2013-06-10 Nr. AB-2369-3-61-3-03528-2010-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-944/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03528-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. T. 2010 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2010 m. lapkričio19 d. sprendimą Nr. 1D-8668-(2) ir priteisti iš atsakovų nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Skunde (b. l. 1-8, 15-22) pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2007 m. gegužės 17 d. jam paskirta 1 995,87 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, tačiau atsakovas, taikydamas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas, mokėjo sumažintą pensiją. Laikinajame įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23, 29 ir 52 straipsniai, proporcingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principai, diskriminuojami dirbantys pensininkai, apribota Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyta asmenų teisė pasirinkti darbą ir verslą.

Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 38-41) paaiškino, kad Lietuvos teisėje laikomasi įstatymo teisėtumo prezumpcijos, todėl tol, kol Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis buvo perskaičiuota pareiškėjui mokama valstybinė pensija, nepripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo jomis nesivadovauti. Taigi šiuo atveju nėra valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, nes pareiškėjui paskirta pensija buvo perskaičiuota ir mokama remiantis galiojančiais įstatymais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo A. T. skundą tenkino iš dalies – įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 62-65).

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, padarė išvadą, jog vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis paskirta valstybinė pensija negalėjo būti mažinama, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo iš esmės yra pagrįstas. Pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtos pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau detalių apskaičiavimų, pagrindžiančių, kokia pensijos dalis buvo neišmokėta minėtu pagrindu, į bylą nepateikė. Tokių apskaičiavimų nepateikė ir atsakovas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis vadovaujantis pareiškėjui buvo apskaičiuojama valstybinė pensija, galiojo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad byloje nesant pakankamai duomenų, kuriais būtų pagrįsta konkreti neišmokėta ir prašoma priteisti periodinių išmokų suma, teismo priteisiamos išmokos gali būti apibrėžiamos laikotarpiu, už kurį jos turi būti apskaičiuojamos, aiškiai nustatant šių išmokų apskaičiavimo tvarką (2011 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-208/2011). Teismas pažymėjo ir tai, kad priimdama 2010 m. lapkričio19 d. sprendimą Nr. 1D-8668-(2), Vidaus reikalų ministerija vadovavosi metu galiojančiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo naikinti minėtą administracinį aktą.

III. Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas, ir pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (b. l. 68-69) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymą nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., o Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d. Taigi ne Konstitucinio Teismo nutarimu, o vadovaujantis įstatymu išnyko teisinis pagrindas mažinti pareiškėjui pensiją.

2. Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį, Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Tai reiškia, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas iki jo priėmimo susiklosčiusiems (pasibaigusiems) teisiniams santykiams.

Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovų apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 73).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalį, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina visas aplinkybes, reikšmingas šiai bylai.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, kuris yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Paduodamas skundą teismui dėl savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo, pareiškėjas pats pasirenka savo teisių gynimo būdus bei šių teisių gynimo apimtį. Todėl jam kyla pareiga tiksliai suformuluoti skundo dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato tikimasi, nes būtent skundo dalyko ir pagrindo kvalifikuotas nurodymas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu bei pareiškėjo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, sistemiškai aiškindama ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 82 straipsnio 7 dalies, 72 straipsnio, 86 straipsnio 3 dalies nuostatas, 2007 m. kovo 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-217/2007 pažymėjo, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo, jo socialinės paskirties (publikuota biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 1 (11), 2007 m.).

Įvertinusi skundo dalyką ir pagrindą, kuriuos kreipdamasis į administracinį teismą nurodė A. T., teisėjų kolegija nustatė, kad prašydamas pašalinti jo įgytos teisės į įstatymais nustatytą pensinio aprūpinimo išmoką – pareigūnų ir karių valstybinę pensiją – turtinio aspekto pažeidimus, pareiškėjas atsakovais šioje byloje patrauktoms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei nukreipė tokius reikalavimus: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. lapkričio19 d. sprendimą Nr. 1D-8668-(2); priteisti iš atsakovų neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsižvelgdamas į tai, kad teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus, ir į draudimą šiomis priemonėmis naudotis vien formaliam bylinėjimuisi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vadovaujantis aptartais skundo reikalavimais negalima griežtai apibrėžti, kokių teisinių pasekmių pareiškėjas siekia administracinės bylos išsprendimu, t. y. kokio konkretaus dydžio valstybinės pensijos nepriemoką prašoma priteisti už ginčui aktualų laikotarpį bei kokia minėtos nepriemokos struktūra ją išskaidant pagal atskirus pensijos dydžio ribojimo (mažinimo) pagrindus (Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. ir kt.) bei periodus (mėnesius).

ABTĮ 10 straipsnis įtvirtina pareigą teismui išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teismas turi būti aktyvus ir matydamas, kad pareiškėjo teisės jo reiškiamais reikalavimais nebus tinkamai apgintos, privalo išaiškinti pareiškėjui teisę tikslinti skundą bei esant būtinybei pats imtis iniciatyvos papildomiems įrodymams surinkti.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, neišreikalavęs iš pensiją mokančios institucijos detalios pažymos apie pareiškėjo pensiją, skundžiamo sprendimo rezoliucine dalimi įpareigojo atsakovą savo nuožiūra apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui priklausiančią valstybinės pensijos dalį, tuo palikdamas iki galo neatsakytų klausimų, galinčių tapti naujo teisinio ginčo (dėl nepriemokos dydžio) tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, minėto įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, nepašalino byloje iškilusių neaiškumų. Dėl šių proceso teisės normų pažeidimų 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikinamas ir byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 ir 2 p., 142 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius

Dalia Višinskienė