Å iupÅ¡inskaitė