2020-05-20 Nr. AB-10096-3-61-3-02427-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-603-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02427-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. V. (B. V.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas B. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Kameros neatitiko minimalaus 3,6 kv. m ploto reikalavimo, jose netinkamai veikė ventiliacija. Be to, kamerose tualetas nebuvo atskirtas nuo likusio kameros ploto, todėl kamerose nuolat jausdavo nemalonų kvapą. Taip pat pažymėjo, kad neturėjo galimybės skalbti drabužių ir jų džiovinti.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas pateikė duomenis apie kameras, kuriose Lukiškių TI-K buvo laikomas pareiškėjas (jų plotus, numerius ir kameroje su pareiškėju laikomų asmenų skaičių). Lukiškių TI-K nurodė, kad administracija stengėsi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengė kabelinę televiziją, taip pat leido naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

5. Atsakovo atstovas paaiškino, kad tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas teisės aktų reikalavimus atitiko. Dėl ventiliacijos atsakovo atstovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai higienos normų reikalavimus atitiko. Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką buvo atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Į kameras buvo išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui bei universalus valiklis.

6. Lukiškių TI-K paaiškino, kad sąlygos skalbti ir džiovinti apatinius ir viršutinius drabužius buvo sudarytos, vieną kartą per savaitę apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Suimtieji ir nuteistieji viršutinių drabužių skalbimo paslauga galėjo pasinaudoti kartą per savaitę, jeigu jų asmeninėse sąskaitose buvo pakankamas pinigų likutis šiai paslaugai apmokėti. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, galėjo išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ir paltus – vieną kartą per sezoną. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymų dėl nemokamos drabužių skalbimo paslaugos Lukiškių TI-K įregistruota nebuvo.

7. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjo nusiskundimai bendro pobūdžio, nebuvo konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, žalos dydis nebuvo grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas nekonkretizavo, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo B. V. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 570 Eur neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių TI-K nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. balandžio 1 d.

9. Teismas pažymėjo, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas nurodė, kad iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo nusiskundimai perpildyta kamera atmesti kaip nepagrįsti.

10. Teismas atkreipė dėmesį, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

11. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Teismas pažymėjo, kad pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Šiuo atveju teismas atkreipė dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. balandžio 1 d.) pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. rugsėjo 24 d. kameroje Nr. 337 (2 asmenys kameroje), nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. spalio 6 d. kameroje Nr. 288 (2 asmenys kameroje), nuo 2017 m. spalio 8 d. iki 2017 m. spalio 25 d. kameroje Nr. 288 (2 asmenys kameroje), nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. kameroje Nr. 306 (2 asmenys kameroje); nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d. kameroje Nr. 325 (2 asmenys kameroje), nuo 2017 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. kameroje Nr. 325 (2 asmenys kameroje), nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 10 d. kameroje Nr. 275 (2 asmenys kameroje), nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. kameroje Nr. 275 (2 asmenys kameroje); 2017 m. gruodžio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 254 (5 asmenys kameroje); nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. kameroje Nr. 254 (9 asmenys kameroje); 2017 m. gruodžio 28 d. kameroje Nr. 254 (8 asmenys kameroje); nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 5 d. kamera Nr. 254 (9 asmenys); 2018 m. sausio 6 d. kamera Nr. 254 (8 asmenys kameroje); 2018 m. sausio 7 d. kameroje 254 (9 asmenys kameroje); nuo 2018 m. sausio 8 d. kameroje Nr. 254 (8 asmenys kameroje); nuo 2018 m. sausio 9 d. iki sausio 12 d. kameroje Nr. 254 (9 asmenys kameroje); 2018 m. sausio 13 d. kameroje Nr. 254 (8 asmenys kameroje); nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. sausio 17 d. kameroje Nr. 254 (9 asmenys kameroje); 2018 m. sausio 18 d. kameroje Nr. 254 (6 asmenys kameroje); 2018 m. sausio 19 d. kameroje Nr. 254 (7 asmenys kameroje); nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2018 m. sausio 22 d. kameroje Nr. 254 (8 asmenys kameroje); nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. sausio 25 d. kameroje Nr. 254 (9 asmenys kameroje); 2018 m. sausio 26 d. kameroje Nr. 254 (8 asmenys kameroje); nuo 2018 m. sausio 27 d. iki 2018 m. sausio 29 d. kameroje Nr. (9 asmenys kameroje); nuo 2018 m. sausio 30 d. 2018 m. sausio 31 d. kameroje Nr. 254 (8 asmenys kameroje); 2018 m. vasario 1 d. kameroje Nr. 254 ( 7 asmenys kameroje); nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. vasario 7 d. kameroje Nr. 254 (9 asmenys kameroje); nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2018 m. vasario 15 d. kameroje Nr. 254 (8 asmenys kameroje); nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. vasario 19 d. kameroje Nr. 254 (9 asmenys kameroje); 2018 m. vasario 20 d. kameroje Nr. 254 (8 asmenys kameroje); nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 270 (2 asmenys kameroje); 2018 m. vasario 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 264 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 28 d. kameroje Nr. 264 (2 asmenys kameroje); 2018 m. kovo 29 d. perkeltas į 1-ąją sekciją (18 asmenų kameroje); 2018 m. kovo 30 d. perkeltas į 3-ąją sekciją (11 asmenų kameroje); nuo 2018 m. kovo 31 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. 3-ojoje sekcijoje (12 asmenų kameroje).

12. Teismo vertinimu, kadangi Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 188 paras.

13. Pareiškėjas skunde teigė, jog kamerose, kuriose buvo laikomas nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl jose nuolat tvyrojo nemalonus kvapas. Teismas nurodė, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, atskiros oro šalinimo sistemos įrengimo sanitariniame mazge nenustato. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymų izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas numatė, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. HN 134:2015 17 punkte nustatė, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas nurodė, kad iš byloje pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) patikrinimo akto duomenų buvo matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu HN 134:2015 17 punkto reikalavimų pažeidimų Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas nebuvo nustatyta.

14. Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K laikymo metu, neturėjo galimybės skalbti drabužių ir jų džiovinti. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, pažymėjo, jog pareiškėjas nekonkretizavo, kada jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius. Byloje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu būtų kreipęsis su skundais ar prašymais dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu, todėl atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstraktaus pobūdžio teiginius ir jie teismo laikyti neįrodytais.

15. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakako pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Teismas, atsižvelgdamas į argumentus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio taikymo bei į konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatavo, kad pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas, todėl pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį – 570 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu buvo adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu buvo teisingas.

III. 16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnę bei reikšmingą informaciją apie aplinkybes, patvirtinančias neturtinės žalos kilimo faktą, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais.

18. Lukiškių TI-K teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija vertintina kaip neargumentuota.

19. Atsakovo atstovo teigimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Lukiškių TI-K pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta piniginė suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą, todėl mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjui B. V. dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde yra nurodęs, jog Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2017 m. rugpjūčio mėn., tačiau nustatyta, jog jis buvo kalinamas nuo 2017 m. vasario 10 d.

18. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 570 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas, todėl nebuvo pagrindo priteisti neturtinę žalą pareiškėjui. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepateikė teismui aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta, be to, nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose (188 paras) buvo laikomas neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K praleido nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. balandžio 1 d., visą laikotarpį sanitarinis mazgas kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, buvo uždengtas užuolaida, tačiau atskirais laikotarpiais pareiškėjas kamerose buvo vienas arba buvo išvykęs į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių. EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų kameroje esančių asmenų bei sargybinių, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 ir kt.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.)).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant jo privatumą naudojantis sanitariniu mazgu.

23. Teisėjų kolegija, vertindama Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus dėl patirtos neturtinės žalos, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04); 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje A. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03)). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., EŽTT 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje E. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; kt.). Ši aplinkybė konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; kt.).

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, todėl pareiškėjui turi būti priteista neturtinė žala pinigais. Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013; kt.).

26. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.). Remiantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.); 2013 m. sausio 8 d. sprendimą byloje T. ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.); 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08)).

27. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tuo metu nustatytą minimalią mėnesinę algą, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, pripažįsta, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis pagrįstai įvertintas 570 Eur.

28. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė