2025-03-26 Nr. AB-5465-3-62-3-02884-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-367-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02884-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 43.5.1.1; 43.5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Regionų administracinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas) dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. gruodžio 3 d. raštą-sprendimą Nr. (12.31 Mr)FS-1979 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos apmokėjimo spręsti iš naujo; 3) priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas nurodė, kad turtinės žalos, kuri padaryta jo nekilnojamam turtui, nustatymui reikalinga ekspertinė išvada, kurią teismui jis pateiks vėliau.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai, nustatę, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsniuose skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, 2025 m. sausio 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. sausio 21 d. trūkumams pašalinti. Minėtoje nutartyje pareiškėjui buvo paaiškinta, kad prašant priteisti neturtinę žalą, skunde turi būti nurodoma, kuo ji pasireiškė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, be to, jei pareiškėjas ketina inicijuoti ginčą ir dėl turtinės žalos atlyginimo, reikalavime nurodytina prašomos priteisti turtinės žalos suma, prie skundo pridėtini patirtos turtinės žalos (nuostolių) dydžio apskaičiavimą ir turtinę žalą patvirtinantys įrodymai, taip pat buvo siūloma patikslinti skundo aplinkybes, nurodant konkrečius, galbūt neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, iš kurių kildinama turtinė ir neturtinė žala, konkrečiomis datomis apibrėžtą laikotarpį, kuriuo prašomos priteisti žalos rūšį ir dydį pareiškėjas patyrė (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 8 p.).

Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, prašydamas: 1) panaikinti Tarnybos Raštą; 2) įpareigoti Tarnybą klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos apmokėjimo spręsti iš naujo; 3) priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl galbūt tyčinio pareigų neatlikimo. Pareiškėjas nurodė, kad turtinės žalos, kuri padaryta jo nekilnojamam turtui, nustatymui reikalinga ekspertinė išvada, kurią teismui jis pateiks vėliau.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Tarnybos Rašto panaikinimo, įpareigojimo atsakovui klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos apmokėjimo spręsti iš naujo ir 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, o skundo dalį dėl galbūt patirtos turtinės žalos laikė nepaduota ir grąžino pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, kad iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Tarnybos Raštu, kuriuo atsakoma į jo 2024 m. lapkričio 4 d. Tarnyboje gautą prašymą dėl apskaičiuotos ir prašomos sumokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumos detalizavimo. Tarnyba Rašte nurodė, jog apskaičiavo, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos sudaro 83,34 Eur, informavo pareiškėją, kokiu būdu ir iki kada jis privalo apskaičiuotą sumą sumokėti, taip pat pateikti Tarnybai apmokėjimą patvirtinantį kvitą, be to, paaiškino, kad nesumokėjus nurodytos sumos per 30 dienų nuo Rašto gavimo, Tarnyba kreipsis į teismą dėl išlaidų priteisimo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigia, jog su Raštu nesutinka, nes jis priimtas šališkai, galbūt politizuotas ir korumpuotas, be kita ko, priimtas galbūt koordinuotai su Regionų administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vadovybe bei teisėjais, kad teisinės paslaugos jam nebuvo suteiktos.

Teismas akcentavo, kad iš skundo priėmimo stadijoje pateiktų dokumentų matyti, jog Tarnyba 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjui teikiamą antrinę teisinę pagalbą nutraukė. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenimis buvo nustatyta, kad teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I2-3527-1029/2025 pagal pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo. Tarnyba 2024 m. lapkričio 4 d. raštu pareiškėją informavo, kad mokėtina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 83,34 Eur, kurią jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) surenkamąją sąskaitą. Liteko duomenimis taip pat buvo nustatyta, kad teisme yra priimtas pareiškėjo skundas dėl 2024 m. lapkričio 4 d. rašto panaikinimo (administracinė byla Nr. I2-4570-979/2025).

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčijamu Raštu Tarnyba pakartotinai pareiškėją informavo, jog mokėtina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 83,34 Eur, ir paaiškino nurodytos sumos nesumokėjimo teisines pasekmes. Todėl teismas sprendė, kad Rašte pareiškėjui buvo tik suteikta informacija apie jo nesumokėtą antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, buvo paprašyta ją sumokėti per nurodytą terminą bei paaiškinta, kokios pasekmės laukia laiku nesumokėjus nurodytos sumos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, skundo priėmimo stadijoje yra pakankamai akivaizdu, kad ginčijamas Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, juo pareiškėjui nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos jokios teisės ar pareigos. Teismui panaikinus Tarnybos Raštą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, jis vis tiek turėtų pareigą sumokėti 83,34 Eur atsakovui, jeigu Tarnybos Sprendimas, kurio teisėtumas ginčijamas administracinėje byloje Nr. I2-3527-1029/2025, nebus panaikintas. Kadangi Raštas pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, teismas sprendė, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos Raštą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo Tarnybai klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos apmokėjimo spręsti iš naujo yra išvestinis iš reikalavimo dėl ginčijamo Rašto panaikinimo. Todėl atsisakius priimti reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, atsisakytinas priimti ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus (antrinės teisinės pagalbos apmokėjimo klausimą spręsti iš naujo).

Teismas akcentavo, kad Liteko duomenimis nustatyta, jog teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi (administracinė byla Nr. I2-5442-426/2025) buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas, be kita ko, dėl 5 000 Eur neturtinės žalos iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisimo. Minėtoje byloje priimtame skunde, pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą nurodė patyręs dėl su juo vykdomų socialinių, finansinių ir teisinių eksperimentų nuo 2022 metų iki visiško pasitikėjimo savo valstybe praradimo.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti to paties dydžio neturtinę žalą, iš to paties atsakovo, tuo pačiu laikotarpiu, kurią teigia patyręs dėl tų pačių su juo vykdomų socialinių, finansinių ir teisinių eksperimentų. Pareiškėjui teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartyje buvo siūloma patikslinti skundo aplinkybes, nurodant konkrečius, galbūt neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, iš kurių kildinama neturtinė žala, konkrečiomis datomis apibrėžtą laikotarpį, kuriuo prašomą priteisti neturtinę žalą jis patyrė. Tačiau pareiškėjas nenurodė jokių kitokių neteisėtų atsakovo veiksmų, iš kurių kildinama neturtinė žala. Teismas sprendė, kad paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjo skundas dėl tos pačios neturtinės žalos sumos priteisimo pateiktas tam pačiam atsakovui ir tuo pačiu pagrindu, kurio priėmimas yra išspręstas administracinėje byloje Nr. I2-5442-426/2025, atsisakė priimti skundo dalį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos iš atsakovų priteisimo (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).

Teismas pažymėjo, kad 2025 m. sausio 7 d. nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta, jog tuo atveju, jei pareiškėjas ketina inicijuoti ginčą ir dėl turtinės žalos atlyginimo, reikalavime nurodytina prašomos priteisti turtinės žalos suma, tikslintinos skundo aplinkybės, nurodant konkrečius, galbūt neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, iš kurių kildinama turtinė žala, prie skundo pridėtini patirtos turtinės žalos (nuostolių) dydžio apskaičiavimą ir turtinę žalą patvirtinantys įrodymai.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas šalindamas skundo trūkumus, nesuformulavo konkretaus reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo, nenurodė prašomos priteisti turtinės žalos dydžio bei nepridėjo patirtus nuostolius patvirtinančių įrodymų. Teismas vertino, kad nepašalinus minėtų skundo trūkumų, jis negali tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, t. y. įpareigoti atsakovo atstovą pateikti atsiliepimą ir dokumentus (įrodymus), kurie patvirtintų arba paneigtų pareiškėjo patirtą turtinę žalą, todėl skundo dalį dėl galbūt pareiškėjo patirtos turtinės žalos, laikė nepaduota ir grąžino pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teismas pareiškėjui taip pat nurodė, kad nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl turtinės žalos priteisimo, pateikiant skundą, atitinkantį ABTĮ skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutartį ir įpareigoti teismą bylą nagrinėti iš esmės, kaip nustato ABTĮ. Pareiškėjas taip pat prašo įvertinti galbūt interesų konflikto galimybę ir esant reikalui kreiptis į kompetentingas teisines ar įstatymo leidybos institucijas dėl išaiškinimų, kaip elgtis iškilus tokiam interesų konflikto atvejui.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su 2025 m. sausio 29 d. nutartimi, kadangi teismas ir teisėja visiškai ignoruoja patikslintame skunde pateiktas faktines aplinkybes dėl tarpusavyje susijusių teisminių procesų medžiagos prijungimo prie bylos ar jos panaudojimo, kurie, pareiškėjo nuomone, yra įrodymai dėl padarytos neturtinės ir turtinės žalos.

Pareiškėjas teigia, kad ABTĮ yra įtvirtinta, jog teismas tiria pateiktus ir prašomus prijungti įrodymus, kuriais remiantis galima daryti išvadas apie padarytų žalų dydį. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismui buvo paaiškinta, kodėl jam reikalinga ekspertinė išvada dėl padarytos ir toliau daromos turtinės žalos dydžio nustatymo bei valstybės pagalba (apmokant eksperto paslaugas), kurią galėtų suteikti Tarnyba savo sprendimu pateikus prašymą, jeigu pareiškėjas laimėtų šią bylą.

Pareiškėjas tvirtina, kad teismas ir teisėja ignoruoja faktą, jog pats teismas yra tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų, kurių veiksmai ar neveikimas prisidėjo prie padarytos ir toliau daromos turtinės ir neturtinės žalos. Pareiškėjo vertinimu, netiriant šių aplinkybių ir susijusių įrodymų, atsiranda interesų konfliktas ir korupcija, be to, jų neišsprendus, bylos nagrinėjimas šiame teisme yra neįmanomas.

Pareiškėjo teigimu, Regionų administracinis teismas ir teisėja, kuriems įtaką galbūt tyčia daro politinės grupuotės, bet kokia kaina stengiasi sužlugdyti visas bylas prieš valstybės institucijas, siekdami nuslėpti galbūt antivalstybinę veiklą, vykdomą nusikalstamų grupuočių, vadinančių save politinėmis partijomis, veikiančią valstybės institucijose, taip pat ir teismuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose numatytais pagrindais, o kita skundo dalis laikyta nepaduota ir grąžinta pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021). Dėl to skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2024 m. lapkričio 4 d. prašymą detalizuoti apskaičiuotą antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą, Raštu pareiškėjui paaiškino, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos sudaro 83,34 Eur, ir ją pareiškėjas turi sumokėti į VMI surenkamąją sąskaitą, o kvitą, patvirtinantį antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą, pateikti Tarnybai, pristatant jį į skyrių arba siunčiat registruotu paštu. Rašte pažymėta, kad pareiškėjui nesumokėjus nurodytos sumos per 30 dienų nuo Rašto gavimo, Tarnyba kreipsis į teismą dėl išlaidų priteisimo, be to, nurodyta, jog Raštas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos pasirinktinai Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.

Teisėjų kolegija pažymi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad Rašte pareiškėjui buvo tik suteikta informacija apie jo nesumokėtą antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą ir buvo paprašyta tai padaryti bei paaiškinta, kokios pasekmės laukia, to laiku nepadarius. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, kad Tarnybos Raštas pats savaime pareiškėjui sukelia kokias nors teisines pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju skundo priėmimo stadijoje yra pakankamai akivaizdu, kad skundžiamas aktas – Tarnybos Raštas – nėra savarankiškas administracinis aktas, nulemiantis pareiškėjo teises ar pareigas, tai informacinio pobūdžio dokumentas, juo pareiškėjui nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos jokios teisės ar pareigos. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsižvelgdamas į tai, jog Raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl minėto Rašto panaikinimo pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą ABTĮ normą, akcentavo, kad skundai gali būti pripažinti tapačiais tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-492/2017). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-425-438/2021; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-568-815/2021; 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-450-575/2024).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismo žinioje byla gali būti tik po to, kai ji yra iškeliama, t. y. priimamas pareiškėjo skundas. Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo metu byla dar nėra iškelta (žr. pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-502/2023). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, gali atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, nustatęs, kad tuo metu teisme jau yra priimtas nagrinėti to paties asmens, kurio skundo priėmimo klausimą sprendžia, tapatus skundas.

Teisėjų kolegija, visų pirma pažymi, kad pareiškėjas nagrinėjamoje pirmosios instancijos teismo byloje Nr. I2-7011-423/2025 skundu, kurį patikslino, prašė teismo: 1) panaikinti Tarnybos Raštą; 2) įpareigoti Tarnybą klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos apmokėjimo spręsti iš naujo; 3) priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl galbūt tyčinio pareigų neatlikimo.

Administracinėje byloje Nr. I2-5442-426/2025 pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Tarnybos 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-A-2024-00475; 2) įpareigoti klausimą dėl advokato suteikimo spręsti iš naujo; 3) priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl galbūt tyčinio pareigų neatlikimo. Administracinėje byloje Nr. I2-5442-426/2025 pareiškėjo skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas 2024 m. gruodžio 12 d., o pasirengimas bylos nagrinėjimui šioje byloje baigtas 2025 m. sausio 6 d.

Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje Nr. I2-5442-426/2025 priimtus nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus ir šioje nagrinėjamoje byloje suformuluotus patikslinto skundo reikalavimus, pareiškėjo patikslintame skunde ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos iš atsakovų priteisimo. Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamos ir pirmosios instancijos teismo nurodytos bylų dalyko, pagrindo ir šalių tapatumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad bylos iš esmės yra tapačios, t. y. pareiškėjas prašo priteisti to paties dydžio neturtinę žalą, iš to paties atsakovo, tuo pačiu laikotarpiu, kurią teigia patyręs dėl tų pačių su juo vykdomų socialinių, finansinių ir teisinių eksperimentų.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartyje buvo siūloma patikslinti skundo aplinkybes, nurodant konkrečius, galbūt neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, iš kurių kildinama neturtinė žala, konkrečiomis datomis apibrėžtą laikotarpį, kuriuo prašomą priteisti neturtinę žalą jis patyrė. Tačiau pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė jokių kitokių neteisėtų atsakovo veiksmų, iš kurių kildinama neturtinė žala. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje yra teisėta bei pagrįsta.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; ir kt.). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012,; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015, kt.).

Kaip minėta, bylos duomenimis pareiškėjas skunde suformulavo tokius reikalavimus: 1) panaikinti Tarnybos Raštą; 2) įpareigoti Tarnybą klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos apmokėjimo spręsti iš naujo; 3) priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl galbūt tyčinio pareigų neatlikimo. Pareiškėjas nurodė, kad turtinei žalai, kuri padaryta jo nekilnojamam turtui, nustatyti reikalinga ekspertinė išvada, kurią teismui jis pateiks vėliau.

Pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. sausio 21 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas padavė patikslintą skundą, kuriame suformulavo tokius reikalavimus: 1) panaikinti Tarnybos Raštą; 2) įpareigoti Tarnybą klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos apmokėjimo spręsti iš naujo; 3) priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl galbūt tyčinio pareigų neatlikimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad padarytai turtinei žalai nekilnojamam turtui nustatyti reikalinga ekspertinė išvada, kurią teismui jis pateiks vėliau.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties dalimi sprendė, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, dėl to skundo dalį dėl turtinės žalos priteisimo laikė nepaduota ir grąžino pareiškėjui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį ir pareikštus reikalavimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 7 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pareiškėjui buvo paaiškinta, kad tuo atveju, jei jis ketina inicijuoti ginčą ir dėl turtinės žalos atlyginimo, reikalavime nurodytina prašomos priteisti turtinės žalos suma, tikslintinos skundo aplinkybės, nurodant konkrečius, galbūt neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, iš kurių kildinama turtinė žala, prie skundo pridėtini patirtos turtinės žalos (nuostolių) dydžio apskaičiavimą ir turtinę žalą patvirtinantys įrodymai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ši skundo reikalavimo dalis yra neaiški, iš skundo turinio negalima suprasti, su kokios institucijos ir su kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas sieja turtinės žalos atsiradimą, kokio dydžio žalą prašo priteisti. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, išaiškindamas jam teisę pagal nustatytus trūkumus patikslinti skundą, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų, pateikdamas patikslintą skundą, nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis reikalavimas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytų reikalavimų, o pareiškėjui nepašalinus nurodytų skundo trūkumo per nustatytą terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai šią patikslinto skundo dalį laikė nepaduota ir grąžino pareiškėjui.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymo įvertinti galimo interesų konflikto galimybę ir esant reikalui kreiptis į kompetentingas teisines ar įstatymo leidybos institucijas dėl išaiškinimų, kaip elgtis iškilus tokiam interesų konflikto atvejui, teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad pareiškėjas 2025 m. kovo 25 d. pateikė pareiškimą nušalinti bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją bei visą Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nuo šios bylos nagrinėjimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė, išnagrinėjusi pareiškėjo pareiškimą dėl teisėjų kolegijos ir visų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų nušalinimo nuo administracinės bylos nagrinėjimo, 2025 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą atmetė. Šis pareiškėjo pareiškimas išspręstas teismo pirmininkės 2025 m. kovo 26 d. nutartimi ir atmestas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas 2025 m. kovo 25 d. pareiškime nurodė, kad kitoje su šia byla tiesiogiai susijusiame teisminiame procese yra priimtas sprendimas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir prašymas priimtas. Todėl, pareiškėjo nuomone, yra tikslinga sustabdyti šią bylą kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėta byla Nr. 5/2025. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo skundas nebuvo priimtas nagrinėti, t. y. administracinė byla nėra iškelta, daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo.

Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, jog proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (ABTĮ 11 str. 2 d.). Administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.).

Nagrinėjamu atveju Liteko duomenis, Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme pareiškėjas yra inicijavęs ne vieną bylą dėl Tarnybos priimtų sprendimų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo tendencingas kreipimasis su skundais į teismą gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis bei trukdymas teismo darbui, kadangi toks itin dažnas (ir galbūt nepagrįstas) bylinėjimasis gali sudaryti kliūtis operatyviam ir sklandžiam bylų nagrinėjimui.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis