7c0ff602-aed7-4ad8-a7fc-fd93ad7aef1a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                                        Administracinė byla Nr. I-2535-331/2011                                                                                                                             Proceso Nr. 3-61-3-00762-2011-2                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 6.8, 15.2.3.2, 74. (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU     2011 m. birželio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjui J.

M., jo atstovui advokatui Algimantui Medeliui, atsakovų atstovams – Kristinai Å imkutei ir Dainai Jakimauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. M. skundÄ atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VSDFV Vilniaus skyriaus dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo,                                               n u s t a t ė :

Nesutikdamas su periodinės netekto darbingumo kompensacijos dydžiu, J. M. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2011-01-17 skundÄ â€žDėl žalos atlyginimo kompensacijos mokėjimo“. VSDFV Vilniaus skyrius 2011-02-04 raÅ¡tu Nr. (10.15) 3-6628 „Dėl žalos atlyginimo kompensacijos mokėjimo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad vadovaujantis Žalos atlyginimo įstatymo 2 ir 13 straipsniais periodinė netekto darbingumo kompensacija pareiÅ¡kėjui paskirta teisingai. J. M. VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmus apskundė VSDFV, kuri 2011-03-15 sprendimu Nr. (11.1) 1-1689 „Dėl žalos atlyginimo mokėjimo“ pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė.PareiÅ¡kėjas J.

M. skundu (b. l. 1?21) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ ir praÅ¡o:kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti: ar 1997-07-01 Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas Nr. VIII-366 13 str. 2 d. „Periodinė netekto darbingumo kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį žalos atlyginimo mokėtojo nustatytomis dienomis, ne vėliau kaip mėnesio paskutinę darbo dienÄ ir apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (Å¡io įstatymo 2 str. 6 d.), kompensavimo koeficiento (k) (Å¡io įstatymo 2 str. 11 d.) mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) (Å¡io įstatymo 2 str. 10 d.) sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5xdxkxD.“ galimai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam asmenų lygiateisiÅ¡kumo principui, konstituciniams teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams;ar 1994-07-18 valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. 1-548 16 str. 1 d.

„Einamųjų metų draudžiamÄ sias pajamas ne rečiau kaip kartÄ per metus Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė, nustatydama Å¡ių pajamų taikymo pradžiÄ . Einamųjų metų draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintÄ metodikÄ , atsižvelgiant į atitinkamų metų ar atitinkamo metų laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas ir iÅ¡laidas. Pagal Å¡ias draudžiamÄ sias pajamas apskaičiuojama valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildoma dalis (24 straipsnis)“ nuostatos galimai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., bei konstituciniam teisinės valstybės, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo principams; ar 2009-12-09 Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 16 str. 4 d.

„Lietuvos Respublikos Vyriausybės iki 2010-07-01 parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos apraÅ¡Ä â€œ galimai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniams teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, neliečiamumo, lygiateisiÅ¡kumo principams;ar Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 3 str. nuostatos dėl žalos atlyginimo kompensacijos perskaičiavimas ir sumažinimas galimai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniams teisėtų lÅ«kesčių, neliečiamumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams; ar Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 3 str. nuostatos, kuriomis įgyvendinamas 2009-12-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ Nr.1771 2 str. nustatė, kad Å¡io nutarimo 1.1 punkte nurodytos einamųjų 2010 metų draudžiamosios pajamos taikomos įgyvendinant Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, taip pat apskaičiuojant, skiriant ir mokant valstybinio socialinio draudimo ir kitas socialines iÅ¡mokas, apskaičiuojant ir mokant už 2010 metus valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas, jeigu Å¡ių iÅ¡mokų ir įmokų dydis siejamas su einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu, iÅ¡skyrus Å¡io nutarimo 2.2 punkte numatytÄ atvejį“ nuostatos galimai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., bei konstituciniam teisinės valstybės teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo principams;panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-02-04 sprendimÄ Nr. (10.15)3-6628 „Dėl žalos atlyginimo kompensacijos mokėjimo“;panaikinti VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-03-15 sprendimÄ Nr. (11.1) 1-1683 „Dėl žalos atlyginimo mokėjimo“;įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iÅ¡mokėti nuo 2005 m. liepos mėn. neiÅ¡mokėtÄ Å¾alos atlyginimo kompensacijos dalį iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių nutraukti sumažintos žalos atlyginimo kompensacijos mokėjimÄ ir įpareigoti mokėti visÄ paskirtÄ Å¾alos atlyginimo kompensacijÄ jam;priteisti pareiÅ¡kėjui nuo 2005 m. liepos mėn. iki 2011-12-31 iÅ¡ VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos delspinigius – 4 526,38Lt;priteisti iÅ¡ VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2005 m. liepos mėn. iki 2011-12-31 neiÅ¡mokėtos žalos kompensacijos dalį – 21 973,29Lt;priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neturtinę žalÄ 1 000 Lt;priteisti VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu;sustabdyti administracinę bylÄ iki bus iÅ¡nagrinėta byla Konstituciniame teisme pagal pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .PaaiÅ¡kino, kad žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau ? Laikinojo įstatymo) nuostatos nustato, kad žalos atlyginimo mokėtojas turi teisę atitinkamai sumažinti nukentėjusiajam žalos atlyginimÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga, jeigu NDNT iÅ¡ naujo nustato, kad nukentėjusiojo netekto darbingumo procentai sumažėjo.

Jeigu žalos atlyginimas buvo nustatytas teismo sprendimu, jis Å¡iame straipsnyje nustatytu atveju gali bÅ«ti atitinkamai sumažintas tik teismine tvarka. Tačiau nėra galimas Laikinuoju įstatymu, Vyriausybės nutarimu ar sprendimu sumažinti žalos atlyginimo kompensacijos mokėjimÄ nors tai daro atsakovas VSDFV ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus sk., kurie nesiorientuoja, kad yra tokios įstatymo nuostatos ir visi jų veiksmai yra neteisėti ir diskriminuojantis pareiÅ¡kėjÄ , kaip neįgalųjį gaunantį sumažintÄ Å¾alos atlyginimo kompensacijÄ nuo 2005 m. 07 mėnesio iki Å¡iol.

Tokiu bÅ«du yra pažeistos jo kaip neįgaliojo konstitucinės teisės ir interesai, nes buvo nusavinta neįgaliojo žalos atlyginimo kompensacijos dalis ir ji yra nemokama, todėl praÅ¡o teismo kreiptis į Konstitucinį teismÄ . Jam turi bÅ«ti mokama teismo sprendimu priteista žalos atlyginimo suma ir ji gali bÅ«ti keičiama tik teismo sprendimu. Žalos atlyginimo kompensacijos mažinimas, nenumatant kompensavimo mechanizmo, ignoruojant Konstitucinio teismo nutarimus, Lietuvos valstybė pažeidė teisinės valstybės principus, svarbiausius jos elementus: teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisių tikrumÄ ir teisinį saugumÄ .

Konstitucijoje įtvirtinta pusiausvyra tarp asmens ir visuomenės interesų, todėl dabartinis žalos atlyginimo kompensacijos mažinimas neatitinka konstituciniams principams ir neveikia teismo sprendimas ir vykdomasis raÅ¡tas, kurio vykdymas yra privalomas visoms valstybinėms institucijoms.Teisė gauti žalos atlyginimo kompensacijÄ ? svarbi socialinė teisė, kuri kartu su kitomis socialinėmis teisėmis yra įtvirtinta Konstitucijos 52 straipsnyje, ne kartÄ buvo interpretuota Konstitucinio teismo nutarimuose.

Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos įvairiais aspektais ne kartÄ buvo interpretuojamos Konstitucinio teismo jurisprudencijoje, inter alia 1997-03-12, 1997-12-03, 1997-12-18, 1998-05-06, 2000-01-10, 2001-10-30, 2002-03-04, 2002-04-23, 2002-06-19, 2002-11-25, 2003-07-04, 2003-12-03, 2004-03-05, 2004-12-13, 2005-02-07 nutarimuose. Å iuose nutarimuose aiÅ¡kinama, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostata „valstybė laiduoja“ inter alia reiÅ¡kia, kad įstatymu nustačius tam tikrÄ Å¾alos atlyginimo kompensacijÄ valstybei kyla pareiga jÄ garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie yra nustatyti įstatymo, o asmenys turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems ypač teismo sprendimu nustatytas žalos atlyginimo kompensacijÄ mokėtų.

Taigi minėta Konstitucijos 52 straipsnio nuostata suponuoja įstatymų leidėjo pareigÄ , įstatymu nustatant tam tikrÄ Å¾alos kompensacijÄ ir pensijÄ Ä¯tvirtinti tokį teisinį reguliavimÄ kuris užtikrintų Å¡ios žalos atlyginimo kompensacijÄ asmenims, atitinkantiems įstatymo nustatytas sÄ lygas ir ypač teismo sprendimo nurodytiems sÄ lygoms ir jame nustatytas reguliavimas negali kitu teisės aktu pakeistas. Pagal KonstitucijÄ paskirtos ir mokamos žalos atlyginimo kompensacijos yra mokamos, tai tokiu atveju įstatymu leidėjas neturi teisės jiems nustatyti kitokio teisinio reguliavimo, nes pasikeitus teisiniam reguliavimui teismo sprendimas netektų jo prasmės vykdyme ir nes susidariusių praradimų teisingo kompensavimo mechanizmas pradingtų.

VSDFV Vilniaus skyrius, VSDFV, Vyriausybė ir įstatymo leidėjas, nustatęs teisinį reguliavimÄ negu numato teismo sprendimas ir mokamas sumažintas žalos atlyginimo kompensacijos dydis pažeidžia Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas. Neįgaliems, kuriems mokama dalis teismo sprendimu numatyta žalos atlyginimo kompensacija yra Å¡iurkÅ¡tus konstitucijos nuostatų pažeidimas. Alytaus rajono teismas sprendimu nustatė pareiÅ¡kėjui neįgalumÄ , priteisė mokėti kompensacijÄ , todėl ji turi bÅ«ti mokama atitinkamo dydžio, jos negalima mažinti, nes bus pažeista teisė į nuosavybę, pagal KonstitucijÄ nuosavybė yra saugoma ir ginama.

Jo atžvilgiu aukščiau nurodytu įstatymu, nutarimu ir visokiais sprendimais „karpymas“ jo žalos atlyginimo kompensacijos mokėjimas yra neteisėtas ir prieÅ¡tarauja pagrindiniams Å¡alies įstatymams ir pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises.Pažymėjo, kad asmenys, kurie pagal valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymÄ arba pagal teismo sprendimÄ Ä¯gijo tam tikras teises į žalos atlyginimo kompensacijos mokėjimÄ , turi teisę pagrįstai tikėtis, kad Å¡ios teisės nustatytÄ laikÄ bus iÅ¡laikytos ir įgyvendinamos.

Pagal teisinį reguliavimÄ kompensacijos mokėjimÄ galima keisti tik laikantis iÅ¡ anksto nustatytos tvarkos. Keičiant teisinį reguliavimÄ bÅ«tina laikytis Konstitucijos normų ir principų, inter alia-principo lex retro non agit, kad teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens įgytų teisių ir teisėtų interesų. Pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ su praÅ¡ymu akivaizdu, kad įstatymais ar nutarimais bei sprendimais nustačius dėl suluoÅ¡inimo kompensacijos rÅ«Å¡is, asmenis, turinčius teisę į invalido iÅ¡mokų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sÄ lygas, jų dydžius, valstybei kyla pareiga žalos atlyginimo kompensacijų mokėjimo santykiuose laikytis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų.

Todėl nustatyto teisinio reguliavimo pakeitimai, kur bloginamas neįgaliojo aprÅ«pinimas, negalimi ir tada, kai valstybėje susidaro ypatinga situacija ir kai tai bÅ«tina kitų konstitucinių vertybių apsaugai. Asmuo, atitinkantis įstatyme nustatytas sÄ lygas įgyja teisę į įstatymu nustatytÄ valstybinę žalos atlyginimo kompensacijos mokėjimÄ . Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad Å¡i jo teisė bus valstybės saugoma ir ginama. Konstitucinė įgytų teisių ir teisėtų lÅ«kesčių apsauga reiÅ¡kia, kad pertvarkant socialinę sistemÄ , net jeigu Å¡ios iÅ¡mokos yra mažinamos tai valstybė privalėtų nustatyti teisingÄ susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ neįgaliesiems, kuriems tokia iÅ¡moka buvo paskirta ir mokama (2003-07-04 Konstitucinio teismo nutarimas).PatirtÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nepagrįsto sprendimo ir jos veiksmų, atliktų jiems vykdant tarnybines funkcijas, neteisėtai paimant žalos atlyginimo kompensacijos dalį ir jos negražinant.

Neturtinė žala pasireiÅ¡kė tuo, kad žalos atlyginimo kompensacijos dalis yra nusavinama ir tai daroma kiekvienÄ mėnesį, tokiu bÅ«du pažeidžiama jo garbė ir orumas, jis patiria dvasinius sukrėtimus, pablogėjo sveikatos bÅ«klė, neturint piniginių lėšų sumažėjo bendravimo galimybės su giminėmis, draugais, kaimynais.Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjas J. M. ir jo atstovas Algimantas Medelis prašė skundÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.Atsakovas VSDFV su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 119?122) paaiÅ¡kino, kad pagal pareiÅ¡kėjo byloje esančius dokumentus, žalos atlyginimo mokėjimo teisingumÄ 1996 ir 1997 metais tikrino Valstybinė darbo inspekcija. Byloje nėra duomenų, kad tuometiniam žalos atlyginimo mokėtojui ? Alytaus rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriui ? bÅ«tų pavesta pakeisti sprendimÄ ir perskaičiuoti mokamÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ apskaičiuotÄ tiek pagal iki Laikinojo įstatymo galiojusius teisės aktus, tiek pagal LaikinÄ jį įstatymÄ .Perdavus žalos atlyginimo prievolės vykdymÄ VSDFV teritoriniams skyriams, Vilniaus skyrius nuo 2003-01-01 pareiÅ¡kėjui mokėjo 93,03 Lt (0,5x0,6x0,35x886) per mėnesį dydžio periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ .

Tačiau vykdant minėtas Laikinojo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatas, iki 2004-08-31 pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti tęsiamas 1997 m. rugpjūčio mėn. mokėto 95,29 Lt per mėnesį dydžio žalos atlyginimo mokėjimas. Kadangi už šį laikotarpį susidarė žalos atlyginimo nepriemoka, Fondo valdybos 2011-03-15 raÅ¡tu Nr. (11.1) 1-1689 Fondo valdybos Vilniaus skyriui buvo pavesta jÄ apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti. Vykdydamas Fondo valdybos pavedimÄ Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2011-03-30 sprendimais Nr. 6-35-1511 ir Nr. 6-35-1512 apskaičiavo J.

M. periodinės netekto darbingumo kompensacijos nepriemokÄ (23,13 Lt) už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2004-08-31 (nepriemoka iÅ¡mokama Å¡. m. balandžio mėn.). Remiantis Laikinojo įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 16 straipsniu, Vyriausybė ne rečiau kaip kartÄ per metus Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu tvirtina EMDP dydį ir nustato Å¡ių pajamų taikymo pradžiÄ . Vyriausybė 2009-12-23 nutarimu Nr. 1771 patvirtino naujÄ EMDP dydį (1170 Lt) bei nustatė, kad paskirtosios iÅ¡mokos, kurių dydis priklauso nuo EMDP, nuo 2010-01-01 perskaičiuojamos pagal šį dydį.

Remdamasis Laikinojo įstatymo 13 straipsniu, Fondo valdybos Vilniaus skyrius periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ pareiÅ¡kėjui nuo prievolės mokėti žalos atlyginimÄ perėmimo nuolat perskaičiuodavo keičiantis EMDP. PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, jog jam turi bÅ«ti mokama teismo sprendimu priteista žalos atlyginimo suma ir ji gali bÅ«ti keičiama tik teismo sprendimu. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas nei skunde Vilniaus skyriui, nei skunde VSDFV Å¡io klausimo nekėlė, todėl atsakant į pareiÅ¡kėjo skundus buvo paaiÅ¡kinta jo periodinės netekto darbingumo kompensacijos apskaičiavimas ir perskaičiavimas pasikeitus EMDP.

Atsižvelgiant į Laikinojo įstatymo 23 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių nuostatas bei į tai, jog pagal LaikinÄ jį įstatymÄ netekto darbingumo periodinė kompensacija pareiÅ¡kėjui Fondo valdybos Vilniaus skyriuje mokama nuo 2003-01-01, pareiÅ¡kėjo argumentas dėl nepagrįsto Laikinojo įstatymo taikymo mokant jam žalos atlyginimÄ atmestinas, juolab, nesutikdamas su žalos atlyginimo apskaičiavimu ir mokėjimu jis turėjo galimybę Å¡iuos veiksmus skųsti. PareiÅ¡kėjo pretenzijų dėl mokamos žalos atlyginimo sumos, teisminių ginčų ar kitokių jo nesutikimÄ su mokama suma pagrindžiančių dokumentų ir faktų per šį laikotarpį nebuvo.

Taigi, pareiÅ¡kėjas, turėdamas visas galimybes jau nuo 2003-01-01 ginčyti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimus dėl iÅ¡mokos dydžio, to nedarė, todėl akivaizdu, jog sutiko su mokama suma. Valdžios institucijos neteisėti veiksmai, kaip pagrindinė civilinės atsakomybės sÄ lyga, turi bÅ«ti įrodyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. jie laikomi teisėtais, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus skyrius ir VSDFV nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti ir pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti pareiÅ¡kėjui 1 000 Lt neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Laikinojo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis ir Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalis neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48 ir 52 straipsnių nuostatoms yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Visiems asmenims, gaunantiems netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ pagal LaikinÄ jį įstatymÄ , yra nustatyta vienoda Å¡ios kompensacijos apskaičiavimo ir perskaičiavimo tvarka. Tai, jog periodinės netekto darbingumo kompensacijos formulėje naudojamas ir EMDP dydis, atspindintis valstybės ekonominę bÅ«klę, negali bÅ«ti traktuojama kaip pažeidžiantis asmenų lygiateisiÅ¡kumo, nuosavybės apsaugos ar socialinės apsaugos principus bei Konstitucijos 52 straipsnyje numatytÄ teisę įstatymuose numatytais atvejais gauti iÅ¡mokas socialinės rizikos (ligos, netekto darbingumo ir kt.) atvejais.Teismo posėdyje VSDFV atstovė Kristina Å imkutė prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 68?72) paaiÅ¡kino, kad VSDFV nustačius, kad nuo 2003-01-01 iki 2004-08-31, remiantis Žalos atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti tęsiamas 1997 metų rugpjūčio mėnesį mokėto 95,29 Lt dydžio per mėnesį žalos atlyginimo mokėjimas, VSDFV Vilniaus skyrius 2011-03-30 sprendimu Nr. 6-35-1110 „Dėl J. M. teisės į periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ â€œ paskyrė J. M. 95,29 Lt per mėnesį periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2004-08-31.

Minėto VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo pagrindu buvo priimti 2011-03-30 sprendimas Nr. 6-35-1512 „Dėl nepriemokos iÅ¡mokėjimo J. M.“, kuriuo nuspręsta pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti 13,56 Lt žalos atlyginimo periodinės netekto darbingumo kompensacijos nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2003-06-30, ir 2011-03-30 sprendimas Nr. 6-35-1511 „Dėl nepriemokos iÅ¡mokėjimo J. M.“, kuriuo nuspręsta pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti 9,57 Lt žalos atlyginimo periodinės netekto darbingumo kompensacijos nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2003-07-01 iki 2004-08-31.

PareiÅ¡kėjui periodinė netekto darbingumo kompensacija apskaičiuota ir iÅ¡mokėta teisėtai ir pagrįstai, pagal Žalos atlyginimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ formulę. PareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti paskaičiavimai dėl neiÅ¡mokėtų sumų nuo 2005 metų liepos mėnesio yra visiÅ¡kai nepagrįsti, todėl atmestinas pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl 21 973,29 Lt neiÅ¡mokėtos žalos kompensacijos dalies bei 4 526,38 Lt delspinigių priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai skaičiuojant ir iÅ¡mokant J.

M. periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ yra teisėti ir pagrįsti Žalos atlyginimo įstatymo ir Tvarkos apraÅ¡o nuostatomis, atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Taip pat nepagrįstas yra ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Žalos atlyginimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies, Pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; toliau ? Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymas) 16 straipsnio 4 dalies ir 3 straipsnio nuostatos neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam asmenų lygiateisiÅ¡kumo principui, konstituciniam teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.

Pažymėtina, kad Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymas nereglamentuoja žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe, paskirto ir mokamo pagal Žalos atlyginimo įstatymÄ perskaičiavimo, todėl Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymo nuostatos sprendžiant šį ginÄÄ netaikytinos.Per teismo posėdį atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus atstovė Daina Jakimauskienė prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

S k u n d a s a t m e s t i n a s. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl pareiÅ¡kėjui mokamos periodinės netekto darbingumo kompensacijos dydžio. Å iuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar Vilniaus skyrius turėjo teisę atitinkamai sumažinti nukentėjusiajam žalos atlyginimÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ar priimdamas sprendimus nepažeidė teisės aktų reikalavimų.Ginčo klausimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas), Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – VSDPÄ®), Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai Å¡i prievolė pereina valstybei, tvarkos apraÅ¡as (toliau ? Tvarkos apraÅ¡as), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 (Žin., 1997, Nr. 86-2162).Pagal Laikinojo įstatymo 2 straipsnio 10 punkto nuostatas draudžiamosios pajamos – einamųjų metų draudžiamosios pajamos, apskaičiuotos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintÄ metodikÄ .

Jų apskaičiavimo ir tvirtinimo tvarkÄ nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Å io įstatymo 16 straipsnyje numatytas žalos atlyginimo dydžio pakeitimas, t. y. žalos atlyginimo mokėtojas turi teisę atitinkamai sumažinti nukentėjusiajam žalos atlyginimÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga, jeigu NDNT iÅ¡ naujo nustato, kad nukentėjusiojo netekto darbingumo procentai sumažėjo. Jeigu žalos atlyginimas buvo nustatytas teismo sprendimu, jis Å¡iame straipsnyje nustatytu atveju gali bÅ«ti atitinkamai sumažintas tik teismine tvarka.

Ä®statymo 18(1) straipsnis numato žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimÄ valstybei:

1) kai įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, kai įmonė likviduojama dėl bankroto, taip pat kai įmonė neveikia ir jai netaikoma bankroto procedÅ«ra bei dėl lėšų ir turto stokos įmonėje pagal teismo antstolių kontoros dokumentus nėra galimybės iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiems teismo priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ ;

2) kai įmonė yra likviduota ir (ar) išregistruota, kai nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo, tačiau žalos atlyginimas nebuvo nei išmokėtas, nei kapitalizuotas, nei perduota ši prievolė aukštesniajai organizacijai;

3) kai nukentėjusieji susirgo profesine liga arba buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse ir buvusiose žemės Å«kio įmonėse (kolÅ«kiuose, valstybiniuose Å«kiuose) iki jų privatizavimo (valstybinių, valstybinių akcinių įmonių ir buvusių žemės Å«kio įmonių, reorganizuotų į akcines bendroves, uždarÄ sias akcines bendroves ar žemės Å«kio bendroves, – įregistravimo įmonių rejestre datos). Nustačius profesinę ligÄ po įmonės privatizavimo, nukentėjusiesiems, dirbantiems toje pačioje ar kitoje įmonėje, kurioje darbo aplinka dėl jos kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio taip pat turėjo įtakos darbuotojo sveikatos sutrikimui, valstybė atlygina tÄ darbingumo netekimo dalį, kurios nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, atsižvelgdama į darbo sÄ lygas ir toje įmonėj dirbtÄ laikÄ .

KitÄ darbingumo netekimo dalį atlygina įmonė, kurioje darbas po įmonės privatizavimo turėjo įtakos susirgimui profesine liga. Darbingumo netekimo dalį, kurios nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, nustato NDNT. Kilus ginčui, darbingumo netekimo ir žalos atlyginimo dalis kiekvienu atveju nustato teismas;

4) kai nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, turintis teisę gauti žalos atlyginimÄ tarptautinėje sutartyje nustatyta tvarka iÅ¡ užsienyje esančios už žalÄ atsakingos įmonės, jo negauna. Å io straipsnio 2 dalis numato, kad nurodytÄ Å¾alos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei tvarkÄ nustato Vyriausybė. Valstybė, atlyginusi žalÄ Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais atvejais, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į žalos atlyginimo mokėtojÄ .Ä®vertinęs Å¡ias teisės aktų normas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad žalos atlyginimo mokėjimo prievolė nuo 2003-01-01 pereina valstybei, kai nukentėjusieji buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami buvusiose žemės Å«kio įmonėse (kolÅ«kiuose, valstybiniuose Å«kiuose) iki jų privatizavimo.

Tvarkos apraÅ¡o 2 punkte nustatyta, kad prievolę mokėti nukentėjusiesiems žalos atlyginimÄ vykdo Fondo valdybos teritoriniai skyriai. Tvarkos apraÅ¡o 4 punktas numato, kad žalos atlyginimÄ pagal žalos atlyginimo gavėjų praÅ¡ymus apskaičiuoja ir moka jų gyvenamosios vietos Fondo valdybos teritoriniai skyriai. Vyriausybė turi teisę ne rečiau kaip kartÄ per metus VSDFV teikimu tvirtinti einamųjų metų draudžiamÄ sias pajamas (toliau – EMDP) dydį ir nustatyti Å¡ių pajamų taikymo pradžiÄ .

Taigi mokamos periodinės netekto darbingumo kompensacijos dydis pareiÅ¡kėjui priklauso nuo einamųjų metų draudžiamųjų pajamų.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo 2003-01-01 žalos atlyginimo mokėjimo prievolė J. M. perėjo VSDFV Vilniaus skyriui, todėl Alytaus rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius 2003-01-10 raÅ¡tu Nr. 08-06-14 „Dėl bylų perdavimo“ perdavė VSDFV Vilniaus skyriui J. M. žalos atlyginimo iÅ¡mokų bylÄ Nr. 0029 (b. l. 74). Pats pareiÅ¡kėjas 2003-01-15 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su praÅ¡ymu skirti periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ dėl 1960-01-22 kolÅ«kyje (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe (b. l. 97?98).

VSDFV Vilniaus skyrius 2003-01-16 sprendimu Nr. 390 „Dėl J. M. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ â€œ J. M. nuo 2003-01-01 neterminuotai paskyrė 93,03 Lt dydžio per mėnesį netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe netekus 60 procentų darbingumo (b. l. 104).Vadovaudamasis Žalos atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kuriais buvo tvirtinami einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiai, VSDFV Vilniaus skyrius J.

M. periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ nuolat perskaičiuodavo keičiantis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiui.Nuo 2003-07-01 patvirtinus einamųjų 2003 metų draudžiamųjų pajamų dydį ? 901,00 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. 485 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų didinimo“ (Žin., 2003, Nr. 38-1744)), VSDFV Vilniaus skyrius 2003-07-01 sprendimu Nr. 01-01 „Dėl periodinių iÅ¡mokų perskaičiavimo pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms“ nuo 2003-07-01 perskaičiavo J.

M. periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ ir paskyrė jam 94,61 Lt dydžio per mėnesį periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ (b. l. 106).Nuo 2004-09-01 patvirtinus einamųjų 2004 metų draudžiamųjų pajamų dydį ? 990,00 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas Nr. 1075 „Dėl einamųjų metų draudžiamųjų pajamų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 133-4804)), VSDFV Vilniaus skyrius 2004-09-01 sprendimu Nr. 01-02 „Dėl J. M. periodinės netekto darbingumo kompensacijos perskaičiavimo“ nuo 2004-09-01 perskaičiavo J.

M. periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ ir paskyrė jam 103,95 Lt dydžio per mėnesį periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ (b. l. 107).Nuo 2005-07-01 patvirtinus einamųjų 2005 metų draudžiamųjų pajamų dydį ? 1 084,00 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 584 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos padidinimo ir einamųjų 2005 metų draudžiamųjų pajamų naujo dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 67-2411)), VSDFV Vilniaus skyrius 2005-07-01 sprendimu Nr. 01-03 „Dėl periodinių iÅ¡mokų perskaičiavimo pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms“ nuo 2005-07-01 perskaičiavo J.

M. periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ ir paskyrė jam 113,82 Lt dydžio per mėnesį periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ (b. l. 108).Nuo 2006-07-01 patvirtinus naujÄ einamųjų 2006 metų draudžiamųjų pajamų dydį – 1 212,00 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas Nr. 512 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos padidinimo ir einamųjų 2006 metų draudžiamųjų pajamų dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 62-2281)), VSDFV Vilniaus skyrius 2006-07-01 sprendimu Nr. 390 „Dėl J.

M. periodinės netekto darbingumo kompensacijos perskaičiavimo“ nuo 2006-07-01 perskaičiavo J. M. periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ ir paskyrė jam 127,26 Lt dydžio per mėnesį periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ (b. l. 109).Nuo 2007-02-01 patvirtinus einamųjų 2007 metų draudžiamųjų pajamų naujÄ dydį – 1 356,00 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 40 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos padidinimo, einamųjų 2007 metų draudžiamųjų pajamų naujo dydžio ir maksimalios valstybinės socialinio draudimo neperskaičiuotos pensijos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 7-285)), VSDFV Vilniaus skyrius 2008-01-07 sprendimu Nr. 6-28-4 „Dėl periodinių iÅ¡mokų perskaičiavimo pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms“ nuo 2007-02-01 perskaičiavo J.

M. periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ ir paskyrė jam 142,38 Lt dydžio per mėnesį periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ (b. l. 110).Nuo 2008-01-01 patvirtinus einamųjų 2008 metų draudžiamųjų pajamų dydį – 1 414,00 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. 1327 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos padidinimo bei einamųjų 2008 metų draudžiamųjų pajamų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 135-5471)), VSDFV Vilniaus skyrius 2008-01-11 sprendimu Nr. 6-28-2 „Dėl periodinių iÅ¡mokų perskaičiavimo pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms“ nuo 2008-01-01 perskaičiavo J.

M. periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ ir paskyrė jam 148,47 Lt dydžio per mėnesį periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ (b. l. 111).Nuo 2008-08-01 patvirtinus einamųjų 2008 metų draudžiamųjų pajamų dydį – 1 488,00 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimas Nr. 703 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos padidinimo, einamųjų 2008 metų draudžiamųjų pajamų naujo dydžio ir maksimalios valstybinės socialinio draudimo neperskaičiuotos pensijos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 83-3307)), VSDFV Vilniaus skyrius 2008-08-21 sprendimu Nr. 6-28-5 „Dėl periodinių iÅ¡mokų perskaičiavimo pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms“ nuo 2008-08-01 perskaičiavo J.

M. periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ ir paskyrė jam 156,24 Lt dydžio per mėnesį periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ (b. l. 112).Nuo 2010-01-01 patvirtinus einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydį – 1 170,00 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 158-7157)), VSDFV Vilniaus skyrius 2010-01-05 sprendimu Nr. 6-28-1 „Dėl periodinių iÅ¡mokų perskaičiavimo pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms“ nuo 2010-01-01 perskaičiavo J.

M. periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ ir paskyrė jam 122,85 Lt dydžio per mėnesį periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ (b. l. 113).Nesutikdamas su periodinės netekto darbingumo kompensacijos dydžiu, J. M. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2011-01-17 skundÄ â€žDėl žalos atlyginimo kompensacijos mokėjimo“ (b. l. 114). VSDFV Vilniaus skyrius 2011-02-04 raÅ¡tu Nr. (10.15) 3-6628 „Dėl žalos atlyginimo kompensacijos mokėjimo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad vadovaujantis Žalos atlyginimo įstatymo 2 ir 13 straipsniais periodinė netekto darbingumo kompensacija pareiÅ¡kėjui paskirta teisingai (b. l. 115).

J. M. VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmus apskundė Fondo valdybai, kuri 2011-03-15 sprendimu Nr. (11.1) I-1689 „Dėl žalos atlyginimo mokėjimo“ pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė (b. l. 123, 124?125).Ä®vertinęs teisės aktų normas ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas (Vilniaus skyrius) teisėtai skaičiavo J. M. periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ , atsižvelgdamas į EMPD, pagrįstai jÄ Â mokėjo nuo 2003-01-01. Tvarkos apraÅ¡o 4 punktas aiÅ¡kiai numato, kad žalos atlyginimÄ pagal žalos atlyginimo gavėjų praÅ¡ymus apskaičiuoja ir moka jų gyvenamosios vietos Fondo valdybos teritoriniai skyriai.

Vyriausybė turi teisę ne rečiau kaip kartÄ per metus VSDFV teikimu tvirtinti EMDP dydį ir nustatyti Å¡ių pajamų taikymo pradžiÄ . Atsakovas griežtai laikėsi Å¡ių teisės aktų reikalavimų, kiekvienais metais sprendimais tvirtindavo EMPD. Teismas laiko, kad atsakovai pilnai, iÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai sprendimuose bei atsiliepimuose (b. l. 23?25, 68?73, 119?122) iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui teisės aktus pagal kuriuos skaičiuojama periodinė netekto nedarbingumo kompensacija, nuo ko priklauso jos dydis, kaip ji perskaičiuojama, nurodyta perskaičiavimo formulė, t. y. nurodyta periodinės netekto nedarbingumo kompensacijos perskaičiavimo ir apskaičiavimo tvarka.

PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jam turi bÅ«ti mokama teismo sprendimu priteista žalos atlyginimo suma, ji gali bÅ«ti keičiama tik teismo sprendimu. Teismas negali sutikti su Å¡iais jo teiginiais, nes periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ jis gauna nuo 1970 m. pagal teismo sprendimÄ (b. l. 94). Teismo sprendime nurodyta, kad jam turi bÅ«ti mokama 34 rub. (tuo metu galiojęs piniginis vienetas – rublis) iÅ¡mokėjimo žala, kuri nuo 1970 metų keitėsi. Lietuvai atgavus nepriklausomybę pareiÅ¡kėjui žalos atlyginimo mokėjimÄ ir teismo priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ perskaičiavo bei indeksavo vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais.

Vėliau pasikeitus teisiniam reglamentavimui, pareiÅ¡kėjui kiekvienÄ mėnesį buvo mokama periodinė netekto darbingumo kompensacija, keičiantis EMPD. Skundų ar pretenzijų dėl mokamos žalos atlyginimo sumos pareiÅ¡kėjas nekėlė, su mokamu dydžiu sutiko, savo pagrįstų skaičiavimų nepateikė, o pateiktų iÅ¡mokų neatitikimo (b. l. 61?63) teisės aktais nepagrindė. Teismui pripažinus atsakovų sprendimus: VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-02-04 sprendimÄ Nr. (10.15)3-6628 ir VSDFV 2011-03-15 sprendimÄ Nr. (11.1) 1-1683) teisėtais ir pagrįstais, nėra pagrindo tenkinti kitų pareiÅ¡kėjo reikalavimų, nes jie yra iÅ¡vestiniai.

Vadinasi, yra atmestini pareiÅ¡kėjo kiti reikalavimai: įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iÅ¡mokėti nuo 2005 m. liepos mėn. neiÅ¡mokėtÄ Å¾alos atlyginimo kompensacijos dalį iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių nutraukti sumažintos žalos atlyginimo kompensacijos mokėjimÄ ir įpareigoti mokėti visÄ paskirtÄ Å¾alos atlyginimo kompensacijÄ jam; priteisti pareiÅ¡kėjui nuo 2005 m. liepos mėn. iki 2011-12-31 iÅ¡ VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos delspinigius – 4 526,38Lt; priteisti iÅ¡ VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2005 m. liepos mėn. iki 2011-12-31 neiÅ¡mokėtos žalos kompensacijos dalį – 21 973,29Lt.Konstitucinis Teismas 2006 -08-19 nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Teismas nenustatė neteisėtų valstybės institucijų, pareigÅ«nų (Vilniaus skyriaus ir VSDFV) veiksmų, periodinė netekto nedarbingumo kompensacija J. M. buvo apskaičiuojama ir mokama teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis teisės aktais, todėl yra atmestinas jo reikalavimas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neturtinę žalÄ 1 000 Lt.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o sustabdyti administracinę bylÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti: ar 1997-07-01 Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas Nr. VIII-366 13 str. 2 d.

„Periodinė netekto darbingumo kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį žalos atlyginimo mokėtojo nustatytomis dienomis, ne vėliau kaip mėnesio paskutinę darbo dienÄ ir apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (Å¡io įstatymo 2 str. 6 d.), kompensavimo koeficiento (k) (Å¡io įstatymo 2 str. 11 d.) mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) (Å¡io įstatymo 2 str. 10 d) sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5xdxkxD.“ galimai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam asmenų lygiateisiÅ¡kumo principui, konstituciniams teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams;ar 1994-07-18 valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. 1-548 16 str. 1 d.

„Einamųjų metų draudžiamÄ sias pajamas ne rečiau kaip kartÄ per metus Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė, nustatydama Å¡ių pajamų taikymo pradžiÄ . Einamųjų metų draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintÄ metodikÄ , atsižvelgiant į atitinkamų metų ar atitinkamo metų laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas ir iÅ¡laidas. Pagal Å¡ias draudžiamÄ sias pajamas apskaičiuojama valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildoma dalis (24 straipsnis)“ nuostatos galimai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., bei konstituciniam teisinės valstybės, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo principams; ar 2009-12-09 Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 16 str. 4 d.

„Lietuvos Respublikos Vyriausybės iki 2010-07-01 parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos apraÅ¡Ä â€œ galimai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniams teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, neliečiamumo, lygiateisiÅ¡kumo principams;ar Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 3 str. nuostatos dėl žalos atlyginimo kompensacijos perskaičiavimas ir sumažinimas galimai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniams teisėtų lÅ«kesčių, neliečiamumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams; ar Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 3 str. nuostatos, kuriomis įgyvendinamas 2009-12-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ Nr.1771 2 str. nustatė, kad Å¡io nutarimo 1.1 punkte nurodytos einamųjų 2010 metų draudžiamosios pajamos taikomos įgyvendinant Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, taip pat apskaičiuojant, skiriant ir mokant valstybinio socialinio draudimo ir kitas socialines iÅ¡mokas, apskaičiuojant ir mokant už 2010 metus valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas, jeigu Å¡ių iÅ¡mokų ir įmokų dydis siejamas su einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu, iÅ¡skyrus Å¡io nutarimo 2.2 punkte numatytÄ atvejį“ nuostatos galimai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., bei konstituciniam teisinės valstybės teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo principams.

Teismui nekyla abejonių, kad Å¡ių įstatymų nurodytos normos prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo principams. Ä®statymų leidėjas turi teisę nustatyti kokio dydžio kompensacijÄ mokėti asmenims dėl netekto darbingumo priklausomai nuo valstybės ekonominės situacijos. Å ios periodinės kompensacijos perskaičiavimo ir apskaičiavimo tvarka dėl netekto nedarbingumo pagal LaikinÄ jį įstatymÄ numatyta vienoda visiems asmenims, numatytoje formulėje (Laikinojo įstatymo 13 str.) naudojamas EMPD dydis bÅ«tent atspindi valstybės ekonominę situacijÄ , kiekvienais metais jis yra perskaičiuojamas.

Vadinasi, Å¡ios įstatymo nuostatos negali bÅ«ti vertinamos kaip pažeidžiančios asmenų lygiateisiÅ¡kumo, nuosavybės apsaugos, socialinės apsaugos, teisinio tikrumo, teisinės valstybės lÅ«kesčių principus bei Konstitucijos 52 straipsnyje numatytÄ teisę įstatymuose numatytais atvejais gauti iÅ¡mokas socialinės rizikos atvejais. Be to, pareiÅ¡kėjas nepagrįstai nurodo Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 3 ir 16 straipsnių nuostatas prieÅ¡taraujančias Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo principams, nes Å¡is įstatymas perskaičiuojant pareiÅ¡kėjui periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ nėra taikomas.

Pagrindas perskaičiuoti kompensacija yra Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 (Žin., 1997, Nr. 86-2162) patvirtintas Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašas.Nepatenkinus pareiškėjo reikalavimų nėra teisinio pagrindo priteisti teismo išlaidų.Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas n u s p r e n d ė: atmesti pareiškėjo J.

M. skundÄ kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                          Henrikas SadauskasTeisėjai                                                                                               JÅ«ra Marija Strumskienė                                                                                                              Halina Zaikauskaitė