7c0c392d-2dee-4bc5-923c-ddee82c596ac · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5314-764/2013Proceso Nr. 3-61-3-03258-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės ŽalnieriÅ«nienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. S., atsakovių atstovėms Irenai Sivickienei ir Vilmai StrelčiÅ«naitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

S. skundÄ atsakovėms Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, dėl neiÅ¡mokėtos teisėjo valstybinės pensijos dalies priteisimo nustatė: PareiÅ¡kėjas J. S. pateikė teismui skundÄ (b. l. 1–3), kuriame prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, sumažintÄ ir neiÅ¡mokėtÄ teisėjų valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2012 metų gruodžio mėnesio, taip pat grÄ Å¾inti nepagrįstai iÅ¡skaičiuotus 506,30 Lt.Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Nacionalinės teismų administracijos (toliau – Administracija) direktorius 2013-01-22 įsakymu Nr. 9FB-4-(4.46) nustatė, kad apskaičiuojant teisėjų valstybines pensija netaikytinas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str.           3 d. nurodytas pensijos dydžio ribojimas.

PareiÅ¡kėjui nuo 2013-01-01 mokama 4393,38 Lt dydžio pensija (už 20 metų teisėjo darbo staÅ¾Ä ), kuri perskaičiuojama tik pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 1 priede nurodytÄ formulę. PareiÅ¡kėjas nuo 2010-10-01 buvo įraÅ¡ytas į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä ir jam suteikta teisė verstis advokato veikla. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui paskirta teisėjų valstybinė pensija buvo ribojama, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

PareiÅ¡kėjo teigimu, teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2010-06-29 ir 2012-02-06 nutarimais, turi apginti jo pažeistas teises ir priteisti susidariusiÄ valstybinės pensijos nepriemokÄ . Taip pat nepagrįstai iÅ¡ pareiÅ¡kėjui mokamos pensijos, remiantis Administracijos direktoriaus 2012-10-18 įsakymu, buvo iÅ¡skaityta 506,30 Lt 2011 metais susidariusi pensijos permoka. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė priteisti jam tokio dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemokÄ , kokia turėjo bÅ«ti mokama kiekvienÄ mėnesį pagal Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus.

PaaiÅ¡kino, kad terminas kreiptis į teismÄ turėtų bÅ«ti atnaujintas, nes pareiÅ¡kėjas manė, kad jis skaičiuojamas nuo paskutinės sumažintos pensijos iÅ¡mokėjimo dienos. Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė teismų administracija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 18–22) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu sutinka pagal atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. Atsiliepime pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę į jam neiÅ¡mokėtos pensijos dalį, susidariusiÄ dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo.

Nors Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimas buvo paskelbtas 2010-11-16, teisinis reguliavimas nebuvo pakeistas, todėl Administracija pareiÅ¡kėjui mokėjo pensijÄ , perskaičiuotÄ pagal iki Å¡io nutarimo paskelbimo galiojusius įstatymus. PareiÅ¡kėjo pensija taip pat buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu taip pat pripažintos prieÅ¡taraujančiomis konstitucijai. Pagal nuosekliÄ teismų praktikÄ , neteisėtai neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimas yra laikoma veiksmingu asmens teisių gynimu.Teismo posėdyje atsakovių atstovės su pareiÅ¡kėjo skundu sutiko iÅ¡ dalies ir prašė teismÄ priteisiant pareiÅ¡kėjui teisėjų valstybinės pensijos nepriemokÄ vadovautis 2013 metų lapkričio mėnesį pateiktose pažymose esančiais duomenimis.

PaaiÅ¡kino, kad Å¡iose pažymose yra įvertinta ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡skaičiuota 506,30 Lt pensijos permoka už 2011 metus.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjui 2010–2012 metais paskirtos teisėjų valstybinės pensijos ribojimo.RaÅ¡ytiniai bylos duomenys tvirtina, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010-04-07 įsakymu Nr. 9FB-4-(4.46) pareiÅ¡kėjui nuo 2010-03-25 buvo paskirta 3 417,07 Lt teisėjų valstybinė pensija (b. l. 9).Administracija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo 2013-06-25 praÅ¡ymÄ dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos grÄ Å¾inimo, 2013-07-19 sprendimu Nr. 4R-1861-(1.13) pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkinti atsisakė ir nurodė, kad ne dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės pareiÅ¡kėjo pensija iki 2012-12-31 buvo perskaičiuojama, vadovaujantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. ir Laikinojo įstatymo 5 str.           2 d. nuostatomis.

Administracija dėl esamos finansinės bÅ«klės neturi galimybių iÅ¡mokėti susidariusiÄ teisėjų valstybinės pensijos nepriemokÄ (b. l. 4–5).Teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinių pensijų įstatymas, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas ir Vyriausybės 2003-01-21 nutarimu Nr. 68 patvirtinti Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Byloje esantys duomenys tvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad pareiÅ¡kėjui paskirta teisėjo valstybinė pensija, ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2010-03-25 iki 2012-12-31 buvo perskaičiuojama, vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d., Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 2 d. nuostatomis, o nuo 2013-01-01 – tik Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis.

Bylai aktualiu laikotarpiu galiojusioje Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d.           (2002-07-02 redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088) buvo nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.

Pensijos dydžio ribojimÄ taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija. Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) buvo įtvirtinta nuostata, kad kiekvienos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime pabrėžė, jog Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra lex specialis, t. y. sprendžiant su teisėjų valstybinių pensijų skyrimu ir mokėjimu susijusius klausimus, pirmenybė turi būti teikiama jo nuostatoms ir, be kita ko, pripažino, kad:

1) Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostata „Kiekvienos Å¡io įstatymo 1 str. 1 d. 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ tiek, kiek formuluotė „kiekvienos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima Å¡io įstatymo 1 str. 1 d. 5 p. nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) pripažino, kad Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p. (Žin., 2009, Nr. 152-6820) tiek, kiek nustatyta, kad Å¡is įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymÄ , neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Nurodytas Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai buvo paskelbtas 2010-11-16, tačiau Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis pripažintos Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. nuostatos nėra pakeistos iki Å¡iol.

Nuo 2012-09-01 įsigaliojo Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. pakeitimo įstatymas, pagal kurį Å¡io įstatymo nuostatos negali bÅ«ti taikomos perskaičiuojant paskirtas teisėjų valstybines pensijas.Pagal nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str.

            1 d. (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.Kaip nurodyta anksčiau, Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo nuostatų taikymas, perskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas, Konstitucijai neprieštaravo.

Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡ esmės pripažino, kad teisėjų valstybinių pensijų ribojimas buvo (yra) galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks paskirtų teisėjų valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. kaip ir Å¡iuo atveju, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-09-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013, konstatavo, kad nors teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo teisinis reguliavimas įstatymų leidėjo iki Å¡iol nėra pakeistas (nuo 2012-09-01 įsigaliojo tik Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas), apskaičiuojant pareiÅ¡kėjui dėl antikonstitucinių nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu susidariusiÄ nepriemokÄ , negali bÅ«ti taikomas nė vienas iÅ¡ paminėtų ribojimų, t. y. pareiÅ¡kėjo pensijos dydis neribotinas.LVAT administracinėje byloje Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 5 str.

įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti Å¡iÄ teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iÅ¡ kurių yra kreipimasis į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu                (LVAT 2010-10-22 nutartis a. b. Nr. AS525-575/2010). IÅ¡plėstinės kolegijos 2013-09-12 nutartyje (Nr. A502-673/2013) konstatuota, kad bylose dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos grÄ Å¾inimo klausimas dėl kreipimosi į teismÄ termino spręstinas pagal analogijÄ taikant Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nuostatas, nustatančias trejų metų terminÄ .

Nenukrypdama nuo nurodytos praktikos, LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje, priimtoje a. b. Nr. A444-2232/2013, pateikė nagrinėjamam ginčui aktualių kreipimosi į teismÄ termino taikymo ir Å¡io termino eigos skaičiavimo aiÅ¡kinimÄ ir nurodė, kad reikalavimui dėl pensijos dalies priteisimo pareikÅ¡ti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismÄ terminas, kurio eigos pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo dienos.Bylos duomenys tvirtina, kad pareiÅ¡kėjui teisėjų valstybinė pensija paskirta ir mokama nuo 2010-03-25.

Administracijos pateikti duomenys tvirtina, kad pirmoji sumažinta teisėjų valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta 2010-05-19 (b. l. 33–34). Ä® Nacionalinę teismų administracijÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2013-06-25, o į teismÄ â€“ 2013-08-19, t. y. nežymiai praleidęs pagal analogijÄ taikytinÄ kreipimosi į teismÄ terminÄ . Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas prašė šį terminÄ atnaujinti. Pagal ABTÄ® 34 str. 1 d., teismas gali atnaujinti praleistÄ skundo padavimo terminÄ , jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

LVAT ne kartÄ yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundÄ jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminÄ praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliÅ«tis laiku paduoti skundÄ bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovÄ arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situacijÄ .Ä®vertinusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atnaujinti kreipimosi į teismÄ terminÄ , teisėjų kolegija akcentuoja, kad ginčo teisinius santykius tiesiogiai reglamentuojančiuose Valstybinių pensijų įstatyme ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme nėra sureguliuota teisėjų teisė gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarka bei ribojimo klausimai.

Å iuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti teisėjų valstybinę pensijÄ , veiksmų apskundimo terminai. Tai, kad tokio pobÅ«džio ginčui pagal analogijÄ taikytinas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas trejų metų kreipimosi į teismÄ terminas, buvo konstatuota tik LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-09-12 nutartyje (Nr. A502-673/2013). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad terminÄ skundui paduoti pareiÅ¡kėjas praleido dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių.

Teisinės situacijos neaiÅ¡kumas sÄ lygojo tai, kad pareiÅ¡kėjas galėjo klysti dėl kreipimosi į teismÄ tvarkos, o tai, teismo nuomone, yra pagrindas atnaujinti praleistÄ kreipimosi į teismÄ procesinį terminÄ . Tokias teismo iÅ¡vadas patvirtinta ir tai, kad teismas turi paisyti iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 30 str. 1 d. nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai.Konstitucinis Teismas 2012-12-19 sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 str. yra nustatyta 107 str. 1 d.

įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, iÅ¡imtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 str. 1 d. nustatytus įgaliojimus, pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiÅ¡kinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ taikyti Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisės aktÄ (jo dalį), bÅ«tų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos virÅ¡enybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės vieÅ¡patavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos virÅ¡enybės principo aspektai, inter alia bÅ«tų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismÄ ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.IÅ¡plėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad teismas, paisydamas įsipareigojimų garantuoti tinkamÄ ir veiksmingÄ konstitucinės teisės į pensijÄ ir nuosavybės teisių gynimÄ , turi taikyti Konstitucijos                   110 str. nustatytÄ iÅ¡imtį iÅ¡ 107 str. 1 d.

įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama tik į ateitį. IÅ¡imtis taikytina ne tik tais atvejais, kai teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ bei kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar ginčo teisiniams santykiams taikytinas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , bet ir tuomet, kai asmuo į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo kreipiasi po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas Konstitucijos 29 str.

įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Nustatyto pažeidimo aptartu būdu nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, ir tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b.

Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04).Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiÅ¡kėjo valstybinę pensijÄ nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiÅ¡kėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2010-11-16, taip pat tai, kad į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.Nacionalinės teismų administracijos 2013-11-14 pažymos Nr. 3R-1591 (b. l. 35–36) duomenys tvirtina, kad nuo 2010-03-25 iki 2010-11-15 pareiÅ¡kėjui faktiÅ¡kai iÅ¡mokėta 7 580,29 Lt dydžio pensija (4 stulpelis), netaikant pensijos dydžio ribojimo (taikant Laikinojo įstatymo 4 str.                 1 d. nuostatas) pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 27 080,90 Lt dydžio pensija (6 stulpelis), nurodytu laikotarpiu susidariusi pareiÅ¡kėjo valstybinės pensijos nepriemoka – 19 500,61 Lt (7 stulpelis).

Nacionalinės teismų administracijos 2013-11-14 pažyma Nr. 3R-1592 (b. l. 37–38) tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-11-16 iki 2012-12-31 pareiškėjui faktiškai išmokėta 20 098,29 Lt dydžio pensija (7 stulpelis), netaikant pensijos dydžio ribojimo (taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas) pareiškėjui turėjo būti išmokėta 93 139,55 Lt dydžio pensija (11 stulpelis), todėl nurodytu laikotarpiu susidariusi teisėjo valstybinės pensijos nepriemoka – 73 041,26 Lt (12 stulpelis).

Kaip nustatyta anksčiau, pareiÅ¡kėjo pensijos nepriemoka susidarė dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų nuostatų taikymo, todėl teismas, užtikrindamas veiksmingÄ teisminę gynybÄ , socialinį teisingumÄ ir paisydamas iÅ¡ Konstitucijos 52 ir 23 straipsnio kylančių nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų, turi paÅ¡alinti pareiÅ¡kėjo turtinių teisių praradimÄ ir priteisti jam susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ , iÅ¡ viso – 92 541,87 Lt sumÄ .LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad visa teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka, t. y. susidariusi iki Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimo įsigaliojimo – 2010-11-16, ir po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, kilo ne dėl neteisėtų Nacionalinės teismų administracijos veiksmų, todėl ji priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, kuriai pagal Vyriausybės                  2010-07-07 nutarimÄ Nr. 992 atstovauja Nacionalinė teismų administracija.

Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus argumentus, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-09-12 nutartimi, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 92 541,87 Lt valstybinės pensijos nepriemokÄ pareiÅ¡kėjui įpareigotina iÅ¡mokėti Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės teismų administracijos.Teismo įpareigojimai atlikti veiksmus turi bÅ«ti apibrėžti terminais, todėl įvertinęs ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjui priteistos teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nustato atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos, įpareigojimÄ Ä¯vykdyti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o grÄ Å¾inti nepagrįstai iÅ¡ jo iÅ¡skaičiuotus 506,30 Lt.

Administracijos 2013-11-14 raÅ¡te Nr. 4R-2857(4.34) nurodyta, kad 2013-11-14 pažymoje Nr.3R-1592 yra įvertinta, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo negalėjo bÅ«ti iÅ¡skaičiuota 506,30 Lt (b. l. 33–34). Å ias aplinkybes atsakovių atstovės patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti šį pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimÄ nėra, nes 506,30 Lt suma patenka į pareiÅ¡kėjui priteisiamÄ 92 541,87 Lt valstybinės pensijos nepriemokÄ . Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 ir               129 str. teisėjų kolegija nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Ä®pareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Nacionalinės teismų administracijos, per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡mokėti J. S. 92 541,87 Lt (devyniasdeÅ¡imt dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt vieno lito ir 87 ct) dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2010-03-25 iki 2012-12-31.KitÄ pareiÅ¡kėjo J. S. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja                                                                         Egidija Puzinskaitė Teisėjai                                                                                                                  Henrikas Sadauskas Nijolė Žalnieriūnienė