7c09c5d4-e76f-4d9b-a03c-3d9316655535 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-754-557/2012Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00720-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 39.4.; 50.12.;                                                                              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 30 d. KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta T.

D. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2052 str., nutraukta nesant jo veiksmuose Å¡io administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teisėjasn u s t a t ė:T. D. 2012-09-01 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 2052 str. už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 1 d. apie 14.05 val. Vileikių užkardos veikimo teritorijoje, pasienio ruože Å ilutės r., plaukė kateriu „Ritmas“, registracijos Nr. N 2812, Skirvytės upe, kurios vaga eina valstybės siena, ir ties Briedžių sala valstybės sienai sukantis į deÅ¡inę nuplaukė Skirvytės tiesiÄ ja tiesiai į marias, į Rusijos Federacijos teritorijÄ apie 200 m ir grįžo atgal į Lietuvos Respublikos teritorijÄ .

Tokiais savo veiksmais T. D. neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktÄ dėl neatsargumo kirto Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių sienÄ . Å ilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , pradėtÄ T. D. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2052 str., nutraukė nesant jo veiksmuose Å¡io administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad T.

D. katerio nevairavo, tokiu bÅ«du jis negalėjo ir kirsti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių sienÄ . Pažymėjo, jog nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių T. D. dalyvavimÄ administracinio teisės pažeidimo padaryme, o visos byloje kilusios abejonės aiÅ¡kintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apeliaciniu skundu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės Vileikių užkarda praÅ¡o Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nurodo, jog nesutinka su teismo motyvais, mano, kad nutarimas priimtas visapusiškai ir pilnutinai neišsiaiškinus bylos aplinkybių. Teismas neatsižvelgė, kad Lietuvos Respublikos valstybės siena su Rusijos Federacija, einanti Skirvytės upe, vietinės reikšmės vidaus vandenų keliu nuo Atmatos žiočių iki Skirvytės upės ištakos į Kuršių Marias yra nužymėta nuolatiniais valstybės sienos ženklais. Analogiškai valstybės siena yra nužymėta Rusijos Federacijos pusėje.

Valstybės sienos ženklai yra pastatyti abejose Skirvytės upės krantuose, vienas prieÅ¡ais kitÄ , ir gerai yra matomi tiek nuo kranto, tiek plaukiant kateriu upe. Administracinės teisės pažeidimas padarytas Å¡viesiu paros laiku. T. D. prieÅ¡ iÅ¡plaukdamas žinojo, kad plauks Skirvytės upe, kurios vandenimis eina iÅ¡orės siena, todėl turėjo ir galėjo numatyti, kad gali kilti tokios pasekmės. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi, kad jų bus iÅ¡vengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 str.).

Teismo pasisakymas, kad T. D. sėdėjo kajutėje ir nesidomėjo katerio vairavimu, vertintinas kritiÅ¡kai. Jis teisės pažeidimÄ padarė savo neveikimu. Teismo teiginys, kad T. D. veiksmuose nėra teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nes jis katerio nevairavo ir negalėjo kirsti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių sienÄ , prieÅ¡tarauja pačiam įvykio faktui, nes kateris, kuriame buvo T. D., buvo įplaukęs į Rusijos Federacijos teritorijÄ apie 200 m ir grįžo atgal į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , todėl T.

D., bÅ«damas kateryje, dėl neatsargumo neteisėtai perėjo valstybės sienÄ . Mano, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog aplinkybių tyrimas atliktas neiÅ¡samiai, o nutarimas neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimÄ ginčija tuo pagrindu, kad visapusiÅ¡kai ir pilnutinai nebuvo iÅ¡tirtos bylos aplinkybės, ko pasekoje teismas netinkamai iÅ¡sprendė T.

D. kaltės klausimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , bÅ«tina iÅ¡tirti ir įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (Å¡iuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Å ių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Kaip minėta, visapusiÅ¡kam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Ä®rodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad T.

D. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2052 str., įvykio ir sudėties, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos iÅ¡nagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu. T. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas pagal ATPK 2052 str., kuriame administracinė atsakomybė numatyta už neteisėtÄ valstybės sienos perėjimÄ dėl neatsargumo. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jei jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi, kad jų bus iÅ¡vengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 str.).IÅ¡ byloje esančio raÅ¡ytinio T.

D. paaiškinimo (b.l.

11) matyti, jog 2012-09-01 apie 13.00 val. jam kartu su tėvais V. D. ir R. D. atvažiavus prie Nemuno upės prieÅ¡ais Skirvytę, jie atsivežė katerį „Ritmas“ ir nuleido į Nemuno upę. Apie 13.40 val. jo tėvas paskambino į Pagėgių rinktinės Vileikių užkardÄ ir pranešė, kad jie plauks Skirvytės upe iki Marių ir iki Nemuno senvagės. Sulipę į katerį nuplaukė Skirtvytės upe link Marių. Jie praplaukė Briedžių salÄ ir plaukė tiesiai toliau į Marias, nes norėjo pažiÅ«rėti, ar gerai matosi Nida.

Nuplaukus nuo Briedžių salos apie 200 m, užplaukė ant seklumos. Užplaukus ant seklumos jis apsisuko ir bandė plaukti atgal, kai priplaukė Rusijos Federacijos pasieniečiai ir paaiÅ¡kino, kad jie įplaukė į Rusijos Federacijos teritorijÄ . PažeidimÄ padarė netyčia dėl nežinojimo, kur eina valstybės siena, dėl padaryto pažeidimo gailisi. IÅ¡ skundžiamo nutarimo (b.l. 20-21) matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. D. teismo posėdye dalyvavo ir davė paaiÅ¡kinimus.

Nutarime užfiksuota, jog T. D. nurodė, kad katerį vairavo jo tėvas R. D., o jis sėdėjo kajutėje su mama ir nematė valstybės sienos, nematė jokių valstybės sienos ženklų. Teismas skundžiamame nutarime taip pat pažymėjo, jog R. D. pripažįsta, kad katerį vairavo jis, jo žmona ir sūnus sėdėjo kajutėje ir nesidomėjo jo vairavimu. Tačiau tokie T. D. ir liudytojo R. D. paaiškinimai prieštarauja T. D. pirminiame paaiškinime (b.l.

11) užfiksuotoms aplinkybėms, jog „nuplaukus nuo Briedžių salos apie 200 m, užplaukėme ant seklumos. Užplaukus ant seklumos aÅ¡ apsisukau ir bandžiau plaukti atgal“. IÅ¡ Å¡io paaiÅ¡kinimo matyti, jog katerį įvykio metu valdė ne tik R. D., bet ir T. D.. Teismas nesiėmė priemonių Å¡iems byloje esantiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, savo sprendimÄ grindė tik teismo posėdžio metu T. D. ir liudytojo R. D. duotais paaiÅ¡kinimais, kurie užfiksuoti tik skundžiamame nutarime.

Teismo posėdžio protokolo byloje nėra, todėl apeliacinis teismas negali patikrinti, kokius parodymus teismo posėdžio metu davė minėti asmenys, be to, kokie papildomai įrodymai teismo posėdžio metu buvo iÅ¡tirti. Apeliacinis teismas pastebi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kolegialus organas raÅ¡o protokolÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, jog bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniÅ¡kai), teismo posėdžio protokolas neturi bÅ«ti raÅ¡omas.

Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamÄ ir sÄ Å¾iningÄ teismo procesÄ . Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimÄ grįs tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, jeigu teismas nenusprendžia kitaip, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančiÄ medžiagÄ .

Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiÅ¡kinimus (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Tarnybiniame praneÅ¡ime (b.l.

5) nurodyta, jog iÅ¡plaukdami D. registravosi Viliekių užkardoje, leidimÄ bÅ«ti valstybės sienos apsaugos zonoje turėjo. T. D. paaiÅ¡kinime (b.l.

11) taip pat užfiksuota, kad jo tėvas paskambino į Pagėgių rinktinės Vileikių užkardÄ ir pranešė, jog jie plauks Skirvytės upe iki Marių ir iki Nemuno senvagės. T. D. praÅ¡yme (b.l.

17) nurodyta, jog prieÅ¡ plaukdami užsiregistravo pas pasienio budėtojÄ nustatyta tvarka. Å ios aplinkybės patvirtina, jog T. D. žinojo, kad jis su Å¡eima plauks Skirvytės upe, kurios vandenimis eina Lietuvos Respublikos valstybės iÅ¡orės siena, todėl turėjo ir galėjo numatyti, kad, bÅ«dami nepakankamai atsargÅ«s, gali neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos bei Rusijos Federacijos valstybių sienÄ , kas yra draudžiama įstatymo. Minėtame praÅ¡yme (b.l.

17) T. D. nurodė, jog plaukdami Skirvytės upe nematė pasienio stulpų, nes, kaip paskui pasakė pasieniečiai, stulpai apaugo žolėmis ir jų nesimato. Tačiau apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, jog Lietuvos Respublikos valstybės siena su Rusijos Federacija, einanti Skirvytės upe, vietinės reikšmės vidaus vandenų keliu nuo Atmatos žiočių iki Skirvytės upės ištakos į Kuršių Marias yra nužymėta nuolatiniais valstybės sienos ženklais. Analogiškai valstybės siena yra nužymėta Rusijos Federacijos pusėje.

Valstybės sienos ženklai yra pastatyti abejose Skirvytės upės krantuose, vienas prieÅ¡ais kitÄ , ir gerai yra matomi tiek nuo kranto, tiek plaukiant kateriu upe. Apylinkės teismas, žinodamas T. D. nurodytas aplinkybes, kad neva valstybės sienos ženklų nesimato, nesiėmė priemonių Å¡iai informacijai patikrinti, nekvietė į teismo posėdį institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ atstovo, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų, ar visgi plaukiant Skirvytės upe buvo įmanoma pastebėti valstybės sienos ženklus ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti galimo pažeidimo padarymo.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, priimtas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai neiÅ¡tyrus visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, neiÅ¡tyrus ir neįvertinus byloje visų įrodymų, nepaÅ¡alinus prieÅ¡taravimų, negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas. Apeliantas praÅ¡o bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Tačiau pastebėtina, jog tuo atveju, jei bylÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme visgi bÅ«tų T.

D. pripažintas kaltu pagal ATPK 2052 str., jam bÅ«tų skiriama administracinė nuobauda – bauda nuo 250 Lt iki 500 Lt. Tokiu bÅ«du bÅ«tų atimta iÅ¡ jo teisė reikalauti, kad jo atžvilgiu bÅ«tų suraÅ¡ytas administracinis nurodymas, kuris suteikia galimybę asmeniui susitaikyti su valstybe ir savo noru sumokėti pusę minimalios baudos. ATPK 260 str. 2 d. inter alia nurodyta, jog jeigu yra Å¡io kodekso 2601 str. nurodyti pagrindai (t.y. už padarytus administracinius teisės pažeidimus straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė kaip 3000 litų maksimali bauda; sankcijoje kaip pagrindinė ar papildoma administracinė nuobauda nenumatyta kitos rÅ«Å¡ies negu bauda administracinė nuobauda (iÅ¡skyrus įspėjimÄ ); asmuo per metus laiko nėra padaręs administracinio teisės pažeidimo, numatyto atitinkamame ATPK II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje; padaryti turtiniai nuostoliai pilnai atlyginti), pareigÅ«nas į administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Ä¯raÅ¡o administracinį nurodymÄ .

Administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Ä¯raÅ¡omas pasiÅ«lymas asmeniui per deÅ¡imt darbo dienų savo noru sumokėti baudÄ , lygiÄ pusei minimalios baudos, numatytos Å¡io kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , bet ne mažesnę kaip deÅ¡imt litų (ATPK 2601 str. 1 d.). Tuo atveju, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo praÅ¡o administracinio nurodymo neraÅ¡yti, remiantis ATPK 260 str. 1 d., tai turi bÅ«ti nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole.

T. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas už ATPK 2052 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymÄ . Å io straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė galima administracinė nuobauda – bauda, maksimalus jos dydis – 500 Lt. IÅ¡ byloje esančios pažymos apie galiojančias nuobaudas (b.l.

10) matyti, jog T. D. už analogiÅ¡kÄ pažeidimÄ , t.y. ATPK 2052 str. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ baustas anksčiau nebuvo. Byloje taip pat nenustatyta, kad T. D., galimai padarydamas ATPK 2052 str. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , bÅ«tų kam padaręs turtinių nuostolių. Apeliacinis teismas, remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytu, sprendžia, jog T. D. suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ buvo visos sÄ lygos administraciniam nurodymui suraÅ¡yti, tačiau nepagrįstai tai padaryta nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad T. D., remdamasis ATPK 260 str. 1 d., bÅ«tų prašęs neraÅ¡yti administracinio nurodymo, iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l.

14) matyti, jog grafa „Asmens praÅ¡ymas neraÅ¡yti administracinio nurodymo“ neužpildyta. Kadangi, remiantis 260 str. 2 d., 2601 str. 1 d., administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Ä¯raÅ¡omas pasiÅ«lymas asmeniui savo noru sumokėti baudÄ , lygiÄ pusei minimalios baudos, numatytos ATPK II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , ir administracinį nurodymÄ Ä¯ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Ä¯raÅ¡o ATPK 2591 str. nurodyti pareigÅ«nai, Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimas naikinamas ir byla grÄ Å¾inama Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės Vileikių užkardai administracinio nurodymo instituto taikymui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjasn u t a r i a:Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimÄ panaikinti, ir grÄ Å¾inti bylÄ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės Vileikių užkardai administracinio nurodymo instituto taikymui. Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                      Linas Pauliukėnas