7c16aa7f-e878-49be-bb80-572fb370df6a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-2475-811/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00664-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde praÅ¡o priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad 2017 m. spalio 27 d. periodiÅ¡kai buvo atvykęs į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių - kalėjimÄ (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) 2018 m. rugpjūčio 10 d., 2018 m. spalio 3 d., 2018 m. gruodžio 21 d. LukiÅ¡kių TI-K administracija uždarė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas. Kamerų tipo patalpose, kurių numerių neprisimena periodiÅ¡kai jis buvo apie mėnesį (iki 30 dienų).

Gyvenimo sÄ lygos kamerų tipo patalpose neatitiko teisės aktų reikalavimų. Gyveno kankinančiomis ir žeminančiomis sÄ lygomis (dėl sanitarinio mazgo ir gyvenamojo ploto). PaaiÅ¡kina, kad kameros, kuriose gyveno buvo vienodo dydžio. Kameros buvo keturvietės su dviemis dviaukÅ¡tėmis lovomis buvo prie sienos dvivietis reguliuojamas stalas, kamerose buvo ir sanitarinis mazgas, kuris buvo atitvertas tik viena sienele iÅ¡ vienos pusės, sienelės aukÅ¡tis buvo 1,5 metro. Kamerų tipo patalpose buvo nuo dviejų iki keturių asmenų.

Vienam asmeniui tekdavo iki 0,5 kv. m. dėl didelio žmonių skaičiaus nuolat kildavo psichologinė įtampa, teko gyventi nuolatiniame konfliktų sukÅ«ryje. Tai sukėlė nepatogumus ir buvo žeminamas pareiÅ¡kėjo orumas. Jautė emocinę depresijÄ , kreipėsi pas psichologus, o jie atsakydavo, kad gyvenimo sÄ lygų nenagrinės. LukiÅ¡kių TI-K administracija atsakydavo, kad „čia jums ne namai“. Sanitarinio mazgo įrengimas visiÅ¡kai neatitiko higienos normų reikalavimų. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas Å¡alia kameros durų, kai kameros duris atidarydavo pareigÅ«nai jie pareiÅ¡kėjÄ matydavo sėdintį ant sanitarinio mazgo arba atliekantį gamtinius reikalus.

VisÄ buvimo laikotarpį buvo laikomas antisanitarinėmis sÄ lygomis ir mano, kad tai yra pasibaisėtina. Kamerose buvę nuteistieji taip pat matydavo pareiÅ¡kėjÄ , kai tekdavo atlikti jam gamtinius reikalus. Dėl to buvo stipriai suvaržytas, kartais neiÅ¡eidavo atlikti gamtinių reikalų. Nuo sanitarinio mazgo sklisdavo nemalonus kvapas, nes ventiliacijos įrenginiai buvo įrengti netvarkingai. Nemalonus kvapas sklisdavo net kameroje valgant, nes sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai aptvertas. Dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų patyrė baisiausius psichologinius iÅ¡gyvenimus.

Jautėsi kaip gyvendamas karo laikais, koncentracijos stovykloje ir visa tai vienareikšmiškai buvo daroma tyčia. Kamerų tipo patalpose nebuvo jokios bent minimalios oro kondicionavimo sistemos. Tai yra nebuvo nei natūralios, nei mechaninės ventiliacijos. Dėl oro trūkumo naktimis negalėjo tinkamai išsimiegoti. Miegas yra svarbus kasdieniniam gyvenimui. Po bemiegių naktų dienomis negalėjo susikaupti, sumažėdavo bendravimo galimybės. Atkreipia dėmesį, kad yra sirgęs ir serga (duomenys neskelbtini).

Nenori detalizuoti gryno oro svarbos, jo organizmui. Oro trÅ«kumas paliko pėdsakus pareiÅ¡kėjui iki Å¡ių dienų. Visa, tai sieja su sveikatos sutrikdymu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Valstybės įkalinimo įstaigos laikydami tokiomis nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis nuolat pažeidinėja teisės aktus, net kiaulės laikomos ne mažiau kaip 0,5 kv. m. Net kiaulidės turi bÅ«ti Å¡varios bei tinkamai prižiÅ«rėtos. Tai mano, kad sudaro pagrindÄ teigti, kad su pareiÅ¡kėju elgiasi žemiau nei su gyvuliu.

Dėl tokių netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė didžiausiÄ garbės ir orumo pažeminimÄ , sveikatos sutrikimus, emocinę depresijÄ , didžiausius nepatogumus. Jautė pyktį buvo iÅ¡kreiptas psichologinis mastymas, kurio pasekmė skatino daryti naujus nusikaltimus, kadangi administracija nerodė tinkamo kelio į gyvenimÄ . Atkreipia dėmesį, kad apie tai, kad buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės sužinojo prieÅ¡ raÅ¡ant šį skundÄ . Kaip tik sužinojo apie pažeistas teisės, nedelsiant kreipėsi į teismÄ .

Nežinojimo priežastis buvo LukiÅ¡kių TI-K administracija nesuteikdavo jokios informacijos apie galiojančius teisės aktus, taip pat nedavė administracija pareiÅ¡kėjui pasiraÅ¡yti, kad jis yra susipažinęs su galiojančiais teisės aktais. LukiÅ¡kių TI-K bibliotekoje nebuvo jokios teisinės literatÅ«ros ir nebuvo prieigos prie interneto. Anksčiau net negalėjo pagalvoti, kad valstybės institucijų tarnautojai galėtų taip Å¡iurkščiai pažeidinėti įstatymus. Mano, kad valstybės pareigÅ«nai turi elgtis atsakingai ir sÄ Å¾iningai.

Nurodo, kad yra pasibaisėjęs tokiomis gyvenimo sÄ lygomis. Be to, pažymi, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio. Teigia, kad periodiÅ¡kai nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K ir teisės dėl laikymo sÄ lygų buvo pažeidžiamos. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido LukiÅ¡kių TI-K, t.y. nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. PareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpis yra nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2019 m. sausio 15 d. Skundas teismui paraÅ¡ytas 2021 m. vasario 26 d. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Nurodo, kad nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Iš kamerų ir judėjimo išrašų matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas.

Vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Skundžiamuoju laikotarpiu pareiškėjas važiavo per Lukiškių TI-K į kitas laisvės atėmimo įstaigas tranzitu ir buvo įstaigoje trumpais laikotarpiais. Pažymi, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitiko nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių. Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte yra teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Atliekant gyvenamųjų korpusų kadastrinius matavimus sanitarinio mazgo vieta nebuvo matuojama, kadangi tai nėra atskira patalpa. PĮĮET 16.5 p. nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Minėtame punkte taip pat numatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Įstaigos tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus bei tik patvirtina, kad laikantis galiojančių LR higienos normų reikalavimų HN 76:2010, įstaigos gyvenamosiose kamerose sanitariniai mazgai buvo atitverti sienele, kuri buvo ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Lukiškių TI-K (nuo 2019-04-01) neturėjo akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriose būtų paskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas.

PlotÄ galėjome nurodyti apytiksliai padauginus minėtos sienelės ilgį iÅ¡ atstumo nuo minėtos pertvaros iki kameros sienos. Gyvenamosiose kamerose buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Pažymėtina, kad TIÄ®ET ir PĮĮET nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietÄ ir plotÄ , sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukÅ¡tį sanitariniame mazge. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose, kuriose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡ios patalpos buvo atitvertos 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Atkreiptinas dėmesys, kad užuolaidos LukiÅ¡kių TI-K buvo įrengiamos nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. PriežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebėjo suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Kaip jau buvo aukščiau paminėta, vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtintų 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-176, III skyriuje yra kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ . Minėtose taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę tieks elgesio, tiek saugumo kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo griežtai vadovaujantis teisės aktų reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Pažymi, kad Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 17 punkte yra teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įstaigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus.

Pabrėžtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiÅ«rėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pažymi, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemÄ (DVS) buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, kuriuo jis buvo įstaigoje dėl skunde iÅ¡dėstytų nusiskundimų į įstaigos administracijÄ nesikreipė. Nacionalinio visuomenės sveiktos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas atlieka gyvenamųjų kamerų patikrinimus pagal gautus suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skundus, savarankiÅ¡kai atliekant operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

Pažymi, kad ginčo aktualiu laikotarpiu ne visose gyvenamosiose kamerose buvo atliekami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento kontrolės patikrinimai, atsižvelgiant į tai, pateikiami turimi visuomenės sveikatos saugos kontrolės aktai. Pareiškėjas aukščiau paminėtais laikotarpiais periodiškai važiavo per Lukiškių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus PN) tranzitu ir įstaigoje buvo itin trumpais laikotarpiais. Pareiškėjo skundo argumentai dėl kilusios neturtinės žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.

Vilniaus pataisos namai (toliau – Vilniaus PN) neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, atvirkščiai buvo laikomasi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad neturtinė žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Atsakovė praÅ¡o taikyti pareiÅ¡kėjo reikalavimams 3 m. ieÅ¡kinio senatį. PareiÅ¡kėjas nesutinka, nurodo, kad, kai sužinojo apie pažeistas teises kreipėsi į teismÄ . Nežinojimo priežastis buvo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nesuteikdavo jokios informacijos apie galiojančius teisės aktus. LukiÅ¡kių TI-K bibliotekoje nebuvo jokios teisinės literatÅ«ros ir nebuvo prieigos prie interneto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Kaip nustato CK 1.126 straipsnio 2 dalis, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, jog ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. Apie skunde nurodytus savo teisių pažeidimus pareiÅ¡kėjas turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, atitinkamai – leidžiančių kitaip skaičiuoti senaties termino pradžiÄ .

Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Ä®vertinęs administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teismas taip pat pripažįsta, kad nėra pagrindo savo iniciatyva atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises, todėl konstatuotina, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams taip pat nenustatė.

PareiÅ¡kėjas skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡siuntė 2021 m. kovo 2 d. (b. l. 4), taigi praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ priteisti laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. patirtÄ neturtinę žalÄ . Atsakovo praÅ¡ymu, pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrmpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl toliau byla nagrinėtina dėl pareiÅ¡kėjo laikotarpyje nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K kameros tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, teko mažesnis gyvenamasis plotas nei garantuoja teisės aktai. Vienam asmeniui tekdavo apie 0,5 kv. m. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau –Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Taisyklių 111.2 papunktyje nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2. EŽTT praktikoje (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)) konstatuota, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti konkretaus kvadratinių metrų skaičiaus, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

IÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K nagrinėjamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d., buvo nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. (4 dienas), nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. (1 dienÄ ), nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2018 m. spalio 4 d. (1 dienÄ ), 2018 m. gruodžio 21 d. (1 dienÄ ) (b. l. 6). Visas Å¡ias dienas pareiÅ¡kėjas kamerose, kurių plotas nuo 7,28 kv. m. iki 7,31 kv. m. buvo vienas.

Atsvelgiant į tai, pažeidimas šiuo aspektu nenustatytas. Pareiškėjo teigimu, sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko higienos reikalavimų. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Å ioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ . LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).

Atsakovės atstovas nurodė, kad gerinant suimtųjų (nuteistųjų) kalinimo sÄ lygas, asmens privatumui užtikrinti papildomai kamerose įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kaliniams reikiamo privatumo ir vertintinas kaip papildomas (komuliatyvus) veiksnys vertinant, ar kalinimo sÄ lygos nėra kankinančios (žr. pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ ).

EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetÄ prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iÅ¡ dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir 2 Bendrasis praneÅ¡imas CPT/Inf (92) 3], 49 p.). Pastebėtina, kad tokiu bÅ«du teisminėje praktikoje yra akcentuojamas privatumo trÅ«kumas tuo atveju, jeigu kartu bÅ«na kalinami keli asmenys. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį, t. y. 7 dienas, kamerose buvo laikomas vienas.

Ir nors sanitarinė zona nebuvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamosios patalpos, dėl minėtų priežasčių negalima daryti iÅ¡vados, kad esant tokiai situacijai pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis tualetu buvo pažeista. Sutiktina su atsakovės atstovu, kad esant įrengtai 1,5 sienelei ir užuolaidai, tokiu bÅ«du asmens privatumas nepažeidžiamas daugiau nei bÅ«tina kalinimo sÄ lygomis. Taigi Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo reikalavimas pripažintinas nepagrįstu. PareiÅ¡kėjo teigimu, nebuvo nei natÅ«ralios, nei mechaninės ventiliacijos.

Pataisos namų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Taisyklės, kurių 16 punkte įtvirtinti kameros įrengimo reikalavimai: kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas (16.7 papunktis); kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai.

Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (16.9 papunktis); kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais (16.10 papunktis).

Pagal HN 134:2015 nuostatas, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); natÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas); turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, kurios vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Atsakovės atstovas nepateikė teismui duomenų apie ventiliacijÄ .

Atstovas atsiliepime nurodė, jog užtikrina nuteistiesiems tinkamas sÄ lygas, numatytas teisės aktuose. Vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN pareigÅ«nus, administracijÄ ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų kamerų tipo patalpose (ventiliacijos) nesikreipė. Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar LukiÅ¡kių TI-K, žinodami apie tam tikrus kameros neatitikimus higienos normų ar Taisyklių reikalavimams, ėmėsi veiksmų, kad jie bÅ«tų paÅ¡alinti.

Teismo vertinimu, nesant pareiÅ¡kėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius teiginius. PareiÅ¡kėjui ginčijamu laikotarpiu nesikreipus į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas, atliekančias sveikatos saugos kontrolę, dėl Lietuvos higienos normų bei Taisyklių reikalavimų neatitinkančios kameros, spręstina, jog pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų faktų dėl netinkamos patalpos ventiliacijos, nustatymas bÅ«tų teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas dėl besiskiriančio patikrinimo ir ginčo laikotarpio.

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl ventiliacijos atmestini kaip nepagrįsti. Pabrėžtina, kad teisės aktai neįpareigoja LukiÅ¡kių TI-K administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi nuteistieji, bÅ«klės. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjui raÅ¡tu nesikreipus į LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nus, administracijÄ ir (ar) kompetentingas patikrinimus įgaliotas atlikti tarnybas dėl kamerų tipo patalpų ventiliacijos, teismas neturi pagrindo pripažinti anksčiau nurodytų Taisyklių ir HN 134:2015 normų nuostatų pažeidimų.

Valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Nenustačius neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų (žalos bei priežastinio ryÅ¡io) nustatymo teismas plačiau nepasisako, nes tokių sÄ lygų vertinimas neturi prasmės. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Violeta Petkevičienė