7c006703-aa38-4e58-a0f4-6445f34efd98 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2635-554/2015.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00416-2015-3.Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 1.21.; 3.21..(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 2 d.Kaunas            Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,           sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, Sabinai CiliÅ¡auskaitei,            nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – D.N.,            atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,            raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.N. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

         PareiÅ¡kėjas 2015-04-01, taip pat 2015-05-21 skundais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 1000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl netinkamų įkalinimo sÄ lygų sudarymÄ â€“ 2009 metais, kai laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu užsikrėtė tuberkulioze. PareiÅ¡kėjas skunduose (b.l. 5-7, 18-19) nurodė, kad 2008 metais pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

Ä® Å¡iÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ pareiÅ¡kėjas atvyko sveikas. 2009-04-15 jis buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę Vilniaus mieste, kadangi jam buvo nustatytas tuberkuliozės židinys. 2009-06-03 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninės PravieniÅ¡kių padalinį. Čia jis turėjo kontaktÄ su kitu nuteistuoju, kuris sirgo atvira tuberkuliozės forma. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos aplaidžių veiksmų jis užsikrėtė tuberkulioze.

Tai sužinojęs pareiÅ¡kėjas patyrė psichologinę traumÄ , didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus.            Atsakovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .         Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 26-29) teismo prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ . Atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių 3 pataisos namus (po reorganizacijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 sektorius) iÅ¡ Å iaulių TI buvo etapuotas 2008-06-26. 2009-04-15 pareiÅ¡kėjas buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Apie savo diagnozę pareiÅ¡kėjas sužinojo 2009 metais ir turėjo visas galimybes per 3 metus kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas akivaizdžiai be pateisinamų priežasčių praleido 3 metų sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taip pat nepateikė duomenų apie tai, kad jam bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos administracijos ar kitų duomenų, patvirtinančių, jog jis neturėjo galimybės anksčiau kreiptis į teismÄ dėl savo teisių gynimo ar nežinojo apie nustatytÄ ligÄ .

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam bÅ«nat PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 2009 metų viduryje, kai jis dėl netinkamų įkalinimo sÄ lygų užsikrėtė tuberkulioze. Teismas pabrėžia, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant 3 bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Atsakovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .LVAT jau yra suformavęs administracinių teismų praktikÄ (ABTÄ® 13 str., 20 str.), kad nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais (veiksmais) atlyginimo, taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios CK normos.

         Priimdamas procesinį sprendimÄ Å¡ioje administracinėje byloje teismas vadovaujasi imperatyvia nuostata, jog Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime taip pat konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

LVAT Å¡iuo klausimu jau yra suformavęs stabiliÄ praktikÄ ir Å¡iÄ ginčo situacijÄ vertinti kitaip, reikÅ¡tų akivaizdų ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str. reikalavimų pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).         PareiÅ¡kėjas skunduose nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad apie savo diagnozę sužinojo 2009 metų viduryje.

Dėl jis buvo etapuotas į specializuotÄ Ä¯staigÄ - Laisvės atėmimo vietų ligoninę, o paskui į specializuotus pataisos namus. Jis eilę kartų buvo apžiÅ«rėtas medikų ir jų iÅ¡vadas objektyviai turėjo žinoti (b.l. 38). Be to, pats pareiÅ¡kėjas teigia, kad į pataisos namus 2008 metais atvyko sveikas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog po galimo rėžimo (izoliacijos) pažeidimų ir diagnozės konstatavimo nuo 2009 metų jis neturėjo galimybės kreiptis dėl savo tariamai pažeistų teisių teisminės gynybos.

         CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo galimybę žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai betarpiškai pasireiškė (iškarto po diagnozės nustatymo gydymo įstaigoje 2009 metų viduryje), o ne praėjus beveik 6 metams.

Teismas, atsižvelgdamas į visas administracinės bylos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo objektyviÄ galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl užsikrėtimo tuberkulioze nuo Å¡ios ligos diagnozės nustatymo 2009 metų viduryje. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su diagnoze, teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ pataisos namų ar laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos.

Atsakovas nuosekliai teismo prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ . IÅ¡ to akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ , patirtÄ 2009 metais yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (ABTÄ® 57 str.). Teismas taip pat pabrėžia, kad Laivės atėmimo vietų ligoninės pateikti duomenys (b.l.

38) patvirtina aplinkybę, jog po 5,5 mėnesio gydymo (gydytas iki 2009-10-14) pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡gydytas nuo Å¡ios ligos. Duomenų paneigti Å¡iai iÅ¡vadai pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė. CK 1.131 str. 2 d. numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.).

Nors pareiÅ¡kėjas konkrečiu praÅ¡ymu ir neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, tačiau ir neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino. Teismas pabrėžia, kad neturtinė žala – tai iÅ¡ esmės subjektyvÅ«s pareiÅ¡kėjo iÅ¡gyvenimai. Teismui atrodo neįtikėtini ir nelogiÅ¡ki pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad tik praėjus beveik 6 metams, pareiÅ¡kėjas staiga suvokė (prisiminė), jog nuo 2009 metų vidurio jam buvo atsiradusi neturtinė žala. Taigi, nesant objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra ir jokio pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ (LVAT 2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo praÅ¡ymas patenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas (ABTÄ® 57 str.).

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėstyti argumentų dėl pareikÅ¡to materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebÅ«tina, pakanka teismo sprendimÄ motyvuoti ieÅ¡kinio senaties taikymu (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2256/2012). Taigi, administracinėje byloje nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl nesvarbių priežasčių ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo Å¡alis (atsakovas) reikalauja ieÅ¡kinio senatį taikyti, pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

         Dėl ieÅ¡kinio senaties instituto taip pat ir EŽTT pabrėžė, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi, Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (EŽTT 1975-02-21 sprendimas Goider prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su EZTK 6 str. nuostatomis, numatančiomis teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (1985-05-28 sprendimas Ashingdane prieÅ¡ Jungtinę Karalyste, 1995-12-04 sprendimas Bellet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas.

Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (1996-10-22 sprendimÄ Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalyste). Taigi, EŽTT savo praktikoje pripažįsta, jog savaime nacionalinėje teisėje įtvirtinta senatis nepažeidžia teisės kreiptis į teismÄ (EŽTK 6 str.). Å is teismas pripažįsta tokios senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumÄ , jeigu yra laikomasi numatytų reikalavimų.

Taigi, sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties buvimo (nebuvimo), dėl taikymo sÄ lygų turi bÅ«ti atsižvelgiama į nacionalinės teisės reikalavimus.Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų likusieji pareiÅ¡kėjo skundų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTÄ® 57 str.). Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D.N. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos   vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .             Teisėjas                                                                              Algis Markevičius