7c09692a-cd4d-46b4-81d7-3dfe81fecadb · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja RPranešėja Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė                      Civilinė byla Nr. 2A-319-123/2012Teisėja Danutė Žvinklytė                                            (Proceso Nr. 2-06-3-06443-2009-9)      Procesinio sprendimo kategorija 30.5. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. kovo 30 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė, kolegijos teisėjai Alvydas Žerlauskas, Rimvida Zubernienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės L.

J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. J. ieÅ¡kinį atsakovei L. J. dėl nuosavybės teisių gynimo ir pagal atsakovės L. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei I. J. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė prašė įpareigoti atsakovę L. J. paÅ¡alinti užraktus nuo durų, ribojančių patekimÄ Ä¯ antrÄ jį pastato aukÅ¡tÄ ir užraktus nuo įėjimo į sandėliukÄ , plane pažymėtÄ II-5, ir netrukdyti patekti į pastogę už sandėliuko (plane pažymėtÄ II-5) antrame aukÅ¡te ir į pastogę (palėpę) virÅ¡ atsakovės mansardinės palėpės. Nurodė, kad patalpa II-5 yra bendra nuosavybė, bet pagal naudojimosi tvarkÄ nustatyta, kad ieÅ¡kovė naudosis Å¡ia patalpa.

Jau kurį laikÄ atsakovė įrengė užraktus, kuriais blokuodama duris, ribojančias patekimÄ Ä¯ antrÄ jį aukÅ¡tÄ , apribojo ieÅ¡kovei, kaip pastato bendraturtei, teisę laisvai patekti į antrÄ pastato aukÅ¡tÄ : pastogę (palėpę), esančiÄ už sandėliuko II-5, ir pastogę (palėpę), esančiÄ virÅ¡ atsakovės mansardinio aukÅ¡to. Minėtos patalpos yra kaip bendro naudojimo patalpos, per kurias galima patekti prie bendrų namo objektų laikančiųjų stogo konstrukcijų, kamino.

Be to, Å¡ios bendros patalpos pastogės (palėpės) iki Å¡iol buvo naudojamos kaip pagalbinės patalpos skalbinių džiovinimui. 1965 m. pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nustatyta bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarka. Tuo metu patalpa II-5 plane pažymėta nebuvo. Žymėjimas II-5 atsirado inventorizacijos metu. II-5 patalpa yra palėpė, o plane įvardyta mansarda. Per Å¡itÄ mansardÄ ieÅ¡kovė patekdavo į sandėliukÄ , t. y. bendro naudojimo patalpas. Kadangi 2010-10-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovės I.

J. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) padidėjo 8,46 kv. m ir nustatyta, kad pastate – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės I. J. dalis sudaro 45/100 dalys, o L. J. dalis sudaro 55/100 dalys, Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas yra patenkintas, todėl nenagrinėtinas. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybę į dvi dalis, t. y. suformuluoti du atskirus kadastrinius vienetus ir nustatyti servitutÄ privalomai namo priežiÅ«rai vykdyti.

Nurodė, kad norint atidalyti telekomunikacijas ir elektros tinklus ieÅ¡kovė turi pateikti teismui namo vidaus elektros tinklo schemÄ ir telefoninio tinklo iÅ¡vedžiojimo schemÄ . Atsakovė L. J. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė teismo atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės patalpų trÅ«kstamÄ atsakovei plotÄ , kad idealiosios dalys atitiktų realiÄ jÄ atsakovės nuosavybės dalį pagal VÄ® Registrų centro 2009-11-13 projektÄ (t. 2, b. l. 27–30). Klaipėdos apygardos teismas 2011-06-08 nutartimi nurodė, kad nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo atsakovė privalo patikslinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir suformuluoti tikslų reikalavimÄ : ar reiÅ¡kia prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ar prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl trÅ«kstamos dalies bendrojoje nuosavybėje, teikti tinkamus įrodymus dėl atidalijimo ar trÅ«kstamo ploto apskaičiavimo (t. 2, b. l. 132). 2011-06-30 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas paskyrė bylÄ nagrinėti teismo posėdyje 2011-09-05. 2011-08-09 atsakovė pateikė į bylÄ 5-tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. 2011-08-17 nutartimi teismas atsisakė priimti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes teismo nuomone, patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis užvilkins bylos nagrinėjimÄ (t. 2, b. l. 141).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-19 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Ä®pareigojo atsakovę L. J. paÅ¡alinti užraktus nuo durų, ribojančių patekimÄ Ä¯ antrÄ jį pastato aukÅ¡tÄ , ir užraktus nuo įėjimo į sandėliukÄ , plane pažymėtÄ II-5, ir netrukdyti ieÅ¡kovei I. J. patekti į pastogę už sandėliuko (plane pažymėtÄ II-5) antrame aukÅ¡te ir į pastogę (palėpę) virÅ¡ atsakovės mansardinės palėpės per deÅ¡imt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo.

Atmetė ieÅ¡kovės I. J. reikalavimÄ patvirtinti iki Å¡iol egzistavusiÄ sutartimis 1965 m. rugpjūčio 19 d. ir 1988 m. lapkričio 19 d. nustatytÄ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ . Atmetė atsakovės L. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei I. J. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Priteisė iÅ¡ atsakovės L. J. ieÅ¡kovei I. J. 229 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, 667 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 280 Lt iÅ¡laidų už faktinių aplinkybių konstatavimÄ .

Nurodė, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atsakovė yra apribojusi ieÅ¡kovės patekimÄ Ä¯ pastato, adresu (duomenys neskelbtini), antrÄ jį aukÅ¡tÄ ir virÅ¡ jo esančias patalpas. Atsakovė yra uždėjusi spynas, ieÅ¡kovė į Å¡ias patalpas gali patekti tik kai atsakovės nėra namuose. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Å¡ios patalpos yra neįskaičiuotos į bendrÄ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), plotÄ , ir neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Kadangi pastogė (palėpė) virÅ¡ visos pastogės (mansardos) patalpos ir 3 patalpos pastogės (mansardos) prie patalpų II-1, II-2 ir II-5 priklauso visiems namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, jomis bendraturčiai turi teisę naudotis bendrai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovė, pateikdama teismui 5-tÄ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kė naujÄ reikalavimÄ â€“ dėl servituto nustatymo, kurio atsakovė neapmokėjo Civiliniame kodekse nustatytu žyminiu mokesčiu, t. y. turi formos trÅ«kumų.

Kadangi 4-to patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio (t. 2, b. l. 27–30) negalima nagrinėti dėl jo turinio trÅ«kumų, jį atmetė kaip nepagrįstÄ Klaipėdos apygardos teismo 2011-06-08 nutartyje nurodytais motyvais. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad sutartimis jau yra 1965-08-19 ir 1988-11-19 nustatyta patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, Å¡ios tvarkos Å¡alys neginčija, ieÅ¡kovė tik praÅ¡o patvirtinti Å¡iÄ tvarkÄ , todėl nėra teisinio pagrindo teismui tvirtinti tarp Å¡alių sutartimis nustatytÄ patalpų adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ .

Apeliaciniu skundu atsakovė L. J. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-19 sprendimÄ ir grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo nuo parengiamojo teismo posėdžio bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas neužtikrino tinkamo teismo proceso, buvo Å¡aliÅ¡kas ir nenusiÅ¡alino pareiÅ¡kus nuÅ¡alinimÄ , taip pat nepagrįstai atsisakė priimti patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio.

Teismas nepagrįstai sprendimu įpareigojo per deÅ¡imt kalendorinių dienų atlikti veiksmus (paÅ¡alinti užraktus nuo durų) nuo teismo sprendimo priėmimo, o teismo sprendimas įsigalioja per 30 dienų nuo paskelbimo. Teismas, atmesdamas naudojimosi tvarkos nustatymÄ ir nenustatydamas naujos tvarkos, paliko atvirÄ ginÄÄ , kadangi pagal byloje esančius įrodymus (2010-04-29 Registrų centro iÅ¡raÅ¡Ä ) 4 dalyje nuosavybė įregistruota I. J. 2/5 gyvenamojo pastato dalių, o L. J. 3/5 dalių, nėra įregistruotas juridinis faktas apie nekilnojamojo daikto bendraturčių susitarimÄ dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu.

Jei bÅ«tų buvęs bendraturčių susitarimas, kuris bÅ«tų patvirtintas notariÅ¡kai ir įregistruotas Registrų centre kaip juridinis faktas, tada jis bÅ«tų laikomas privalomu ir kitam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, žinodamas iÅ¡ anksto, kad nagrinėja ne tÄ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį atsakovė pateikė, vadovaudamasi Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kurios rekomendacijos buvo įvykdytos.

Teismas paskutinį patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį nepagrįstai atsisakė priimti, nurodydamas, kad tuo bÅ«tų buvusi užvilkinta byla. Byla negalėjo bÅ«ti objektyviai nagrinėjama, nes Å¡alių turimos dalys pakito. PrieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimas yra nemotyvuotas ir užkertantis keliÄ teisingo sprendimo priėmimui. Padidėjus ieÅ¡kovės dalims verandos sÄ skaita, dalys pakito, o ieÅ¡kovė neteikė specialistų apskaičiavimo, tai atliko atsakovė ir tai yra įrodymas, kad naudojamos dalys neatitinka turimų plotų (2010-03-04 Registrų centro pastato patalpų padalinimo projektas) ir dėl to yra ginčas.

Naudojamos dalys bus atitinkančios įregistruotas dalis tik po atidalijimo pagal UAB „Klaipėdos komprojektas“ projektinį pasiÅ«lymÄ ir 2011-09-21 Registrų centro atliktÄ patalpų padalinimo projektÄ (apskaičiavimÄ ). Å io klausimo teismui neiÅ¡sprendus, paliekamas ginčas. Be to, ieÅ¡kovei priklausančiose dalyse gyvena asmenys, dėl kurių netinkamo elgesio kyla konfliktai. IeÅ¡kovė neužtikrina, kad jai priklausančioje dalyje gyvenantys asmenys elgtųsi tinkamai. IÅ¡sprendus prieÅ¡ieÅ¡kinį, nebÅ«tų buvę prasmės spręsti ieÅ¡kinio, nes paaiÅ¡kėtų, kad ieÅ¡kovei bei jos giminaičiams nėra jokio reikalo lipti į antrÄ aukÅ¡tÄ , kur nėra jiems priklausančių patalpų, taigi nėra ko lipti laiptais, nėra ko reikÅ¡ti pretenzijas sklÄ sčiui.

IeÅ¡kovė patikslino, kad nori patekti į neva jai priklausančiÄ palėpę. Tuo tarpu palėpių namas neturi, jos nėra įteisintos, nes neatitinka palėpės standartų pagal 1999-10-30 LR Aplinkos ministro įsakymo Nr.310 „Dėl reglamento str.l.14:01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ (Valstybės žinios 1999, Nr. 84-2507). Namas turi pastogę. Nurodė, kad mansardiniame aukÅ¡te yra tik laiptotakis, o ne koridorius, kuris neskaičiuojamas į turimÄ plotÄ .

Å alių ginčo nagrinėjimo metu atsakovė pateikė Registrų centro patalpų padalijimo projektÄ . Kadangi tik po bylos iÅ¡sprendimo ieÅ¡kovė užginčijo šį projektÄ , o Klaipėdos apygardos teismas nepripažino Å¡io projekto, pateikė UAB „Klaipėdos komprojekto“ sudarytÄ gyvenamojo namo atidalijimo schemÄ , projektinį pasiÅ«lymÄ , kuriuo prašė vadovautis. Nesutikdama naudotis atskirais įėjimais, ieÅ¡kovė klaidino teismÄ , kad iÅ¡ lauko patenkama tiesiai į miegamÄ jį, nors ten yra pirmiausia veranda, po to koridorius, tik po to miegamasis.

Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu; kad bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, kaip tokiÄ , bet jos įgyvendinimo sÄ lygas ar bÅ«dÄ ir įrodinėti, jog besikreipusio į teismÄ teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo bÅ«das ar sÄ lygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrÄ daiktÄ .

Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CPK 185 straipsnį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai ir neteisėtai nevertino įrodymais grindžiamo atsakovų pasiÅ«lyto Registrų centro patalpų padalijimo projekto, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėdamas byloje esančius įrodymus.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė I. J. praÅ¡o atsakovės skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodo, kad atsakovės nurodyti motyvai yra formalÅ«s, paremti teoriniais pamÄ stymais apie bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės valdymÄ , teismų praktikÄ ir rekomendacijas, nesudarantys realiai egzistuojančių apeliacijos pagrindų, dėl kurių skundžiamas teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas.

Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo ir netinkamo proceso nepagrįsti realiai egzistuojančiomis aplinkybėmis, galinčiomis sudaryti pagrindÄ tokiai iÅ¡vadai, dėl to negali bÅ«ti laikomi pagrįstais ir turėjusiais įtakos teismo sprendimo teisėtumui. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė pirmosios instancijos teismo netinkamas CK 4.80 str.2d., 4.93 str. l d., Konstitucijos 23 str. aiÅ¡kinimas ir jų taikymas. Atsakovės nurodytas apeliacinio skundo argumentas, kad teismo sprendimas atėmė atsakovei galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe, nepagrįstas ir prieÅ¡tarauja realiai situacijai.

Bendraturčiai daugiau kaip 40 metų naudojosi savo turto dalimis, kol atsakovė nesugalvojo ginti savo neva pažeistos teisės sklÄ sčiais ir užraktais. Taigi ne teismo sprendimas sukÅ«rė trukdymus naudotis nuosavybe, o atsakovė savo neteisėtais veiksmais, dėl to ir kilo ginčas.Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, teismas neužtikrino tinkamo teismo proceso ir nenusiÅ¡alino pareiÅ¡kus nuÅ¡alinimÄ , tačiau apeliantė tokio vertinimo nepagrindė. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė galėjo pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ teisėjai, tačiau pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (Lietuvos Respublikos CPK 64–66 str.).

Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas gali bÅ«ti nuÅ¡alinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo. Taip pat pažymėtina, kad Å¡alies nesutikimas su bylÄ nagrinėjančio teisėjo ar kitų teisėjų procesiniais sprendimais nėra pagrindas savaime abejoti Å¡io teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu.Byloje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise ieÅ¡kovei priklauso pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su prie jo esančiais statiniais, žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini).

Gyvenamojo namo plotas yra 112, 24 kv. m. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 2/5 gyvenamojo namo, tai yra 40/100 dalių, 2/5 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sandėlis), 2/5 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tvora, lauko tualetas, šulinys, kiemo aikštelė, atliekų dėžė), atsakovei nuosavybės teise priklauso 3/5 gyvenamojo namo, tai yra 60/100 dalių, 3/5 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sandėlis), 3/5 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tvora, lauko tualetas, šulinys, kiemo aikštelė, atliekų dėžė) (b. l. 98, t. 1, 14–16, t. 2). 1965-08-19 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios 1 punktu K.

S. pardavė M. J. 3/5 vieno aukÅ¡to mÅ«rinio gyvenamojo namo su tos dalies kiemo įrenginiais, sutarties 6 punktu Å¡alys numatė, kad pirkėjas M. J. nupirktus 3/5 gyvenamo namo ir Å«kinio pastato valdys: kambarį, plane pažymėtÄ I-6 (14,08 kv. m), kambarį, plane pažymėtÄ II-2 (13,4 kv. m), kambarį ,pažymėtÄ plane II-3 (9,91 kv. m), kambarį, pažymėtÄ II-4 (10,56 kv. m), virtuvę, plane pažymėtÄ II-I (12,09 kv. m), prie kambario, plane pažymėto II-2, dvi palėpės iÅ¡ deÅ¡inės to kambario ir iÅ¡ kairės, dviem koridoriais naudosis bendrai, Å«kiniu pastatu iÅ¡ Å¡iaurės pusės, kiemo įrengimais naudosis bendrai (I tomas, b. l. 62). 2004-11-08 sudaryta dovanojimo sutartis, kuria K.

S. ir J. S. padovanojo savo dukrai I. J. jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius 301/602 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis pastato – gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 59, t. 1). 1988-11-03 sudaryta dovanojimo sutartis, kuria M. P., V. J. ir G. J. padovanojo 3/5 dalis gyvenamojo namo su mansarda ir veranda, sandėlio ir kiemo įrenginius L.

J. ( t. 1, b. l. 60). Pastato patalpų 2009-11-13 padalijimo projekte nurodyta, kad pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 60/100 dalių (dalies plotas 67,28 kv.

m) sudaro patalpos, kurių indeksai I-1 (1,15 kv. m), I-6 (14,08 kv.

m) I-7 (2,70 kv. m), I-9 (0,92 kv. m), II-2 (13,14 kv. m), II-5 (1,04 kv. m), II-3 (9,61 kv. m), II-1 (11,25 kv. m), II-4 (8,23 kv. m), 1-8 (5,16 kv. m), 40/100 dalis (dalies plotas 44,96 kv.

m) sudaro patalpos, kurių indeksai I-2 (10, 20 kv. m), I-3 (13,28 kv. m), I-4 (14,21 kv. m), I-5 (3,97 kv. m), I-8 (3,30 kv. m). Gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra rÅ«sys (pogrindis) po namo pirmuoju aukÅ¡tu (t. 1, b. l. 57, t. 2, b.l. 75–78), pastogė (palėpė) (t. 2, b. l. 75–78). Duryse, vedančiose iÅ¡ patalpos I-1 į antrÄ aukÅ¡tÄ , iÅ¡ vidaus yra įrengtas užsklendžiamas durų užraktas (t. 1, b. l. 6–8, t. 2, b. l. 75–78). Veranda (I-8), esanti prie gyvenamojo namo, pirmÄ kartÄ inventorizuota 1977-02-03, verandos statybos metai nurodyti 1970.

Verandos projektas, kuris 1970-06-17 buvo suderintas Klaipėdos miesto vyr. architekto, parengtas S. K. K. vardu, verandos įregistravimui kito dokumento be suderinto projekto nereikėjo, įregistravus verandÄ gyvenamojo namo savininkai susitarimo dėl pastato nuosavybės dalių pakeitimo nepateikė (t. 1, b. l. 161–162). IÅ¡ gyvenamojo namo mansardos plano matyti, kad pastogėje (mansardoje) prie patalpos II-2 ir II-1 yra dvi patalpos, prie patalpos II-5 yra viena patalpa, kurios neįskaičiuotos į gyvenamojo namo patalpų plotÄ (t. 1, b. l. 25).

Prie gyvenamojo namo yra lauko tualetas K-4 (t. 1, b. l. 44, 51). 2008-06-25 S. S. įspėtas dėl netinkamo elgesio (t. 1, b. l. 176). 2008-07-15 S. S. paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 50 3 straipsnį už atsakovei priklausančio turto sugadinimÄ (t. 1, b. l. 65). 2009-04-22 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl S. S. dėl jo netinkamo elgesio, nenustačius nusikalstamų veikų požymių (t. 1, b. l. 177). 2009-06-29 S. S. paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 174 straipsnį dėl jo netinkamo elgesio (t. 1, b. l. 64). 2010 m. spalio 14 d. sprendimu teismo buvo pripažinta, kad ieÅ¡kovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padidėjo 8,46 kv. m, ir nustatyta, kad pastate – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės I.

J. dalis sudaro 45/100 dalys, o atsakovės L. J. dalis sudaro 55/100 dalys (Å¡i sprendimo dalis yra įsiteisėjusi).Civilinėje byloje yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl nuosavybės teisės gynimo, nes praÅ¡oma atsakovės paÅ¡alinti jos savavaliÅ¡kai pastatytus statinius ir visus daiktus iÅ¡ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Reikalavimo teisę pagal ieÅ¡kinį dėl ginčijamos nuosavybės teisės gynimo turi savininkas. Kreipdamasis į teismÄ asmuo turi įrodyti, kad yra savininkas, bet jo teisės pažeidžiamos jas neigiant.

Ši teisė nustatyta CK 4.98 straipsnyje, pagal kurį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. LR CK Patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 d. nurodyta, kad LR CK nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki LR CK įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Todėl šioje byloje taikomos dabar galiojančio LR CK nuostatos dėl pastatų teisėtumo. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis).

ReikÅ¡mingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, iÅ¡vardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Ä®rodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnis).

Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sÄ sajumÄ ), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokiÄ iÅ¡vadÄ . Ä®rodymų sÄ sajumas (CPK 180 straipsnis) reiÅ¡kia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti aplinkybes.

Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančiÄ informacinę medžiagÄ laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sÄ sajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumÄ dėl savo nuosavybės teisės gynimo.Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose.

Byloje esantys dokumentai (1965-08-19 pirkimo–pardavimo sutartis) patvirtina pradinį bendrosios dalinės nuosavybės atsiradimo momentÄ , pagal sutartį K. S., nuosavybės teise valdęs visÄ namÄ (duomenys neskelbtini), 3/5 Å¡io namo dalis pardavė savo giminaičiui M. J.. Å ioje sutartyje buvo apspręstas ir bendru sutarimu nustatytas turto, esančio bendrojoje nuosavybėje, valdymo klausimas. Å ios sutarties 6 p. numatyta, kad M. J. nupirktus 3/5 gyvenamojo namo ir Å«kinius pastatus valdys: kambarį, plane pažymėtÄ 1-6 (14,08 kv. m), kambarį, plane pažymėtÄ II-29 (13,14 kv.

m) kambarį, plane pažymėtÄ 11-3 (9,91 kv. m), kambarį, plane pažymėtÄ 11-4 (10,56 kv. m),virtuvę, plane pažymėtÄ 11-1(12,12,09 kv. m), prie kambario, plane pažymėto plane II-2, dvi palėpes iÅ¡ deÅ¡inės ir kairės, dviem koridoriais naudosis bendrai, Å«kiniu pastatu iÅ¡ Å¡iaurės pusės, kiemo įrenginiais naudosis bendrai, žemės sklypu naudosis pusiau. Å i bendrosios nuosavybės valdymo tvarka, atsiradusi 1965 m., nėra pakeista iki Å¡iol. Å io teisminio ginčo Å¡alys yra nustatytos tvarkos perėmėjai.

Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl patekimo į antrÄ jį pastato aukÅ¡tÄ ir pastogę (palėpę), esančiÄ už sandėliuko II-5, ir pastogę (palėpę), esančiÄ virÅ¡ atsakovės mansardinio aukÅ¡to. IÅ¡ byloje esančių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atsakovė yra apribojusi ieÅ¡kovės patekimÄ Ä¯ pastato, adresu (duomenys neskelbtini), antrÄ jį aukÅ¡tÄ ir virÅ¡ jo esančias patalpas, yra uždėjusi spynas bei ieÅ¡kovė į Å¡ias patalpas gali patekti tik kai atsakovės nėra namuose.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Å¡ios patalpos yra neįskaičiuotos į bendrÄ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), plotÄ , ir neįregistruotos nekilnojamojo turto registre. Bendraturčiai turi proporcingas jų nuosavybės teisės daliai teises ir pareigas naudotis bendrÄ ja nuosavybe ir jÄ iÅ¡laikyti. Kadangi pastogė (palėpė) virÅ¡ visos pastogės (mansardos) patalpos ir 3 patalpos pastogės (mansardos) prie patalpų II-1, II-2 ir II-5 priklauso visiems namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnis), jomis bendraturčiai turi teisę naudotis bendrai.Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė pagrįstai buvo įpareigota nedelsiant paÅ¡alinti trukdžius naudotis bendrÄ ja nuosavybe kadangi niekas neturi teisės trukdyti savininkui teisėtai ir savo nuožiÅ«ra naudotis savo nuosavybe, (CK 4.98 str.).Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti 5-tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. J. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė teismo atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės patalpų trÅ«kstamÄ atsakovei plotÄ , kad idealiosios dalys atitiktų realiÄ jÄ atsakovės nuosavybės dalį pagal VÄ® Registrų centro 2009-11-13 projektÄ (t. 2, b. l. 27–30). Klaipėdos apygardos teismas 2011-06-08 nutartimi nurodė, kad nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo atsakovė privalo patikslinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir suformuluoti tikslų reikalavimÄ : ar reiÅ¡kia prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ar prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl trÅ«kstamos dalies bendrojoje nuosavybėje, teikti tinkamus įrodymus dėl atidalijimo ar trÅ«kstamo ploto apskaičiavimo (t. 2, b. l. 132). 2011-06-30 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas paskyrė bylÄ nagrinėti teismo posėdyje 2011-09-05. 2011-08-09 atsakovė pateikė į bylÄ 5-tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. 2011-08-17 nutartimi teismas atsisakė priimti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes teismo nuomone, patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis užvilkins bylos nagrinėjimÄ (t. 2, b. l. 141).

Teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį, pagal CPK 143 straipsnio 3 dalį atskiruoju skundu neskundžiama. Pažymėtina, kad tokia teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, be to, atsisakymas priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį visiÅ¡kai netrukdo Å¡aliai pareikÅ¡ti savarankiÅ¡ko ieÅ¡kinio. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nutartis atsisakyti priimti 5-tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį neskundžiama ir teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad atsakovė turi teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu bendra tvarka ir ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises arba įstatymų saugomus interesus.

Taip pat pagrįstai nurodė, kadangi 4-to patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio (t. 2, b. l. 27–30) negalima nagrinėti dėl jo turinio trÅ«kumų, todėl atmetė kaip nepagrįstÄ 2011-06-08 Klaipėdos apygardos teismo 2011-06-08 nutartyje nurodytais motyvais.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundÄ , naikintinos ir Klaipėdos apygardos teismo 2011-11-25 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str. 1 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011-11-25 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Kolegijos pirmininkė                                                    Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė Kolegijos teisėjai                                        Alvydas Žerlauskas                                                     Rimvida Zubernienė