AS-261-163-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-163/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02172-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 61.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. L. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. L. R. 2012 m. gruodžio 13 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-4109-331/2012 panaikinimo. Taip pat pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, kuriame paaiškino, kad serga II laipsnio cukriniu diabetu, todėl laiku negalėjo paštu atsiųsti apeliacinio skundo.

Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkintas. Atsisakyta priimti jos apeliacinį skundą.

Teismas pareiškėjos nurodomas skundo praleidimo priežastis (liga) nevertino kaip pakankamas skundo padavimo terminą atnaujinti. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS403-219/2006, Nr. AS4-151/2007, Nr. A556-680/2008, Nr. AS146-305/2010), pagal kurią liga svarbia termino praleidimo priežastimi pripažintina tik tuo atveju, kai dėl jos asmens galimybės įgyvendinti savo teises buvo realiai apribotos (liga, susijusi su judėjimo apribojimais, gulėjimas gydymo įstaigos stacionare ir pan.), jei ji buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo negalėjo išreikšti savo valios arba liga ribojo jo fizines galimybes tiek, kad jis negalėjo parengti skundo ir jo išsiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo atstovavimu.

Nagrinėjamu atveju teismas byloje nenustatė duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos sveikatos būklė buvo tokia, kad neleido jai pačiai arba pasitelkiant kitus asmenis kreiptis į teismą nustatyta tvarka. 2012 m. gruodžio 13 d. pareiškėja pati atvyko į teismą ir pateikė apeliacinį skundą, kas rodo jos gebėjimą pačiai rūpintis savo galimai pažeistomis teisėmis. Įvertinęs pareiškėjos nurodomas termino praleidimo priežastis, teismas nerado pagrindo laikyti, kad dėl jos sveikatos būklės pareiškėjos valia ar fizinės galimybės kreiptis į teismą tiesiogiai ar per atstovus buvo realiai apsunkintos, todėl pareiškėjos prašymas dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo netenkintas, skundą atsisakyta priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 str. 2 d., 134 str. 3 d. 1 p.).

II. Pareiškėja J. L. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti apeliacinį skundą.

Skunde nurodo, kad serga cukriniu diabetu ir hipertonija. 2012 m. gruodžio 12 d. paūmėjo ligos simptomai ir pareiškėja dėl bendro silpnumo, padidėjusio spaudimo ir kūną apėmusio nuovargio negalėjo pati pateikti skundo teismui ar paštu. Tačiau apeliacinį skundą pateikė tiesiogiai teismui jau kitą dieną po termino skundui paduoti pabaigos, t. y. tai padarė greičiau nei būtų pateikusi skundą paštu. Su savimi tuo metu neturėjo prastą sveikatos būklę patvirtinančių įrodymų, todėl tik surašė prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašymą dėl termino atnaujinimo teikė savarankiškai, be atstovo pagalbos, todėl nežinojo, kad nurodomos aplinkybės (liga) turi būti paremtos įrodymais. Tačiau, siekdama teismui prašymą ir skundą patekti kuo skubiau, tai padarė iš karto teisme tą pačią dieną. Cukrinis diabetas, hipertonija yra chroninės ligos, kurios nuolat pasireiškia nuovargiu, praradimu gebėjimo atlikti fizinius krūvius tam tikrais momentais, galvos svaigimu ir dezorientacija. T. y. sukelia būseną, kai asmuo negali atlikti tam tikrų veiksmų. Terminą praleido tik vieną dieną, todėl neteisinga būtų jo neatnaujinti.

Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovas Migracijos departamentas prašo jo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjos pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina tik jos sveikatos būklės pablogėjimą vasaros viduryje (2012 m. liepos 11 d.). Nuo pastarojo laikotarpio iki paskutinės galimos apeliaciniam skundui paduoti dienos praėjo apytikriai 5 mėnesiai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjos pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų nėra svarbi priežastis atnaujinti terminą skundui paduoti, nes J. L. R. 2012 m. liepos 11 d. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl sveikatos pablogėjimo, o sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-4109-331/2012 priimtas 2012 m. lapkričio 28 d., pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kas jai sutrukdė iki 2012 m. gruodžio 12 d. (imtinai) pateikti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti bei atsisakyta priimti jos apeliacinį skundą.

Pareiškėja J. L. R. nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi dėl ligos ji objektyviai negalėjo pateikti apeliacinio skundo įstatyme numatytu terminu, todėl tai turi būti laikoma svarbia apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastimi.

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Remdamasis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl svarbių termino praleidimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios objektyviai kliudė jai laiku pateikti teismui apeliacinį skundą. Teismas pagrįstai pareiškėjos ligos nevertino kaip svarbios praleisto termino atnaujinimo aplinkybės, kadangi pareiškėja nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog liga jai sutrukdė paduoti apeliacinį skundą, todėl pagrįstai laikyta subjektyvia termino praleidimo priežastimi. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, jog su atskiruoju skundu pareiškėjos pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina tik jos sveikatos būklės pablogėjimą vasaros viduryje (2012 m. liepos 11 d.), tačiau nuo pastarojo laikotarpio iki paskutinės galimos apeliaciniam skundui paduoti dienos praėjo 5 mėnesiai, o jokių kitų duomenų, kas jai sutrukdė laiku paduoti apeliacinį skundą, nepateikė. Todėl pareiškėjos liga nėra svarbi priežastis atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-4109-331/2012 pagal pareiškėjos J. L. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus panaikinimo paduoti bei atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą. Teismas teisingai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykius reguliuojančias procesinės teisės normas bei rėmėsi suformuota teismų praktika panašiose bylose, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. L. R. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas