2021-05-05 Nr. AB-9540-3-63-3-01825-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1052-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01825-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), atstovaujamos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1-ojo skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius) 2019 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. SS(19.3)-2908 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“ (toliau – ir Sprendimas), 2019 m. liepos 10 d. raštą Nr. Sd-6526(19.3.33E) „Dėl pranešimo apie priimtą sprendimą“ (toliau – ir 2019 m. liepos 10 d. raštas), 2019 m. liepos 15 d. raštą Nr. Sd-6694 (19.3.33) „Dėl prašymo“ (toliau – ir 2019 m. liepos 15 d. raštas); 2) įpareigoti atnaujinti jo registraciją Užimtumo tarnyboje; 3) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 21R2-88(AG2-69/16-2019) (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. birželio 14 d. jam buvo suteiktas bedarbio statusas, įteikta darbo ieškančio asmens atmintinė. 2019 m. liepos 3 d. 13.00 val. jis turėjo atvykti į Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyrių, tačiau dėl avarinės situacijos negalėjo atvykti, apie tai informavo 2019 m. liepos 8 d. prašyme. Pareiškėjas teigė, kad Darbo ieškančio asmens atmintinėje nurodyta teisė pasirinkti informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo būdus, įskaitant informavimą telefonu. Pareiškėjas bandė susisiekti su specialiste ir informuoti, jog dėl avarinės situacijos nustatytu laiku negalės atvykti, tačiau telefonu niekas neatsiliepė.

3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra netekęs bedarbio statuso, todėl nėra draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu.

4. Atsakovas Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad skunde išdėstyti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, nesudarantys pagrindo panaikinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą. Pareiškėjas 2019 m. birželio 14 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi jam buvo suteiktas bedarbio statusas. Pirmojo apsilankymo metu pareiškėjui buvo įteikta Darbo ieškančio asmens atmintinė, kurioje išsamiai išdėstytos bedarbio teisės ir pareigos, suplanuoti kito apsilankymo tikslai, data ir laikas. 2019 m. liepos 3 d. 13.00 val. pareiškėjas turėjo atvykti į Užimtumo tarnybą sudaryti individualaus užimtumo veiklos planą, kaip tai numatyta Darbo rinkos paslaugų aprašo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-394, (toliau – ir Aprašas) 30 punkte. Nustatytu laiku pareiškėjas į Užimtumo tarnybą neatvyko, neatvykimą pateisinančių svarbių priežasčių nenurodė, todėl pareiškėjui buvo panaikintas bedarbio statusas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės – avarinė situacija, techniniai nesklandumai jam lankantis Alytaus rajone, nelaikytini nelaimingu atsitikimu ar stichine nelaime Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 1 punkto prasme. Pareiškėjas suprato bedarbio pareigos nustatytu laiku atvykti sudaryti individualų planą nevykdymo teisines pasekmes, nes dar 2019 m. liepos 8 d., t. y. iki Sprendimo priėmimo, pateikė prašymą dėl registracijos Užimtumo tarnyboje atnaujinimo.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. V. skundą.

7. Teismas analizavo Užimtumo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 27 d.) paskirtį (Užimtumo įstatymo 1 str. 1 d.), aptarė bedarbio sąvoką (Užimtumo įstatymo 20 str. 2 d. 1 p.) ir nurodė, kad viena iš būtinųjų sąlygų bedarbio statusui yra tiek savarankiškai, tiek naudojantis Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieškoti darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Užimtumo įstatymo 22 str. 1 d. 6 p.). Teismas aptarė Užimtumo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 31 straipsnio 1 dalį, analizavo Aprašo paskirtį, jo 8.4, 35 punktus.

8. Teismas nustatė, jog 2019 m. birželio 14 d. pareiškėjas užsiregistravo Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyriuje, jam buvo suteiktas bedarbio statusas ir įteikta Darbo ieškančio asmens atmintinė, kurioje yra išsamiai išdėstytos darbo ieškančio asmens teisės ir pareigos. Darbo ieškančio asmens atmintinėje esanti žyma patvirtino, jog 2019 m. liepos 3 d. 13.00 val. pareiškėjas turėjo atvykti į Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyrių dėl individualaus užimtumo veiklos plano sudarymo. Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyriaus Sprendimo 4 punkte pateiktas asmenų, nurodytų 4 priede, sąrašas, kurio 53 pozicijoje įrašytas pareiškėjas ir pažymėta, kad nuo 2019 m. liepos 4 d. panaikintas jo bedarbio statusas Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. be svarbių priežasčių neatvykus į Užimtumo tarnybą laiku sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano.

9. Teismas aptarė Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punktą, 24 straipsnio 6 dalyje išvardintas svarbias priežastis, dėl kurių bedarbio statusas nepanaikinamas atsiradus šio straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytoms aplinkybėms (1–5 p.) bei Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodytas svarbias priežastis ir priėjo prie išvados, kad įstatymų leidėjas numatė baigtinį sąrašą aplinkybių, kurioms esant bedarbio statusas negali būti panaikintas, todėl akivaizdu, jog kiekvienu konkrečiu atveju užimtumo rėminimo politiką vykdanti viešojo administravimo institucija privalo tiksliai nustatyti priežastis, sutrukdžiusias bedarbiui atvykti į Užimtumo tarnybą ir įvertinti, ar šios priežastys laikytinos svarbiomis, pateisinančiomis asmens neatvykimą į Užimtumo tarnybą, taip, kaip numato teisės aktai.

10. Teismas nustatė, kad pirmojo apsilankymo Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyriuje metu – 2019 m. birželio 14 d., pareiškėjui buvo įteikta Darbo ieškančio asmens atmintinė, kurios forma patvirtinta Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-618, kurioje išsamiai nurodytos bedarbių pareigos, tarp kurių pareiga šioje atmintinėje nurodytu laiku atvykti į Užimtumo tarnybą sudaryti individualaus užimtumo veiklos planą (7 p.) ir nurodytos bedarbio pareigų nevykdymo pasekmės. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo dėl to, jog nustatytu laiku – 2019 m. liepos 3 d. 13.00 val., pareiškėjas į Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyrių neatvyko, nėra, teismas sutiko su atsakovo vertinimu, jog pareiškėjo 2019 m. liepos 8 d. prašyme atnaujinti registraciją Užimtumo tarnyboje priežastis nelaikytina nelaimingu atsitikimu ar stichine nelaime Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 1 punkto prasme. Teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjo nurodytas neatvykimo priežastis laikyti svarbiomis, dėl kurių bedarbio statusas neturėtų būti panaikintas.

11. Teismas pažymėjo, jog pateikdamas 2019 m. liepos 8 d. prašymą, kartu su juo pareiškėjas nepateikė jame nurodytas priežastis patvirtinančių dokumentų, todėl nurodytas priežastis teismas pripažino deklaratyviomis bei darė išvadą, jog nuo 2019 m. liepos 4 d., t. y. nuo sekančios dienos, kai pareiškėjas be svarbių priežasčių neatvyko į Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyrių sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, pareiškėjui bedarbio statusas buvo panaikintas pagrįstai. Teismas nenustatė, kad Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyriaus Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui panaikintas bedarbio statusas, pažeidė Užimtumo įstatymą ar kitą teisės aktą, ar kad Užimtumo tarnyba būtų viršijusi kompetenciją, taip pat kad Sprendimas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Užimtumo tarnyba buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Teismas nusprendė, kad Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyriaus Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

12. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2019 m. liepos 8 d. pateikė prašymą atnaujinti bedarbio registraciją. Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. liepos 15 d. raštu pareiškėjo prašymas netenkintas ir pareiškėjas informuotas, jog Užimtumo tarnyboje pakartotinai gali registruotis po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo, t. y. nuo 2020 m. sausio 3 d. Teismas aptarė Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, įvertino tai, jog pareiškėjo bedarbio statusas buvo panaikintas Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 dalies pagrindu, Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyriaus Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui panaikintas bedarbio statusas, nėra panaikinta ir priėjo prie išvados, jog atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. liepos 8 d. prašymą atnaujinti bedarbio registraciją. Teismas sprendė, kad 2019 m. liepos 15 d. raštas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimus, jame nurodyta apskundimo tvarka, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

13. Dėl pareiškėjo prašymo skubos tvarka Užimtumo tarnybą įpareigoti atnaujinti bedarbio registraciją, nes jam bus atliekama planinė chirurginė operacija, todėl jis privalo būti apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, jog teismas negali įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą ir sprendė, jog netenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyriaus Sprendimo dalį, reikalavimas skubos tvarka Užimtumo tarnybą įpareigoti atnaujinti bedarbio registraciją netenkintas.

14. Teismas sutiko su Komisijos vertinimu, jog Užimtumo Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. liepos 10 d. raštas yra informacinio pobūdžio, juo pareiškėjas informuotas apie Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyriaus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui panaikintas bedarbio statusas ir nurodyta, kada bedarbio statusas pareiškėjui gali būti suteiktas pakartotinai. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl skundžiamo akto ar veiksmo, kuris akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia ir sprendė, jog Užimtumo Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. liepos 10 d. raštas negali būti administraciniu sprendimu, ginčijamu ABTĮ nustatyta tvarka, todėl ši bylos dalis pagrįstai nutraukta Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nepriskirtina Komisijos kompetencijai. Įvertinęs faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, teisminę praktiką, teismas darė išvadą, jog Komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 15. Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą.

16. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, jog atsakovas pažeisdamas įstatymus (tai patvirtina pareiškėjo 2019 m. gruodžio 13 d. prašymas, į kurį atsakovas atsakė 2019 m. gruodžio 20 d. pažyma Nr. Sd-11953 (19.3.33), prie kurios pridėtas Sprendimas ir 2019 m. liepos 10 d. raštas), nesuteikė pareiškėjui bedarbio statuso, jog jis, ruošdamasis planinei operacijai, turėtų galiojantį privalomąjį sveikatos draudimą (atsakovas 2019 m. liepos 9 d. nutraukė registraciją ir neteikė pareiškėjui jokios registracijos, neinformavo, kokią registraciją jis galėtų pasirinkti, kad jam būtų suteiktas privalomasis sveikatos draudimas, o tai patvirtina pareiškėjo 2019 m. spalio 7 d. pažyma byloje Nr. DOK-26451 ir atsakovo 2020 m. sausio 24 d. pažymos Nr. Sd-652 (19.3.33), Nr. P21-2020-33, Nr. P21-2020-37, Nr. P21-2020-39, kurias atsakovas pateikė į pareiškėjo 2020 m. sausio 22 d. prašymą).

17. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo veiksmai sukėlė jam išgyvenimus, nes pareiškėjui nebuvo teikiamos paslaugos neatsižvelgiant į sąžiningumą, protingumą, logiškumą. Pareiškėjas remiasi atsakovo 2020 m. sausio 13 d. pažyma Nr. Sd236 (19.3.33E), Nr. SS(19.3)-145, 2019 m. lapkričio 27 d. papildoma pažyma Nr. DOK-31506, 2019 m. spalio 4 d. prašymu Nr. DOK-26303, pareiškėjo 2019 m. liepos 8 d. prašymu Nr. VD(19.3)-1759(19.3.33) ir teigia, kad atsakovas vengė 2019 m. liepos 9 d. atsakant į pareiškėjo 2019 m. liepos 8 d. prašymą, atlikti sąžiningai darbą, kuriam jis yra įkurtas.

18. Atsakovas Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes ir nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų ir motyvų, susijusių su skundo dalyku, neargumentuoja, kodėl nesutinka su teismo sprendimu, tačiau dėsto deklaratyvaus pobūdžio teiginius, visiškai nesusijusius su nagrinėjamos bylos dalyku. Atsakovo vertinimu, teismas visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti teismo sprendimą atmestinas.

20. Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose nesutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomais argumentais, akcentuoja, jog atsakovas vengė tinkamai atlikti savo pareigas (nutraukė socialinio draudimo išmokų mokėjimą, panaikino pareiškėjui bedarbio statusą), jis turėjo susimokėti už jam suteikto gydymo paslaugas (specialistų išvadas)) bei prašo atkreipti dėmesį į tai, jog atsakovas privalėjo teikti pareiškėjui paslaugas, tačiau atsisakė tai atlikti be teisiškai pagrįstų argumentų. Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą atlyginti padarytą turtinę žalą (2 166,55 Eur), kuri susidarė nutraukus pareiškėjui socialinio draudimo išmokas nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2020 m. kovo 1 d. (pridėta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. liepos 2 d. pažyma Nr. (9.26)NI_SP1-19275).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1-ojo skyriaus 2019 m. liepos 9 d. sprendimo, 2019 m. liepos 10 d. rašto, 2019 m. liepos 15 d. rašto, susijusių su pareiškėjo registracija Užimtumo tarnyboje, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atnaujinti pareiškėjo registraciją Užimtumo tarnyboje.

22. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu pareiškėjo prašymus atmetė. Pirmosios instancijos teismas paliko galioti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą.

23. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad atsakovas priėmė sprendimus nesąžiningai atlikdamas darbą ir nurodo atitinkamus dokumentus, kaip antai 2020 m. sausio 13 d. pažymą Nr. Sd236 (19.3.33E), 2019 m. lapkričio 27 d. papildoma pažymą Nr. DOK-31506, 2019 m. spalio 4 d. prašymą Nr. DOK-26303, pareiškėjo 2019 m. liepos 8 d. prašymą Nr. VD(19.3)-1759(19.3.33) ir teigia, kad atsakovas vengė 2019 m. liepos 9 d. atsakant į pareiškėjo 2019 m. liepos 8 d. prašymą, atlikti sąžiningai darbą, kuriam jis yra įkurtas.

24. Pirmiausia pažymėtina, kad visi pareiškėjo nurodyti dokumentai, išskyrus jo 2019 m. liepos 8 d. prašymą ir ginčijamą 2019 m. liepos 9 d. Sprendimą, buvo priimti vėliau, t. y. po ginčijamų sprendimų priėmimo ir neturintys įtakos priimtiems sprendimams, kaip antai, pareiškėjo nurodyta 2020 m. sausio 13 d. pažyma Nr. Sd236 (19.3.33E) (iš tikrųjų – atsakovo pranešimas) pareiškėjui apie priimtą naują sprendimą, kad nuo 2020 m. sausio 9 d. A. V. suteikiamas bedarbio statusas (b. l. 208) ar, pavyzdžiui, 2019 m. spalio 4 d. pareiškėjo 2019 m. spalio 4 d. prašymas Klaipėdos apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams informuoti apie teisminio posėdžio eigą (I t.; b. l. 64), nėra tiesiogiai susiję su priimtų sprendimų turiniu ir juose nustatytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, dėl tokių dokumentų (prašymų, pažymų ir kt.) netirtų pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

25. Pareiškėjo teiginys, kad atsakovas neteikė pareiškėjui jokios registracijos, neinformavo, kokią registraciją jis galėtų pasirinkti, kad jam būtų suteiktas privalomasis sveikatos draudimas, atmestinas, nes iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui bedarbio statusas suteikiamas ne pirmą kartą; registruotas darbo biržoje pirmą kartą 2004 m. rugpjūčio 9 d. (b. l. 204) ir registraciją atliko kasmet pastoviai, išskyrus 2006–2007 m. (I t.; b. l. 202–204). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjui buvo pateikiami visi jo prašyti dokumentai, įskaitant ir pakartotinį dokumentų pateikimą (I t.; b. l. 200–201). Be to, informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą yra vieša ir jos teikimas / neteikimas nėra šios bylos dalykas.

26. Byloje sprendžiama, ar atsakovas 2019 m. liepos 9 d. priimdamas sprendimą Nr. SS(19.3)-2908 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“ pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjui bedarbio statusą pagal Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį 6 punktą (be svarbių priežasčių neatvykus į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano).

27. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino Užimtumo įstatymo 24 straipsnį, kuriame nurodytas baigtinis atvejų, kada bedarbio statusas nėra panaikinamas, ir kurios asmens neatvykimo į Užimtumo tarnybos padalinį priežastys laikytinos svarbiomis. Teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjo nurodytas neatvykimo priežastis laikyti svarbiomis, dėl kurių bedarbio statusas neturėtų būti panaikintas.

28. Pareiškėjas savo neatvykimą nustatytu laiku į Užimtumo tarnybą grindė tuo, kad buvo išvykęs į kitą miestą, telefonu negalėjo susisiekti su Užimtumo Tarnyba (niekas neatsiliepė, kai jis skambino), norėdamas pranešti apie savo neatvykimą; vėliau pastate neliko elektros, todėl negalėjo pranešti namiškiams, kad jie atvyktų jį parvežti į Klaipėdą.

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teisme, nei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepateikė jokių įrodymų apie pirmiau išvardintas aplinkybes (telefono skambučių išklotines; nėra nurodyta jokių liudytojų, specialistų paaiškinimų). Pareiškėjas taip pat neatsakė į atsakovo argumentus, kodėl jis negalėjo iš Alytaus grįžti į Klaipėdą visuomeniniu transportu. Todėl atsakovas pagrįstai pareiškėjo nurodytas aplinkybes nelaikė svarbiomis.

30. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

31. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą atlyginti padarytą turtinę žalą (2 166,55 Eur), kuri susidarė nutraukus pareiškėjui socialinio draudimo išmokas nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2020 m. kovo 1 d. (pridėta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. liepos 2 d. pažyma Nr. (9.26)NI_SP1-19275). Nagrinėjamoje byloje nenustačius aplinkybių, jog atsakovė neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją bei pripažinus, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas bedarbio statusas, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinio skundo reikalavimo atlyginti jam turtinę žalą (2 166,55 Eur).

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė