7c0d5463-0601-4a0c-becd-0d2f35d6419a · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1728-721/2015     Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01285-2015-0          Procesinio sprendimo kategorija 116.1; 128.2. (S) MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m.birželio 8 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai JuÅ¡kuvienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai R. M., jos atstovui advokatui Gintarui Griciui,suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atstovei Vilmai Vaitkienei,           vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.

M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja R. M. prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos senelis Ž. D., miręs 1948-02-21, iki nacionalizacijos privatinės nuosavybės teise valdė 43,71 ha žemės valdas, buvusias (duomenys neskelbtini) kurias jis gavo iÅ¡ savo tėvo K.

D., ir atnaujinti terminÄ praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, taip pat nuosavybės teisių bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui institucijai, kompetentingai spręsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimus. Nurodė, kad pagal Lietuvos centrinio archyvo 2014-04-18 pažymÄ Nr. R4-602, žemės savininku (duomenys neskelbtini), valdžiusiu 47,71 ha žemės, buvo K. D. (dokumentuose D.), kuriam 1927 m., jau buvo suėję 61 m. ir galima sakyti, jog jau tada jis buvo tik nominalus Å¡ios žemės valdytojas, nes realiai žemę valdė su juo kartu gyvenęs jo sÅ«nus Ž.

D. - pareiškėjos senelis, kuris buvo vedęs O. D. ir jų dukra buvo pareiškėjos mama M. D. (po santuokos Z.). Kadangi Ž. D. buvo vienintelis K. D. sūnus ir viso turto paveldėtojas, tiesiog nebuvo reikalo atlikti nekilnojamojo turto perleidimo veiksmus ir oficialia įforminti, jog tikrasis žemės valdytojas nuosavybės teise yra ne K. D., o Ž. D.. Be to, prieškario laikotarpiu prasidėjus represijoms, bijota trėmimų ir dėl tos priežasties taip pat buvo vengiama sudarinėti sandorius, susijusius su žeme.

Pareiškėjai iš senelės Olgos bei mamos M. Z., mirusios dar 1985 m., pasakojimų buvo žinoma, kad K. D. jos seneliui Ž. D. savo žemę buvo perleidęs naminiu žemės perleidimo aktu (sutartimi), tačiau šis dokumentas nėra išlikęs. Ž. D. toliau valdė žemę laikydamas save jos savininku. Privačios nuosavybės nacionalizacija prasidėjo 1940 m., todėl tikruoju 43,71 ha žemės valdos savininkas tuo metu ir buvo Ž. D., nes K. D. jau buvo 74 metai. Be to, ji pati yra per vasaros atostogas ne vienerius metus gyvenusi senelių kaimynų sodybose ir jai buvo parodytos jos senelių buvusios žemės sklypų ribos.

Nurodė, kad ji yra vienintelė pretendentė, siekianti atkurti nuosavybės teises į jos senelio Ž. D. iki nacionalizavimo (duomenys neskelbtini), turėtÄ Å¾emę. 1991 metais ji kreipėsi į buvusį Židikų agrarinės reformos skyrių ir jai buvo paaiÅ¡kinta, kad dėl dokumentų stokos nei valdymo faktas nei giminystės ryÅ¡ys yra visiÅ¡kai neaiÅ¡kus bei buvo pasiÅ«lyta susirasti dokumentus patvirtinančius giminystės ryšį su buvusiu savininku ir patį žemės valdymo faktÄ nuosavybės teise.

Pabandžiusi susirinkti minėtus dokumentus, ji pamatė, jog jos giminystės ryšį patvirtinančiuose dokumentuose dėl latviÅ¡kos kilmės, įsivėlę daug klaidų bei nesutapymų, todėl ji prarado bet kokiÄ viltį kažkÄ Ä¯rodyti. Vėliau pati turėjo daug įvairių asmeninių problemų, tame tarpe su savo sveikata, todėl prie Å¡io klausimo nebegrįžo. Ir tik 2014 m. pradžioje jai į pagalbÄ pasisiÅ«lius mirusio sÅ«naus draugui, kuriam ji iÅ¡davė įgaliojimÄ , buvo gauta papildomų duomenų apie buvusį žemės valdytojÄ ir giminystės ryÅ¡ius.

PareiÅ¡kėjos nuomone, priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas paduoti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, laikytinas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl turi bÅ«ti atnaujintas. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėja ar kiti pretendentai praÅ¡ymo į buvusio žemės savininko Ž. D. ar K. D. iki nacionalizacijos valdytÄ 43,71 ha žemės plotÄ , (duomenys neskelbtini), nebuvo pateikę.

Mažeikių skyriaus archyvo duomenimis nei vienas pilietis, turintis teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio žemės savininko Ž. D. ar K. D. iki nacionalizacijos valdytÄ 43,71 ha žemės plotÄ ,(duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į šį žemės plotÄ niekam neatkurtos. IÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos R. M. pateiktÄ bei Mažeikių skyriuje esamÄ archyvinę medžiagÄ , nustatyta, kad nuosavybės teises įrodančių dokumentų, kad iki visuotinės žemės nacionalizacijos (1940-07-22) K.

D. valdė 43,71 ha žemės (duomenys neskelbtini), pakanka. PareiÅ¡kėja praleido įstatymo nustatytus terminus dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja ir jos atstovas prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti jame nurodytais motyvais. PareiÅ¡kėja nurodė, kad jos senelis iÅ¡ motinos pusės Ž. D. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 43,71 ha žemės valdas, buvusias (duomenys neskelbtini), kurias jis gavo iÅ¡ savo tėvo K. D.. Jai mama ir močiutė papasakojo apie senelių turėtas žemes, kurios buvo nacionalizuotos.

Pareiškėjos teigimu dėl prašymo atkurti nuosavybės teises į savo senelio žemę ji dar 1991 metais kreipėsi į Židikų agrarinės reformos skyrių, pateikė turėtus giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, tačiau atsakingi žemėtvarkos skyriaus darbuotojai jai paaiškino, jog pagal surinktus duomenis jai nuosavybė negali būti atkurta, nes trūksta būtent nuosavybės teises ir giminystės ryšius įrodančių dokumentų. Nurodė, jog ji iš tiesu neturėjo pakankamai nei nuosavybę, nei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, kurių teko ieškoti Latvijoje, nes jos seneliai buvo latviai, bet gyveno Lietuvoje.

Archyviniuose dokumentuose senelio ir jo tėvo pavardė įvardijama skirtingai: D., D., D., D., o žemės valdos savininko vardas pagal dokumentus nurodomas tai K., tai Ž. Taip pat ne visuose dokumentuose nurodomas vienodas kaimo pavadinimas: vienur (duomenys neskelbtini), kitur (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, nuosavybės teisių atkūrimo procesas labai užsitęsė. Be to, dėl susiklosčiusios sunkios materialinės padėties, netekusi darbo Lietuvoje, pareiškėja buvo priversta 1997 metais išvykti iš Lietuvos, kelerius metus gyveno JAV.

Ten 2002 metais žuvo jos vienintelis sÅ«nus, ji buvo sukrėsta tokių įvykių, pati irgi sirgo ir tik praėjus kuriam laikui žuvusio sÅ«naus draugas paskatino bandyti vėl kreiptis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, ji vėl ėmė domėtis žemės nuosavybės atkÅ«rimo procesu. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad 2014 m. kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvÄ , kuris iÅ¡davė nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyrius atsisakė atkurti nuosavybės teises į Ž.

D. turėtÄ Å¾emę, motyvuodamas tuo, kad praleistas terminas pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, kuriuos ji surinko tik dabar. PareiÅ¡kėja įsitikinusi, jog nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti apie svarbių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių egzistavimÄ . Prašė praÅ¡ymÄ tenkinti ir atnaujinti praleistÄ terminÄ .            Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja, jeigu bus nustatyta, kad pareiÅ¡kėja praleido nustatytÄ terminÄ praÅ¡ymui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti (2003-12-31) dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis ir praleisti terminai bus atnaujinami.

Nurodė, jog pakanka įrodymų, kad K. D. iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 43,71 ha ploto žemės sklypus(duomenys neskelbtini), niekas nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, kitų pretendentų nėra. Nurodė, kad 2015-01-14 buvo suraÅ¡ytas sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktas, kurį suraÅ¡ant buvo atliktas žemės sklypo kartografavimas pagal liudytojų parodymus, o 2015-02-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti pasiÅ«lymas.Liudytoja L.

D. teismo posėdyje parodė, kad pareiÅ¡kėja R. M. yra jos močiutės A. Å . draugės Olgos anÅ«kė ir jos vaikystėje taip pat draugavo. Jos močiutė gyveno sodyboje Lietuvos ir Latvijos pasienyje ir pareiÅ¡kėja vaikystėje dažnai praleisdavo vasaros atostogas močiutės sodyboje,jÄ priimdavo pas save namuose. Močiutė ne kartÄ yra pasakojusi, kad pareiÅ¡kėjos seneliai Ž. ir O. D. iki nacionalizavimo turėjo žemės sklypus ir sodybÄ kaime taip pat Lietuvos –Latvijos pasienyje.

Jos senelis J. Å . ir pareiÅ¡kėjos senelis Ž. D., jo tėvas K. buvo latviai, jie draugavo. D. gyveno Lietuvoje (duomenys neskelbtini). IÅ¡ močiutės pasakojimų ji žinojo, kad pareiÅ¡kėjos senelis Ž. D., K. D. sÅ«nus, valdė apie 40 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Ji dalyvavo sudarant žemės sklypo kartografavimÄ , parodė jai žinomas pareiÅ¡kėjos senelio valdomų žemės sklypų ribas.         Liudytoja V. U. teismo posėdyje parodė, kad vaikystėje vasara gyvendavo kaime pas senelius kaime Lietuvos ir Latvijos pasienyje.

Pas jos senelę vasarÄ atvažiuodavo ir pareiÅ¡kėja, jos draugavo vaikystėje. IÅ¡ senelės ir aplinkinių pasakojimų ji girdėjo, kad pareiÅ¡kėjos seneliai Ž. ir O. D. turėjo daug žemės (duomenys neskelbtini). Jie turėjo dukra M., pareiÅ¡kėjos mamÄ . Ji dalyvavo apžiÅ«rint ir nustatant pareiÅ¡kėjos senelio Ž. D. žemės sklypų ribas, nes atsimena kaimyninių žemės sklypų Å¡eimininkų pavardes.           Liudytoja J. P. teismo posėdyje parodė, kad jaunystėje gyveno pas uoÅ¡vius tarp Pikelių ir Lūšės esančiame Naudvario kaime.

UoÅ¡vienės broliai Bučiai dažnai Å¡nekėdavo apie tai, kad jaunas D. turi apie 40 ha žemės (duomenys neskelbtini) prie Latvijos sienos. UoÅ¡vis dažnai į LatvijÄ važiuodavo, su K., Ž. D. taip pat bendraudavo. Tas (duomenys neskelbtini) buvo nuo Naudvario už 5-6 km. Ji žinojo, kad toje Å¡eimoje buvo O., M. Visi D. vėliau, kiek jai žinoma, iÅ¡vyko į Mažeikių miestÄ .PareiÅ¡kimas tenkintinas.Juridiniai faktai – tai įvairÅ«s įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos.

Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdÅ«s arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ supraÅ¡ymu nustatyti faktÄ . Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimis, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. AiÅ¡kinant Å¡ios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, iÅ¡vardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiÅ¡kėjas įgis tam tikrÄ subjektinę teisę.

Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms iÅ¡vardytoms aplinkybėms:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Byloje duomenis patvirtina, kad pareiÅ¡kėja R. M., ikisantuokinė pavardė D., gimė 1949-11-20 (10, 11 b. l.). PareiÅ¡kėjos motina D. M., Ž., tėvas gimimo liudijime nenurodytas (10 b. l.). IÅ¡ Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2014-04-29 pažymos matyti, kad Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įraÅ¡yta, kad 1925-06-21 pakrikÅ¡tyta Žano ir Olgos iki santuokos D.

D. duktė vardu M., gimusi 1925 m. kovo 17 d. mažeikiuose ( 20 b. l.). D. M., Ž., gimusi 1925 metais, 1951-05-22 sudarė santuokÄ su Z. E. (12 b.l.). Z. M., Ž. mirė 1985-12-23 ( 13 b. l.). D. O. mirė 1969-10-04 (14 b. l.). D. Ž., K. mirė 1948-02-21 (64 m.) Mažeikių m. ( 15 b. l.). IÅ¡ Latvijos nacionalinio archyvo 2014-05-30 pateikto Lielaucės evangelikų liuteronų parapijos bažnytinės knygos 1883 metų fragmento kopijos matyti, kad yra įraÅ¡as apie K. Ž. D. gimimÄ ( 17-19 b. l.). 2014-04-18 Lietuvos centrinio archyvo pažymoje nurodoma, jog žemės Å«kio rÅ«mų archyviniame fonde, Mažeikių apskrities rinkimų į žemės Å«kio tarybas 1927 m. byloje, Židikų vls.

Ritinės sen. Rinkikų sÄ raÅ¡e eil. Nr. 1 įraÅ¡ytas (duomenys neskelbtini) gyventojas D. K., 61m. amžiaus; skiltyse ,,Valdomos žemės plotas“ ir ,Nuo kurio laiko valdomas“ atitinkamai įraÅ¡yta ,,47,71 ir ,,1899“. Vyriausiosios žemės rÅ«Å¡iavimo komisijos archyviniame fonde, TelÅ¡ių apskrities žemės rÅ«Å¡iavimo komisijos Vyriausiajai žemės rÅ«Å¡iavimo komisijai 1928 m. liepos 26 d. raÅ¡tu pateiktame Mažeikių apskrities Židikų valsčiaus Sugaudžių seniÅ«nijos mokesniais apdėjimo reikalu rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių sÄ raÅ¡e Nr. 320, kurio eilės Nr. 77/4349 įraÅ¡ytas K.

D., turintis 43,71 ha žemės (21,71 ha III rÅ«Å¡ies, 12 ha IY rÅ«Å¡ies ariamos; 6 ha IY rÅ«Å¡ies pievų; 4 ha IY rÅ«Å¡ies ganyklų), (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Mažeikių apskrities Židikų valsčiaus suvestinių žinių apie žemes imamas į valstybinį žemės fondÄ 1940-08-22 suvestinėse nurodoma, kad buvęs savininkas D. K. (duomenys neskelbtini) turėjęs 43,71 ha žemės ( 1,71 ha sodybinės, 32 ha ariamos, 10 ha pievų ir ganyklų (21 b. l.). PareiÅ¡kėja 2014-07-31 kreipėsi su praÅ¡ymu į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. 2015-01-14 remiantis liudininkų L.

D. ir V. U. parodymais, parengta žemės sklypo ribų nustatymo schema (29, 30-32, 35 b. l.). Liudytojos teismo posėdyje nurodė žemės ribas, tiksliÄ vietÄ , jos dydį. Taigi pateikti įrodymai iÅ¡ archyvo, įrodo, jog K. D. iki 1940 m. liepos 22 d. visuotinės žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 43,71 ha žemės (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautus dokumentus pripažįsta tinkamais ir teisėtais K.

D. nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais (23-25 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ ir AtkÅ«rimo tvarkÄ , valstybinių archyvų iÅ¡duoti pažymėjimai apie nuosavybę priskiriami prie dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į žemę. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos iÅ¡tyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu.

Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam iÅ¡ vis nereikėtų kreiptis į teismÄ (CPK 445 straipsnis), todėl į Å¡iÄ aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas.

Išanalizavus byloje esančius archyvinius dokumentus, yra akivaizdu, kad žemės savininku (duomenys neskelbtini), valdžiusiu žemę, buvo K. D. (žemės nuosavybę patvirtinančiuose Lietuvos centrinio archyvo dokumentuose ,,D.“), kuriam 1927 m. jau buvo suėję 61 metai ir iš pateiktų duomenų labiau tikėtina, jog jau tada ir tuo labiau jo turto nacionalizavimo momentu 1940-07-22, šio turto savininku buvo kartu su K. D. gyvenęs jo sūnus Ž. D. - pareiškėjos senelis, kuris buvo vedęs O.

D. ir jų dukra buvo pareiÅ¡kėjos mama M. D. (po santuokos Z.). TokiÄ prielaidÄ patvirtina ir liudytojų teisme duoti parodymai apie tai, kad faktiÅ¡kai 43,71 ha žemės valdos (duomenys neskelbtini) buvo perleistos K. D. sÅ«nui ir iki nacionalizacijos 1940-07-22 nuosavybes teise valdė, rÅ«pinosi žemės sklypais, vienas jais naudojosi pareiÅ¡kėjos senelis Ž. D.. Minėtais įrodymais nustatytina, kad Ž. D. iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 43,71 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini), jam atitekusius iÅ¡ K.

D.. Kartu pažymėtina, kad aukščiau pateikta raÅ¡ytinių įrodymų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja negali įrodyti kitokia, neteismine tvarka, kad netikslumais raÅ¡ant jos senelio pavardę ir kaimo, kuriame buvo jo žemės sklypai ir į kuriuos siekiama atkurti nuosavybės teises, perteikiama neteisinga informacija apie juridinį faktÄ (CPK 445 straipsnis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Ä®rodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumÄ teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumÄ , detalumÄ ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjos gimimo liudijime nurodoma jos pavardė ,,D.“ (10 b. l.), pareiÅ¡kėjos motinos santuokos liudijime taip pat nurodyta ,,D.

M., Ž.“ (12 b. l.), pareiškėjos močiutės mirties liudijime nurodoma pavardė ,,D.“ (14 b.l.), Lielaucės evangelikų liuteronų parapijos bažnytinėje knygoje padarytas įrašas, jog 1883 metais gimė K. Ž. D., pareiškėjos senelio mirimo liudijime įrašyta, jog 1948-02-21 mirė D. Ž., evangelikų liuteronų bažnyčių archyviniame fonde esančioje Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1925-06-21 buvo pakrikštyta Žano ir Olgos iki santuokos D.

D. duktė M.. Tuo pačiu matyti, jog Å¡iame įraÅ¡e pareiÅ¡kėjos senelio vardas jau paminėtas ,,Žanas“. Gimimo akto įraÅ¡e konstatuojamas Ž. D. gimimo faktas tam tikru laiku. Tokiu bÅ«du Å¡is dokumentas patvirtina juridinį faktÄ : pareiÅ¡kėjos senelio Ž. gimimÄ . Be to, Lietuvos centrinio valstybinio archyvo duomenimis archyviniuose fonduose esančiuose dokumentuose nurodoma, kad žemės sklypus (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) valdė K. D., arba D. Å iuo atveju tikėtina, kad netikslumai atskiruose dokumentuose atsirado padarius raÅ¡ymo klaidas, pavardės Å¡aknyje vietoj ,,e“ raidės įraÅ¡ant raidę ,,a“ bei vietoje ,,i“ raidės įraÅ¡ant raidę ,,y“ ir kaimo pavadinimo Å¡aknyje vietoj ,,o“ raidės įraÅ¡ant raides ,,a“, nepatikrinus pirminių dokumentų.

Esant byloje pakankamai tai patvirtinančių įrodymų, nustatytina, kad archyviniuose dokumentuose minimas kaip ,,B.“ ir ,,B.“ kaimas yra vienas ir tas pats ,,B.“ kaimas.Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiÅ¡kėja įgyvendintų teises į iÅ¡likusį savo senelio nekilnojamÄ jį turtÄ .PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o teismo atnaujinti jai praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ paduoti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į senelio Ž. D. (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos nuosavybės teises valdytus 43,71 ha žemės sklypus ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus pateikti Nacionalinei žemės tarnybai.           Įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių Å¡ias teises bei giminystės ryšį su savininku pateikimo terminus: praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001-12-31 (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentams pateikti iki 2003-12-31 (to paties įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismÄ dėl praleistų terminų praÅ¡ymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas pripažinęs, kad Å¡ie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali Å¡iuos terminus atnaujinti. Ä®statymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vadovautis bendraisiais įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.                     Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje pateiktas sÄ raÅ¡as asmenų, kurie turi teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėja, atitinka Å¡io įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto sÄ lygas, turi subjektinės teisės pateikti tokį praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių-gyvenimo užsienyje, sÅ«naus mirties ir su tuo susijusios jos pačios pablogėjusios sveikatos bÅ«klės, nepakankamo disponavimo atitinkama konkrečia informacija apie atitinkamÄ turtÄ , negalėjo tinkamai tiesiogiai ar per atstovÄ Ä¯gyvendinti savo teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo. 1991 metais R.

M. kreipėsi dėl žemės grÄ Å¾inimo, tačiau buvo reikalinga pateikti senelio Ž. D. nuosavybės teises į žemę bei jos giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Dėl to, kad neteko darbo ji buvo priversta iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, nuo 1997 metų gyveno JAV. 2002 metais ten žuvo jos vienintelis sÅ«nus Martynas, dėl ko ji patyrė didelį stresÄ , susirgo depresija, dėl ko negalėjo laiku pateikti Nacionalinei žemės tarnybai reikiamų dokumentų. Tik 2014 m. balandžio-gegužės mėnesiais ji gavo reikiamus dokumentus iÅ¡ Latvijos ir Lietuvos archyvų su duomenimis apie senelio Ž.

D. gimimÄ , jo ir tėvų giminystės ryšį, žemės sklypų nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Tik gavusi minėtus dokumentus, pareiÅ¡kėja galėjo kreiptis su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises į turėtÄ senelio žemės sklypÄ . Dėl Å¡ių priežasčių ir nebuvo įstatymu nustatytu terminu pateiktas praÅ¡ymas suinteresuotam asmeniui atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.

Suinteresuotas asmuo neginčydamas fakto, jog pareiÅ¡kėjai egzistuoja teisė į likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , jai pasiÅ«lė dėl termino, nustatyto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje, atnaujinimo kreiptis į teismÄ .         Įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslus, kuriuos įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai iÅ¡ naikinamųjų buvo pakeisti į atnaujinamuosius, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, pareiÅ¡kėjos R.

M. nurodytos termino praleidimo priežastys, sutrukdžiusios jai realizuoti savo teises per įstatymo nustatytus terminus, šiuo individualiu atveju iš esmės yra pakankamai objektyvaus pobūdžio, ir nesietinos tik su pačios pareiškėjos subjektyviu situacijos vertinimu bei jos pačios subjektyviu asmeniniu, tik nuo jos valios priklausančiu, pasirinkimu atitinkamai elgtis. Reikšmingų bylos aplinkybių kontekste, teismo nuomone, pareiškėjos pateiktų paaiškinimų, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu negalima daryti išvados, kad pareiškėja nesielgė tinkamai, rūpestingai ir apdairiai, todėl atnaujintinas R.

M. terminas pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriui praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Be to, teismas taip pat pažymi, kad nuosavybės teisė yra viena iÅ¡ pagrindinių žmogaus konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis), todėl konstitucinę teisę į nuosavybę įgyvendinimas, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad jokių daugiau pretendentų į Ž. D. iki nacionalizacijos priklausiusį turtÄ nėra ir nuosavybės teisės į šį turtÄ niekam nėra atkurtos. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jog pareiÅ¡kėjos R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) senelis Ž. D., miręs 1948-02-21, iki 1940 m. liepos 22 d. privatinės nuosavybės teise valdė 43,71 ha žemės valdas, buvusias (duomenys neskelbtini), kurias jis gavo iÅ¡ savo tėvo K.

D..           PareiÅ¡kėjai R. M. atnaujinti terminÄ pateikti dokumentus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, taip pat nuosavybės teisių bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus institucijai, kompetentingai spręsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimus.Juridinis faktas nustatytas tam, kad R. M. galėtų įgyvendinti savo teises į grÄ Å¾intinÄ Å¾emę. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                         Nadežda Kiubienė