2024-03-20 Nr. AB-4599-3-62-3-03237-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-579-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03237-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. T. ir D. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. T. ir D. Č. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai S. T. ir D. Č. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 21R1-262 (AG1-234/10-2022) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją priimti nagrinėti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 22 d. patikslintą skundą (toliau – ir 2022 m. lapkričio 22 d. skundas).

2. Pareiškėjai skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Komisija Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 22 d. skundą, kuriuo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus (toliau – ir Skyrius) parengtą 2021 m. spalio 28 d. Fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją (toliau – ir 2021 m. spalio 28 d. deklaracija), ją pakeičiančią Skyriaus parengtą 2022 m. liepos 20 d. Patikslintą fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją (toliau – ir 2022 m. liepos 20 d. deklaracija) (toliau 2021 m. spalio 28 d. deklaracija ir 2022 m. liepos 20 d. deklaracija kartu – ir Deklaracijos) ir ją pakeičiantį Skyriaus 2022 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 29-2-1447 (toliau – ir 2022 m. spalio 6 d. sprendimas). Komisija 2022 m. lapkričio 22 d. skundą atsisakė priimti motyvuodama tuo, kad pareiškėjų keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

2.2. Ginčas yra kilęs tarp Administracijos ir pareiškėjų. Parengdamas 2022 m. lapkričio 22 d. skundu pareiškėjų prašomas panaikinti Skyriaus Deklaracijas ir 2022 m. spalio 6 d. sprendimą, atsakovas veikė kaip viešojo administravimo subjektas, o ne kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Atsakovo Skyrius viršijo kompetenciją, netinkamai atliko viešojo administravimo funkcijas, klaidingai apskaičiavo nuomos mokesčio dydį, skaičiavo mokestį, nors pagal teisės aktus jis negalėjo būti taikomas pareiškėjams. Atsakovas nėra sutartinių valstybinės žemės nuomos santykių su pareiškėjais šalis ar dalyvis. 2022 m. lapkričio 22 d. skunde nėra reiškiama reikalavimų, kurie būtų susiję su atsakovo kaip sutartinių valstybinės žemės nuomos santykių dalyvio teisėmis ir pareigomis. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad atsakovas vykdo kokią nors komercinę veiklą ar dalyvauja kokiuose nors civiliniuose teisiniuose santykiuose su pareiškėjais kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Atsakovė neveikia ir kaip patikėtinis, t. y. valstybės vardu patikėjimo teisėmis neįgyvendina valstybinės žemės savininko teisių. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 481/1617 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto 4.2 punkte, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT). Ne atsakovas, o NŽT yra šios žemės patikėtinė, išnuomojusi žemę pareiškėjams. Pareiškėjų ir atsakovo nesiejo nuomos santykiai.

2.3. Nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi nuo bylos aplinkybių, nustatytų Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartyje Nr. T-59/2018. Atsakovas pareiškėjams valstybinės žemės nuomos mokestį Deklaracijomis ir 2022 m. spalio 6 d. sprendimu apskaičiavo, perskaičiavo ir nurodė sumokėti už skirtingus laikotarpius: 1) nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį (t. y. nuo to laikotarpio, kai tarp pareiškėjų ir NŽT buvo sudaryta 2021 m. balandžio 14 d. valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 8SŽN-107-(14.8.49 E.) (toliau – ir Nuomos sutartis)); 2) nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. apskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį (t. y. nesant sudarytos Nuomos sutarties tarp pareiškėjų ir NŽT); 3) pareiškėjui S. T. perkeltą sumokėti R. T. 43,17 Eur skolą už 2016–2018 m. laikotarpiu R. T. neva naudotą 0,0241 ha (1/2 0,0481 ha) valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovas apskritai negalėjo būti tuo subjektu, kuris valstybinės žemės nuomos mokestį turėjo teisę skaičiuoti pareiškėjams.

2.4. Atsakovo atliktas žemės nuomos mokesčio apskaičiavimas ir perskaičiavimas iš esmės yra neteisėtas, kadangi atsakovas nėra žemės nuomos sutarties šalimi (nuomotoju). Atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto atlikti veiksmai skaičiuojant ir atgaline data perskaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį pareiškėjams nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. yra neteisėti. Pareiškėjams 2019 m. kovo 7 d. įgijus pastate (duomenys neskelbtini), esančias patalpas, žemės sklypas nei pareiškėjams buvo suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka, nei buvo priimtas žemę administruojančių institucijų sprendimas leisti pareiškėjams žeme (žemės sklypu) naudotis žemės reformos metu. Nesant nė vienos iš šių sąlygų, atsakovas neturėjo teisės pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1387 pareiškėjams skaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį. Atsakovas privalėjo vadovautis viešajame registre nurodyta žemės sklypo verte, kurią turėjo būti apskaičiavęs žemės patikėtinis, t. y. NŽT (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 5.10 p.).

2.5. Atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto atlikti veiksmai skaičiuojant ir perskaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį pareiškėjams nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. yra neteisėti, valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuotas nepagrįstai, o net jeigu atsakovas būtų turėjęs teisę pareiškėjams skaičiuoti žemės nuomos mokestį pareiškėjams nurodytu laikotarpiu, jis buvo skaičiuojamas nuo netinkamų žemės sklypo verčių ir taikant netinkamus tarifus. Iki 2019 m. kovo 7 d. jokie sutartiniai santykiai tarp pareiškėjų ir valstybės neegzistavo, jie negalėjo atsirasti ir tarp R. T. ir valstybės, kadangi su šiuo asmeniu nebuvo sudaryta nei rašytinė sutartis, nei jam buvo nustatyta atitinkama įstatyminė prievolė pagal kokį nors administracinį aktą, suteikusį jam minėto žemės sklypo dalį (0,0241 ha). Taigi atsakovo atlikti veiksmai, perkeliant tariamą 43,17 Eur R. T. skolą S. T., yra neteisėti ir nepagrįsti.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Komisija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 22 d. skundą. Pareiškėjai nuo 2019 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1329 nuosavybės teise valdo patalpas, esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Alp, (duomenys neskelbtini): unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis negyvenamoji patalpa, išrašo Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis butas, išrašo Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis negyvenamoji patalpa, išrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Alp, yra 0,0481 ha ploto valstybinėje žemėje. Todėl pareiškėjams pirkimo–pardavimo sutartimi įgijus aukščiau nurodytas patalpas iki Nuomos sutarties sudarymo tarp jų ir valstybės susiklostė faktiniai žemės nuomos santykiai ir pareiga mokėti žemės nuomos mokestį.

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4 punkte numatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifą nustato savivaldybės taryba, 1.5 punkte nurodyta, kad nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas, o 1.6 punkte – kad valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-491 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad nuomos mokestį už valstybinę žemę administruoja Administracija. Atsakovas vadovavosi Taisyklių 5, 6.2, 28, 34 punktais ir pabrėžė, kadangi žemės nuomos mokestis pareiškėjams nebuvo apskaičiuotas įgijus nuosavybės teise patalpas, valstybinės žemės nuomos mokestis jiems buvo apskaičiuotas 2021 m. spalio 28 d. pagal Taisyklių 34 punktą, t. y. nuo naudojimosi žemės sklypu pradžios 2019 m. kovo 7 d.

3.3. Pareiškėjui S. T. 2021 m. spalio 28 d. deklaracijoje buvo apskaičiuota 54,33 Eur mokėtina suma, kuri pagal Administracijos duomenis 2021 m. lapkričio 15 d. buvo sumokėta. Todėl neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjai prašo panaikinti 2021 m. spalio 28 d. deklaraciją, kai savo konkliudentiniais veiksmais pritarė 2021 m. spalio 28 d. deklaracijai ir joje paskaičiuotai žemės nuomos mokesčio, nepriemokos ir delspinigių sumai. 2022 m. liepos 20 d. deklaracijoje buvo patikslinta klaidingai 2021 m. spalio 28 d. deklaracijoje nurodyta mokėtojo sklypo vertė, kas lėmė ir apskaičiuoto valstybinės žemės nuomos mokesčio pasikeitimą. Administracija naudojasi nuomos mokesčio už valstybinę žemę administravimo sistema – Moris, kurioje integruota valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro žemės vidutinės rinkos verčių skaičiuoklė. Įvedus į sistemą žemės sklypo plotą, adresą ir naudojimo paskirtį, parodoma vidutinė žemės rinkos vertė, t. y. skaičiuojant naudojami VĮ Registrų centro parengti duomenys. NŽT 2022 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1030-(14.8.2E) „Dėl 2021 m. balandžio 14 d. valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties Nr. 8SŽN-107-(14.8.49E) vertės perskaičiavimo“ (toliau – ir Įsakymas) nurodė, kad Nuomos 9 punkte padaryta rašymo apsirikimo klaida ir vietoje 2 317 Eur turėjo būti įrašyta 23 172 Eur. Administracija 2022 m. liepos 20 d. deklaracija valstybinės žemės nuomos mokestį perskaičiavo nuo 23 172 Eur. Perskaičiavus valstybinės žemės nuomos mokestį mokėtina suma tapo 324,60 Eur. Valstybinės žemės nuomos mokesčio metiniai tarifai patvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-313 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo“. Valstybinės žemės nuomos mokesčio metiniai tarifai buvo pritaikyti atsižvelgiant į pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių ant nuomojamos žemės, paskirtis – 0,3 proc. žemės mokesčio tarifas pritaikytas žemės plotui už gyvenamosios paskirties patalpą, o 0,8 proc. – už kitos paskirties patalpas.

3.4. Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo nuomininkui (naudotojui) mirus, nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį turi sumokėti palikimą priėmęs (-ę) įpėdinis (-iai). Palikimo atsiradimo laiku laikomas asmens mirties momentas. Remiantis tuo, pareiškėjui S. T. buvo perkelta 43,17 Eur suma kaip mirusio R. T. skola už naudojimąsi valstybine žeme, kuri susidarė 2016–2018 m. R. T. šios sumos teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, todėl vadovaujantis Taisyklių 24 punktu pareiškėjas S. T. įgijo tiek pareigų, kiek jų turėjo buvęs valstybinės žemės naudotojas.

3.5. Pareiškėjai nesutinka su Administracijos apskaičiuotu valstybinės žemės nuomos mokesčiu. Specialioji teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį T-82/2020, ir kt.). Komisija pagrįstai sprendė, jog pareiškėjų keliamas ginčas yra dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjų S. T. ir D. Č. skundą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

5.1. Pareiškėjai nuo 2019 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1329 pagrindu nuosavybės teise valdo patalpas, esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Alp, (duomenys neskelbtini): unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis negyvenamoji patalpa, išrašo Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis butas, išrašo Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis negyvenamoji patalpa, išrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Alp, yra 0,0481 ha ploto valstybinėje žemėje. 2021 m. balandžio 14 d. tarp pareiškėjų ir NŽT buvo sudaryta Nuomos sutartis ir 2022 m. sausio 10 susitarimas Nr. 8SŽN-107-(14.8.49E) „Dėl 2021 m. balandžio 14 d. valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties Nr. 8SŽN-107-(14.8.49E) pakeitimo“.

5.2. 2021 m. spalio 28 d. Fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijoje pareiškėjui S. T. buvo apskaičiuota 54,33 Eur mokėtina suma, kuri pagal Administracijos duomenis 2021 m. lapkričio 15 d. buvo sumokėta. NŽT Įsakymu nurodė, kad Nuomos sutarties 9 punkte padaryta rašymo apsirikimo klaida ir vietoje 2 317 Eur turėjo būti įrašyta 23 172 Eur. Administracija 2022 m. liepos 20 d. deklaracija valstybinės žemės nuomos mokestį perskaičiavo nuo 23 172 Eur. Perskaičiavus valstybinės žemės nuomos mokestį, mokėtina suma tapo 324,60 Eur.

5.3. Pareiškėjai, nesutikdami su Administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus parengtomis Deklaracijomis ir 2022 m. spalio 6 d. sprendimu, pateikė skundą Komisijai, prašydami Deklaracijas ir 2022 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti. Pareiškėjų vertinimu 0,0481 ha žemės ploto vertė yra 2 317 Eur ir nuo šios vertės, kuri nurodyta Nuomos sutartyje, turėjo būti skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Komisija Sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 22 d. skundą kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

5.4. Komisija Sprendimą argumentavo tuo, jog pareiškėjų keliamas ginčas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Kadangi, pareiškėjų skundžiamomis Administracijos Skyriaus parengtomis Deklaracijomis ir 2022 m. spalio 6 d. sprendimu yra būtent apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti atitinkamas valstybinės žemės nuomos mokestis, su kurio dydžiu pareiškėjai nesutinka bei iš esmės skundžia, tokio pobūdžio ginčo nagrinėjimas, vadovaujantis Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Aplinkybė, jog pareiškėjai valstybinės žemės nuomos sutartį yra sudarę su NŽT, o Administracija apskaičiuoja mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį, nekeičia pareiškėjų keliamo ginčo teismingumo. Specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad ginčas dėl valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio yra susijęs su valstybinės žemės nuomos santykiais ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis ir priėjo prie išvados, kad Komisijos kompetencijai priskirta spręsti ginčus dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija nenagrinėja bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai.

7. Teismas vertino pareiškėjų Komisijai teikto 2022 m. lapkričio 22 d. skundo turinį, nustatė, jog pareiškėjai kelia ginčą dėl klaidingai atlikto valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo ir siekia Administracijos Skyriaus parengtų Deklaracijų bei 2022 m. spalio 6 d. sprendimo panaikinimo. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektus (patikėtinius), pažymėjo, kad žemės nuomos, be kita ko, ir valstybinės žemės nuomos santykių reglamentavimo teisinius pagrindus apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) Šeštosios knygos XXIX skyrius (CK 6.545–6.566 str.). Teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovas, vykdydamas valstybinės žemės nuomos funkcijas, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas, t. y. valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų ir teisę nustatyti, apskaičiuoti ir gauti žemės nuomos mokestį už išnuomotus valstybinės žemės sklypus (CK 6.552 str. 2 d., Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1, 3, 5, 7 p.).

8. Teismas vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos formuojama praktika ir priėjo prie išvados, jog nepaisant to, kad pareiškėjai skunde nereiškia reikalavimų, kurie būtų susiję su Administracijos, kaip sutartinių valstybinės žemės nuomos santykių dalyvio, teisėmis ir pareigomis, tai nekeičia pareiškėjų keliamo ginčo pobūdžio. Tarp Administracijos ir pareiškėjų susiklostę teisiniai santykiai nėra pagrįsti subjektų pavaldumu ir yra reguliuojami civilinės teisės normų. Ginčai dėl valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio dydžio, kylantys iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Aplinkybė, jog pareiškėjai valstybinės žemės nuomos sutartį yra sudarę su NŽT, o Administracija apskaičiuoja mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį, teismo vertinimu, nekeičia pareiškėjų keliamo ginčo teismingumo. Teismas sprendė, jog Komisija visiškai pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 22 d. skundą, Komisijos Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

9. Netenkinęs pareiškėjų skundo reikalavimo dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio pareiškėjų skundo reikalavimo – įpareigoti Komisiją priimti nagrinėti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 22 d. skundą. Teismas taip pat nevertino kitų, neesminių proceso šalių teiktų argumentų, kurie niekaip nekeičia teismo padarytų išvadų, netenkino pareiškėjų prašymo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas.

III. 10. Pareiškėjai S. T. ir D. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti, panaikinti Komisijos Sprendimą bei įpareigoti Komisiją pareiškėjų 2022 m. lapkričio 22 d. skundą priimti. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o, atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą taip, kad jis atitiktų teisingumo principą ir ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, t. y. konstatuoti, jog bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė dėl atsakovo kaltės, klaidingai 2022 m. spalio 6 d. sprendime informavus pareiškėjus apie ginčo rūšinį teismingumą, ir atitinkamas bylinėjimosi išlaidas priteisti pareiškėjams iš atsakovo.

11. Pareiškėjai apeliaciniame skunde kartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir akcentuoja, kad:

11.1. Ginčas negali būti teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nes pareiškėjai 2022 m. lapkričio 22 d. skunde nereiškia reikalavimų, kurie būtų susiję su Administracijos, kaip sutartinių valstybinės žemės nuomos santykių dalyvio, teisėmis ir pareigomis. Teismas netinkamai nustatė (įvertino) teisiškai reikšmingas aplinkybės ir dėl netinkamo jų vertinimo nepagrįstai pareiškėjų 2022 m. lapkričio 22 d. skundu inicijuotą teisminį ginčą kvalifikavo esant civilinio teisinio pobūdžio. Teismo pateiktas apibendrintas ir suabsoliutintas vertinimas, kad visos bylos (ginčai), nesvarbu, kaip susiję su valstybinės žemės nuomos mokesčiu, yra išimtinai civilinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose, nepriklausomai nuo to, kokio subjekto veiksmai / sprendimai yra skundžiami ir ar tas subjektas konkrečiu atveju yra ir gali būti civilinių teisinių santykių dalyvis ar ne, yra neteisingas ir neparemtas nei pareiškėjų ir atsakovo ginčo santykio požymiais, nei teisiniu reguliavimu, nei Specialiųjų teisėjų kolegijų nutarčių praktika.

11.2. Valstybiniai žemės nuomos santykiai sieja pareiškėjus su tik su Lietuvos valstybe (atstovaujama NŽT), todėl visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas įgyvendina valstybinės žemės savininko teises ir veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Byloje pareiškėjai 2022 m. lapkričio 22 d. skundu jokių reikalavimų Lietuvos valstybei (atstovaujamai NŽT) nereiškė, kokių nors jos veiksmų / sprendimų neginčijo. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, negalima išvada, kad atsakovas veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Tokia išvada neparemta faktinėmis aplinkybėmis ir susiklosčiusiais teisiniais santykiais, pažeidžia valdžių atskyrimo ir sutarties šalių laisvės principus.

11.3. Teismas pagrįstai pripažino, kad 2022 m. lapkričio 22 d. skundu pareiškėjai nesiekia kokių nors teisių / pareigų nustatymo atsakovui, tačiau nepagrįstai sprendė, kad atsakovas apskritai yra civiliniame prievoliniame santykyje su pareiškėjais ir yra valstybinės žemės nuomos santykių dalyviu. Atsakovas negali nei sukurti, nei pakeisti, nei nutraukti atitinkamos žemės sklypo dalies nuomos arba panaudos santykių su pareiškėjais.

11.4. Ginčas yra teismingas administraciniams teismams, nes skundžiamas atsakovo visiškai nepagrįstai ir klaidingai atliktas nuomos mokesčio dydžio skaičiavimas, t. y. dėl netinkamai atliktos administracinės procedūros, kuriai taikomi bendrieji reikalavimai pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ). Kadangi ginčas yra kilęs dėl atsakovo veiksmų apskaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį, teismo išvada, kad ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, klaidinga.

11.5. Teismas netinkamai taikė teisminį precedentą ir nepagrįstai rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimais nutartyse, kurių ratio decidendi aiškiai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Skunde pareiškėjai buvo pabrėžę, kad Komisijos Sprendime nepagrįstai remiamasi Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimais, kuriomis vadovavosi ir teismas, nes juose miestų savivaldybės administracijos buvo pasirašytų valstybinės žemės nuomos sutarčių šalimis, t. y. šiose bylose būtent savivaldybės administracijos buvo valstybinę žemę nuomojantys subjektai. Todėl Specialioji teisėjų kolegija minėtose bylose sprendė, kad valstybinės žemės mokesčio taikymo klausimai, kai toks ginčas kilęs tarp žemės nuomos sutarties šalių, priskirtini bendrosios kompetencijos teismams. Specialiosios teisėjų kolegijos priimtose nutartyse išaiškinta, kad būtent valstybinę žemę nuomojantis subjektas veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, todėl jeigu toks subjektas nuomoja valstybinę žemę ir atlieka valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą, teisiškai pagrįsta tokį subjektą laikyti valstybinės žemės nuomos santykių dalyviu ir skundžiant jo veiksmus (sprendimus), toks ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio. Pareiškėjai apeliaciniame skunde analizuoja teismo papildomai nurodytas Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis (2020 m. spalio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-81/2020, 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-1/2023 ir 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-88-10) ir pažymi, kad šių bylų ratio decidendi taip pat iš esmės skiriasi nuo teismo nagrinėtos bylos, kurioje priimtas ginčijamas sprendimas. Pareiškėjai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-355-492/2020, kaip artimiausia savo ratio decidendi nutartimi, ir nurodo, kad ginčo šalių nesiejant civiliniams teisiniams santykiams ABTĮ nustatyta tvarka teikiamą skundą yra pagrindas priimti nagrinėti būtent ABTĮ nustatyta tvarka ir tik išsiaiškinus reikšmingas faktines aplinkybes, teisinių santykių pobūdį ir viešojo administravimo kompetenciją konkrečioje faktinėje situacijoje, galima patikimai nustatyti ar (ne)egzistuoja sąlygos ginčą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

11.6. Apskaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį susiklosto ne subjektų lygiateisiškumo, bet pavaldumo santykiai. Apskaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį, nei mokesčio nustatymas, nei jo apskaičiavimas (mokesčio bazė, tarifai, lengvatos) nereguliuojamas civilinės teisės normų, asmenys, kurie yra valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojais, neturi ir negali turėti jokios įtakos jo dydžiui ir nustatymui. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas aiškiai numato, kad bylos dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų yra priskirtos administracinių teismų kompetencijai, taip pat Lietuvos administracinių ginčų komisijoms (ABTĮ 23 str. 6 d.).

11.7. Jeigu apeliacinis skundas būtų atmestas, teismas privalo atskirai įvertinti akivaizdžią aplinkybę, kad Administracija akivaizdžiai ir grubiai pažeidė bendrąjį sąžiningumo principą (venire contra factum proprium), nes 2022 m. spalio 6 d. sprendime nurodė pareiškėjams teisę šį sprendimą apskųsti administracine teisena, o 2023 m. sausio 18 d. atsiliepime į pareiškėjų skundą, pareikštą jos nurodyta tvarka, piktavališkai tvirtino, kad administracine teisena skųsti jos sprendimo negalima, nes jis nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Realiai Administracija ne tik suklaidino pareiškėjus, nesiėmė jokių priemonių pašalinti iš suklaidinimo kylančius neigiamus padarinius, bet ir didina pareiškėjams žalą, stengdamasi užkirsti galimybę jiems pasiekti jos sprendimų teisminės kontrolės. Todėl teismas privalo konstatuoti esant pagrindui nesilaikyti ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės ir, įvertinęs ginčo kilimo priežastis, kaip tai numato ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostata, byloje atsiradusias pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas įpareigoti padengti atsakovą, kurios tyčiniai arba didelio neatsargumo nulemti klaidinančio informavimo veiksmai lėmė tai, kad pareiškėjai siekia savo teises apginti administracinės teisenos tvarka.

12. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja, jog tarp Administracijos ir pareiškėjų susiklostę teisiniai santykiai nėra pagrįsti subjektų pavaldumu, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir papildomai nurodo, jog:

12.1. Administracijos 2022 m. spalio 6 d. sprendimo apskundimo tvarka nurodyta taip, kaip tą numato VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas, 14 straipsnis ir jokio klaidinimo joje nėra. Ginčo rūšinis teismingumas sprendžiamas ne pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius, ir šitą vertinimą atlieka ne viešojo administravimo subjektas, kuris priima aktą, o teismas arba išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai ginčija Administracijos 2022 m. spalio 6 d. sprendimą, kuris laikomas administraciniu sprendimu, ir kuriame pagal VAĮ 14 straipsnį nurodyta jo apskundimo tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba administraciniam teismui, nepaneigia tiek Komisijos, tiek teismo išvados, kad iš pareiškėjų 2022 m. lapkričio 22 d. skundo turinio iš esmės seka, kad pareiškėjai kelia ginčą dėl klaidingai atlikto valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo, kuris atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

12.2. Dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovas vadovaujasi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsnio 1 dalimi, 90 straipsnio 1 dalimi, 103, 105 straipsniais ir teigia, kad nagrinėjamo atveju pareiškėjų skundas nėra priimtas, ir šiuo procesiniu sprendimu nebus išspręstas ginčas iš esmės, t. y. bylos nagrinėjimas iš esmės šiuo teismu procesiniu sprendimu nebus užbaigtas, todėl pareiškėjai negali įgyti teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šis jų prašymas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Dėl pareiškėjų skundo reikalavimų priimtinumo nagrinėti Komisijoje sprendžia ne atsakovas. Ne atsakovas vertina ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdį, ir priskiria bylas Komisijai ar teismui. Šiuo atveju pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl priežasčių, susijusių su ginčo kilimo aplinkybėmis, t. y. ne dėl Administracijos elgesio ar netinkamo pareigų įgyvendinimo, o išimtinai dėl Komisijos kompetencijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 21R1-262 (AG1-234/10-2022), kuriuo nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjų S. T. ir D. Č. 2022 m. lapkričio 22 d. patikslintą skundą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ginčai dėl valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio dydžio, kylantys iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, todėl Komisija visiškai pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 22 d. skundą kaip nepriskirtiną jos kompetencijai.

15. Pareiškėjai, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, jog teismas netinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybės ir dėl netinkamo jų vertinimo nepagrįstai pareiškėjų 2022 m. lapkričio 22 d. skundu inicijuotą teisminį ginčą kvalifikavo esant civilinio teisinio pobūdžio. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad ginčas yra teismingas administraciniams teismams, nes skundžiamas atsakovo visiškai nepagrįstai ir klaidingai atliktas nuomos mokesčio dydžio skaičiavimas.

16. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teisė kreiptis į teismą inter alia (be kita ko) suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos taip pat pripažįstama ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos.

18. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai, nesutikdami su Administracijos Skyriaus parengta 2021 m. spalio 28 d. deklaracija, ją pakeičiančia 2022 m. liepos 20 d. deklaracija ir ją pakeičiančiu 2022 m. spalio 6 d. sprendimu pateikė 2022 m. lapkričio 22 d. skundą Komisijai, prašydami panaikinti Administracijos Skyriaus parengtas Deklaracijas ir 2022 m. spalio 6 d. sprendimą. Komisija Sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 22 d. skundą, kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

19. Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją, o 3 dalyje – kad įstatymai gali nustatyti ir kitokią atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką. Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka (IAGNTĮ 2 str. 1 d.). IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, o to paties straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų administracinių ginčų (bylų). IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

20. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

21. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. CK 6.552 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybinės žemės nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka.

22. Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, nepaisant to, kad savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas, tačiau, vykdydama valstybinės žemės, kuri yra savivaldybės teritorijoje, nuomos funkcijas, ji veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas – valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų – ir teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus bei nustatyti, apskaičiuoti ir gauti už juos žemės nuomos mokestį, todėl ginčas dėl valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio dydžio, kylantis iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., 2018 m. birželio 26 d. nutartį Nr. T-59/2018, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį Nr. T-82/2020).

23. LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą perskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį yra savarankiškas reikalavimas, kuris yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-608-575/2021).

24. Atsižvelgusi į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, Žemės įstatymo, CK nuostatas), Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, atsižvelgęs į pareiškėjų 2022 m. lapkričio 22 d. skunde keliamų reikalavimų prigimtį ir pobūdį (tai, kad ginčas keliamas dėl klaidingai atlikto valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo pareiškėjai akcentuoja ir apeliaciniame skunde) (žr. Nutarties 11.4 p.), priėjo prie pagrįstos išvados, kad ginčai dėl valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio dydžio, kylantys iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

25. Taigi Komisija, atsižvelgdama į IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą (kad Komisija ir jos teritoriniai padaliniai, be kita ko, nesprendžia ABTĮ 18 straipsnyje, nurodytų administracinių ginčų (bylų)), vadovaudamasi šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 22 d. skundą dėl Administracijos Deklaracijų ir 2022 m. spalio 6 d. sprendimo panaikinimo, nes pareiškėjai 2022 m. lapkričio 22 d. skundą pateikė institucijai, kuri nėra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio ginčų.

26. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Administracijos Skyriaus 2022 m. spalio 6 d. sprendime nurodytos apskundimo tvarkos, pažymi, kad skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl administracinio akto gali būti paduotas skundas administraciniam teismui, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-649-556/2023). Administracijos Skyriaus 2022 m. spalio 6 d. sprendime išdėstytas teisinis reglamentavimas (Taisyklių nuostatos), aptartos aplinkybės, susijusios su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiais statiniais, akcentuota, jog valstybinės žemės nuomos mokestis buvo skaičiuotas / perskaičiuotas įsigijus nuosavybės teise turtą, pateikus Nuomos sutartį ir papildomą susitarimą, NŽT Įsakymą bei atsižvelgiant į VĮ Registrų centro žemės vidutinės rinkos verčių skaičiuoklėje nustatytas vertes, nurodyta kita informacija, susijusi su Deklaracijomis, nuomos mokesčio mokėjimo tvarka, t. y. Administracijos Skyriaus 2022 m. spalio 6 d. sprendimas iš esmės susijęs su ikisutartiniais (iki Nuomos sutarties sudarymo) ir sutartiniais (sudarius Nuomos sutartį) valstybinės žemės nuomos santykiais bei pareiga mokėti žemės nuomos mokestį. Tokio pobūdžio ginčas kilęs iš šioje byloje jau aptartų civilinių teisinių santykių ir nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai ginčija Administracijos 2022 m. spalio 6 d. sprendimą pagal jame nurodytą apskundimo tvarką, nepaneigia tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjai kelia ginčą dėl klaidingai atlikto valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo, kuris yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjų skundą, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

28. Apeliaciniame skunde pareiškėjai taip pat prašo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pagal teisingumo principą ir ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, t. y. konstatuoti, jog bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė dėl atsakovo kaltės, klaidingai 2022 m. spalio 6 d. sprendime informavus pareiškėjus apie ginčo rūšinį teismingumą, ir atitinkamas bylinėjimosi išlaidas priteisti pareiškėjams iš atsakovo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, gali tik konstatavęs, kad proceso šalies procesinis elgesys buvo netinkamas, t. y. jeigu ji nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko procesines pareigas (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-523-968/2021, 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1691-525/2021, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2469-968/2023).

29. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad atsakovas nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko procesines pareigas. Asmuo, manydamas, jog jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi gynybos būdus. Kaip matyti iš bylos medžiagos (be kita ko, Komisijos 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. P1-184 (AG1-234/10-2022) skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjų 2022 m. lapkričio 22 d. skundas), pareiškėjai patys pasirinko atitinkamą savo teisių gynybos / realizavimo būdą bei, iš esmės, veikė savo rizika dalyvaudami byloje. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų S. T. ir D. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė

Iveta Pelienė