2023-02-15 Nr. CB-1508-2-55-3-01429-2020-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-728

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01429-2020-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2023 m. vasario 6 d. paduotu atsakovų R. Š. ir I. Š. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą ir tenkino ieškovo A. B. ieškinį – įpareigojo atsakovus R. Š. ir I. Š. per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui priklausančius daiktus: bronzinę skulptūrą, stalo laikrodį „B. Napoleon“, paveikslą „Jūros lobių (turtų) aukojimas“, paveikslą „Rojus“ („Edenas“), paveikslą peizažą „Laukas“, du paveikslus su jūros vaizdu, paveikslą „Dievo motina Marija“ („Mergelė Marija“), du paveikslus „Mergelė Marija su perverta širdimi“ ir „Jėzus Kristus“, sidabrinį arbatos ir kavos rinkinį, 12 asmenų stalo įrankių rinkinį, 14 porcelianinių Prancūzijos maršalų figūrėlių, sidabrinį indą džemui, sidabrines žvakides, paveikslą „Dievo Motina su kūdikiu“, sidabrinę vaisių vazą.

Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas.

Atsakovų kasacinis skundas grindžiamas pagrindais, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu – skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovų paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepriėmė ieškovo naujų įrodymų (t. y. kad ieškovas yra meno kolekcininkas ir kad jis dažnai perduoda meno kūrinius kitiems subjektams, muziejams ir po kelių metų parduoda jiems šias meno vertybes arba prašo kūrinius jam grąžinti į bylą). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šie įrodymai nėra susiję su ginčo dalyku, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas ne tik kad juos priėmė, bet ir remiantis jais kaip esminiais įrodymais konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, priėmęs priešingą sprendimą nei pirmosios instancijos teismas, sprendime privalėjo nurodyti išsamius ir įrodymais pagrįstus motyvus. Apeliacinės instancijos teismas sprendime be jokių motyvų konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti naujus įrodymus. Nauji įrodymai buvo esminis įrodymas, kurio pagrindu buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl naujų įrodymų priėmimo neteisėtumas turėjo esminę įtaką skundžiamo sprendimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnio teisės normoje nustatytą ribojimą teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui.

2. Apeliacinio skundo ir prie šio skundo pridėtų naujų įrodymų išsiuntimas priešingai bylos šaliai, kad ši proceso įstatymo nustatyta tvarka pateiktų atsiliepimą į apeliacinį skundą, savaime nereiškia tinkamo pirmiau nurodytos sąlygos įgyvendinimo – teismas privalo informuoti šalį apie savo ketinimą priimti naujus įrodymus. Pagrindas pripažinti tinkamą bylos šalies teisės pasisakyti (pateikti savo nuomonę) dėl naujų įrodymų užtikrinimą egzistuoja tik tada, jeigu bylos šalis yra informuota apie apeliacinės instancijos teismo ketinimą priimti naujus įrodymus (ir jais remtis) ir jai yra nustatytas protingas terminas paaiškinimams dėl naujų įrodymų pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 54, 55 punktai). Nesudarius atsakovams tinkamų procesinių prielaidų atsikirsti į ieškovo pateiktą ir apeliacinės instancijos teismo priimtą naują įrodymą, atsakovų procesinės teisės šiuo aspektu buvo nepagrįstai apribotos.

3. Sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, taip pat svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 21 punktas). Naujuose įrodymuose faktinės aplinkybės nebuvo tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teismo. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.). Tiriant naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje byla visa apimtimi buvo nagrinėjama naujais aspektais apie ieškovo verslo praktiką perduodant meno vertybes muziejams, kas nebuvo nagrinėta pirmojoje instancijoje ir tai yra pagrindas konstatuoti, jog esminės aplinkybės nebuvo atskleistos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė, o bylą visa apimtimi išnagrinėjo remiantis naujais įrodymais ir priėmė skundžiamą sprendimą.

4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką reiškiant vindikacinį reikalavimą ieškovas privalo įrodyti šias faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009). Savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2003 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2003; 2002 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2002). Ieškovas neįrodė visų vindikacinio ieškinio sąlygų, dėl to daiktai jam negalėjo būti grąžinti. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, jog būtent ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovai nesumokėjo daiktų kainos, nėra motyvuota. Teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kokiu pagrindu buvo padaryta tokia teismo išvada. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, kas turėjo esminę reikšmę, jog buvo priimtas neteisėtas skundžiamas sprendimas ir ieškovo vindikacinis ieškinys patenkintas (CPK 176-185 straipsniai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui R. Š. 1869 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. sausio 27 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 51.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas