2021-09-15 Nr. AB-18757-3-61-3-01490-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-531-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01490-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. (5.1)-AD5-5149 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2021 m. kovo 23 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, nustatęs, kad minėto teismo žinioje yra administracinė byla, kurioje ginčas keliamas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi, ją apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2021 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą patenkino – pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2021 m. liepos 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas pateiktu skundu siekia panaikinti Departamento 2021 m. kovo 30 d. sprendimą, kadangi jis yra neteisėtas, nes jame neatsakyta į visus pareiškėjo skunde keltus klausimus dėl sisteminių gyvūnų gelbėjimo ydų, pažeidusių pareiškėjo interesus.

Teismas vertino, kad Departamentas skundžiamame sprendime iš esmės pateikė informaciją pareiškėjui apie tai, kad iš gamtos paimtai gulbei buvo suteikta veterinarinė pagalba ir gulbė grąžinta į laisvę. Todėl sprendė, kad šiuo atveju toks informacinio pobūdžio Departamento raštas nėra individualus administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto nustatytų arba suteikiamų konkrečiam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjui) teisių ir pareigų, t. y. jis pareiškėjui jokių teisinių (materialių) padarinių nesukelia, todėl raštas, kuriame pateikta informacija, negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad neskundė pirmosios instancijos teismui jokio atsakovo sprendimo, o atsakovo neveikimą neatsakant į pareiškėjo skunde keliamus klausimus. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepriėmė jokių sprendimų dėl pareiškėjo iškeltų klausimų, nors privalėjo tą padaryti.

Pareiškėjo teigimu, jo esminis reikalavimas buvo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo, todėl pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą, manydamas, kad atsakovas pažeidė šias pareiškėjo nurodomas teises, o teismas neturi teisės tokio pareiškėjo skundo nepriimti.

Pareiškėjo nuomone, skundo priėmimo stadijoje negali būti vertinama, kaip buvo atsakyta į pareiškėjo skundą. Pažymi, jog skundžiamame sprendime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o jeigu buvo nuspręsta, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, jam turėjo būti nurodytas teismas, į kurį jis galėtų pasikreipti.

Pareiškėjo nuomone, padarius materialiosios teisės pažeidimus, iškraipius bylos esmę ir aplinkybes, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrus, yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą nustatęs, kad pareiškėjas skundžia Sprendimą, kuris nesukelia jam jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, padavė atskirąjį skundą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti jo skundą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009; 2009 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012 ir kt.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, jog ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) gynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Departamento Sprendimą, motyvuodamas tuo, kad jame neatsakyta į visus pareiškėjo skunde keltus klausimus dėl sisteminių gyvūnų gelbėjimo ydų, pažeidusių pareiškėjo interesus. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį nustatė, jog juo pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad iš gamtos paimtai gulbei buvo suteikta veterinarinė pagalba ir gulbė grąžinta į laisvę. Taigi, akivaizdu, kad siekiamas nuginčyti Departamento Sprendimas yra informacinio (aiškinamojo) pobūdžio ir nėra individualus administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto nustatytų arba suteikiamų pareiškėjui teisių ir pareigų, t. y. toks Sprendimas pareiškėjui jokių teisinių padarinių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog skundžiamame Sprendime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduodamas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo suinteresuotumas negali būti vertinamas kaip besąlygiškai suteikiantis teisę apskųsti jam bet kokį viešojo administravimo institucijos priimtą sprendimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė