2020-09-23 Nr. AB-17478-3-66-3-00009-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-1-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00009-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams A. P. ir advokatui Z. P.,

atsakovo atstovams L. P. ir O. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo likviduojamos Partijos Tvarka ir teisingumas skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas likviduojama Partija Tvarka ir teisingumas (toliau – ir pareiškėjas, Partija), atstovaujamas Partijos įgalioto atstovo A. P., 2020 m. gegužės 7 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, Komisija) 2020 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. Sp-41 (toliau – ir Sprendimas) 6-ąjį ir 7-ąjį punktus.

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi (b. l. 9–10) pareiškėjo skundas dėl Sprendimo 6-ojo punkto panaikinimo priimtas nagrinėti, o dėl Sprendimo 7-ojo punkto panaikinimo atsisakytas priimti nagrinėti.

3. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad VRK Sprendimo 6-uoju punktu nutarė pripažinti, kad Partija Tvarka ir teisingumas padarė šiurkščius Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo pažeidimus, numatytus šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinyje pateikdama žinomai klaidingus duomenis, t. y. nenurodžiusi gautų nepiniginių juridinių asmenų lėšų ir partijos XII kongreso dalyvių maitinimo išlaidų, todėl nebuvo galimybės nustatyti, ar Partijos 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinys atitiko tikrovę. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas Sprendimo punktas yra neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas, Sprendimas priimtas neištyrus visų bylos aplinkybių.

4. Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 181 straipsnis nustato tik proceso dalyvių teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Tik išnagrinėtos bylos, išskyrus kai kurias išimtis, tampa viešos ir su ja gali susipažinti ir byloje nedalyvavę asmenys. Todėl pareiškėjas daro išvadą, kad VRK, nebūdama ikiteisminio tyrimo proceso dalyve, neturėjo teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir dėl to savo tyrime negalėjo teisėtai remtis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiai duomenimis.

5. Pareiškėjas nurodo, kad, kaip matosi iš 2020 m. balandžio 7 d. išvados, Komisijos sudaryta darbo grupė 2018 m. gegužės 16 d., 2018 m. birželio 1 d. ir 2018 m. birželio 6 d. susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kuri buvo surinkta iki kaltinamojo akto surašymo, buvo 161 tomas, t. y. apie 3 200 puslapių. Todėl pareiškėjas mano, kad per 3 dienas susipažinti su visa bylos medžiaga buvo neįmanoma. Iš minėtos išvados taip pat matosi, kad visi duomenys surinkti ne iš pačios bylos medžiagos, o iš kaltinamojo akto, kurį darbo grupė gavo 2019 m. lapkričio 20 d. Darbo grupė neapklausė nei vieno asmens, susijusio su Partijai Tvarka ir teisingumas inkriminuojamomis aplinkybėmis. Ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, kuris byloje apklausė visus (beveik visus) liudytojus ir po karantino pabaigos ketina ištirti likusią bylos medžiagą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas daro išvadą, kad VRK Sprendimą priėmė, pasiremdama medžiaga, kurią dar turi įvertinti teismas ir nustatyti, ar faktai, nurodyti darbo grupės išvadoje, buvo. Tik po to, kai teismas pripažins, ar faktai buvo ar jų nebuvo, bus galima šiuos faktus vertinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės aspektu.

6. Pareiškėjo manymu, VRK, pripažinusi, kad Partija Tvarka ir teisingumas finansinių ataskaitų rinkinyje pateikė žinomai klaidingus duomenis, tuo pačiu pripažino, kad Partija padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalyje. Pripažinusi, kad Partija į apskaitą neįtraukė partijos XII kongreso dalyvių maitinimo išlaidų, tuo pačiu pripažino, kad Partija padarė veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas pažymi, kad Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje be kitų asmenų yra pateiktas kaltinimas Partijai Tvarka ir teisingumas. Vienas iš kaltinimų yra, kad Partija, veikdama per savo atstovą Rimą A. R., organizavo apgaulingą partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. neįtraukė į partijos buhalterinę apskaitą (duomenys neskelbtini) litų ((duomenys neskelbtini) eurų) vertės salių nuomos ir Partijos kongreso dalyvių maitinimo paslaugas, nepateikė duomenų apie šias ūkines operacijas partijos vyriausiajam buhalteriui, kuris savo ruožtu šių operacijų neįtraukė į partijos buhalterinę apskaitą. Ši veika kaltinamajame akte kvalifikuojama kaip nusikaltimas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

7. Pareiškėjo teigimu, VRK negalėjo nepastebėti, jog, pripažindama Partiją dėl žinomai klaidingų duomenų finansinių ataskaitų rinkinyje ir dėl lėšų naudojimo jų neįtraukiant į apskaitą, ji daro sprendimus dėl veikų, už kurias yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tokiu atveju VRK turėjo pasielgti taip, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnio 2 dalyje – jeigu paaiškėja, kad skundo ir (ar) prie jo pridedamu dokumentu turinyje yra nusikalstamos veikos ar administraciniu nusižengimu požymiu, administracinė procedūra sustabdoma ir tokio skundo kopija ir prie jo pridedamu dokumentu kopijos persiunčiamos institucijai, kompetentingai tirti šiuos teisės pažeidimus. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteismini tyrimą ar administracinių nusižengimų teisena, administracinė procedūra atnaujinama.

II. 8. Atsakovas VRK atsiliepime (b. l. 16–21) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovo manymu, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendimas priimtas, VRK darbo grupei visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos gautą ikiteisminio tyrimo medžiagą (baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-510-14), papildomą medžiagą iš pareiškėjo, kitą papildomą medžiagą ir kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-510-14 (toliau – ir kaltinamasis aktas) kopiją. Atlikus visos gautos medžiagos tyrimą, buvo surašyta 2020 m. balandžio 7 d. išvada Nr. 3-41 (1.2) „Dėl Partijos Tvarka ir teisingumas veiklos vertinimo politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės aspektu“ (toliau – ir Išvada), kurioje VRK darbo grupė pateikė tyrimo metu padarytą visos gautos medžiagos vertinimą ir siūlymus. VRK darbo grupės Išvada ir Sprendimo projektas buvo svartyti VRK 2020 m. balandžio 23 d. posėdyje. VRK posėdyje dalyvavusių 12 VRK narių balsų „už“ Išvadai ir Sprendimo projektui buvo pritarta.

10. Atsakovas nurodo, kad VRK darbo grupė, kaip ir kiti VRK nariai bei darbuotojai, dalyvavę tyrime, su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kaltinamuoju aktu susipažino, turėdami raštiškus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro R. Stankevičiaus leidimus. Visa eiga dėl medžiagos gavimo surašyta Išvados 1–2 lapuose. Atsakovas pažymi, kad VRK nariams ir kitiems VRK darbuotojams, kurie dalyvavo tyrime, BPK 181 straipsnio nuostatos nėra taikomos, nes jos reglamentuoja tik proceso dalyvių teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. VRK nėra proceso dalyvė, ji veika pagal VRK kompetenciją, nustatytą Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme (toliau – ir VRK įstatymas). VRK, priimdama Sprendimą, rėmėsi baudžiamojo proceso priemonėmis surinktais tyrimo duomenimis tiek, kiek tai yra leistina ir teisėta pagal VRK įstatymo 3 straipsnio 8 dalies 1 punktą.

11. Priešingai nei pareiškėjas nurodo skunde, VRK Sprendime nekonstatavo, jog pareiškėjas padarė nusikaltimą. VRK Sprendimo 2–5 punktais pripažino, kad Partija buvo finansuota iš neteisėtų finansavimo šaltinių ir Sprendimo 6 punktu įvertino šių pažeidimų mastą pagal teisinį reguliavimą, t. y. pripažino, kad pareiškėjas padarė šiurkščius Politinių partijų įstatymo pažeidimus, numatytus šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies l ir 3 punktuose, 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinyje pateikdama žinomai klaidingus duomenis, t. y. nenurodžiusi gautų nepiniginių juridinių asmenų lėšų ir partijos XII kongreso dalyvių maitinimo išlaidų, todėl nebuvo galimybės nustatyti, ar Partijos 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinys atitiko tikrovę. Tokią teisę VRK suteikė tiek ankstesnis, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas.

12. Atsakovas pažymi, kad šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir PKFFKĮ, Finansavimo įstatymas) 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija atsakinga už nuolatinį informacijos apie politinių kampanijų finansavimo pažeidimus teikimą laiku Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, o PKFFKĮ 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad institucija, pradėjusi ar nutraukusi ikiteisminį tyrimą, bylą ar procesą, taip pat politinės partijos veiklos tyrimą, apie tai informuoja Vyriausiąją rinkimų komisiją. Todėl darytina išvada, kad pagal nurodytas teisės aktų nuostatas VRK ne tik privalo nuolat teikti informaciją teisėsaugos institucijoms apie politinių kampanijų finansavimo pažeidimus, bet ir pati turi teisę gauti tokią informaciją iš teisėsaugos institucijų politinių partijų veiklos kontrolės ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės tikslais. Tai patvirtina, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodo, jog VRK privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, kadangi šiuo atveju VRK veikia pagal specialiųjų įstatymų jai suteiktus įgaliojimus.

13. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovai paaiškino skundo argumentus ir prašė skundą patenkinti bei panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. Sp-41 6-ąjį punktą.

14. Atsakovo atstovai palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, ir jame nurodytų argumentų pagrindu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 15. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisija 2020 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. Sp-41 6-uoju punktu pripažino, kad Partija Tvarka ir teisingumas padarė šiurkščius Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo pažeidimus, numatytus šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinyje pateikdama žinomai klaidingus duomenis, t. y. nenurodžiusi gautų nepiniginių juridinių asmenų lėšų ir partijos XII kongreso dalyvių maitinimo išlaidų, dėl ko nebuvo galimybės nustatyti, ar Partijos 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinys atitiko tikrovę.

16. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti atsakovo sprendimą, skundą grindžia nesutikimu dėl baudžiamosios bylos duomenų panaudojimo atsakovo atlikto tikrinimo metu. Pareiškėjas nurodo, kad baudžiamojoje byloje, kurioje pareikšti kaltinimai Partijai Tvarka ir teisingumas, nėra išnagrinėta ir įrodymai surinkti baudžiamoje byloje dar nėra įvertinti, kadangi teismo baigiamasis aktas baudžiamojoje byloje nėra priimtas, todėl jų pagrindų atsakovas negalėjo priimti šioje byloje skundžiamo sprendimo. Pareiškėjo manymu, skundžiamas sprendimas priimtas neištyrus visų aplinkybių, todėl jo skundžiama dalis turi būti panaikinta.

17. Teisėjų kolegija pareiškėjo pateikto skundo ribose tikrindama įrodymų, surinktų baudžiamojoje byloje panaudojimo leistinumą, pažymi, kad įrodymams, kuriuos galima panaudoti įrodinėjimo procese, viena iš jų teisėtumą apibūdinančių savybių yra įrodymų leistinumas. Įrodymų leistinumas reiškia, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys ir negali būti pripažinti įrodymais duomenys kurių šaltinis, ar įrodymų rinkimo bei fiksavimo būdas yra neteisėtas.

18. Šios bendrosios nuostatos yra taikytinos ir administracinei procedūrai, kurią atliko atsakovas, kadangi teisės aktai nėra nustatę specialios tikrinimo procedūros tvarkos, kuri atsakovui ribotų galimybę remtis atskirais įrodymų šaltiniais.

19. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies 1 punkte numatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija, įgyvendindama šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, rinkimų ir referendumo komisijų, politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių ar kitų asmenų visą turimą informaciją ir dokumentus, reikalingus Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijoms atlikti. Todėl patikrinimo metu, siekiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, galima remtis ir sprendimą grįsti kituose dokumentuose konstatuotais patikrinimo duomenimis.

20. Šis aiškinimas grindžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašiose bylose, kur teismas yra konstatavęs, kad, tiriant Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimą, ir pagal savo kompetenciją priimant sprendimą, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę gauti informaciją tiek iš kitų valstybės institucijų, tiek iš privačių asmenų, tiek ir pati rinkti įrodymus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-3-552/2017).

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje vertindamas baudžiamojo proceso tvarka surinktų įrodymų panaudojimą priimant VRK sprendimus ir taikant atsakomybę pagal Finansavimo įstatymą, yra pažymėjęs, kad tokiu atveju procedūra, kurios metu buvo priimtas sprendimas, vyksta ne baudžiamojo proceso kodekso reglamentuojamoje ikiteisminio tyrime byloje, o politinių kampanijų finansavimo kontrolės srityje. VRK kompetencija spręsti, ar politinės kampanijos dalyvis padarė šiurkštų Finansavimo įstatymo pažeidimą, nepriklauso nuo tiriamo subjekto statuso baudžiamajame procese, net jeigu VRK tyrimo dalykas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka tiriamos aplinkybės yra susijusios. Pareiškėjas jam baudžiamajame procese suteiktas teises turėtų įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkybė, jog VRK rėmėsi, be kita ko, ikiteisminio tyrimo duomenimis, nereiškia, jog skundžiamame sprendime yra pateikiamas vertinimas baudžiamosios teisės prasme, ir konstatuojamas šios partijos kaltumas ar nekaltumas kriminalinių veikų aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-1-662/2018 ir jame nurodytą teismų praktiką).

22. Tai reiškia, kad baudžiamasis procesas ir administracinė procedūra pagal savo tikslus yra atsieti ir atsakovo sprendimu pritaikyta sankcija nėra baudžiamojo poveikio priemonė, nepriklausomai nuo, kad, kaip nurodo pareiškėjas, atsakovo tyrimo metu konstatuotos aplinkybes pagal sutaptį turi ir nusikaltimo požymių.

23. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad VRK, priimdama sprendimą, rėmėsi ne tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau ir pati rinko Sprendimui priimti reikalingus duomenis. Buvo teikiamos užklausos Partijai Tvarka ir teisingumas ir suteikta galimybė teikti savo paaiškinimus bei įrodymus dėl atliekamo tyrimo, taip pat buvo teikiami paklausimai įmonėms, susijusioms su tiriamais finansavimo šaltiniais. Atsakovas surinktus įrodymus savarankiškai įvertino bei padarė atitinkamas išvadas, būtinas šioje byloje ginčijamam Sprendimui priimti. Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patikrinimo metu buvo įvertinti kartu su kitais surinktais įrodymais, todėl byloje surinktų įrodymų visumos vertinimo principas buvo įgyvendintas.

24. Atsakovas ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus panaudojo turėdamas kompetentingo prokuroro leidimą, todėl baudžiamosios bylos duomenimis galėjo remtis priimdamas šioje byloje ginčijamą Sprendimą ir įrodymų leistinumo principo nepažeidė.

25. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vyriausioji rinkimų komisija, pagrįstai ikiteisminio tyrimo duomenimis rėmėsi kaip viena iš įrodinėjimo priemonių, juos vertindama kartu su kitais būdais surinktais duomenimis, turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad Partija Tvarka ir teisingumas padarė šiurkščius Politinių partijų įstatymo pažeidimus.

26. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovas, tikrinimo metu nustatęs nusikaltimo požymių, remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, privalėjo sustabdyti administracinę procedūrą.

27. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, jeigu paaiškėja, kad skundo ir (ar) prie jo pridedamų dokumentų turinyje yra nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimų požymių, administracinė procedūra sustabdoma ir tokio skundo kopija ir prie jo pridedamų dokumentų kopijos persiunčiamos institucijai, kompetentingai tirti šiuos teisės pažeidimus. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinių nusižengimų teiseną, administracinė procedūra atnaujinama.

28. Šio ginčo atveju dokumentai, kuriuos atsakovas panaudojo tikrinimo metu, ikiteisminio tyrimo metu buvo ištirti ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui, todėl atsakovas neturėjo pareigos dar kartą perduoti juos tirti bei stabdyti administracinę procedūrą.

29. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą jame išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisija 2020 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. Sp-41 6-ais punktas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo likviduojamos Partijos Tvarka ir teisingumas skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius