7c01d98f-320e-45c6-86fc-52ea12745f3c · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                               Civilinė byla Nr. 2A-736/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00960-2009-2                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 44.2.4.1; 63.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. Č. ir atsakovės R. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-747-601/2012 pagal ieÅ¡kovo E. Č. ieÅ¡kinį atsakovei R.

K. dėl skolos ir nuostolių priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas E. Č. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslinęs prašė priteisti iÅ¡ atsakovės R. K. 100 000 Lt (20 000 Lt skola, 36 000 Lt delspinigiai už 180 dienų, patirti 44 000 Lt nuostoliai) bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Be to, baigiamųjų kalbų metu ieÅ¡kovas prašė priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ .Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės 2001-02-22 buvo sudaryta notarinė paskolos sutartis, pagal kuriÄ atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolino 20 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2001-04-22.

Skolos grÄ Å¾inimo terminas raÅ¡tu pratęstas iki 2002-03-22, o darant Å¡iuos pratęsimus, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, Å¡i negrÄ Å¾indavo jam skolos dalimis – po 1 500 Lt. Be to, pagal sutartį skola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta notarų biure (4 p.), bet ne dalimis kitoje vietoje. IeÅ¡kovo teigimu, aplinkybę, kad skola negrÄ Å¾inta, patvirtina atsakovės 2009-05-22 jam paraÅ¡ytas laiÅ¡kas, kuriame Å¡i pripažino 20 000 Lt įsiskolinimÄ , tačiau norėjo Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti dalimis per ilgÄ laikÄ , kas ieÅ¡kovui buvo nepriimtina.

Taip pat prašė priteisti 36 000 Lt delspinigių už 180 dienų, skaičiuojant 1 proc. netesybas už kiekvienÄ dienÄ , nors sutartyje nurodyti delspinigiai – 2 proc. Pažymėjo, kad tokio dydžio delspinigiai nėra aiÅ¡kiai per dideli, nes atsakovė su tokiais delspinigiais sutiko, verslui skolinosi pinigus ne tik iÅ¡ ieÅ¡kovo. IeÅ¡kovas prašė priteisti ir nuostolius, nurodydamas, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (skolos negrÄ Å¾inimo 11 metų) jis negavo pajamų, kurias bÅ«tų gavęs investavęs į verslÄ , kredito įstaigas, negalėjo skirti lėšų Å¡eimos poreikių tenkinimui, daiktams įsigyti ir pan.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo nuostoliais pripažintina atsakovės gauta nauda dėl negrÄ Å¾intos paskolos. Be to, nurodė, kad nuostolių dydį gali nustatyti teismas, jeigu Å¡alis negali tiksliai įrodyti jų dydžio.Atsakovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovui yra grÄ Å¾inusi 13 500 Lt, todėl jam priteistina 6 500 Lt ir nuo Å¡ios sumos 0,02 procento delspinigių už kiekvienÄ dienÄ už 180 dienų. IeÅ¡kinį dėl nuostolių priteisimo prašė atmesti kaip neįrodytÄ .

Nurodė, kad pagal sutartį pasiskolintų pinigų dalis – 13 500 Lt buvo grÄ Å¾inama kas mėnesį po 1 500 Lt pratęsiant sutartį, kuri buvo tęsiama iki 2002-03-22. Pažymėjo, kad negrÄ Å¾inus dalies skolos, ieÅ¡kovas bÅ«tų nepratęsęs sutarties. Minėtas aplinkybes patvirtina ieÅ¡kovės sutuoktinis liudytojas R. K., kuris ir grÄ Å¾indavo pinigus. Teigė, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjant paskolos grÄ Å¾inimÄ galima remtis Å¡io liudytojo parodymais, nes draudimas jais pasinaudoti prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, t. y. ieÅ¡kovas antrÄ kartÄ gautų tÄ pačiÄ sumÄ (CK 1.93 str. 6 d.).

Apie paskolos grÄ Å¾inimÄ nebuvo daromi įraÅ¡ai, nes pasitikėjo ieÅ¡kovu, kuris nurodė, kad grÄ Å¾inus visÄ paskolÄ , bus pasiraÅ¡yta, kad skola padengta. Nurodė, kad 2002-03-14 ieÅ¡kovas buvo suimtas ir paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos tik 2008-12-12, todėl ji neturėjo galimybės suėjus terminui grÄ Å¾inti likusios dalies paskolos. Apie galimybę likusiÄ paskolos dalį sumokėti į notaro ar banko depozitų sÄ skaitÄ nežinojo, bandė paskolÄ grÄ Å¾inti per notarę, bet Å¡i atsisakė priimti pinigus.

IeÅ¡kovui E. Č. grįžus iÅ¡ įkalinimo įstaigos, paskolos negrÄ Å¾ino, nes tarp Å¡alių jau buvo atsiradę nesutarimai. Pripažino, jog rašė 2009-05-22 ieÅ¡kovui laiÅ¡kÄ , kuriame sutiko sumokėti 20 000 Lt skolÄ , tačiau teigė, jog taip pasielgė todėl, kad greičiau užbaigtų ginčus. Su ieÅ¡kovo praÅ¡omų 1 proc. delspinigių dydžiu nesutiko, nes tokios netesybos pagal teismų praktikÄ yra aiÅ¡kiai per didelės. Galėtų bÅ«ti paskaičiuoti 0,02 procento delspinigiai už kiekvienÄ dienÄ , kurie atitiktų protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Taip pat nurodė, kad sprendžiant ginÄÄ turi bÅ«ti atsižvelgta, jog pats ieÅ¡kovas yra pažeidęs prievolę, nes atsakovė negalėjo įvykdyti prievolės dėl ieÅ¡kovo nebendradarbiavimo su ja (CK 6.64 str.) bei dėl to, kad ieÅ¡kovas praleido prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.260 str. 4 d.), t. y. jos negalėjo įvykdyti apie 7 metus, nes ieÅ¡kovas buvo įkalinimo įstaigoje. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovo E. Č. ieÅ¡kinį atsakovei R.

K. – priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 25 000 Lt ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas. Paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, įvertinęs Å¡alių pateiktus įrodymus, iÅ¡dėstytus argumentus, nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl 20 000 Lt paskolos, 36 000 Lt delspinigių ir 44 000 Lt nuostolių priteisimo.Spręsdamas dėl 20 000 Lt grÄ Å¾inimo pagal paskolos sutartį, teismas nustatė, kad susitarimo grÄ Å¾inti paskolÄ dalimis nebuvo, todėl sprendė, kad atsakovė R.

K. turėjo pareigÄ grÄ Å¾inti visÄ paskolÄ nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad paskolos dalis po 1 500 Lt buvo grÄ Å¾inama tuomet, kai buvo pasiraÅ¡omas sutarties pratęsimas, nes ieÅ¡kovas neigė, jog paskola buvo grÄ Å¾inama dalimis, pratęsiant paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ , toks grÄ Å¾inimo bÅ«das neatitiko Å¡alių susitarimo dėl paskolos grÄ Å¾inimo tvarkos, be to, nepateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (pakvitavimai) apie skolos grÄ Å¾inimÄ , pratęsiant sutarties terminÄ apie grÄ Å¾inimÄ nėra įrašų.

Taip pat pažymėjo, kad remtis liudytojų parodymais, įrodinėjant raÅ¡ytinės paskolos grÄ Å¾inimÄ draudžia įstatymas, todėl atsakovės sutuoktinio R. K. paaiÅ¡kinimais nesirėmė (CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d.). Kartu atkreipė dėmesį į tai, kad sutartis buvo pratęsta 10 kartų, taigi kaskart sumokant po 1 500 Lt, , turėjo bÅ«ti sumokėta 15 000 Lt, o ne 13 500 Lt, kaip teigė atsakovė. Be to, nustatė, kad 2009-05-22 laiÅ¡ke atsakovė sutiko sumokėti 20 000 Lt skolÄ .

Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieÅ¡kovas yra pažeidęs prievolę dėl nebendradarbiavimo ir kad ieÅ¡kovas yra praleidęs prievolės įvykdymo terminÄ . Pažymėjo, jog tai, kad ieÅ¡kovas buvo suimtas ir įkalintas, neužkerta atsakovei galimybės vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovė bandė susisiekti su ieÅ¡kovu, be to, nesant galimybės grÄ Å¾inti paskolÄ pas notarÄ nustatytu laiku, atsakovė galėjo paskolos sumÄ sumokėti į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitų sÄ skaitÄ , kas bÅ«tų laikoma tinkamu prievolės įvykdymu (CK 6.56 str.).

Kita vertus, pažymėjo, kad ieÅ¡kovas dėl objektyvių priežasčių (suėmimas, įkalinimas) negalėjo atvykti į notarų biurÄ priimti grÄ Å¾intinÄ skolÄ bei neturėjo atsakovės atžvilgiu jokių prievolių, kurios trukdytų Å¡iai vykdyti įsipareigojimus.Spręsdamas dėl 44 000 Lt nuostolių priteisimo, pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl negrÄ Å¾intos paskolos jis negavo pajamų, kurias bÅ«tų gavęs investavęs į verslÄ , bankÄ ar kitas kredito įstaigas, kad atsakovė dėl to gavo naudos, taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl Å¡ių nuostolių galimo dydžio.

Tačiau teismas sprendė, kad Å¡alims nesusitarus dėl palÅ«kanų, kaip minimalÅ«s nuostoliai skaičiuotinos įstatyminės 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, numatytos CK, taikant penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 str. 9 d. 6.210 str. 1 d.). Kadangi atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , teismas sprendė, kad priteistinų minimalių nuostolių dydis sudaro 5 000 Lt.Spręsdamas dėl 36 000 Lt delspinigių priteisimo, teismas pažymėjo, kad pagal susiformavusias teismų praktikos nuostatas sutartimi nustatytos 0,2 proc. ir didesnės netesybos paprastai yra laikomos aiÅ¡kiai per didelėmis.

Taigi teismas, įvertinęs, kad ginčo netesybos atsirado iÅ¡ Å¡alių sutartinių paskolos santykių (sutartyje numatyti 2 proc. delspinigių, ieÅ¡kovas prašė 1 proc. netesybų), taip pat Å¡ių santykių pobÅ«dį (abi sutarties Å¡alys yra privatÅ«s asmenys; iÅ¡silavinę, protingi, pakankamai jauni, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas; negrÄ Å¾inta visa paskola), praÅ¡omus priteisti 1 proc. dydžio delspinigius (36 000 Lt), beveik du kartus virÅ¡ijančius skolos sumÄ , pripažino aiÅ¡kiai per dideliais, neatitinkančiais formuojamos teismų praktikos ir sprendė, kad Å¡is dydis turi bÅ«ti mažintinas iki 0,1 procento – 3 600 Lt.

Tačiau atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad netesybos negali būti sumažintos tiek, kad jos taptų mažesnės už nuostolius patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, teismas sprendė, kad netesybos sumažintinos iki 5 000 Lt ieškovo patirtų minimalių nuostolių. Kadangi netesybos yra įskaitomos į nuostolius, iš atsakovės ieškovui priteisė 5 000 Lt netesybų, kurie laikytini ieškovo minimaliais nuostoliais ir kurie apima aukščiau nustatytus ieškovo patirtus minimalius nuostolius, atsiradusius dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo (CK 6.258 str. 2 d.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovas E. Č., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinį skundÄ pagrindė Å¡iais argumentais:1. Teismas, sumažindamas priteistinų nuostolių sumÄ iki 5 000 Lt, neįvertino aplinkybės, kad atsakovė paskolos negrÄ Å¾ino vienuolika metų, o ieÅ¡kovas dėl Å¡ios priežasties prarado galimybę investuoti į Vokietijos žemės Å«kio bendrovę, Turkijos bankÄ , be to, negalėjo skirti lėšų Å¡eimos poreikiams tenkinti – bÅ«sto remontui, komunalinėms iÅ¡laidoms, medicininėms paslaugoms ir kt.

Tuo tarpu teismas neužtikrino galimybės laisvės atėmimo vietoje esančiam ieÅ¡kovui pateikti įrodymus, pagrindžiančius patirtus nuostolius, atsisakė iÅ¡reikalauti duomenis apie atsakovės gautÄ naudÄ iÅ¡ minimos paskolos, iÅ¡kviesti liudytojus, galinčius paaiÅ¡kinti apie svarbias bylos aplinkybes.2. Teismas be pagrindo sumažino priteistinų delspinigių dydį iki 0,1 proc., nors ieÅ¡kovas prašė priteisti 1 proc. delspinigių už kiekvienÄ pradelstÄ mokėti dienÄ , o Å¡alys sutartimi iÅ¡ viso buvo susitarusios dėl 2 proc. dydžio netesybų.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė paskolÄ naudojo savo verslui vystyti, iÅ¡ paskolintų pinigų gavo pajamų, skolos negrÄ Å¾ino ilgÄ laikÄ ir kt., todėl priteistos 5 proc. palÅ«kanos nekompensuoja ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dėl sutarties nevykdymo.

3. Teismas faktiÅ¡kai priteisė tik 829 Lt nuostolių, nes atsakovės naudai priteisė 1 875 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o valstybės naudai – 2 296,61 Lt žyminio mokesčio. Tokia reali nuostolių suma neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų reikalavimų (CK 1.5 str.). Atsakovė R. K. taip pat pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . SkundÄ grindžia tokiais argumentais:1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas, pratęsdamas terminÄ paskolos sutarčiai įvykdyti, pats nesilaikė paskolos grÄ Å¾inimo tvarkos – kiekvienÄ kartÄ susitikus su ieÅ¡kovu, jam buvo mokama po 1 500 Lt, todėl ieÅ¡kovui nebuvo naudinga nukelti paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ pas notarÄ .

2. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, kiekvienÄ kartÄ , kuomet paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo pratęsiamas, atsakovė ar jos sutuoktinis perduodavo ieÅ¡kovui po 1 500 Lt, todėl jis yra atgavęs iÅ¡ viso 13 500 Lt paskolos. IeÅ¡kovas, žadėdamas apie gautas sumas pasiraÅ¡yti pas notarÄ , kuomet atgausiÄ s visÄ skolÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai ir apgavo atsakovę. Dėl nurodytų priežasčių teismas be pagrindo nevertino liudytojo R. K., kuris dalyvavo grÄ Å¾inant paskolÄ , paaiÅ¡kinimų.

Be to, aplinkybė, kad ieÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas ant atsakovei priklausančio hipotekos lakÅ¡to apie sutarties pratęsimÄ , nesirÅ«pino hipotekos įregistravimu, taip pat netiesiogiai patvirtina, kad didesnę dalį skolos ieÅ¡kovas yra atgavęs.3. Teismas nepagrįstai remiasi 2009-05-22 atsakovės laiÅ¡ku ieÅ¡kovui, kuriuo Å¡i sutiko mokėti 20 000 Lt skolÄ , kadangi minimas laiÅ¡kas į bylÄ nepateiktas, todėl neaiÅ¡ku, kodėl atsakovė tai nurodė. Atsakovė teisme paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas naudojo psichologinį spaudimÄ , grasino baudžiamÄ ja atsakomybe, todėl laiÅ¡ke parašė, jog sutinka mokėti.4.

Teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už penkerius metus, nes iÅ¡ieÅ¡koti kartu palÅ«kanų ir netesybų negalima, kadangi tai reikÅ¡tų dvigubos atsakomybės taikymÄ . IeÅ¡kovas, sutartyje nustatydamas netesybas, pasirinko teisę iÅ¡ieÅ¡koti delspinigius, todėl teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovės 5 proc. metines palÅ«kanas, išėjo už ieÅ¡kinio nagrinėjimo ribų.

5. Teismas be pagrindo nesumažino delspinigių iki 0,02 proc., nes atsakovė, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovas, neturėjo patirties sudarant paskolos sutartis, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl negrÄ Å¾intos paskolos negavo pajamų, kurias bÅ«tų gavęs investavęs į verslÄ , bankÄ ar kitas kredito įstaigas, kad atsakovė dėl to gavo naudos, kuri turi bÅ«ti pripažinta ieÅ¡kovo nuostoliais ir kt.              IeÅ¡kovas E. Č. su atsakovės R. K. apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ pagrindė Å¡iais motyvais:1. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, ji yra verslininkė, kuri daugelį metų skolinasi pinigus iÅ¡ įvairių asmenų. Ne kartÄ kreditorių praÅ¡ymais atsakovės turtas buvo areÅ¡tuotas. Minėtas aplinkybes galėjo patvirtinti ieÅ¡kovo nurodyti liudytojai, tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo jų neiÅ¡kvietė.2. Apeliacinės instancijos teismas turi atleisti ieÅ¡kovÄ nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nes jis yra pateikęs turto ir pajamų deklaracijÄ ir pažymÄ apie socialinę padėtį, kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis sunki.

PraÅ¡o leisti sumokėti 20 Lt žyminio mokesčio.3. Apeliacinės instancijos teismas neturėtų atleisti atsakovės nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nes ji nepateikė jokių reikÅ¡mingų sunkiÄ turtinę padėtį patvirtinančių duomenų. Atsakovė R. K. ieÅ¡kovo E. Č. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti. Atsiliepime į skundÄ nurodo, kad:1. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, atsakovė niekada nesivertė jokiu verslu, o 2001 m. paskolÄ Ä—mė iÅ¡imtinai Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Be to, savo teiginių, apibÅ«dinančių atsakovę, ieÅ¡kovas nepagrindė jokiais įrodymais.2. Teismas pagrįstai atsisakė apklausti ieÅ¡kovo nurodytus liudytojus, nes toks praÅ¡ymas galėjo bÅ«ti pateiktas anksčiau. Be to, atsakovė minimų liudytojų nepažįsta, jie nedalyvavo sudarant paskolos sutartį.3. Teismas teisingai sprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo nuostolius, nors tai buvo jo pareiga.4. PrieÅ¡ingai nei sprendimÄ supranta ieÅ¡kovas, teismui tenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, buvo teisingai paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Taigi tai nereiÅ¡kia, kad teismas iÅ¡ tiesų ieÅ¡kovui priteisė tik 829 Lt nuostolių.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o Å¡io proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai bei objektyviai iÅ¡tyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str., 320 str.).Teisėjų kolegija, prieÅ¡ imdamasi nagrinėti Å¡alių apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, bylos medžiagÄ bei skundžiamo teismo sprendimo iÅ¡vadų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , mano, jog yra tikslinga nurodyti keletÄ teismų praktikoje suformuotų nuostatų, kuriomis bus remiamasi nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra ne kartÄ pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v.

UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008). Å alys apeliaciniuose skunduose kelia tiek skolos grÄ Å¾inimo fakto, tiek nuostolių, kilusių dėl paskolos sutarties netinkamo vykdymo, tiek delspinigių dydžio, tiek bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimus, todėl teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atskirai pasisako dėl skundų argumentų minėtais klausimais.

Dėl paskolos grÄ Å¾inimo fakto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino arba jos negavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 20 000 Lt paskolÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo E. Č. atsakovė R. K. gavo, tačiau apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė kaip neįrodytus jos argumentus, kad apeliantė kartu su savo sutuoktiniu yra grÄ Å¾inusi ieÅ¡kovui 13 500 Lt skolÄ , o likusi nesumokėta suma sudaro tik 6 500 Lt.Teisėjų kolegija, nesutikdama su atsakovės apeliacinio skundo motyvais, pažymi, kad kasacinis teismas Å¡ios kategorijos bylose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog bendroji raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra ta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos Å¡alys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktÄ (CK 1.93 str. 2 d.).

Taigi sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rÅ«Å¡ies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006, 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).

Atsakovė teigia, kad teismas be pagrindo nesirėmė jos sutuoktinio R. K., kuris tiesiogiai dalyvavo grÄ Å¾inant po 1 500 Lt kaskart, kai sutarties įvykdymo terminas bÅ«davo nukeliamas vėlesniam laikui. IÅ¡ tiesų, apeliantė teisingai nurodo, kad CK 1.93 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklės iÅ¡imtis, pagal kuriÄ teismui suteikta teisė netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, kai konstatuojama esminė sÄ lyga – jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Tačiau kasacinis teismas Å¡ios kategorijos bylose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismui nėra suteikta absoliuti sprendimo laisvė taikyti Å¡iÄ normÄ (CK 1.93 str. 6 d. ir 6.875 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-203/2008). Nagrinėjamu atveju pratęsiant sutarties terminÄ nebuvo jokių įrašų (pakvitavimų) apie dalies skolos grÄ Å¾inimÄ , be to, atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, suteikiančių pagrindÄ taikyti CK 1.93 straipsnio 2 dalies taisyklės iÅ¡imtį (tokių nepateikta ir su apeliaciniu skundu).

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės R. K. sutuoktinis R. K. yra nagrinėjamo ginčo baigtimi tiesiogiai suinteresuotas asmuo, pagrįstai nesirėmė Å¡io liudytojo paaiÅ¡kinimais apie skolos grÄ Å¾inimo aplinkybes (CK 1.93 str. 6 d., CPK 185 str.). Tokiomis iÅ¡imtimis, kolegijos įsitikinimu, taip pat negali bÅ«ti pripažįstamos apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas yra labiau patyręs paskolos teisiniuose santykiuose asmuo, todėl pratęsdamas sutartį apgavo atsakovę, nenurodydamas apie gaunamas sumas, o žadėdamas pasiraÅ¡yti tik tada, kai atgausiÄ s visÄ Ä¯siskolinimÄ .

PrieÅ¡ingai, bylos medžiaga leidžia spręsti, kad atsakovė, po Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo sudariusi 80 000 Lt kredito sutartį su „Swedbank“, AB, įkeitusi nuosavybės teise priklausantį turtÄ (t. 1, b. l. 68-71), gali bÅ«ti laikoma asmeniu, kuris, bÅ«damas protingas ir atidus, grÄ Å¾indamas paskolos dalį, suvokė arba turėjo suvokti, kad yra bÅ«tina pažymėti apie perduodamus pinigus, reikalauti, kad ieÅ¡kovas pasiraÅ¡ytų paskolÄ gavęs, etc. Be to, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovė nepateikė netiesioginių įrodymų (pvz., banko iÅ¡raÅ¡as apie paskolos grÄ Å¾inimo metu nusiimtus grynuosius pinigus, gautas pajamas, etc.), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad R.

K. ar jos sutuoktinis R. K. devynis kartus pratęsiant sutartį mokėjo ieÅ¡kovui E. Č. po 1 500 Lt. Todėl, kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, turėjo pagrindÄ nesutikti su atsakovės teiginiais, kad yra įrodyta, jog ji ieÅ¡kovui yra sumokėjusi 13 500 Lt (CPK 178 str., 185 str., 314 str.).Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliantė teisingai nurodo, kad į bylÄ nėra pateiktas ieÅ¡kovo 2009-05-23 raÅ¡te, siųstame atsakovei, paminėtas pastarosios 2009-05-22 laiÅ¡kas, kuriuo R.

K. pripažino esanti skolinga 20 000 Lt (t. 1, b. l. 34-35), tačiau pirmosios instancijos teisme pati atsakovė nurodė, kad tokį laiÅ¡kÄ siuntė ir skolÄ pripažino, žadėjo paskolÄ grÄ Å¾inti dalimis, todėl teismui nebuvo pagrindo Å¡io įrodymo reikalauti (CPK 140 str. 2 d.). Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog 20 000 Lt skolÄ sutiko mokėti tik dėl to, kad „ieÅ¡kovas naudojo psichologinį spaudimÄ , vadino jÄ aferiste, grasino baudžiamÄ ja atsakomybe, užsiminė apie prievartos panaudojimÄ jos vaikų atžvilgiu“.

Tačiau byloje nesant duomenų, jog ji bÅ«tų ėmusis teisinių priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias galimai ieÅ¡kovo nusikalstamai veikai, teisėjų kolegija, remdamasi byloje pateiktais įrodymais konstatuoja, jog teismas teisingai sprendė, kad ir minėti duomenys – laiÅ¡ko turinys patvirtina, jog atsakovė paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė (CK 6.873 str. 1 d.). Tokiu bÅ«du netenka teisinės reikÅ¡mės apeliantės argumentai, kad ieÅ¡kovas, turėdamas galimybę įregistruoti atsakovės turto hipotekÄ (buvo pasiraÅ¡yti hipotekos lakÅ¡tai), to nedarė, nes atsakovė didesnę dalį paskolos buvo sumokėjusi (CK 4.187 str. 1 d., CPK 185 str.).

Dėl ieÅ¡kovo nuostolių, patirtų dėl netinkamo paskolos sutarties vykdymo Kaip yra žinoma, visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas reiÅ¡kia, kad skolininkui tinkamai nevykdant prievolės, kreditorius turi teisę, kad jam bÅ«tų visiÅ¡kai atlyginti nuostoliai, padaryti per visÄ prievolės pažeidimo laikotarpį (CK 6.251 str.). Taigi ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju turi teisę ne tik reikalauti sumokėti paskolos sumÄ , bet ir reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus laiku skolos negrÄ Å¾inus, tačiau pareiga įrodyti turtinę žalÄ dėl tariamo pažeidimo tenka bÅ«tent kreditoriui, kuris privalo pateikti duomenis, įrodančius ne tik žalos buvimo faktÄ , bet ir jos dydį (CK 6.245-6.249 str., CPK 12 str., 178 str.).IeÅ¡kovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jam atsisakyta priteisti 44 000 Lt nuostolių, kilusių dėl to, kad atsakovė negrÄ Å¾ino jam 20 000 Lt skolos, teigia, jog paskolos negrÄ Å¾inus ilgÄ laikÄ , jis tokiu bÅ«du prarado galimybę investuoti į Vokietijos žemės Å«kio bendrovę, Turkijos bankÄ , be to, negalėjo skirti lėšų Å¡eimos poreikiams tenkinti – bÅ«sto remontui, komunalinėms iÅ¡laidoms, medicininėms paslaugoms ir kt.

Teisėjų kolegija, atmesdama nurodytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų dėl jo nurodomo dydžio žalos buvimo fakto, todėl šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmetė (CPK 178 str.). IÅ¡ tiesų, kolegija sutinka su ieÅ¡kovu, kad jam atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, yra apsunkinta galimybė teikti įrodymus civiliniame procese, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas numato teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui praÅ¡yti teismÄ iÅ¡reikalauti konkrečius raÅ¡ytinius įrodymus (CPK 199 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas E. Č. pirmosios instancijos teismo iÅ¡ viso neprašė iÅ¡reikalauti konkrečių įrodymų, kuriais jis galėtų patvirtinti atsiradusių nuostolių faktÄ dėl negebėjimo investuoti, skirti lėšų Å¡eimos poreikiams tenkinti ir kt., todėl atmestini apelianto argumentai, jog teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡reikalauti reikÅ¡mingus bylai dokumentus (CPK 185 str.). Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, tačiau ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde neprašė iÅ¡reikalauti jo patirtus nuostolius patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikė jokių naujų duomenų, paneigiančių aukščiau minėtÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ (CPK 12 str., 178 str., 314 str.).

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovei negrÄ Å¾inant skolos pakankamai ilgÄ laikÄ , ieÅ¡kovas tuo metu bÅ«tų reikalavęs kuo greičiau įvykdyti įsipareigojimus ryÅ¡ium su tuo, kad jam bÅ«tų stigę lėšų Å¡eimos poreikiams tenkinti, bÅ«tų bÅ«tina investuoti, etc. (CPK 178 str.). PrieÅ¡ingai, 2009-05-23 raÅ¡te, adresuotame atsakovei, ieÅ¡kovas reikalavo tik grÄ Å¾inti skolÄ ir sumokėti delspinigius, tačiau iÅ¡ viso nekėlė klausimo, kad dėl sutarties netinkamo vykdymo bÅ«tų patyręs/patiria papildomų nuostolių (t. 1, b. l. 34-35).Taigi atmetus ieÅ¡kovo E. Č. apeliacinio skundo argumentus, kad dėl netinkamo atsakovės sutartinės prievolės vykdymo, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, jis įrodė patyręs reikalaujamus priteisti nuostolius, neturi pagrindo skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡reikalavo duomenų apie tai, kokias pajamas gavo atsakovė, naudodamasi suteikta paskola, neiÅ¡kvietė liudytojų, galinčių patvirtinti tai, kad atsakovė pinigus verslui skolinosi ir iÅ¡ kitų kreditorių.

Kolegijos įsitikinimu, tikslas, kuriam atsakovė naudojo skolintas lėšas, kokios naudos gavo, ieÅ¡kovo patirtiems nuostoliams įtakos neturi, todėl teismas turėjo pagrindÄ atmesti ieÅ¡kovo praÅ¡ymus iÅ¡reikalauti aukščiau nurodytus įrodymus ir iÅ¡kviesti liudytojus, kaip nesusijusius su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku (CPK 135 str., 265 str.). Dėl kompensavimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų ir santykio su netesybomis, jų dydžio Kaip yra žinoma, skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, toliau naudodamasis kreditoriaus lėšomis, privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimÄ mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palÅ«kanas (CK 6.210 str., 6.261 str.).

Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad tokios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007, etc.). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį piniginės prievolės neįvykdęs fizinis asmuo turi mokėti penkių procentų dydžio palūkanas (įstatyminės palūkanos).

Kaip teisingai nurodo apeliantė R. K., kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad palÅ«kanas pagal įstatymÄ turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Todėl, remdamasi minėtu iÅ¡aiÅ¡kinimu, apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovui reiÅ¡kiant reikalavimÄ tik dėl delspinigių, teismas, priteisdamas palÅ«kanas, peržengė ieÅ¡kinio reikalavimų ribas.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su minėtais argumentais, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinių santykių kvalifikavimÄ vykdo teismas, nes teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės, pageidavimų ir nurodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013).

Todėl ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus bendro pobÅ«džio reikalavimÄ atlyginti nuostolius, kolegijos nuomone, teismas turėjo pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl įstatyme nustatytų minimalių kreditoriaus nuostolių, kurie, kaip žinia, yra netesybos ar kompensavimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos (CK 6.73 str., 6.258 str., 6.210 str., 6.261 str.). Tokiu bÅ«du nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, sprendime pasisakęs dėl tokių nuostolių atlyginimo, peržengė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribas (CPK 185 str.).Minėtos iÅ¡vados, kolegijos vertinimu, nepaneigia ir apeliantės R.

K. iÅ¡ esmės teisingi argumentai, jog sutartyje Å¡alims kaip prievolės neįvykdymo padarinį numačius netesybas – delspinigius, teismas iÅ¡ esmės neturėjo atskirai pasisakyti dėl įstatyme nustatytų kompensavimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų. Pažymėtina, kad teismas priteisė ne minėtas palÅ«kanas, o iÅ¡ esmės sumažino reikalaujamų priteisti delspinigių konkrečiÄ sumÄ , atsižvelgdamas į įstatyme nustatytus minimalius kreditoriaus nuostolius – kompensavimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas už naudojimÄ si pinigais praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.73 str., 6.210 str., 6.258 str., 6.261 str., 6.870 str.).

Be to, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, teismas nepriteisė ir delspinigių, ir palÅ«kanų, todėl nesutiktina su nurodytais argumentais, kad atsakovei tokiu bÅ«du taikyta dviguba civilinė atsakomybė. Kaip minėta, apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas E. Č. praÅ¡o priteisti 36 000 Lt netesybų, o atsakovė R. K. – sumažinti delspinigius iki 0,02 proc., tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo priteista 5 000 Lt suma neatitinka kompensavimo funkcijÄ atliekančių netesybų paskirties ir tikslų bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų reikalavimų (CK 1.5 str., CK 6.73 str., 6.156 str., 6.193 str., 6.210 str., 6.258 str., 6.261 str., CPK 178 str., 314 str.)Kaip yra žinoma, teisės aktai nenurodo, koks netesybų dydis yra aiÅ¡kiai per didelis, neprotingai didelis ar lupikiÅ¡kas, todėl Å¡is klausimas priklauso teismų praktikos sričiai.

Kasacinis teismas minėtais klausimais ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes jÄ riboja susitarime dėl netesybų iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Taigi mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumÄ tarp nuostolių ir praÅ¡omų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.

Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nebaigtinis, pavyzdžiui, Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, Å¡alių statusÄ , t. y. į tai, ar Å¡alys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; etc.).Taigi atsižvelgdama į aukščiau minėtus iÅ¡aiÅ¡kinimus, taip pat tai, kad iÅ¡ vienos pusės –ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti 36 000 Lt netesybų dydis beveik du kartus virÅ¡ija pagrindinės skolos sumÄ , kad ieÅ¡kovas, kaip minėta, neįrodė patyręs didesnių nei minimalÅ«s nuostolių, taip pat į tai, kad Å¡alys yra fiziniai asmenys, kad nepaneigti atsakovės teiginiai, jog paskola naudota Å¡eimos poreikiams tenkinti, o iÅ¡ kitos pusės – kad sutartis nebuvo vykdoma ilgÄ laikÄ (vienuolika metų), kad atsakovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl ko bÅ«tų galima dar labiau sumažinti netesybas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai sumažino netesybas iki 5 000 Lt sumos, kuri, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus minimalius kreditoriaus nuostolius paskolos teisiniuose santykiuose – kompensavimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, kaip jau minėta, yra sÄ Å¾ininga, protinga ir proporcinga neįvykdytai sutartinei prievolei (CPK 185 str., 178 str.).

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovas, pasirinkdamas tam tikrus savo teisių gynimo bÅ«dus ir juos naudodamas, prisiima su atitinkamais savo pasirinkimais susijusiÄ rizikÄ (ieÅ¡kiniu praÅ¡ant priteisti didesnę sumÄ , didėja žyminio mokesčio dydis, kitos bylinėjimosi iÅ¡laidos, etc.), todėl neturi pagrindo ieÅ¡kovo E. Č. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir priteisus valstybei už ieÅ¡kinį mokėtinÄ Å¾yminį mokestį, jam teismas iÅ¡ tiesų priteisė tik 829 Lt nuostolių (CPK 135 str., 185 str.).

Be to, kaip teisingai nurodo atsakovė, teismas nepažeidė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proporcingumo (CPK 93 str.). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; etc.).

Todėl teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies patenkindamas ieÅ¡kovo E. Č. ieÅ¡kinį, atskleidė bylos esmę, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius ir iÅ¡tyrė visas svarbias bylai nagrinėti aplinkybes, tai yra priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , abiejų Å¡io ginčo Å¡alių apeliacinius skundus atmeta, remdamasi pirmiau paminėtais motyvais, nenagrinėja kitų juose nurodytų argumentų kaip neturinčių reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme IeÅ¡kovas E. Č. atsiliepime į atsakovės R. K. apeliacinį skundÄ teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėtų atleisti atsakovės nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nes ji nepateikė jokių reikÅ¡mingų sunkiÄ turtinę padėtį patvirtinančių duomenų. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos ieÅ¡kovo teiginius, nes CPK 100 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tik asmenys, dėl kurių yra priimtos teismo nutartys, susijusios su žyminiu mokesčiu, gali paduoti atskirÄ jį skundÄ dėl tokių nutarčių (CPK 83 str. 3 d.).Be to, ieÅ¡kovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ teigia, kad apeliacinės instancijos teismas turi atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nes jo turtinė padėtis sunki.

Teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu pažymi, kad apeliacinio skundo priėmimo, atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio klausimus sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 83 str., 315 str. 1 d.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡is teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi, kurios apeliantas neskundė ir kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti, jam yra atidėjęs Å¡io žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 84 str., 100 str. 2 d.). Be to, pirmosios instancijos teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartimi ieÅ¡kovui E. Č. taip pat buvo atidėjęs žyminio mokesčio už paduodamÄ ieÅ¡kinį sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 7 d. nutartimi, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ , minėtÄ teismo nutartį paliko nepakeistÄ .

Tuo tarpu pastebėtina, kad ieÅ¡kovas kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių naujų duomenų apie savo turtinės padėties pasikeitimÄ , jÄ lyginant su ta, kuri buvo konstatuota anksčiau nurodytose nutartyse ir atitinkamai suteikiančių pagrindÄ teismui spręsti dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo (CPK 83 str., 178 str.).Taigi ieÅ¡kovo E. Č. apeliacinį skundÄ atmetus, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu ginčyta suma sudarė 75 000 Lt, iÅ¡ jo valstybės naudai priteistina 2 250 Lt žyminio mokesčio (CPK 84 str., 96 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 2 250 Lt (du tÅ«kstančius du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Teisėjai                                                                                                         Virginija Čekanauskaitė     Vytas Milius     Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė