7c0c9ded-1a30-48bb-87cb-0d1f520fe4e7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2163-580/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04790-2013-9                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 70.6; 73 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS NUTARTIS 2014 m. vasario 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Dirvono, JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

V. skundÄ atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. V. praÅ¡o:

1) įpareigoti Vidaus reikalų ministerijÄ apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti jam neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013 m. liepos mėnesio pritaikius Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies bei Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio nuostatas;

2) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-09-13 sprendimÄ Nr. 1D-8248(11).PaaiÅ¡kino, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimu jam buvo paskirta 1 397,93 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ . Ä®sigaliojus Laikinajam įstatymui, pareiÅ¡kėjui kiekvienÄ mėnesį mokama sumažinta valstybinė pareigÅ«no pensija. Priėmus laikinÄ jį įstatymÄ ir Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymÄ , A. V. paskirta pareigÅ«nų ir karių pensija buvo perskaičiuojama bei mokama sumažinta, vadovaujantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis nuostatomis.

Remdamasis Konstitucinio Teismo 2011-10-25 sprendimu tvirtino, kad nėra praradęs teisės ginti savo pažeistas teises bei reikalauti grÄ Å¾inti jam neteisėtai neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį. Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgusi į nuo 2010-01-01 įsigaliojusį laikinÄ valstybinių pensijų mokėjimo tvarkÄ nustatantį reglamentavimÄ , perskaičiavo ir mokėjo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas sumažintÄ valstybinę pensijÄ .

Pažymėjo, kad A. V. paskirta valstybinė pensija jo nurodytu laikotarpiu buvo perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kuri Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai. Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime vertindamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29 ir 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, aiÅ¡kiai nurodė, jog pagal nustatytÄ formulę valstybinė pensija esant valstybėje itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai jÄ gaunantiems galėjo bÅ«ti mažinama ne daugiau nei 20 procentų.

Kadangi valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui nebuvo mažinama daugiau nei 20 procentų, Vidaus reikalų ministerijos veiksmai iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjui įstatymų nustatyta tvarka sumažintÄ valstybinę pensijÄ laikytini teisėtais ir nepažeidžiančiais nei tuo metu galiojusių, nei galiojančių teisės aktų. Pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio, kuriuo pratęstas atitinkamų teisės normų galiojimas, atitiktis Konstitucijai nepaneigta, todėl Vidaus reikalų ministerija neturi teisės galiojančių Laikinojo įstatymo normų nevykdyti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ grindė tais pačiais argumentais kaip ir atsakovai.PareiÅ¡kėjas, atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ administracinės bylos proceso Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 29, 30, 37). Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta pareiÅ¡kėjui, atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.Byla nutrauktina.Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2006-09-29 sprendimu Nr. 11SP-2500 pareiÅ¡kėjui nuo 2006-09-01 paskirta 1 379,93 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už 26 metų 10 mėnesių ir 6 dienų tarnybÄ (b. l. 13).

Vidaus reikalų ministerijos 2010-03-03 sprendimu A. V. nuspręsta nuo 2010-01-01 mokėti valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedÄ (b. l. 14). PareiÅ¡kėjas su 2013-08-12 praÅ¡ymu kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ prie Vidaus reikalų ministerijos ir prašė pateikti pažymÄ apie nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį (b. l. 15). IÅ¡ trečiojo suinteresuoto asmens pareiÅ¡kėjui pateiktos 2013-08-19 pažymos Nr. 11PP(P)-4975 matyti, kad pareiÅ¡kėjui nuo 2013-01-01 iki 2013-07-31 buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį sumažinta pareigÅ«no valstybinė pensija (b. l. 17–18).

A. V. su 2013-08-23 praÅ¡ymu kreipėsi į vidaus reikalų ministrÄ ir prašė nurodyti, kurios iÅ¡ pripažintų prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai teisės normos buvo taikomos perskaičiuojant jam paskirtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , taip pat, kokiu dydžiu kiekvienÄ mėnesį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013-08-23 buvo sumažinta jam paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, vadovaujantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis nuostatomis, bei iÅ¡mokėti neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį (b. l. 19–20).

Vidaus reikalų ministerija 2013-09-13 sprendime Nr. 1D-8248(11) „Dėl neteisėtai pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalies paskaičiavimo bei iÅ¡mokėjimo“ paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarkÄ ir pažymėjo, kad neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti nepriemokÄ (b. l. 21–22). 1994-12-13 priimto PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija.

Seimas 2009-12-09 priėmė LaikinÄ jį įstatymÄ , kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto iÅ¡laidas, todėl buvo sumažintos, be kita ko, ir valstybinės bei valstybinio socialinio draudimo pensijos. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas Å¡io įstatymo nuostatų galiojimas. Laikinojo įstatymo galiojimo terminas nepakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaičiuojamos (sumažinamos) iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinėms iÅ¡mokoms, iÅ¡ jų ir valstybinėms pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2013-12-31.

Å io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ . Pagal įstatymo nuostatas pareigÅ«nų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenustatant kompensavimo mechanizmo.Nagrinėjamu atveju, remdamasis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovas, apskaičiavęs pareiÅ¡kėjui paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientÄ (K = 0,8030), perskaičiavo pensijos dydį ir jam priklausančiÄ valstybinę pensijÄ sumažino nuo 1 739,93 Lt iki 1 397,16 Lt (1 739,93 Lt × 0,8030) (b. l. 17–18; 21–22).

Nors pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013 m. liepos mėnesi, pritaikius Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo pareigÅ«nų valstybinės pensijos mažinimÄ remiantis Å¡iomis teisės aktų nuostatomis. Taigi, pareiÅ¡kėjo skundas dėl pensijos sumažinimo pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas neįrodytas ir negali bÅ«ti tenkinamas.Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Å is Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21. Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės), mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu.

Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad, Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Pažymėjo, kad, konstatavus, jog Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, tai savaime nereiškia, kad Konstitucijai prieštarauja ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuojamos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos.

Pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, kaip pensija buvo sumažinta pareiÅ¡kėjui, yra teisėtas.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ nuo sužinojimo apie priimtÄ sprendimÄ dienos, numatytÄ Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje.

Nuo 2013-01-01 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad Å¡ioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiÅ¡ko skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos pagal analogijÄ taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintÄ 3 metų terminÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėta, kad asmuo į teismÄ dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos turi kreiptis per 3 metus. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 suformuotos iÅ¡vados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismÄ privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminÄ .

Darytina iÅ¡vada, kad 3 metų procesinis terminas kreiptis į teismÄ pripažintas tinkamu ir iÅ¡ esmės pakankamu, kad pareiÅ¡kėjas galėtų pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos.Vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte įtvirtinta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensijÄ mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta 2010 m. vasario mėnesį.

IÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjui atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo siųstas nebuvo, todėl apie pensijos sumažinimÄ jis galėjo sužinoti tik iÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos veiksmų, o bÅ«tent – iÅ¡ už 2010 m. sausio mėnesį iÅ¡mokėtos pensijos dydžio. Ä® teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi tik su 2013-10-04 skundu, t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises.

A. V. žinojo, kada jam turi bÅ«ti mokama pensija, o iÅ¡ žiniasklaidos pateikiamos informacijos turėjo bÅ«ti girdėjęs, kad buvo priimti teisės aktai dėl valstybinių pensijų perskaičiavimo, tai reiÅ¡kia, jog jis turėjo suprasti ir tikėtis, kad jo pensijos dydis bus pasikeitęs, dėl to turėjo pasidomėti sumažintos pensijos dydžiu ir per nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ . PareiÅ¡kėjas akivaizdžiai praleido terminÄ , per kurį apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turi pasirÅ«pinti savo teisių apsauga.

Teismų praktikoje 3 metų kreipimosi į teismÄ terminas, kuris valstybinių pensijų bylose taikomas pagal analogijÄ su Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi yra atnaujinamas terminas. Tai reiÅ¡kia, jog paaiÅ¡kėjus svarbioms aplinkybėms, teismas gali tokį terminÄ atnaujinti. PareiÅ¡kėjas 2014-02-08 praÅ¡yme prašė atnaujinti terminÄ ginti teisę į pensijÄ , kaip praleistÄ dėl objektyvių priežasčių. Nurodė, kad kai 2010 m. vasario mėnesį gavo perskaičiuotÄ ir pagal LaikinÄ jį įstatymÄ sumažintÄ pensijÄ , neturėjo pagrindo ginčyti tokio sumažinimo, nes tai buvo padaryta remiantis Seimo priimtu ir Prezidentės pasiraÅ¡ytu įstatymu, tuo labiau, kad sumažinimas buvo laikinas.

Tačiau kai Laikinojo įstatymo galiojimas buvo dar pratęstas ir Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimÄ , suprato savo teisių pažeidimÄ ir tada, nepraleidęs 3 metų termino, kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ bei teismÄ . Vidaus reikalų ministerija jo pareiÅ¡kimÄ priėmė ir ikiteismine tvarka iÅ¡nagrinėjo, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad pripažino, jog termino pareiÅ¡kėjas nėra praleidęs.Teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

Tačiau Å¡i asmens teisė nėra absoliuti – ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Kalbant apie procesinių terminų skaičiavimo pradžiÄ , pirmiausia reikia pažymėti, kad pareiÅ¡kėjai negali laukti neribotÄ laikÄ iki kreipimosi į teismÄ . Jie privalo įrodyti tam tikrÄ apdairumÄ ir nedelsdami pateikti skundÄ . IÅ¡ tiesų viena veiksmingiausių asmens, kuris mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, teisinės gynybos priemonių yra operatyvus teisminio proceso dėl pažeistų teisių atkÅ«rimo inicijavimas.

Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimÄ ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbÅ«t pažeistų teisių gynybÄ . Ä®statyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriame pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos prieÅ¡tarauja Konstitucijai, Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje paskelbtas 2012-02-06, o leidinyje „Valstybės žinios“ – 2012-09-21.

Taigi, nuo oficialaus praneÅ¡imo apie teisės pažeidimÄ iki pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ praėjo daugiau nei 1,5 metų. Toks terminas negali bÅ«ti pateisinamas, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013-01-01 galiojančios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijos 37 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog dėl neteisėto pensijos sumažinimo bÅ«tina sužinoti ir kreiptis į per 6 mėnesius. Nesikreipdamas į teismÄ per aptartÄ terminÄ , A. V. pats pasirinko tokį savo teisių gynimo bÅ«dÄ , todėl ir praleido terminÄ skundui paduoti.

Toks nepateisinamas pareiÅ¡kėjo delsimas nesudaro pagrindo atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti. PraÅ¡yme atnaujinti skundo padavimo terminÄ pareiÅ¡kėjas nenurodo jokių priežasčių, kurias bÅ«tų galima svarstyti, aiÅ¡kinantis, ar jos gali bÅ«ti laikomos svarbiomis.Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiÅ¡kėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį praÅ¡ymÄ .Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ , bei vadovaudamasis teismų praktika, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas teismui buvo pateiktas praleidus jo padavimo terminÄ , o nesant aplinkybių, dėl kurių Å¡is terminas galėtų bÅ«ti atnaujinamas, byla nutrauktina (Administracinių bylų eisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktu, 105–106 straipsniais, 149 straipsnio 2 dalimi,  n u t a r ė: BylÄ nutraukti.Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                            ArÅ«nas Dirvonas             JÅ«ra Marija Strumskienė                                                      Donatas Vansevičius