7c0bd44e-c78e-4c48-9e82-9bb4b437cefe · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-201-241/2015Proceso Nr. 2-55-3-02309-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.1.; 91.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bervis“ ir KO apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Barry Callebaut Cocoa Asia Pascific PTE.LTD. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bervis“ ir KO dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 801 797,25 JAV dolerių skolÄ , 60 650,42 JAV dolerių palÅ«kanų, 7,38 procentų metinių palÅ«kanų nuo teismo priteistų sumų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo 2010 m. gegužės 14 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. atsakovas užsakė ir gavo iÅ¡ Petra Foods Limited kakavos miltelių, kurių bendra kaina – 867 797,25 JAV dolerių.

Petra Foods Limited iÅ¡rašė atsakovui sutarties sudarymÄ patvirtinančius dokumentus, kurių kopijas siųsdavo atsakovui, taip pat iÅ¡rašė atsakovui sÄ skaitas faktÅ«ras, o užsakytų prekių pristatymÄ patvirtina prekių perdavimo patvirtinimai, kuriuos atsakovas pasirašė. Petra Foods Limited savo prievoles atsakovui dėl prekių pristatymo įvykdė visiÅ¡kai, tačiau atsakovas neįvykdė savo prievolės visiÅ¡kai atsiskaityti. Teisių perleidimo bei priėmimo aktu 2013 m. birželio 30 d.

Petra Foods Limited perleido ieÅ¡kovui visas savo teises į atsakovo skolÄ pagal minėtus užsakymus. Likusi atsakovo nesumokėta skola sudaro 801 797,25 JAV dolerių, o pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir 3 straipsnio 4 dalį, CK 6.37 straipsnį, atsakovo mokėtinos palÅ«kanos sudaro 60 650,42 JAV dolerių. Atsakovas taip pat privalo mokėti 7,38 procentų procesines palÅ«kanas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 801 797,25 JAV dolerių skolos, 60 650,42 JAV dolerių palÅ«kanų, 7,38 procentų metines palÅ«kanas nuo 862 447,67 JAV dolerių sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 24 725 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nustatė, kad Petra Foods Limited tiekė atsakovui prekes – kakavos miltelius, kakavos sviestÄ ir pan. IeÅ¡kovas nuo 2010 m. gegužės 14 d. iki 2012 m. gegužės 24 d. patiekė atsakovui prekių už 867 797,25 JAV dolerių. Å iuo metu likusi nesumokėta suma sudaro 801 797,25 JAV dolerių. Teismas pažymėjo, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl patiektų prekių kiekio, asortimento ir kainos. Teismas nustatė, kad Petra Foods Limited, kuris tiekė prekes atsakovui, savo reikalavimo teisę į atsakovÄ perleido ieÅ¡kovui pagal 2013 m. birželio 30 d. teisių perleidimo bei priėmimo aktÄ .

Teismas pažymėjo, kad atsakovas reikalavimo teisių į jį perleidimo fakto neginčija, tačiau mano, kad reikalavimo perleidimas pablogino jo padėtį, todėl toks perleidimas yra neteisėtas (CK 6.101 str.). Å ių argumentų teismas nepripažino pagrįstais. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad Petra Foods Limited ir atsakovas bÅ«tų susitarę dėl reikalavimo teisės į atsakovÄ perleidimo ribojimo. Atsakovas neįrodinėjo ir nepateikė duomenų, leidžiančių teigti, kad kreditoriaus Petra Foods Limited asmuo atsakovui turi esminės reikÅ¡mės. Teismas pažymėjo, kad perleidus reikalavimo teisę į atsakovÄ , nei jo prievolės apimtis, nei atsiskaitymo terminai ar sÄ lygos nepasikeitė, o prekių tiekimas pradinio kreditoriaus Petra Foods Limited buvo nutrauktas dar iki reikalavimo perleidimo momento, todėl nėra pagrindo teigti, kad reikalavimo teisės perleidimas pablogino atsakovo padėtį.

Tarp Å¡alių kilusiam ginčui spręsti teismas taikė Lietuvos Respublikos teisę, nes ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia CK. Atsakovas yra Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, Lietuvoje turi turto, todėl, vadovaudamasis CPK 787 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, 27 straipsniu, 29 straipsniu, teismas pripažino Lietuvos Respublikos teismo kompetencijÄ nagrinėti šį ginÄÄ . Teismas pažymėjo, kad atsakovas, ginčydamas ieÅ¡kovo nurodomus atsiskaitymo terminus, nenurodė, kokie atsiskaitymo terminai turėtų bÅ«ti taikomi, nurodydamas tik tai, kad terminai turi bÅ«ti protingi, jų nedetalizuodamas.

IÅ¡ atsakovui elektroniniu paÅ¡tu teiktų sutarčių patvirtinimų teismas nustatė, kad pradinis kreditorius juose nurodydavo atsiskaitymo terminus, Å¡ie patvirtinimai buvo sudaromi iki prekių patiekimo, todėl atsakovo veiksmus, neginčijant Å¡ių terminų sutarčių patvirtinimuose ir tų pačių terminų pakartojimo sÄ skaitose faktÅ«rose bei jam priimant prekes tokiomis sÄ lygomis, teismas vertino kaip atsakovo pritarimÄ tokiems atsiskaitymo terminams, t. y. sprendė, kad susitarimÄ dėl atsiskaitymo terminų įrodo Å¡alių konkliudentiniai veiksmai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie Å¡alių susitarimo dėl kitokių atsiskaitymo terminų buvimÄ , todėl pripažino, kad atsakovas praleido Å¡alių sutartus atsiskaitymo terminus, netinkamai įvykdė prievolę, iki Å¡iol nesumokėjo 801 797,25 JAV dolerių skolos, todėl Å¡iÄ skolÄ priteisė iÅ¡ atsakovo. Teismas pabrėžė, kad atsakovas nepagrindė savo teiginio dėl 158 366 JAV dolerių minusavimo iÅ¡ skolos sumos. Atsakovo argumentus dėl Petra Foods Limited ir atsakovÄ siejusių distribucijos teisinių santykių teismas pripažino neturinčiais teisinės reikÅ¡mės ginčui, kadangi pagal aukščiau aptartas sÄ skaitas faktÅ«ras atsakovas pats pirko prekes iÅ¡ minėtos kompanijos kaip pirkėjas savo vardu ir savo lėšomis, sÄ skaitose faktÅ«rose, sutarčių patvirtinimuose yra aiÅ¡kiai nurodytos Å¡alių atsiskaitymo sÄ lygos, kurios ir turi bÅ«ti taikomos nagrinėjamu atveju.

Vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 3 straipsnio 3 ir 4 dalimis (redakcijos, galiojusios iki 2013-03-01, t.y. atsakovo prievolės atsiradimo momentu) bei CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 60 650,42 JAV dolerių palÅ«kanų bei 7,38 procentų dydžio metines procesinės palÅ«kanas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas tiekėjo ir atsakovo tarpusavio santykius nepagrįstai vertino kaip pirkimo–pardavimo teisinius santykius, o ne kaip santykius tarp tiekėjo ir distributoriaus, netinkamai įvertino iÅ¡ Å¡ių teisinių santykių kylančias pasekmes, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl taikytinos teisės bei reikalavimo teisės į atsakovÄ galiojimo, tokiu bÅ«du pažeidė CPK 185 straipsnį, nes visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡tyrė byloje įrodinėtų aplinkybių.2.

TiekėjÄ ir atsakovÄ siejo distribucijos teisiniai santykiai: prekyba kakavos milteliais tarp tiekėjo ir atsakovo vyko nuo 2001 m.; praÅ¡oma priteisti suma apima dviejų metų laikotarpį; produkcija buvo perkama ne asmeniniais tikslais, tačiau siekiant gamintojo prekes pirkti perpardavimo tikslais ir parduoti jas galutiniams užsakovams; tiekėjas griežtai kontroliavo atsakovo tolimesnius veiksmus prekyboje; atsakovas veikė kaip tiekėjo distributorius Rytų Europoje.3. Teismas nenustatė, kokia teisė taikytina minėtiems sutartiniams teisiniams santykiams – ar distribucijos taisykles nustato Lietuvos Respublikos, ar SingapÅ«ro teisė.4.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad aplinkybės dėl Å¡alis siejusių distribucijos teisinių santykių neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui. Atsakovas už suteiktÄ produkcijÄ turi atsiskaityti, tačiau atsiskaitymo už prekes terminai turi bÅ«ti teisingi, protingi ir sÄ Å¾iningi bei atitikti Å¡alių tarpusavio praktikÄ , tokie terminai negali bÅ«ti nustatomi vienaÅ¡aliÅ¡kai, kÄ darė tiekėjas. IeÅ¡kovas, perėmęs reikalavimo teisę iÅ¡ tiekėjo, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, neatitinkantį tiekėjo ir atsakovo tarpusavio santykių praktikos.

Tiekėjo ir atsakovo susiraÅ¡inėjimas patvirtina, jog atsiskaitymo terminai nebuvo galutiniai, juos Å¡alys nuolat derindavo ir keisdavo, atsižvelgdamos į galutinių užsakovų atsiskaitymus su atsakovu.5. Teismas, nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo pritarimÄ atsiskaitymo terminams patvirtina atsakovo veiksmai neginčijant Å¡ių terminų sutarčių patvirtinimuose ir tų pačių terminų pakartojimo sÄ skaitose faktÅ«rose. Teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas savo valios dėl tokių pristatymo sÄ lygų niekaip neiÅ¡reiÅ¡kė.

SÄ skaita savo esme yra vienaÅ¡alis aktas. IeÅ¡kovo pateikti sutarčių patvirtinimai taip pat buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai parengti. Å ių dokumentų atsakovas nepasiraÅ¡inėjo ir valios dėl juose numatytų sÄ lygų neiÅ¡reiÅ¡kė. IeÅ¡kovas neturėjo teisės iÅ¡ atsakovo reikalauti, jog Å¡is jam sumokėtų pinigines lėšas bÅ«tent tokia apimtimi ir tvarka, kaip buvo nustatyta pardavėjo vienaÅ¡aliais susitarimais bei sÄ skaitomis. Teismas nepagrįstai vertino, jog tiekėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti atsiskaitymo terminai buvo abiejų Å¡alių sutarti, todėl iÅ¡ atsakovo nepagrįstai priteistos palÅ«kanos.6.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog tarp Å¡alių nėra ginčo ir abi Å¡alys sutinka, kad jų kilusiam ginčui bÅ«tų taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Atsakovas byloje neteigė ir nesutiko, jog Lietuvos Respublikos teisė turi bÅ«ti taikoma ginčo sprendimui, tačiau argumentavo, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas turi įrodyti tos teisės, kuria remiasi, taikymo prielaidas, t. y. ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti, kodėl jis gali remtis bÅ«tent Lietuvos Respublikos materialiÄ ja teise arba SingapÅ«ro (ar dar kitos valstybės) materialiÄ ja teise.7.

Ginčui turėjo bÅ«ti taikoma SingapÅ«ro teisė. Teismas nepagrįstai netaikė CK 1.37 straipsnio 4 dalies 1 punkto, todėl neteisingai nustatė sutartinėms prievolėms taikytinÄ teisę. Ginčo atveju kakavos produkcijos tiekimo sutartims labiausiai bÅ«dinga pareiga – parduoti tam tikrÄ kiekį kakavos produkcijos atsakovui. Be to, visus sutarčių dokumentus, kuriuose nurodytas parduodamas kakavos kiekis, pristatymo detalės ir apmokėjimo terminai, rengė bÅ«tent tiekėjas – SingapÅ«re įsteigta ir veikianti įmonė.

8. Teismas nepagrįstai ginčo santykiams taikė Lietuvos Respublikos teisę, todėl nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas turi galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ . Tiekėjas ir ieÅ¡kovas sudarydami reikalavimo perleidimo sutartį numatė, jog Å¡iai sutarčiai bus taikoma SingapÅ«ro teisė. Nenustačius, kokia teisė buvo taikytina tarp atsakovo ir tiekėjo, teismas negalėjo teisingai nustatyti, ar tiekėjas pagal taikytinÄ teisę galėjo savo reikalavimÄ perleisti ieÅ¡kovui, todėl liko teisingai neiÅ¡spręstas ieÅ¡kovo reikalavimo teisės galiojimo klausimas.

Tinkamai nustačius ginčui taikytinÄ teisę, tiekėjo ir ieÅ¡kovo sudaryta sutartis pagal SingapÅ«ro teisę bÅ«tų pripažinta negaliojanti ex officio, nes tiekėjas apie perleidžiamÄ reikalavimÄ atsakovo neinformavo, todėl Å¡ia sutartimi ieÅ¡kovas nebÅ«tų galėjęs remtis reikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai:

1. Atsakovas neginčija prekių pardavimo sutarčių sudarymo, prekių pirkimo ir jų gavimo pilna apimtimi faktų bei pareigos atsiskaityti už gautas prekes. Atsakovas pripažįsta, jog neatsiskaitė už gautas prekes, bet tokiÄ pareiga turi.2. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad atsiskaitymo terminai buvo nustatinėjami vienaÅ¡aliÅ¡kai, nederinant jų su atsakovu, kuris neiÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimo dėl tokių atsiskaitymo terminų. Visos sutartys buvo sudaromos Å¡alių susitarimu. Atsakovas niekada nereiÅ¡kė prieÅ¡taravimų, nesutikimų ar pretenzijų dėl atsiskaitymo terminų ir dėl jų niekada nesiderėjo. Atsakovo teiginiai, kad jis nepasiraÅ¡inėjo sutarčių patvirtinimų ir sÄ skaitų bei valios dėl juose numatytų sÄ lygų neiÅ¡reiÅ¡kė, yra nereikÅ¡mingi, kadangi prekių priėmimas aukščiau įvardintuose dokumentuose nurodytomis sÄ lygos savaime reiÅ¡kė atsakovo sutikimÄ su jomis (CK 6.173 str. 3 d.).

3. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad Å¡alis siejo distribucijos teisiniai santykiai. Atsakovas ir pardavėjas nesudarė atskiros sutarties, kuri galėtų bÅ«ti vertinama distribucijos sutartimi. CK 6.798 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas dėl privalomos distribucijos sutarties raÅ¡ytinės formos. Atsakovas, siekdamas įrodyti distribucijos santykių tarp ginčo Å¡alių egzistavimÄ , turėjo pateikti distribucijos sutartį, tačiau Å¡io fakto objektyviais įrodymais nepagrindė. Net ir tuo atveju, jei atsakovas bÅ«tų veikęs kaip distributorius, jis turėtų pareigÄ atsiskaityti už nusipirktas prekes nepriklausomai nuo to, ar jos buvo parduotos tretiesiems asmenims, kadangi distributorius savo vardu ir lėšomis perka prekes iÅ¡ gamintojo ar kito distributoriaus.

4. Apeliantas neteisus teigdamas, kad teismas netinkamai nustatė Å¡alių ginčui taikytinÄ teisę. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas neprieÅ¡taravo, kad sprendžiant šį ginÄÄ bÅ«tų taikoma Lietuvos Respublikos teisė. PrieÅ¡ingai, Å¡iame procesiniame dokumente atsakovas aiÅ¡kiai nurodė, kad SingapÅ«ro teisė atsakovo atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma, pats rėmėsi ir iki Å¡iol savo apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Respublikos teise. Ginčo metu Å¡alims pasiekus konsensusÄ dėl ginčui taikytinos teisės, teismas tinkamai nustatė Å¡iam ginčui taikytinÄ teisę.5.

Nepagrįsta atsakovo pozicija, jog teismas turėjo pareigÄ ex officio nustatyti, ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kokia teisė turi bÅ«ti taikoma ginčo atveju. Suformuotoje Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal CK 1.12 straipsnyje ir CPK 808 straipsnyje įtvirtintas procesines užsienio teisės taikymo taisykles teismas ex officio taiko užsienio teisę tik tais atvejais, kai tai daryti jį įpareigoja tarptautinės sutartys ar galiojantys įstatymai.

Kai užsienio teisės taikymas susijęs tik su ginčo Å¡alių privačiais interesais ir neturi vieÅ¡ojo intereso gynimo aspekto, užsienio teisės taikymas grindžiamas dispozitvvumo principu – užsienio teisė taikoma ginčo Å¡alių iniciatyva.6. Teisių perleidimo ir priėmimo aktui taikytina teisė neturi įtakos ieÅ¡kovo reikalavimams atsakovui. Nors reikalavimo teisių perleidimo ir priėmimo aktui taikoma SingapÅ«ro teisė, tačiau ieÅ¡kovas iki Å¡iol nesirėmė ir neketina remtis SingapÅ«ro teise prieÅ¡ atsakovÄ .

Teisių perleidimo ir priėmimo aktas yra sudarytas tarp ieÅ¡kovo ir Petra Foods Limited. Å iame akte pasirinkta SingapÅ«ro teisė taikytina tik ginčams, jeigu tokie kiltų tarp Å¡io akto Å¡alių. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo ne iÅ¡ minėto akto, o dėl kakavos produktų pardavimo atsakovui fakto, o minėtas teisių perleidimo ir perėmimo aktas byloje nagrinėjamam ginčui yra reikÅ¡mingas tik tuo, kad patvirtina, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ .7. Kiti Atsakovo teiginiai yra nepagrįsti ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi Å¡iam ginčui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Dėl ginčui taikytinos teisės Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl taikytinos teisės, kadangi jis niekada neteigė ir nesutiko, kad Lietuvos Respublikos teisė turi bÅ«ti taikoma ginčo sprendimui, o teismas nepagrįstai nenustatinėjo taikytinos teisės, nors tÄ padaryti privalėjo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė Lietuvos Respublikos, o ne Singapūro teisę. Pagal CK 1.37 straipsnio 1 dalį sutartinėms prievolėms taikoma prievolės šalių susitarimu pasirinkta teisė. Nagrinėjamoje byloje ginčo teisiniams santykiams šalys nebuvo pasirinkusios taikytinos teisės. CK 1.37 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu šalys nepasirinko taikytinos teisės, taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė.

Tokiu atveju preziumuojama, kad labiausiai su prievole pagal sutartį yra susijusi valstybė, kurios teritorijoje yra: Å¡alies, kuri turi įvykdyti pareigÄ , labiausiai bÅ«dingÄ tai sutarčiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ar centrinė administracija. Jeigu prievolė yra labiau susijusi su prievolės Å¡alies verslo vietos valstybės teise, taikoma verslo vietos valstybės teisė (1 p.); nekilnojamojo daikto buvimo vieta, kai sutarties dalykas yra teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ ar teisė naudoti nekilnojamÄ jį daiktÄ (2 p.); vežėjo pagrindinė verslo vieta vežimo sutarties sudarymo metu, jeigu toje pat valstybėje, kur yra vežėjo pagrindinė verslo vieta, buvo pakrauti kroviniai ar yra krovinio siuntėjo pagrindinė buveinė arba krovinio iÅ¡siuntimo vieta (3 p.).

Apeliantas neteisingai aiÅ¡kina CK 1.37 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ nurodydamas, kad Å¡alių santykiams labiausiai bÅ«dinga pareiga yra parduoti tam tikrÄ kiekį kakavos produkcijos atsakovui, visi sutarčių dokumentai, kuriuose nurodytas parduodamos kakavos kiekis, pristatymo detalės ir apmokėjimo terminai, rengė tiekėjas – SingapÅ«re įsteigta ir veikianti įmonė, todėl prievolė labiausiai susijusi su SingapÅ«ro valstybe. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl atsakovo prievolės sumokėti už įsigytÄ kakavos produkcijÄ .

Prievolė atsiskaityti tenka atsakovui, kurio registruota buveinės vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytina Lietuvos Respublikos teisė, kadangi yra labiausiai su prievole atsiskaityti už kakavos produkcijÄ pagal sutartį susijusi valstybė, kurios teritorijoje yra atsakovo, turinčio įvykdyti pareigÄ , centrinė administracija. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčui taikė Lietuvos Respublikos teisę, o atsakovo argumentai, kad netaikant SingapÅ«ro teisės buvo apsunkinta jo teisinė padėtis, yra nepagrįsti.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarčiai taikytinos teisės Apelianto manymu, byloje liko neiÅ¡spręstas reikalavimo teisės perleidimo galiojimo klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos dalykas nėra reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumas ar pagrįstumas. Tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už jam perduotÄ kakavos produkcijÄ . IeÅ¡kovas reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ yra įgijęs 2013 m. birželio 30 d. teisių perleidimo ir perėmimo akto pagrindu, kuris patvirtina ieÅ¡kovo teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovui.

Å is sandoris nėra nuginčytas, todėl atsakovo teiginiai apie reikalavimo perleidimo sutarties galimÄ negaliojimÄ niekuo nepagrįsti ir laikytini deklaratyviais teiginiais. CK 1.42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su reikalavimo perleidimu ar skolos perkėlimu susijusiems santykiams taikoma Å¡alių susitarimu pasirinkta teisė. Å io straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad Å¡alių pasirinkta teisė perleidžiant reikalavimÄ negali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ skolininkÄ , jeigu nebuvo gautas jo sutikimas dėl pasirinktos taikytinos teisės. Reikalavimo perleidimo sutarčiai Å¡alys numatė taikyti SingapÅ«ro teisę, tačiau Å¡is faktas niekaip neįtakojo pagrindiniam reikalavimui taikytinos teisės. Be to, atsakovo teisinės padėties nagrinėjamo ginčo aspektu nepablogino.

Apelianto argumentai, kad tinkamai nustačius ginčui taikytinÄ teisę, tiekėjo ir ieÅ¡kovo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis pagal SingapÅ«ro teisę bÅ«tų pripažinta negaliojančia, nes tiekėjas apie perleidžiamÄ reikalavimÄ atsakovo neinformavo, niekuo nepagrįsti. Atsakovas nepateikė duomenų, kad pagal SingapÅ«ro teisę skolininko neinformavimas apie reikalavimo teisės perleidimÄ daro reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, todėl tokie jo teiginiai niekuo nepagrįsti.

Taip pat nepagrįsti atsakovo argumentai, kad dėl sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties tarp Å¡alių vyksta teisminis ginčas. Atsakovo pateiktame internetinėje svetainėje skelbtame praneÅ¡ime nurodoma apie Petra Foods Limited ir Barry Callebaut Cocoa Asia Pacific PTE.LTD ginÄÄ dėl kakavos verslo pardavimo, o ne dėl konkrečios reikalavimo teisių perleidimo sutarties ginčijimo. Taigi pateiktas teisių perleidimo ir priėmimo aktas laikytinas patvirtinančiu ieÅ¡kovo teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovui.

Dėl Å¡alis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai tiekėjo ir atsakovo tarpusavio santykius vertino kaip pirkimo–pardavimo teisinius santykius, o ne kaip distribucijos teisinius santykius, todėl netinkamai įvertino iÅ¡ Å¡ių santykių kylančias pasekmes ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl taikytinos teisės ir reikalavimo teisės į atsakovÄ galiojimo, tokiu bÅ«dų visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡tyrė byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti Å¡iems atsakovo argumentams. Byloje nustatyta, kad atsakovas iÅ¡ pradinio kreditoriaus pirkdavo kakavos produkcijÄ . IeÅ¡kovo reikalavimo faktinį pagrindÄ sudaro aplinkybės, kad pradinis kreditorius pardavė atsakovui kakavos produkcijos, už kuriÄ atsakovas neatsiskaitė ir liko skolingas 801 797,25 JAV dolerių. IeÅ¡kovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas prekes gavo, pretenzijų dėl prekių kokybės ir kiekio nereiÅ¡kė, tačiau už kakavos produktus nevisiÅ¡kai atsiskaitė.

Atsakovas Å¡ių faktinių aplinkybių neneigia. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ). CK 6.796 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad distribucijos sutartimi viena Å¡alis – distributorius – įsipareigoja tam tikrÄ laikÄ ar neterminuotai savo vardu ir lėšomis pirkti iÅ¡ kitos Å¡alies – gamintojo (tiekėjo) – prekes (paslaugas) ir parduoti jas galutiniam vartotojui ar kitiems distributoriams bei atlikti kitus su prekių (paslaugų) perpardavimu susijusius darbus, o gamintojas (tiekėjas) įsipareigoja parduoti prekes (paslaugas) distributoriui bei atlikti kitus su prekių (paslaugų) paskirstymu susijusius darbus.

CK 6.798 straipsnyje imperatyviai reglamentuota, kad distribucijos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o Å¡io reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančiÄ . Atsakovas nepateikė raÅ¡ytinės distribucijos sutarties, todėl nepagrįsti jo argumentai, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius. Å alių santykius kvalifikuoti distribucijos teisiniais santykiais nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Kita vertus, net pripažinus atsakovo argumentus dėl distribucijos teisinių santykių tarp Å¡alių buvimo pagrįstais, tai nekeistų teismo iÅ¡vados dėl atsakovo prievolės egzistavimo teisingumo, kadangi ginčas tarp Å¡alių kilęs bÅ«tent dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už pradinio kreditoriaus perduotus kakavos produktus ir tokia atsakovo prievolė negalėtų bÅ«ti paneigta netgi konstatavus distribucijos teisinius santykius.

Vertinant distribucijos sutarties apibrėžtį galima iÅ¡skirti dvejopo pobÅ«džio santykius, kurie susiklosto sudarius distribucijos sutartį. Pirma, tai pirkimo–pardavimo santykiai, nes distributorius prekes perka savo vardu ir lėšomis. Antra, santykiai dėl tam tikrų darbų, kurie tiesiogiai susiję su prekių pirkimu–pardavimu, atlikimo. Minėta, kad pagal distribucijos sutartį distributorius įsipareigoja savo vardu ir lėšomis iÅ¡ gamintojo pirkti prekes. Tai reiÅ¡kia, kad pareigÄ atsiskaityti prekes gavęs atsakovas turi visais atvejais.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo argumentai dėl Å¡alis siejusių distribucijos teisinių santykių Å¡iam ginčui teisingai iÅ¡spręsti neturi esminės reikÅ¡mės. Dėl atsiskaitymo terminų Atsakovas neneigia savo prievolės atsiskaityti už gautÄ produkcijÄ , tačiau teigia, kad atsiskaitymo už prekes terminai turi bÅ«ti protingi, teisingi ir sÄ Å¾iningi. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsiskaitymo terminai pradinio kreditoriaus nustatyti vienaÅ¡aliÅ¡kai, o atsakovo sutikimo dėl tokių terminų nėra.

Pagal CK 6.173 straipsnio 1 dalį akceptanto pareiÅ¡kimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiÅ¡kiamas ofertos priėmimas, laikomas akceptu. Aplinkybę dėl atsiskaitymo terminų nustatymo abiejų Å¡alių sutarimu teismas konstatavo įvertinęs atsakovo pritarimÄ tokiems atsiskaitymo terminams ir Å¡ių terminų neginčijant sutarčių patvirtinimuose ir sÄ skaitose faktÅ«rose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad atsiskaitymo terminus pardavėjas nustatydavo vienaÅ¡aliÅ¡kai, tačiau atsakovo sutikimÄ su atsiskaitymo terminais patvirtina aplinkybė, kad atsakovas sutiko tokiomis sÄ lygomis sudaryti sutartį, priėmė prekes, dalį jų apmokėjo, todėl laikytina, kad tokius atsiskaitymo terminus akceptavo.

Atsakovas sutiko su ieÅ¡kovo sutarties patvirtinimuose nustatytais atsiskaitymo terminais, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl atsiskaitymo terminų Å¡alių susitarimo nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad susitarimÄ dėl atsiskaitymo terminų patvirtina Å¡alių konkliudentiniai veiksmai. Atsakovas, įrodinėdamas, kad nustatytais terminais nėra pagrindo vadovautis, nepateikė įrodymų dėl Å¡alių susitarimo nustatyti kitus nei sutarties patvirtinimuose ir sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyti terminai.

Aplinkybė, kad nustatyti terminai ne visais atvejais buvo galutiniai, nagrinėjamam atvejui neturi reikÅ¡mės, kadangi atsakovas, teigdamas, jog nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti taikomi kiti nei Å¡alių dokumentuose užfiksuoti terminai, turėjo pateikti Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Å ios aplinkybės leidžia atsakovo argumentus apie teisinio pagrindo palÅ«kanų skaičiavimui nebuvimÄ pripažinti nepagrįstais, kadangi praleidęs atsiskaitymo terminÄ pirkėjas privalo mokėti sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas (CK 6.261 str.).

Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartimi atsakovui iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo atidėtas 17 725 Lt (5 133,50 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimas.

Apeliacinį skundÄ atmetus, Å¡is mokestis priteistinas valstybei iÅ¡ atsakovo (CPK 84 str., 93 str.).IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1 930,63 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. PraÅ¡ydamas priteisti visas iÅ¡laidas ieÅ¡kovas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004, pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad pateikus įrodymus apie tai, jog advokatui yra sumokėtas teisinių paslaugų sutartyje numatytas honoraras, CPK 98 straipsnio 2 dalis taikoma tik tada, kai prieÅ¡inga Å¡alis pateikia įrodymų, jog Å¡is honoraras yra neprotingai didelis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytas kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas suformuluotas pakankamai seniai, o vėlesnė kasacinio teismo praktika aptariamu klausimu yra pasikeitusi. Kasacinis teismas Å¡iuo metu laikosi nuostatos, kad ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo, o spręsdamas dėl iÅ¡laidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei Rekomendacijų 8.11 punktu, kuriame nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ skaičiuotinas numatytÄ koeficientÄ (nagrinėjamu atveju – 1.5) dauginant iÅ¡ teisinių paslaugų suteikimo (2014-09-01) metu galiojusios valstybės institucijų nustatytos 1 000 Lt (289,62Eur) minimalios mėnesinės algos, sprendžia, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ija rekomenduojamÄ maksimalų užmokestį už procesinio dokumento suraÅ¡ymÄ , todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistino užmokesčio dydis mažintinas iki rekomenduojamos maksimalios sumos – 1 500 Lt (434,43 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui Barry Callebaut Cocoa Asia Pacific PTE.LTD., j. a. k. 200302850C, iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bervis“ ir Ko, j. a. k. 124640878, 434,43 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis eurus ir 43 centus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bervis“ ir Ko, j. a. k. 124640878, 5 133,50 Eur (penkis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt tris eurus ir 50 centų) žyminio mokesčio.

Teisėjos                                                                               Danutė Gasiūnienė Audronė Jarackaitė Dalia Kačinskienė