2018-11-22 Nr. AB-21297-3-62-3-00555-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4984-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00555-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 16 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 16 d. buvo laikomas Marijampolės PN, kuriuose jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Baudos izoliatoriaus kamerose buvo daugiau nuteistųjų, nei įrengta gulimų vietų, todėl jam teko miegoti ant žemės, kamerose buvo drėgna, pelėsis, trūko oro, buvo pelių, tualetas nebuvo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, nebuvo tinkamos ventiliacijos, sklido blogas kvapas, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, kamera užstatyta baldais, pasivaikščiojimo kiemeliai labai maži. Tokios sąlygos žemino pareiškėjo garbę ir orumą, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė pareiškėjo skundo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

4. Marijampolės PN nurodė, kad ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d., kuomet, pareiškėjo teigimu, tariamai nebuvo užtikrintas teisės aktais numatytas minimalus 3,1 kv. m vienam nuteistajam tenkantis plotas. Su skundu pareiškėjas galėjo kreiptis nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2014 m. rugpjūčio 11 d. Pareiškėjas, kad apginti savo pažeistas teises, nesiėmė jokių veiksmų daugiau nei trejus metus ir nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl kurių šį terminą praleido. Atsakovas prašė taikyti sutrumpintą trejų metų senaties terminą.

5. Atsakovas akcentavo, jog pareiškėjo teiginiai deklaratyvaus pobūdžio, o argumentai nepagrįsti. Pareiškėjas visą buvimo Marijampolės PN laikotarpį nesiskundė ir neteikė prašymų patikrinti gyvenamųjų patalpų atitiktį higienos normoms. Visuomenės sveikatos centras, atlikęs periodinius patikrinimus pažeidimų, susijusių su pareiškėjo skundžiamais dalykais, nenustatė. Marijampolės PN neturėjo duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ir pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 16 d.

8. Teismas nurodė, jog atstovas prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

9. Vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamos kategorijos bylose paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus.

10. Teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat patalpinimo į patalpas su per mažu gyvenamuoju plotu ir t.t. momento. Byloje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo šiuo klausimu raštu ar žodžiu kreiptis į Marijampolės PN administraciją, taip pat į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) tik 2018 m. kovo 14 d.

11. Teismas pripažino, jog pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 11 iki 2012 m. rugsėjo 16 d., yra pagrindas taikyti ieškinio senaties instituto 3 metų sutrumpintą terminą, nes to prašė ir atsakovas.

12. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pareiškėjas prašė netaikyti senaties termino, nes nebuvo suteikiama tinkama galimybė susipažinti su įstatymais, kurie parašyti prancūzų kalba, kurios pareiškėjas nemoka.

13. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negalėjo būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui su teisės aktais susipažinti buvo sudaryta galimybė Marijampolės PN bibliotekoje.

14. Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą, teismas konstatavo, kad šiam reikalavimui yra taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 16 d. atmetė kaip nepagrįstą. Kiti pareiškėjo ir atsakovo argumentai buvo vertinami kaip pertekliniai, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl teismas detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.

III. 15. Pareiškėjas R. S. pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 78–79), prašydamas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas, kuriame yra pakartojami skunde išdėstyti reikalavimai, grindžiamas šiais papildomais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, kurios susijusios su kamerų ploto apskaičiavimu. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į baldais ir inventoriumi kameroje apstatytą plotą, nes šiuo atveju, vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, buvo tam pagrindas.

15.2. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimų ir buvo padaryta neturtinė žala. Tokie teiginiai turėtų būti pašalinti priimant sprendimą, nes pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis ir dėl patirtų nepatogumų patyrė emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, garbės ir orumo pažeminimą, nepatogumus ir taip patyrė neturtinę žalą.

16. Marijampolės pataisos namai, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu (I t., b. l. 83) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisės normas taikė teisingai, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo. Byloje surinkti visi įrodymai, kurie patvirtino atsakovo poziciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį priteisimo pareiškėjui R. S. už kalinimą Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 16 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

19. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, susijusiu su ieškinio senaties taikymu, aktualia teismų praktika, ir atsižvelgęs į tai, jog atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2018 m. kovo 14 d., t. y. praleidęs senaties terminą.

20. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde teigdamas, jog netinkamai buvo įvertintas kamerų plotas, padaryta žala sveikatai ir neturtinės žalos dydis, tačiau nieko nepasisakė dėl taikyto senaties termino.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui nurodomus argumentus dėl senaties taikymo negalimumo bei tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio senaties taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).

22. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjamos kategorijos bylose, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013 ir kt.).

23. Byloje nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, jog pareiškėjas kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį, kuriam jau buvo pasibaigęs senaties terminas.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑301‑858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą, egzistavimo, be to, jis ir nepasisakė, dėl pirmosios instancijos teismo taikyto senaties termino. Taigi apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro jokio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Byloje nesant jokių duomenų, jog senaties terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties, pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai (CK 1.131 str. 1 d.). Toks skundo atmetimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas netenkinti skundo reikalavimų.

27. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama. Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Milda Vainienė