Legislator Case Law & Legislation
7c11c142-443c-4abc-ae18-17ea1f755437 AI generated

7c11c142-443c-4abc-ae18-17ea1f755437 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 7c11c142-443c-4abc-ae18-17ea1f755437
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-179-898/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01850-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Sauliaus Pikturnos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundas netenkintas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

7c11c142-443c-4abc-ae18-17ea1f755437 · Vilniaus apygardos teismas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiekė padaryti administracinį nusižengimÄ , kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketinimai buvo susiję su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimu atstatyti buvusį privažiavimo keliÄ Ä¯vykdymu, o atliktas kelio sutvarkymas jokios žalos niekam nesukėlė. Iki darbų atlikimo kelio bÅ«klė buvo nepatenkinama, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija reikalavo atstatyti keliÄ , todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ keliÄ atstatė savo lėšomis ir naujomis medžiagomis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-179-898/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01850-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Sauliaus Pikturnos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundas netenkintas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: I. Priimtų sprendimų esmė 1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalį dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio mėn. savavaliÅ¡kai, neturint statybÄ leidžiančio dokumento, įrengė plokščiÄ horizontalų inžinierinį statinį (nesudėtingas II grupės inžinierinis statinys, užstatytas plotas – 189,61 m2 su trinkelių danga) valstybinėje žemėje Å¡alia pastato adresu (duomenys neskelbtini) ir tokiu bÅ«du pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, Statybos techninio reglamento 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai.

Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas“ 3 priedo 1.2 punktÄ .

2. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. NSA-1 UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalį už savavaliÅ¡kÄ statybÄ buvo skirta 525 Eur bauda.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. kovo 18 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato S. Pikturnos skundo netenkino ir paliko galioti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 18 d. nutarimÄ Nr. NSA-1 nepakeistÄ . Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, jog nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo teigimu atlikus – kelio (dangos) atstatymo darbus – tiek privažiavimo kelio, tiek su Å¡iuo keliu besiribojančių pėsčiųjų takų matmenys pasikeitė – jų gabaritai padidėjo.

Nustačius, jog inžinerinio statinio iÅ¡orės matmenys buvo pakeisti, teismas sutiko su institucijos, priėmusios 2020 m. birželio 18 d. nutarimÄ Nr. NSA-1, pozicija traktuoti minėtÄ statinį kaip naujai pastatytÄ , todėl konstatavo, jog nagrinėjamu atveju valstybinėje žemėje Å¡alia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento, savavaliÅ¡kai buvo įrengtas II grupės nesudėtingas statinys, kurio užstatytas plotas – 189,61 m2 su trinkelių danga.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas S. Pikturna apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 18 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. 4.1. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikoje yra administracinio nusižengimo požymių.

Pareiškėjo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kelio matmenys po UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo pasikeitė. Kelias yra tokių pačių matmenų ir toje pačioje vietoje kur ir buvo. Nurodoma, jog iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad atstumas tarp privažiavimo kelio ir medžių nesikeitė. Liudytojas V. K. nurodė, kad įrengtų infiltracinių šulinių plotis yra 5 m., šuliniai įrengti po kelio danga. 2019 m. gruodžio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas patvirtina, kad šiuo metu kelio plotis yra 5.30 m. (kartu su šaligatviu).

Nuotraukos, prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo patvirtina, kad buvusio asfalto ir naujo trinkelėmis grįsto kelio plotis ties susikirtimo linija šiuo metu sutampa. 4.2. Apelianto vertinimu, teismas klaidingai konstatavo, kad iki darbų atlikimo pėsčiųjų takai buvo išgrįsti šaligatvio plytelėmis, kurių plotis buvo tolygus trims šaligatvio plytelėms. Iš byloje pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad du takai buvo asfalto dangos ir vienas grįstas plytelėmis. Be to, negalima teigti, kad jie buvo per siauri statyti automobiliams, kadangi liudytojas V.

K. patvirtino, jog tvarkant privažiavimo keliÄ , paaiÅ¡kėjo, kad dalis pėsčiųjų takų buvo apaugusi žole ir pasislėpusi po gruntu. Visgi, pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojo A. V. parodymais, kuris pripažino, kad prie privažiavimo kelio ir Å¡aligatvių takų fiziÅ¡kai niekada nebuvo, tačiau jo manymu kelias tapo platesnis. 4.3. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė norminius teisės aktus, kadangi vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ bÅ«tina konstatuoti, kad iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų privažiavimo kelias neegzistavo, o teismas konstatavo, jog privažiavimo kelias egzistavo ir jo matmenys yra 5,30 x 28,70 m., t. y. 152,11 m2.

Be to, iÅ¡skaičius privažiavimo kelio plotÄ iÅ¡ plokščio horizontalaus inžinerinio statinio ploto, toks statinys nepatenka į Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 reglamentavimo sritį, nes jis bus mažesnis nei 100 m2. 4.4. Pažymima, jog Kelių statybos ir remonto rūšis reglamentuoja specialusis teisės aktas – Kolegialių institucijų 2008 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“.

Pagal minėto reglamento 1 priedo 5 dalį, statybos rūšis, kai iš dalies ar visiškai keičiami kelio viršutiniai sluoksniai, yra priskiriama paprastojo remonto darbams, kuriems leidimas nereikalingas. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitė privažiavimo kelio viršutinį sluoksnį, atstatydama nusidėvėjusį kelio paviršių. 4.5. Pareiškėjo teigimu, teismas neatkreipė dėmesio į nusižengimo turinį ir netinkamai įvertino subjektyvųjį nusižengimo požymi – kaltę.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiekė padaryti administracinį nusižengimÄ , kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketinimai buvo susiję su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimu atstatyti buvusį privažiavimo keliÄ Ä¯vykdymu, o atliktas kelio sutvarkymas jokios žalos niekam nesukėlė. Iki darbų atlikimo kelio bÅ«klė buvo nepatenkinama, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija reikalavo atstatyti keliÄ , todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ keliÄ atstatė savo lėšomis ir naujomis medžiagomis.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuprantama, kokiÄ neteisėtÄ veikÄ atliko vykdydama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus, o byloje esantys susiraÅ¡inėjimai su valstybės institucijomis patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekė iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ . Å iuo metu, nei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali nurodyti, kokių iÅ¡matavimų turi bÅ«ti privažiavimo kelias, tačiau reikalauja vykdyti privalomÄ nurodymÄ . 4.6.

Skunde pabrėžiama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du bendrovė privalo įvykdyti privalomÄ jį nurodymÄ ir įgyvendinti valstybės institucijų reikalavimus – Inspekcijos reikalavimÄ nugriauti naujÄ statinį ir Vilniaus miesto Savivaldybės reikalavimÄ atstatyti buvusį privažiavimo keliÄ . Gavęs abstraktų Inspekcijos atsakymÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti atsakovės privalomojo nurodymo įvykdymo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ir įpareigoti atsakovę pateikti iÅ¡samų privalomojo nurodymo įvykdymo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ .

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento rytų Lietuvos teisės skyrius praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistÄ . 5.1. Atsiliepime pažymima, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė nutartį, kuria buvo atmestas pareiÅ¡kėjo skundas dėl Inspekcijos nutarimo, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalies pažeidimÄ .

Inspekcijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymus išnagrinėjo ir įvertino tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, o padarytas išvadas pagrindė bylos duomenimis. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties išvadų, o skunde įvardijami „privažiavimo kelio su pėsčiųjų takais“ matmenys, buvę iki naujo plokščiojo horizontalaus inžinerinio statinio statybos, neturi jokios reikšmės padarytam administraciniam nusižengimui. 5.2.

Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas patvirtina, kad šiuo metu kelio plotis yra 5.30 m. (kartu su šaligatviu), kadangi šaligatvis į Inspekcijos išmatuoto plokščiojo horizontalaus inžinerinio statinio plotį nepatenka, šio statinio matavimai atlikti iki šaligatvio. 5.3. Pažymima, kad apelianto nurodytas inžinerinis statinys nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip statinys, atitinkantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodytus reikalavimus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skunde įvardintas kelias iki Inspekcijos užfiksuotų savavališkos statybos darbų atlikimo neturėjo laikančiųjų konstrukcijų, gatvės elementų, nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, byloje nėra duomenų, kad buvo suformuota tokio statinio kadastrinių matavimų byla, todėl įvardijamas kelias negali būti laikomas statiniu kaip jį apibrėžia Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punktas. 5.4.

Nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatytas naujas inžinerinis statinys, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 3 lentelės 4.1. papunkčiu, atsižvelgiant į Å¡io statinio plotÄ , priskirtinas II grupės nesudėtingajam statiniui, o iki naujo statinio statybos toje pačioje vietoje buvę kiti objektai, statinio klasifikavimui ir priskyrimui atitinkamai grupei ar kategorijai, jokios reikÅ¡mės neturi. 5.5. Atsiliepime pabrėžiama, jog iÅ¡ Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimų vietoje akto Nr. FAK-2495 (23.31), prie jo pridėtų nuotraukų ir byloje esančių nuotraukų, akivaizdu, kad yra naujai pastatytas vientisas statinys, apimantis aikÅ¡telę, kurios matmenys 5,30 x 28,70 m su 3 vnt. aikÅ¡telių, kurių matmenys – 2,50 x5, m, ir kurio bendras užstatytas plotas – 189,61 m2 , o ne iÅ¡ visiÅ¡kai atskirų dalių ar kelių atskirų statinių, suformuotas statinys.

Taigi, skunde nurodytas plotų skaičiavimas, niekaip nepagrindžia skundo teiginių dėl netinkamo Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 nuostatų taikymo. 5.6. Nurodoma, kad dėl kelio, kuris nebuvo suformuotas pagal Statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose nurodytus statiniui keliamus reikalavimus, kurio statyba nebuvo užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka ir, kuris nebuvo įregistruotas kaip statinys, pasisakyta ir teismų praktikoje suformuojant aiÅ¡kiÄ taisyklę, kad toks objektas negali bÅ«ti laikomas statiniu, taigi, negali bÅ«ti remontuojamas ar rekonstruojamas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-738-614/2021). 5.7.

Byloje nenustatyta, kad skunde nurodomas „privažiavimo kelias“ buvo inventorizuotas ir įregistruotas kaip atskiras objektas, todėl nors ir egzistavo, tačiau neatitiko teisės aktuose įtvirtintų sÄ lygų dėl jo priskyrimo statiniui, todėl teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pastatytÄ statinį įvertino kaip naujai pastatytÄ , o ne rekonstruotÄ ar remontuotÄ . Statybos įstatyme yra iÅ¡skiriamos 3 statinio statybos rūšys: nauja statyba, remontas ir rekonstrukcija, dvi iÅ¡ jų: remontas ir rekonstrukcija, atsižvelgiant į Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 53 ir 54 punktus, gali bÅ«ti atliekami tik, kai naujo statinio statyba yra baigta ir statinys suformuotas bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Taigi, statytojas gali remontuoti ar rekonstruoti tik tokį statinį, kurio statyba užbaigta ir kuris yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir statytojas turi daiktines teises į statinį, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įrengtas naujas horizontalus 189,61 m2 ploto inžinerinis statinys, niekada nebuvo suformuotas kaip statinys, todėl negalėjo būti rekonstruojamas ar remontuojamas. 5.8.

Institucijos vertinimu, teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti nėra jokio pagrindo, o pareiÅ¡kėjo apeliaciniame skunde pateikta subjektyvi nuomonė dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo, nepaneigia byloje nustatytų administracinio nusižengimo aplinkybių, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės dėl savavaliÅ¡kai atliktų statybos darbų. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebÅ«tų pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ginčija byloje nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes, neigia savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , nurodydamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstatė buvusį privažiavimo keliÄ , pakeisdamas privažiavimo kelio virÅ¡utinį sluoksnį.

7. Apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apylinkės teismo nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei motyvuotÄ sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, pagrįstai konstatuodamas, jog valstybinėje žemėje Å¡alia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento, buvo savavaliÅ¡kai įrengtas II grupės nesudėtingas statinys, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

8. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 56 straipsnyje numatyta juridinių asmenų atsakomybė už atitinkamo naujo statinio savavaliÅ¡kÄ statybÄ (56 straipsnio 1–6 dalys), už statinio rekonstravimÄ (7–12 dalys), kapitalinį remontÄ (13–18 dalys) bei paprastÄ jį remontÄ (19–24 dalys), taip pat už atitinkamo statinio savavaliÅ¡kÄ griovimÄ (25–30 dalys). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog naujai pastatyto inžinerinio statinio iÅ¡orės matmenys buvo pakeisti, konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavaliÅ¡kai, neturint statybÄ leidžiančio dokumento, įrengė plokščiÄ horizontalų inžinierinį statinį valstybinėje žemėje ir tokiu bÅ«du pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, Statybos techninio reglamento 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 punktÄ , dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalį, remiantis kuriuo administracinė atsakomybė kyla statytojams už naujo nesudėtingojo statinio savavaliÅ¡kÄ statybÄ .

9. Nagrinėjamu atveju kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens veiksmus aktualus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintas statybos techninio reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Minėto statybos techninio reglamento 7 punkte nustatytos statinio statybos rūšys: naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio remontas (kapitalinis remontas ir paprastasis remontas) bei statinio griovimas. Kaip matyti iš savavališkos statybos akto, kuriame nurodoma statybos rūšis – naujo statinio statyba, bei administracinio nusižengimo protokolo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 18 d. nutarimo, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo ribas apibrėžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuota naujo nesudėtingo statinio savavališka statyba.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 8 punktu, naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės pavirÅ¡iaus plote, kuriame nėra kitų statinių, o naujo statinio statybos tikslai, be kita ko, yra pastatyti naujÄ statinį, atstatyti buvusį (visiÅ¡kai sugriuvusį, sunaikintÄ , nugriautÄ ) statinį (8.1, 8.5 papunkčiai).

10. Pagal bylos duomenis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos InfrastruktÅ«ros skyrius informavo InspekcijÄ , kad valstybinėje žemėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavaliÅ¡kai įrengė automobilių stovėjimo aikÅ¡telę be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto. Inspekcija, gavusi savivaldybės administracijos praneÅ¡imÄ , atlikusi patikrinimÄ , nustatė, kad (duomenys neskelbtini), įrengta automobilių stovėjimo aikÅ¡telė be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, kurios gabaritai – 5,30 x 28,70 m, su 3 vnt. papildomų aikÅ¡telių (iki Å¡aligatvio), kurių gabaritai 2,50 x 5,0 m (2019 m. gruodžio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2495 (23.31)).

Nustačius, kad statyba vykdoma savavaliÅ¡kai, buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. SSA-00-191219-00058 ir privalomieji nurodymai – nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-191219-00056 ir paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191219-00061. 2020 m. sausio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus paaiÅ¡kinimÄ , jog minėtu adresu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengė ne automobilių aikÅ¡telę, bet privažiavimo keliÄ su Å¡aligatviais, buvo patikslintas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. SSA-00-191219-00058, nurodant, kad savavaliÅ¡kai, neturint statybÄ leidžiančio dokumento įrengtas – plokščiasis horizontalus inžinerinis statinys (nesudėtingas, II grupės inžinerinis statinys, užstatytas plotas 189,61 m2 su trinkelių danga) bei suraÅ¡yti: savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. SSA-00-191219-00058 Versija Nr. 2 ir patikslinti privalomieji nurodymai paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

Už nustatytÄ pažeidimÄ statytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2020 m. birželio 18 d. priimtas nutarimas Nr. NSA-1, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nubausta pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalį.

11. Å ioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nuo pat tyrimo pradžios neigė naujo plokščio horizontalaus nesudėtingo inžinierinio statinio valstybinėje žemėje įrengimÄ , tvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengus drenažinius Å¡ulinius, po jų įrengimo buvo atstatytas buvęs kelias – pakeistas privažiavimo kelio virÅ¡utinis sluoksnis, atstatant nusidėvėjusį kelio pavirÅ¡ių. Analizuojant pastarÄ sias aplinkybes, bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡davė statybos leidimÄ pritaikyti patalpas neįgaliesiems ir leidimÄ aptverti ir kasti (t. 2, b. l. 50-53).

Atliekant statybos darbus, nustačius, kad lietaus vanduo užpila gyvenamojo namo sienas ir pamatus, statytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius iÅ¡davė sutikimÄ Nr. SUVA-(8.53.E), kuriuo leido įrengti infiltracinius Å¡ulinius (t. 2, b. l. 89-90), savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos InfrastruktÅ«ros skyrius 2019 m. rugpjūčio 9 d. iÅ¡davė leidimÄ kasti Nr. AK-2244/42/2019 lietaus nuotekų infiltracinių Å¡ulinių pastatymui (t. 2, b. l. 54).

Pastebėtina, jog nurodyti infiltraciniai Å¡uliniai buvo įrengti po privažiavimo keliu, t. y. valstybinėje žemėje Å¡alia pastato adresu (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota atlikus statybos darbus sutvarkyti statybų aikÅ¡telę – Administracijos InfrastruktÅ«ros skyrius raÅ¡tu Nr. A51-102006/19(2.0.4.9E-INF) „Dėl dangų atstatymo po lietaus nuotekų infiltracinių Å¡ulinių įrengimo (duomenys nesklebtini)“ informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog gatvių, kiemų dangos atstatomos vadovaujantis STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1419 patvirtintomis Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklėmis, kuriose numatyti reikalavimai dangų atstatymo darbams ir jų kokybei – po perkasų sugadintos dangos (asfaltbetonis, veja) turi bÅ«ti atstatytos į prieÅ¡ tai buvusiÄ padėtį (t. 2, b. l. 55-56).

12. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog kvalifikuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus statybos darbus (past. – bendriausia prasme – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naujÄ , rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamÄ statinį (Statybos įstatymo 2 dalies 85 punktas) nagrinėjamu atveju esminę reikÅ¡mę turi aplinkybė, ar statyba buvo vykdoma žemės pavirÅ¡iaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Vadovaujantis tiek aukščiau aptartu statybos techniniu reglamentu STR 1.01.08:2002, tiek Statybos įstatymo 2 dalies 26 punktu, naujo statinio statyba laikoma statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės pavirÅ¡iaus plote pastatyti statinį, arba atstatyti visiÅ¡kai sugriuvusį, sunaikintÄ , nugriautÄ statinį.

Taigi, naujo statinio statyba siejama su statinio naujumu, pažymint, jog ji atliekama statinių neužimtame žemės paviršiaus plote. Nagrinėjamu aspektu pastebėtina tai, jog šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų statybos darbų valstybinėje žemėje šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas kelias, kuris nebuvo inventorizuotas ir neįregistruotas kaip atskiras objektas, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės buvo įpareigota atstatyti į pradinę padėtį, be kita ko, ir Administracijos Infrastruktūros skyriaus raštu Nr. A51-102006/19(2.0.4.9E-INF).

Ankstesnio statinio – kelio egzistavimÄ patvirtina ir proceso dalyvių – A. V. paaiÅ¡kinimai bei byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuota situacija, buvusi iki atitinkamų ginčo darbų atlikimo (t. 2, b. l. 1-2). PrieÅ¡ingai nei teigiama Inspekcijos atsiliepime, statinio apibrėžimas Statybos įstatyme nėra siejamas su tokio statinio įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, o duomenys apie turtÄ vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne jų nustatymo funkcijÄ , taigi, aplinkybė, jog statinys nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nesuteikia pagrindo teigti, kad toks objektas negali bÅ«ti laikomas statiniu, dėl ko savaime negali bÅ«ti remontuojamas ar rekonstruojamas, tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės realiai neatsižvelgiant į objektyviai atliktÄ statybos rūšį, nustačius, jog statinys neįregistruotas visais atvejais preziumuojant, kad buvo savavaliÅ¡kai pastatytas naujas statinys, apribojant galimybę diferencijuoti atsakomybę juridiniam asmeniui pagal Statybos įstatymo 56 straipsnį.

Kita vertus, pastaroji aplinkybė iliustruoja būtent tai, jog neįregistravus statinio atliekami darbai iš esmės visais atvejais bus savavališki, kadangi leidimai statybai negali būti išduodami (Statybos įstatymo 2 dalies 46 punktas).

13. Pastebėtina, jog statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius, viena iš inžinerinių statinių grupių yra susisiekimo komunikacijos, o vienas iš susisiekimo komunikacijų pogrupių – gatvės. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 8.1 papunkčiu, keliai – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: važiuojamoji dalis, <...> pėsčiųjų ir dviračių takai.

Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėse KPT SDK 07 (patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-16), nustatyti automobilių kelių ir kitų eismo vietų naujai tiesiamų, rekonstruojamų ir remontuojamų dangų konstrukcijų projektavimo techniniai reikalavimai (1 punktas), kuriuose numatyta, jog danga gali būti asfalto, betono, trinkelių, plokščių bei žvyro (9.1. punktas).

Kaip matyti iš byloje esančios nuotraukų, kuriose užfiksuota situacija, buvusi iki atitinkamų ginčo darbų atlikimo, valstybinėje žemėje šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas kelias – asfalto danga su pėsčiųjų takais, taigi nėra pagrindo sutikti su atsiliepime nurodoma aplinkybe, jog kelias iki Inspekcijos užfiksuotų savavališkos statybos darbų atlikimo neturėjo laikančiųjų konstrukcijų, ar gatvės elementų.

14. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu bÅ«tent tai, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos InfrastruktÅ«ros skyriui 2019 m. rugpjūčio 9 d. iÅ¡davus leidimÄ kasti Nr. AK-2244/42/2019 (t. 2, b. l. 54), įrengiant infiltracinius Å¡ulinius po privažiavimo keliu, pastarasis buvo iÅ¡ardytas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įrenginėdama infiltracinius Å¡ulinius, iÅ¡kasė daug didesnę teritorijÄ , nei buvo numatyta leidime, t. y., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimu teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuotas ir neįregistruotas statytinis iÅ¡ esmės buvo iÅ¡montuotas, iÅ¡ardant statinio konstrukcijas, statytojÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigojant jas atstatyti į pradinę padėtį, atlikus darbus.

Taigi, po UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų kasimo darbų privažiavimo kelias iÅ¡ esmės neegzistavo, kadangi pastarÄ jį buvo bÅ«tina atstatyti į pradinę padėtį, todėl įvertinus tai, jog naujo statinio statybos tikslas – statinių neužimtame žemės pavirÅ¡iaus plote pastatyti statinį, ar atstatyti visiÅ¡kai sugriuvusį, sunaikintÄ , nugriautÄ statinį, nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė norminius teisės aktus, kadangi, kaip jau buvo minėta, kelias buvo iÅ¡montuotas bÅ«tent po UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų.

15. Statytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ignoruojant tiek Administracijos InfrastruktÅ«ros skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. raÅ¡tÄ Nr. A256-597/19(2.9.4.9E-UK7) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygų iÅ¡davimo“, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuotas, kad turi kuo skubiau atkasti pažeistus medžių kamienus ir atstatyti visas pažeistas dangas į pradinę padėtį, tiek Administracijos InfrastruktÅ«ros skyriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. raÅ¡tÄ Nr. A256-1111/19(2.0.4.9E-INF) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygų iÅ¡davimo“ pakartotinai statytojÄ Ä¯pareigojant atkasti pažeistus medžių kamienus ir atstatyti visas pažeistas dangas į pradinę padėtį, tiek Administracijos InfrastruktÅ«ros skyrius raÅ¡tÄ Nr. A51-102006/19(2.0.4.9E-INF) po perkasų sugadintos dangas (asfaltbetonis, veja) atstatyti į prieÅ¡ tai buvusiÄ padėtį, nagrinėjamu atveju 2019 m. gruodžio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatyta, jog prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas plokščias horizontalus inžinerinis statinys, kurio gabaritai 5,30 x 28,70 m su 3 vnt. papildomų aikÅ¡telių (iki Å¡aligatvio), kurių gabaritai 2,50 x 5,0 m.

Pabrėžtina, jog vadovaujantis 2018 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimo Nr. 1-1419 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimÄ atlikti kasinėjimo darbus Vilniaus miesto savivaldybės vieÅ¡ojo naudojimo teritorijoje (gatvėse, vietinės reikÅ¡mės keliuose, aikÅ¡tėse, žaliuosiuose plotuose), atitverti jÄ ar jos dalį arba apriboti eismÄ joje“ 43 punktu, suardyta kelių, gatvių, įvažiavimų danga naujai klojama, be kita ko, laikantis Å¡ių Taisyklių: iÅ¡ardytų Å¡aligatvių danga, neatsižvelgiant į jos tipÄ , įrengiama iÅ¡ardytame plote; važiuojamoji gatvės dalis su asfaltbetonio danga įrengiama iÅ¡ardytame dangos plote, užfiksuotame dviÅ¡aliu aktu, suraÅ¡ytu perduodant dangÄ taisymui ir kt.

16. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nurodydamas, jog ankstesnio statinio – kelio ir šaligatvio, ir naujo statinio matmenys po UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo nepasikeitė, aukštesnės instancijos teismas, sugretinęs faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodytus statinio matmenis su aplinkybėmis, užfiksuotomis nuotraukose iki statytojo atliktų darbų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog naujo statinio matmenys po UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo pasikeitė, kadangi iki minėtų darbų atlikimo užfiksuotose nuotraukose (t. 2, b. l.

2) akivaizdžiai matyti, kad medžiai nuo kelio važiuojamosios dalies krašto auga didesniu atstumu, o peržiūrėjus byloje esančias nuotraukų kopijas (t. 2, b. l. 1-2) viešai prieinamame internetiniame tinklalapyje – https://www.google.lt/maps/, trys pėsčiųjų takai, jungę šaligatvį su keliu, buvo išgrįsti šaligatvio plytelėmis, kurių dviejų tako plotis buvo tolygus trims šaligatvio plytelėms, tačiau vieno, priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo nutartyje – penkioms.

Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie takai buvo skirti tik pėstiesiems, nes buvo ne tik per siauri statyti automobiliams, bet ir atskirti nuo važiuojamosios kelio dalies bordiūru. Tuo tarpu, Inspekcijos patikrinimo akte nustatyta ne tik tai, kad po atstatymo darbų buvusių trijų pėsčiųjų takelių (priėjimai nuo šaligatvio link ginčo kelio) takų plotis atitinka jau 5 šaligatvio plytelių plotį, o jų matmenys ? 2,50 m x 5,0 m (t. 2, b. l. 1-2), bet ir Inspekcijos patikrinimo akte akivaizdžiai užfiksuota transporto priemonės dalis (t. 1, b. l. 18) – faktiškai stovinti buvusio pėsčiųjų tako vietoje, t. y. faktiškai jie naudojami automobilių stovėjimui.

Pabrėžtina ir tai, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visi pėsčiųjų takai iki statytojų atliktų darbų buvo grįsti plytelėmis, o jų ribos neuždengtos – aiškiai matomos.

17. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais, jog atlikti statybos darbai priskiriami paprastojo remonto darbams, kuriems leidimas nereikalingas. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, 3 lentelės 4.1. papunkčiu, nagrinėjamu atveju nustatytas 189,61 m2 plokščias horizontalus inžinerinis statinys priskirtinas II grupės nesudėtingam statiniui.

Minėto reglamento 3 priedo 1.2. papunktyje nustatyta, kad leidimas privalomas siekiant statyti naujÄ nesudėtingÄ statinį mieste. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkte nurodyta, kad savavaliÅ¡ka statyba yra statinio statyba neturint galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Minėto įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje įtvirtintas statybos be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudimas.

18. Aptartų aplinkybių kontekste, sutiktina su Inspekcijos atsiliepime nurodoma aplinkybe, jog nagrinėjamu atveju yra naujai pastatytas vientisas statinys, apimantis aikštelę, kurios matmenys 5,30 x 28,70 m su 3 vnt. aikštelių, kurių matmenys – 2,50 x 5 m, ir kurio bendras užstatytas plotas – 189,61 m2, o ne atskirų dalių ar kelių atskirų statinių, suformuotas statinys, todėl skunde nurodytas plotų skaičiavimas, nesuteikia pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo netinkamai taikomos Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 nuostatos.

PrieÅ¡ingai, nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, sÄ moningai ignoruodamas Administracijos InfrastruktÅ«ros skyriaus raginimus po perkasų sugadintÄ dangÄ (asfaltbetonis, veja) atstatyti į prieÅ¡ tai buvusiÄ padėtį – iÅ¡ardytų Å¡aligatvių dangÄ , važiuojamÄ jÄ gatvės dalį su asfaltbetonio danga, suvokdamas, jog neturi statybÄ leidžiančio dokumento (past. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ neiÅ¡duotas prisijungimas prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygų projektams – „Teritorijos prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., sutvarkymo ir avarinės bÅ«klės padarinių paÅ¡alinimo“ (t. 2 b. l. 31-41)), neturi atitinkamai nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, savavaliÅ¡kai įrengė inžinierinį statinį su trinkelių danga – 189,61 m2 ploto.

Taigi, suvokė savo veikos draudžiamumÄ ir norėjo taip veikti, sÄ moningai ignoruodamas Inspekcijos nurodymus, todėl veikė tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, pritariant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, iÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų visumos, matyti, kad Å¡iuo atveju, vadovaujantis administracinio nusižengimo bylos tyrimo medžiaga, buvo atlikta naujo statinio statyba: iÅ¡ardžius ankstesnį statinį – keliÄ su Å¡aligatviu, buvo pastatytas naujas statinys, įrengiant naujas laikančias konstrukcijas, padidinant statinio iÅ¡orės matmenis.

Šie duomenys užfiksuoti tiek inspekcijos patikrinimo akte, tiek fotonuotraukose, kitų duomenų, paneigiančių patikrinimo metu fiksuotas faktines aplinkybes, byloje nėra. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog atlikti statybos darbai priskiriami paprastojo remonto darbams, kuriems leidimas nereikalingas.

19. AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, byloje faktinės aplinkybės nustatytos tinkamai ir kvalifikuotos teisingai pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalį dėl to, kad statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavaliÅ¡kai, neturint statybÄ leidžiančio dokumento, įrengė plokščiÄ nesudėtingÄ II grupės horizontalų inžinierinį statinį valstybinėje žemėje – mieste, tokiu bÅ«du pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, Statybos techninio reglamento 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas“ 3 priedo 1.2 punktÄ .

20. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a: UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Sauliaus Pikturnos apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja Jurgita Kolyčienė