7c02dda2-17f9-4622-9b62-c8ff346b4ef3 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė bylÄ Nr. 2YT-12139-476/2018Teisninio proceso Nr. 2-36-3-00945-2018-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.          ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsęjo 21 d.Raseiniai Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B., jo atstovei advokatei Raimondai Klimienei,suinteresuotam asmeniui I. K.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. K., Nacionalinė žemės tarnyba, VÄ® Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija.              Teismas             n u s t a t ė :              pareiÅ¡kėjas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ gavimo tikslu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J. R. B. mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ , priėmė mirusiojo sÅ«nus A.

B..             PareiÅ¡kėjas A. B. teismo posėdžio metu ir pareiÅ¡kime nurodė, kad jis yra J. R. B. ir I. B. sÅ«nus. Jo tėvai gyveno santuokoje nuo 1963-03-02. (duomenys neskelbtini)mirė jo mama I. B.. Kadangi buvo gyvas tėvas, jis ir kreipėsi į Raseinių rajono 1-Ä jį notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ po sutuoktinės mirties. Nei jis, nei jo sesuo I. K. į notarų biurÄ nesikreipė ir neiÅ¡reiÅ¡kė pageidavimo gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Kad po I. B. mirties yra užvesta paveldėjimo byla, patvirtina Raseinių rajono 2-ojo notarų biuro 2018-07-02 praneÅ¡imas. 2011 m. vasario 18 d. mirė tėvas J. R. B. Tėvas testamento nepaliko, po jo mirties nebuvo likusio registruojamojo turto, kuriam bÅ«tų reikalinga teisinė registracija. Mirus tėvui, liko jo atminčiai skirti daiktai, asmeniniai daiktai ir namų apyvokos reikmenys. Tėvo asmeninius, atminčiai skirtus daiktus jis pasiėmė, juos valdė ir tebevaldo kaip savo turtÄ . Raseinių rajono 1-asis notarų biuras savo 2018-02-09 praneÅ¡imu patvirtino, kad po J.

R. B. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta. 2012-03-21 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu I. B. buvo įformintas 1,65 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio UN 4400(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,35 ha žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pagojo I k., Nemakščių sen., Raseinių r., suteikimas. Šiuo žemės sklypu tėvai naudojosi iki savo mirties, tačiau oficialus nuosavybės suteikimas šiems sklypams įvyko jau po abiejų tėvų mirties.

Gavęs minėtus dokumentus, juos laikė nuosavybę patvirtinančiais dokumentais, ir faktiÅ¡kai rÅ«pinosi žemės sklypais, juos prižiÅ«rėjo kaip savus, nes tėvas jau buvo miręs.           Suinteresuotas asmuo I. K. paaiÅ¡kino, kad ji gyvena Kaune, todėl į tėvų sodybÄ atvažiuodavo retai. Po tėvo mirties ketino susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, bet dėl lėšų ir laiko stokos, nieko nesutvarkė. Su praÅ¡omu nustatyti juridinę reiÅ¡mę turinčiu faktu sutinka.           Liudytojas A.

B. parodė, kad J. R. B. mire (duomenys neskelbtini). Po jo mirties visu likusiu turtu rÅ«pinosdi sÅ«nus A. B.. Jam atiteko tėvo asmeniniai daiktai, dirbo žemę, prižiÅ«rėjo sodybÄ . FaktiÅ¡kai pradėdamas valdyti likusį turtÄ A. B. palikimÄ priėmė.           Liudytoja R. K. parodė, kad po tėvo mirties viusu likusiu turtu rÅ«pinosi A. B.. Jis prižiÅ«rėjo sodybÄ , dirbo žemę. FaktiÅ¡kai pradėdamas valdyti likusį turtÄ , A. B. palikimÄ priėmė.Suinteresuoto asmens valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. 2018-09-19 pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ , nurodė, kad dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 36-37).Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Raseinių skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. 2018-08-24 pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ , nurodė, kad dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 24).Suinteresuoto asmens VÄ® Turto bankas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. 2018-08-28 pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ , nurodė, kad klausimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 30-31).

PareiÅ¡kimas tenkintinas.              PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 2011-02-18 mirus tėvui J. R. B., priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ . Nurodė, jog juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedÅ«rų įgyvendinimui.             Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams.

Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį arba bet kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ , nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.             Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.             Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Å is teisių ir pareigų perėmimas turi bÅ«ti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties.

Ä®statyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimÄ priėmęs įpėdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y. Å¡ios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Atsižvelgiant į tokiÄ kasacinio teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad faktiniu valdymu priėmęs palikimÄ paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.             CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu.

Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ . Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu turtu. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)mirė I.

B. (b. l. 7). 2018-07-02 notarės A. S. pažyma patvirtina, kad dėl I. B., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 8). J. R. B. mirė 2011-02-18 (b. l. 9). 2018-02-02 notarės Kristinos šilkienės pažyma patvirtina, kad dėl J. R. B.s, mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 10). Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad I.

B. nuosavybės teise priklauso Å¡is nekilnojamasis turtas: 1,6500 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), ir 0,3500 hÄ Å¾emės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12). J. R. B. ir I. J. (B.) susituokė (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o Nr. 69 (b. l. 13). A. B. tėvai J. R. B. ir I. B. (b. l. 14).             IÅ¡ pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių ir liudytojų A. B. ir R. K. parodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas po palikėjo mirties pradėjo naudotis ir rÅ«pintis palikėjo turtu kaip savu.

Perėmė palikėjo asmeninius ir atminčiai skirtus daiktus, žemės sklypus ir valdė juos bei prižiÅ«rėjo kaips savus. Å iuos veiksmus pareiÅ¡kėja atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Å ios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiÅ¡kėjas po palikėjo mirties, jo turtÄ dalį prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Kiti suinteresuotieji asmenys I.

K. (palikėjo dukra) neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų nustatytas praÅ¡omas juridinis faktas, nes sutinka, kad brolis A. B. po tėvo mirties rÅ«pinosi likusiu turtu, jį prižiÅ«rėjo, todėl tikrai priėmė palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.              Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas po tėvo J. R. B. mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jo turtÄ ir priėmė palikimÄ (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

PraÅ¡omas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, pareiÅ¡kėjas galės kreiptis pas notarÄ dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.). Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei Å¡ioje byloje sudaro 12,04 Eur. PareiÅ¡kėjui A. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2018-01-04 sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant A. B. nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjo valstybei (b. l. 6).

Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų bylinėjimo Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 - 270, 448 str., teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.             Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J. R. B., a. k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ , priėmė mirusiojo sÅ«nus A.

B., a. k. (duomenys neskelbtini)Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Teisėja                                                                                                                            Irena Narbutienė