7bfdeff0-4bad-4766-8a2c-41b5411fe67a · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-690-254/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18484-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.28.1; 3.3.1.18.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės K.

G. D. ir atsakovės J. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės K. G. D. ieÅ¡kinį atsakovei J. D., trečiasis asmuo E. D. dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė K. G. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės J. D. 23 169,6 Eur pinigines lėšas, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Nurodė, kad 2006 m. sÅ«naus E. D. ir tuo metu jo sutuoktinės atsakovės J. D. gyvenamuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame saugojimo seife patikėjo saugoti jai priklausančias 23 169,6 Eur (80 000 Lt) pinigines lėšas. Finansinių nusikaltinų tyrimų tarnybos Kauno skyrius 2006 metais pradėtame ikiteisminiame tyrime 2007 m. rugsėjo 17 d. atliko kratÄ ieÅ¡kovės sÅ«naus E. D. ir atsakovės namuose. Atlikus kratÄ rastas didelis kiekis grynųjų pinigų, tame tarpe ir jai priklausančios 23 169,6 Eur piniginės lėšos, kurios kratÄ atlikusių pareigÅ«nų buvo paimtos ir perduotos saugoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriui. Nutraukus ikiteisminį tyrimÄ 2011-2012 ieÅ¡kovei priklausančios piniginės lėšos specialiųjų tyrimų tarnybos buvo pervestos atsakovei J. D., tačiau ji ieÅ¡kovei piniginių lėšų negrÄ Å¾ina.

3. Atsakovė J. D. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo pateikė praėjus daugiau kaip 10 metų nuo ieÅ¡kinyje nurodomų aplinkybių. Be to atsakovė ieÅ¡kovei nėra skolinga. IeÅ¡kovė yra garbingo amžiaus (83 metų), todėl tikėtina, kad ieÅ¡kovės atmintis, mÄ stymas ir orientacija gali bÅ«ti sutrikusi. Kadangi atsakovė ir ieÅ¡kovės sÅ«nus yra nutraukę santuokÄ ir nepalaiko draugiÅ¡kų santykių, tikėtina, kad bÅ«tent buvęs sutuoktinis gali bÅ«ti prisidėjęs prie Å¡io jai pareikÅ¡to nepagrįsto turtinio reikalavimo, kerÅ¡taujant dėl nepavykusių tarpusavio santykių.

Prie ieškinio nėra pridedamas nei vienas įrodymas, pagrindžiantis nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei K. G. D. iš atsakovės J. D. 8 688,60 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme s (2017 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 562,50 Eur advokato atstovavimo išlaidų, 195,37 Eur žyminio mokesčio, o atsakovei J.

D. iš ieškovės K. G. D. priteisė 756,25 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

5. Teismas iš šalių duotų paaiškinimų teisminio ir ikiteisminio tyrimo metu sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovė su atsakove bei trečiuoju asmeniu buvo sutarę laikyti ieškovės K. G. D. pinigus šeimos bute įrengtame seife.

6. Byloje nėra patikimų duomenų, įgalinančių spręsti, kad seife ieÅ¡kovės patikėtų saugoti atsakovei ir trečiajam asmeniui pinigų suma sudarė 80 000 litų. Visos Å¡alys duodamos paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu nurodė neprisimenančios seniai buvusių įvykių, visų paaiÅ¡kinimai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, ikiteisminio tyrimo apklausos metu atsakovė neįvardijo jokios ieÅ¡kovės patikėtos saugoti atsakovės Å¡eimai pinigų sumos. IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo yra mama su sÅ«numi, skirtingai nurodantys su pinigų padėjimu į seifÄ susijusias aplinkybes, tarp jų ir atsakovės konfliktiÅ¡ki santykiai tęsiasi nuo 2008 metų, Å¡alys yra užvedę kelis teisminius procesus, todėl jų parodymais tikėti nėra pagrindo.

Vertintini tik objektyvūs įrodymai, t. y. 2007 m. rugsėjo 20 d. pinigų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad ketvirtoje pakuotėje yra 70 kupiūrų po 200 litų nominalo, t. y. 70 × 200 = 14 000 litų ir 32 kupiūros po 500 litų nominalo, t. y. 32 × 500 = 16 000 litų arba viso 30 000 litų; pakuotėje yra 2007 m. balandžio 18 d. pirkimo čekis parduotuvėje „Iki“, ant kurio rankraštinis įrašas „30 000 mamos + 50“. Pagal šiuos įrodymus labiau tikėtina suma yra 30 000 litų.

7. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atgavusi kratos metu paimtus pinigus jokių piniginių sumų ieÅ¡kovei į sÄ skaitÄ nepervedė, neatidavė ir grynaisiais, su tuo sutiko ir ieÅ¡kovė bei trečiasis asmuo, tačiau teigė, kad toks buvo jos ir E. D. susitarimas. IeÅ¡kovė prarado galimybę disponuoti jai priklausiusiomis lėšomis, kai kratos metu pinigai buvo paimti. IeÅ¡kovės ir atsakovės nesiejo ir nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, susiję su grÄ Å¾intinu turtu. Å is reikalavimas pareikÅ¡tas atsakovei, kuri neteisėtai valdo Å¡iuos pinigus.

8. Teismo posėdžio metu Å¡alys nurodė ir kitas faktines aplinkybes tiek įrodinėdamos ieÅ¡kinį, tiek atsikirsdamos į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, tačiau teismas darė iÅ¡vadÄ , kad motyvuojamosios teismo sprendimo dalies paskirtis pagrįsti teismo iÅ¡vadas. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , todėl dėl kitų Å¡alių duotų paaiÅ¡kinimų teismas nepasisakė. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 9.

IeÅ¡kovė K. G. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o 2018 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas, panaikinti ir ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas: 1.1. IeÅ¡kovė neturėjo galimybės pagrįsti ieÅ¡kinio reikalavimus, kadangi jai nebuvo sudaryta teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei gauti jos kopijas.

IÅ¡reikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtino ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad 2007 m. rugsėjo 17 d. atliekant kratÄ atsakovės namuose rastas didelis kiekis grynųjų pinigų, tame tarpe ir ieÅ¡kovei priklausančios piniginės lėšos. Å iÄ aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino E. D. ir pati atsakovė J. D., nors konkreti pinigų suma ir nebuvo įvardinta. Teismas neįvertino ieÅ¡kovės tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teikiant paaiÅ¡kinimus žodžiu, iÅ¡dėstytos nuoseklios pozicijos, kad ji perdavė saugoti 80 000 litų pinigines lėšas.

IeÅ¡kovė iki bylos užvedimo teisme negalėjo žinoti, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra užfiksuotas rankraÅ¡tinis įraÅ¡as „30 000 mamos + 50“, kuris ieÅ¡kovės vertinimu atitinka 80 000 Lt bei leidžia daryti prielaidÄ , jog ieÅ¡kovei priklausė bÅ«tent 80 000 litų piniginių lėšų ir jos buvo saugomos seife. Pirmos instancijos teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovės parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, todėl įraÅ¡as kvite turėtų bÅ«ti vertinamas kompleksiÅ¡kai sujungiant visus faktus į loginę visumÄ , antraip lieka neaiÅ¡ku, kokia įraÅ¡o “ + 50„ reikÅ¡mė. 1.2.

Atliekant kratÄ atsakovės namuose iÅ¡ spintoje esančio seifo buvo paimti 5 maiÅ¡ai su pinigais (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 10, b. l. 52). 2007 m. rugsėjo 20 d. pinigų apžiÅ«ros protokole (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 10, b. l. 76, 77) nurodyta, kad pakete Nr. 3 yra 5 pinigų pakuotės, suriÅ¡tos gumytėmis. Dvi iÅ¡ Å¡ių pakuočių sudarytos iÅ¡ 500 litų nominalo po 100 kupiÅ«rų kiekvienoje, t. y. kiekvienoje pakuotėje po 50 000 litų. Ketvirtoje pakuotėje (su rankraÅ¡tiniu įraÅ¡u ,,30 000 mamos + 50“) buvo 30 000 litų.

Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ vertino tik ketvirtos pakuotės turinį (jÄ sudarė 30 000 litų) neatsižvelgdamas, jog pakete Nr. 3 buvo ir daugiau pakuočių su pinigais, tame tarpe ir po 50 000 litų (50 000 litų ir 30 000 litų pakuotė sudarytų 80 000 litų). Nustatyta, kad bendras pinigų kiekis 3-iame pakete sudarė 150 000 litų ir 15 895 Eur, t. y. neabejotinai seife buvo daugiau nei 80 000 Lt. Å ios ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotos aplinkybės neprieÅ¡tarauja, jog ieÅ¡kovei priklausančios lėšos sumoje 80 000 litų galėjo bÅ«ti atsakovės namuose esančiame seife.

10. Atsakovė J. D. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus: 2.1. IeÅ¡kovė nepagrįstai tvirtina, kad iki bylos užvedimo nebuvo susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kadangi jos ieÅ¡kinys yra pagrįstas bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. 2.2. IeÅ¡kovė neįrodė, jog rankraÅ¡tinis įraÅ¡as „30 000 mamos + 50“, kuris ieÅ¡kovės vertinimu atitinka 80 000 ar juo labiau leidžia daryti prielaidÄ , jog ieÅ¡kovei priklausė bÅ«tent 80 000 litų piniginių lėšų ir jos buvo saugomos seife, tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. 2.3.

IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė neva patvirtino aplinkybes, jog atliekant kratÄ atsakovės namuose buvo rastas didelis kiekis grynųjų pinigų, tame tarpe ir ieÅ¡kovei priklausančios piniginės lėšos. PrieÅ¡ingai, atsakovė niekuomet tokių aplinkybių nėra pripažinusi, o pirmosios instancijos teismas sprendime aiÅ¡kiai konstatavo, kad atsakovė neįvardijo jokios pinigų sumos, o teigė, kad 80 000 litų suma priklausė UAB „Sofralita“ kaip apyvartinės lėšos ir gali bÅ«ti patvirtinama pateikus kasos iÅ¡laidų orderį. 2.4.

Teismas paaiÅ¡kino ir iÅ¡dėstė, dėl kokių priežasčių rankraÅ¡tinis įraÅ¡as negalėtų reikÅ¡ti 80 000 litų sumos. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, teismas byloje nenustatė ir nepripažino ieÅ¡kovės nurodomų aplinkybių, jog ieÅ¡kovei priklausė bÅ«tent 80 000 litų piniginių lėšų ir jos buvo saugomos seife. O tam ir nebuvo jokio teisėto pagrindo, kadangi ieÅ¡kovė rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€ž30 000 mamos + 50“ vertino remdamasi savo subjektyviomis prielaidomis bei nepateikė jokių svarių ir objektyvių įrodymų, kurie bÅ«tų galėję pagrįsti ieÅ¡kovės teiginius. 2.5.

Visi bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė pinigus (30 000 litų) perdavė trečiajam asmeniui jo verslo vystymui: raÅ¡telyje paraÅ¡yta ,,mamos”, ieÅ¡kovė patvirtino, kad pinigus perdavė ne atsakovei, o su trečiuoju asmeniu ir jo verslu susijusiam žmogui, raÅ¡telyje įvardyta suma tik 30 000 litų, kuri trečiojo asmens tvirtinimu buvo padengta ieÅ¡kovei perkant bÅ«stÄ . 2.6. Tai, jog ieÅ¡kovė neva turėjo galimybę disponuoti pinigais ir galimai turėjo santaupų iÅ¡ nekilnojamojo turto perdavimo sandorio, niekaip nepatvirtino ir neįrodė ieÅ¡kovės nurodomų aplinkybių (prielaidų), jog ji trečiojo asmens seife laikė 80 000 litų ar, kad juo labiau, tokia pinigų suma priklausė ieÅ¡kovei ir ieÅ¡kovės buvo perduota bÅ«tent atsakovei, dėl ko atsakovė Å¡iuo metu neva turėtų grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei minėtÄ pinigų sumÄ , kuri realiai atsakovei nebuvo perduota. 2.7.

Be to, jeigu pinigai, kaip nurodo ieÅ¡kovė, iÅ¡ tiesų bÅ«tų paskolinti, patikėti saugoti atsakovei, ieÅ¡kovė pati bÅ«tų ėmusis aktyvių veiksmų, siekdama susigrÄ Å¾inti jai kaip pensinio amžiaus asmeniui itin didelę pinigų sumÄ . Juo labiau, kad atsakovės ir trečiojo asmens santuoka nutraukta dar 2014 m. gruodžio 19 d., o faktiÅ¡kai atsakovė ir trečiasis asmuo bendro Å«kio nevedė nuo 2008 metų.

11. Atsakovė J. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodo: 3.1. Viso proceso metu ieÅ¡kovė laikėsi pozicijos, kad jÄ ir atsakovę siejo tam tikri prievoliniai teisiniai santykiai, bÅ«tent iÅ¡ kurių ji ir kildino savo reikalavimÄ : iki į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukiant trečiÄ jį asmenį E. D., ieÅ¡kovės sÅ«nų, ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ kildino iÅ¡ sutartinių, t. y. paskolos teisinių santykių (lėšas tariamai paskolino atsakovei patalpų pirkimui).

Ä® bylÄ Ä¯traukus trečiÄ jį asmenį Å¡is nurodė, kad ieÅ¡kovės pinigai Å¡eimos namų seife buvo padėti laikinam saugojimui kaip pasauga. Tokios pozicijos savo baigiamojoje kalboje jau laikėsi ir ieÅ¡kovės atstovas. 3.2. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl to, kaip, kokiu pagrindu bei konkrečiai kuris asmuo (t. y. atsakovė ar trečiasis asmuo) iÅ¡ ieÅ¡kovės paėmė ir į seifÄ padėjo tariamai ieÅ¡kovei priklausančias pinigines lėšas. Atsakovė viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad niekada, jokiam tikslui (t. y. nei paskolai, nei pasaugai) iÅ¡ ieÅ¡kovės nėra gavusi jokios piniginės sumos, tuo tarpu ieÅ¡kovė ne kartÄ keitė savo pozicijÄ nurodydama, kad piniginės lėšos buvo paskolintos atsakovei, po to, kad perduotos pasaugai, galiausiai, kad atsakovės valdyme atsirado iÅ¡ viso be teisinio pagrindo.

Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovė buvo nenuosekli, ne kartÄ keitė savo pozicijÄ , teismas turėjo į tai atsižvelgti. 3.3. IeÅ¡kovei savo reikalavimÄ kildinant iÅ¡ paskolos teisinių santykių, jai teko pareiga įrodyti, kad atsakovei paskolos dalykas buvo perduotas. Visgi, jokie įrodymai, patvirtinantys Å¡iÄ aplinkybę, nebuvo pateikti. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė pripažino, kad faktiÅ¡kai pinigus perdavė su atsakove jokiais asmeniniais, profesiniais ar kitais ryÅ¡iais nesusijusiam asmeniui, t. y. ponui A. (E. D. priklausančios UAB „Mitoda“ darbuotojui).

Todėl negalima iÅ¡vada, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės atsirado paskolos teisiniai santykiai – atsakovei ieÅ¡kovė pinigų neperdavė, todėl atsakovė ir neįgijo pareigos juos grÄ Å¾inti. Nors ieÅ¡kovė 2018 m. rugsėjo 24 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pinigai buvo paskolinti atsakovės verslo plėtrai, nesuprantama, kodėl pinigai buvo perduoti asmeniui, pavaldžiam ieÅ¡kovės sÅ«nui E. D.. Tokie prieÅ¡taringi ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai ne tik leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad piniginės lėšos buvo paskolintos bÅ«tent E. D. arba jam priklausančiai UAB „Metoda“, bet ir pagrindžia tai, kad Å¡iuo nepagrįstu reikalavimu E. D. atsakovei kerÅ¡tauja dėl nepavykusių tarpusavio santykių. 3.4.

Jei ieÅ¡kovė teigė, kad tarp Å¡alių susiklostė pasaugos teisiniai santykiai, ji taip pat turėjo pareigÄ Ä¯rodyti tai, kad pasaugos dalykas buvo perduotas atsakovei. Kaip matyti, pati ieÅ¡kovė nurodė, kad jokių pinigų atsakovei nėra perdavusi, pastarieji buvo perduoti su atsakove jokiais asmeniniais, profesiniais ar kitais ryÅ¡iais nesusijusiam asmeniui. 3.5. Trečiasis asmuo savo parodymuose apie piniginių lėšų padėjimÄ Ä¯ seifÄ nurodė, kad ieÅ¡kovė atnešė pinigus jam ir atsakovei ir jis arba atsakovė juos padėjo į seifÄ .

Vėliau trečiasis asmuo pakeitė savo pozicijÄ ir nurodė, jog pinigai galėjo bÅ«ti perduoti A. L., kuris atliko kurjerio funkcijÄ . Tačiau Å¡is paaiÅ¡kinimas nėra logiÅ¡kas, kadangi ieÅ¡kovė tariamo piniginių lėšų perdavimo metu gyveno su trečiuoju asmeniu ir ieÅ¡kove Å¡eimos namuose, kuriuose ir buvo įrengtas seifas. Ä®vertinus tai, kad pati ieÅ¡kovė nurodė, jog pinigai buvo perduoti su tikslu juos paskolinti ir tie pinigai buvo perduoti ne atsakovei, o trečiajam asmeniui priklausančioje įmonėje dirbusiam asmeniui patvirtina tai, kad piniginės lėšos buvo paskolintos trečiajam asmeniui. 3.6.

Teismas ignoravo aplinkybę, kad trečiasis asmuo „<...> mamai (ieÅ¡kovei) įsigyjant butÄ , prie buto įsigijimo prisidėjo apie 30 000 litų“. Tai tik dar kartÄ patvirtina, kad pinigus ieÅ¡kovė paskolino savo sÅ«nui, tikėtina, kad bÅ«tent jo verslo plėtrai, o trečiasis asmuo, prisidėdamas prie ieÅ¡kovės buto įsigijimo, tokiu bÅ«du grÄ Å¾ino jam paskolintus pinigus. 3.7. RaÅ¡ytiniai įrodymai, kuriais teismas grindė savo sprendimÄ , taip pat patvirtina aplinkybę, kad pinigai buvo paskolinti trečiajam asmeniui.

TÄ rodo raÅ¡telio turinys, t. y. „30 000 mamos + 50“, nes jei pinigai bÅ«tų buvę paskolinti atsakovei, tai įraÅ¡e atitinkamai bÅ«tų pažymėta ne „mamos“, o „anytos“. Be to, įraÅ¡e nurodyta, jog tik 30 000 Lt priklauso ieÅ¡kovei, tuo tarpu likusi pinigų suma nėra priskirta konkrečiam asmeniui. Todėl net ir laikant, kad seife buvo laikomi ir pinigai, priklausantys ieÅ¡kovei, tai tik 30 000 Lt apimtyje, kuriuos tikėtina trečiasis asmuo grÄ Å¾ino prisidėdamas prie ieÅ¡kovės buto pirkimo.

Atsakovė, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nenurodė, kad yra skola anytai, tačiau patvirtino tik tiek, kad apie namuose rastų pinigų sumas, kilmę ir paskirtį gali paaiÅ¡kinti jos vyras, o atsakovė žinanti tik tiek, kad dalis paimtų pinigų priklauso mano anytai. 2011 m. lapkričio 28 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimÄ ir panaikinus taikytÄ nuosavybės teisės apribojimÄ trečiojo asmens ir J. D. turtui (iÅ¡ viso, pagal apribojimo dienos kursÄ â€“ 3 014 508,91 Lt), piniginės lėšos buvo grÄ Å¾intos savininkams, pervedant jas tiesiogiai atsakovei pagal abipusį susitarimÄ .

Kadangi didelė dalis grÄ Å¾intų pinigų buvo skolinti, trečiojo asmens pavedimu atsakovė grÄ Å¾ino juos tiesioginiams savininkams. Jei trečiasis asmuo bÅ«tų nurodęs, kad tam tikra pinigų suma turi bÅ«ti grÄ Å¾inta jo mamai, atsakovė neabejotinai bÅ«tų jÄ grÄ Å¾inusi. 3.8. Teismas nepasisakė dėl atsakovės ir trečiojo asmens 2014 m. rugpjūčio 6 d. praÅ¡ymo Kauno miesto apylinkės teismui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir 2014 m. gruodžio 19 d.

Kauno apylinkės teismo sprendimo, kuriuo bendru abiejų sutuoktinių sutarimu santuoka buvo nutraukta. Å ie įrodymai patvirtina, kad vieninteliu kreditoriumi byloje buvo nurodytas AB „SEB“ bankas. Be to, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo pateikė praėjus maždaug 10 metų nuo ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių. Nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieÅ¡kovė ne kartÄ kreipėsi į atsakovę ir prašė grÄ Å¾inti tariamai jai paskolintas/patikėtas saugoti pinigines lėšas.

Atsakovė apie tai, kad yra tariamai skolinga ieÅ¡kovei sužinojo tik 2017 m. gavusi ieÅ¡kinį dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo.

12. IeÅ¡kovė K. G. D. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus: 4.1. IeÅ¡kovė nors ir nekildino savo reikalavimo iÅ¡ paskolos teisinių santykių, tokius tarpusavio susiklosčiusius santykius teisme nurodė (faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. kad ieÅ¡kovė pinigines lėšas iÅ¡ pradžių paskolino, tačiau atsakovei pageidaujant jas grÄ Å¾inti paprašė lėšas pasaugoti), tuo tarpu teismas Å¡iuos santykius kvalifikuodamas savaip, proceso teisės normų nepažeidė, nes teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. 4.2.

Nesvarbu kam buvo perduoti pinigai, jie buvo saugojami seife, tÄ patvirtina ir raÅ¡telis, buvęs Å¡alia pinigų, todėl atsakovė, kuriai nutraukus ikiteisminį tyrimÄ faktiÅ¡kai buvo grÄ Å¾inti visi kratos metu iÅ¡ seifo paimti pinigai, turi pareigÄ juos ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti. 4.3. Atsakovė neginčijo, kad jokių piniginių sumų trečiajam asmeniui (E. D.) po lėšų grÄ Å¾inimo ji neperdavė. Toks atsakovės elgesys patvirtina, kad ji atgavusi pinigines lėšas prisiėmė asmeninę atsakomybę atsiskaityti su kreditoriais ir vienasmeniÅ¡kai panaudojo gautus pinigus.

Nors atsakovė nurodė maniusi, kad pinigines lėšas ieÅ¡kovei trečiasis asmuo atidavė, ji niekada trečiojo asmens apie pinigų grÄ Å¾inimo faktÄ nesiteiravo. 4.4. Nors atsakovė daug dėmesio skiria tai aplinkybei, kad Å¡is reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas santuokos nutraukimo byloje, pati atsakovė turėjo pareigÄ aptarti negrÄ Å¾intų pinigų ieÅ¡kovei klausimÄ , įtraukiant ieÅ¡kovę į santuokos nutraukimo bylÄ . Be to, atsakovė santuokos nutraukimo byloje neaptarė ne tik įsipareigojimų ieÅ¡kovei, tačiau ir viso santuokos metu įgyto turto apimties, o galimai ir kitų kreditorių, nes kaip paaiÅ¡kėjo, atsakovė dar bÅ«dama santuokoje su E. D.

įgijo nekilnojamÄ turtÄ savo vardu užsienio Å¡alyje, kuris nebuvo padalintas. Taip pat atsakovė neįvykdė ir savo įsipareigojimo po santuokos nutraukimo sumokėti trečiajam asmeniui 180 000 litų ir tÄ patvirtina iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320 straipsnis).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Byloje kilo ginčas dėl 23 169,60 Eur piniginių lėšų priteisimo iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė negrÄ Å¾ina jai 23 169,60 Eur piniginių lėšų, kurios buvo paliktos pasaugoti atsakovės gyvenamojoje patalpoje buvusiame seife, 2007 m. rugsėjo 17 d. vykdytos kratos metu iÅ¡ seifo paimtos ir 2011-11-28 nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-2-00039-06 grÄ Å¾intos atsakovei.

15. Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad 2007 m. rugsėjo 17 d. atsakovės J. D. ir trečiojo asmens E. D. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata, kurios metu iÅ¡ spintoje esančio seifo buvo paimti pinigai ir kitas brangus turtas (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-2-00039-06, 10 t., b. l. 52-55). 2007 m. rugsėjo 20 d. pinigų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad ketvirtoje pakuotėje yra 70 kupiÅ«rų po 200 litų nominalo, ir 32 kupiÅ«ros po 500,00 litų nominalo. Å ioje pakuotėje taip pat yra 2007-04-18 pirkimo čekis parduotuvėje „Iki“, ant kurio rankraÅ¡tinis įraÅ¡as „30 000 mamos+ 50“ (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-2-00039-06, 10 t., b. l.76-78). 2011 m. lapkričio 28 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , nurodyta, kad panaikinama prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į E. D. ir J.

D. turtÄ t. y. pinigines lėšas ir pinigai grÄ Å¾inami savininkams (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-2-00039-06, 41 t., b. l. 129-143). Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , 2007 m. rugsėjo 17 d. kratos metu paimtos piniginės lėšos buvo grÄ Å¾intos atsakovei.

16. Dėl atsakovės argumentų, kad ieÅ¡kovė neįrodė tarp Å¡alių buvus paskolos teisiniams santykiams pažymėtina, kad ieÅ¡kovė į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo ir ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai nurodė, jog „ 2006 m. ieÅ¡kovė G. D. sÅ«naus E. D. ir tuo metu jo sutuoktinės atsakovės J. D. gyvenamuosiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame saugojimo seife patikėjo saugoti jai priklausančias pinigines lėšas sumoje 23 169,6 euro (80 000 Lt)“. Å ios ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančios aplinkybės teikia pagrindo atsakovės atsikirtimÄ , kad tik įstojus į bylÄ trečiajam asmeniui E. D. ieÅ¡kovė nurodė, jog pinigus perdavė į seifÄ pasaugoti, atmesti.

17. Pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, paskolos sutartis pripažįstama realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, bÅ«tinas ne tik Å¡alių susitarimas dėl sutarties sÄ lygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; kt.).

Å ių aplinkybių, suponuojančių paskolos teisinius santykius, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nenurodė, nes ji nesikreipė į teismÄ dėl negrÄ Å¾intos paskolos priteisimo, todėl atsakovės argumentai, kurie grindžiami paskolos teisių santykių aplinkybėmis, nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡mingi.

18. Pažymėtina tai, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtÄ sprendimÄ pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosiomis teisės normomis. IeÅ¡kovei nurodant, kad ji davė pinigines lėšas pasaugoti, palaikyti seife, tokie teisiniai santykiai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami kaip pasaugos teisiniai santykiai (faktinė situacija atitinka pinigų laikino pasaugojimo santykius) (CK 6.830 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-935-430/2018). CK 6.831 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų pasaugos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu daikto (daiktų) vertė virÅ¡ija 1500 Eur, tačiau paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas nedaro susitarimo negaliojančiu.

19. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovės atstovas 2018 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje (garso įraÅ¡as nuo 46:25 iki 49:00) paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį reiÅ¡kia CK 4.38, 4.95 straipsnių pagrindu, įgyvendindama savininko teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo (vindikacinis ieÅ¡kinys). Pažymėtina, kad pinigai, kaip civilinių teisių objektai, – tai Lietuvos banko iÅ¡leidžiami banknotai, monetos ir lėšos sÄ skaitose, kitų valstybių iÅ¡leidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos lėšos sÄ skaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemone (CK 1.100 straipsnis).

Vindikacinis ieÅ¡kinys yra absoliutaus pobÅ«džio daiktinis teisinis ieÅ¡kinys, nes šį gynimo bÅ«dÄ savininkas gali panaudoti prieÅ¡ bet kurį asmenį, kuris neteisėtai valdo savininkui priklausantį daiktÄ . Tačiau vindikacinio ieÅ¡kinio objektas yra daiktas, o ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga, kai ieÅ¡kinys kyla iÅ¡ prievolinių teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovės pinigines lėšas, kurias ji perdavė atsakovei ir trečiajam asmeniui pasaugoti – palaikyti seife.

Nei Å¡alys, nei trečiasis asmuo nenurodė, kad buvo tartasi dėl piniginių lėšų saugojimo termino, t. y. saugojimo terminas nebuvo nustatytas, todėl laikytina, jog atsakovė turėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei saugomus pinigus Å¡iai pareikalavus (CK 6.844 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė savo prievolės grÄ Å¾inti saugomus pinigus neįvykdė, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ginti savo pažeistos teisės, praÅ¡ydama priteisti jai negrÄ Å¾intÄ pinigų sumÄ (CK 1.138 straipsnio 4 punktas).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad ieškovas turi įrodyti šias aplinkybes:

1) jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ , ir turi ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu;

2) daiktas yra natūra;

3) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai;

4) daiktÄ valdo atsakovas;

5) daiktÄ atsakovas valdo neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015). Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nors teismo sprendime ir nurodė, kad tarp Å¡alių esantį teisinį santykį vertino, kaip daikto (pinigų) iÅ¡reikalavimÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, tačiau pirmiau nurodytų vindikacinį ieÅ¡kinį sudarančių aplinkybių visumos nenustatinėjo. Teismas sprendime nurodė, kad iÅ¡klausęs Å¡alių duotų paaiÅ¡kinimų teisminio nagrinėjimo metu, iÅ¡analizavęs Å¡alių ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiÅ¡kinimus daro iÅ¡vadÄ , kad yra labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė su atsakove bei trečiuoju asmeniu buvo sutarę laikyti ieÅ¡kovės K.

G. D. pinigus šeimos bute įrengtame seife. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas atskleidė bylos esmę, teisingai nustatė, jog faktinė situacija atitinka pinigų laikino pasaugojimo santykius (CK 6.830 straipsnis), todėl vien dėl teismo sprendime klaidingai nurodytos materialinės teisės normos, skundžiamas teismo sprendimas negali būti panaikinamas.

21. Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad teismas neįvertino ieÅ¡kovės tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teikiant paaiÅ¡kinimus žodžiu, iÅ¡dėstytos nuoseklios pozicijos, kad ji perdavė saugoti 80 000 litų pinigines lėšas. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ vertino tik ketvirtos pakuotės turinį (jÄ sudarė 30 000 litų) ir neatsižvelgė, jog pakete Nr. 3 buvo ir daugiau pakuočių su pinigais, tame tarpe ir po 50 000 litų (50 000 litų ir 30 000 litų pakuotė sudarytų 80 000 litų).

Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo, teikdamas paaiÅ¡kinimus teisme, nebuvo nuoseklÅ«s dėl pinigų perdavimo aplinkybių, o atsakovė niekada nepripažino gavusi pinigus. Be to, teismas neįvertino trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų dėl pagalbos motinai 30 000 Lt suma bei aplinkybės, kad nutraukiant Å¡alių santuokÄ abiejų sutuoktinių sutikimu 2014 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, Å¡alys nurodė tik vienÄ kreditorių AB SEB bankÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimui panaikinti nepakanka konstatuoti CPK normų pažeidimÄ , bet bÅ«tina nustatyti ir tokio pažeidimo pasekmę – neteisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliančių apeliacinių skundų argumentai neteikia pagrindo tai nustatyti.

22. CPK 178 straipsnis nurodo, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantėmis, kad pirmosios instancijos teismas padarė pirmiau nurodytų įrodinėjimÄ , įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimÄ ar nesilaikė paminėtoje teisminėje praktikoje suformuluotų taisyklių ir iÅ¡aiÅ¡kinimų. Be to, pažymėtina, jog civilinio proceso normų pažeidimas gali bÅ«ti pagrindu panaikinti teismo sprendimÄ tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.

23. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimais, kad ieÅ¡kovės atstovas neteisingai interpretuoja atsakovės, kuri 2007 m. rugsėjo 25 d. buvo apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-02-00028-7, parodymus, teigdamas, kad atsakovė ikiteisminio tyrimo pradžioje pripažino, jog 80 000 Lt priklausė ieÅ¡kovei. Pažymėtina, kad atsakydama į prokuroro klausimÄ , kam priklausė 2007 m. rugsėjo 17 d. atliktų kratų metu paimtos didelės piniginės lėšos, atsakovė paliudijo, kad „apie namuose rastų pinigų sumas, kilmę ir paskirtį žino mano vyras.

Aš žinau tik tiek, kad dalis paimtų pinigų priklauso mano anytai, ir ji dabar dėl jų paėmimo labai pergyvena. Kita dalis, apie 80 000 Lt yra „Sofralita“ apyvartinės lėšos <> o šiaip likę pinigai yra skolinti, apie tai žino ir gali papasakoti E. D.. Pinigus skolinosi jis, mūsų naujo namo statybai ir verslo pagyvinimui, kadangi komercine prasme metai mums buvo nesėkmingi – sunkiai ėjosi prekių realizacija.“ (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-02-00028-7 10 t., b. l. 70-71).

24. Vertindama Å¡iuos atsakovės, apklaustos liudytoja, parodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė pripažino faktÄ , jog dalis 2007 m. rugsėjo 17 d. atliktų kratų metu paimtų piniginių lėšų priklausė ieÅ¡kovei (anytai). Atsakovė nenurodė, kad ieÅ¡kovė Å¡ias pinigines lėšas bÅ«tų paskolinusi, nors apie kitų lėšų gavimo pagrindÄ â€“ suteiktas paskolas ji paaiÅ¡kino, net nurodė kokiam tikslui jos gautos (naujo namo statybai ir verslo pagyvinimui). Atsakovei nurodžius, kad apie pinigų kilmę žino jos vyras, tai trečiasis asmuo E. D. 2018 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje (garso įraÅ¡as nuo 4:20 iki 10:14) paaiÅ¡kino, kad jis žinojo, jog mama deda į seifÄ 80 000 Lt, kadangi jis patarė pinigus padėti į seifÄ , nes juos laikyti banke buvo nesaugu. Å is asmuo taip pat nenurodė, kad pinigai buvo paskolinti jam ar atsakovei.

25. BÅ«tina pažymėti, kad atsakovė neteisingai vertina ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, duotus 2018 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje. Sutiktina su atsakove, kad Å¡iame teismo posėdyje ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad buvo paskolinusi 80 000 Lt piniginių lėšų atsakovei, kuriuos perdavė per jos atsiųstÄ asmenį, vardu A., nes atsakovei greitai reikėjo pinigų verslui, susijusiam su padėvėtais drabužiais (garso įraÅ¡as nuo 23:18 iki 24:34, nuo 12:18 iki 13:26). Tačiau atsakovė nemini ir nevertina to, kad ieÅ¡kovė Å¡iame teismo posėdyje aiÅ¡kiai paaiÅ¡kino, jog atsakovė jai pasakė, kad paskolintus pinigus ieÅ¡kovei atiduoda, bet geriau tegul jie bÅ«va seife.

Atsakovė ieÅ¡kovei parodė pinigus seife ir pasakė, kad ten ieÅ¡kovės pinigai. Å ie pinigai kratos metu ir buvo iÅ¡imti (garso įraÅ¡as nuo 12:42 iki 15:00). Todėl atsakovės atstovo Å¡iame teismo posėdyje užduoti klausimai dėl paskolos suteikimo aplinkybių tik klaidino ieÅ¡kovę, nes ginčas byloje yra jau po paskolos suteikimo ir jos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei sekusių Å¡alių veiksmų. Todėl vertintina, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl paskolos, nėra susiję su ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio faktinėmis aplinkybėmis dėl pinigų, paliktų laikinam pasaugojimui seife, priteisimo iÅ¡ atsakovės. Tokiu atveju apeliantės apeliaciniame skunde keliami klausimai, kodėl pinigai buvo perduoti per ponÄ A., E. D. priklausančios UAB „Mitoda“ darbuotojui, jokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų Å¡ioje byloje vertintinų aplinkybių nei patvirtina, nei paneigia.

26. Nagrinėjamu atveju vertinant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio aplinkybes, jos ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus teisme, Å¡ios nutarties 26 punkte nurodytus atsakovės, 2007 m. rugsėjo 25 d. apklaustos liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 01-02-00028-7, parodymus, kurie buvo duoti nesant ginčo tarp Å¡alių, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės J. D. ir trečiojo asmens E. D. namo, adresu (duomenys neskelbtini), seife iki 2007 m. rugsėjo 17 d. atliktos kratos buvo ieÅ¡kovės piniginės lėšos, tačiau ieÅ¡kovė nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, kad seife buvo tik 30 000,00 litų arba 8688,60 Eur suma, palikta laikinam pasaugojimui, kuriÄ teismas priteisė. IeÅ¡kovė mano, kad jos ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti tenkinamas visoje apimtyje, priteisiant iÅ¡ atsakovės 80 000 Lt. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia ieÅ¡kovės nuomone.

27. Kaip jau minėta, CK 6.831 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų pasaugos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu daikto (daiktų) vertė virÅ¡ija 1500 Eur. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklės iÅ¡imtis, pagal kuriÄ teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti, kai konstatuojama esminė sÄ lyga – jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams; įstatyme nustatytas nebaigtinis aplinkybių, įgalinančių teismÄ taikyti nurodytÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, sÄ raÅ¡as:

1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų;

2) sandorio sudarymo faktÄ patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl Å¡alies kaltės;

3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu;

4) atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

28. Nagrinėjamu atveju rašytiniu įrodymu laikytini ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-2-00039-06 duomenys, kurie užfiksuoti 2007 m. rugsėjo 20 d. pinigų apžiūros protokole. Jame nurodyta, kad ketvirtoje pakuotėje yra 70 kupiūrų po 200 litų nominalo, ir 32 kupiūros po 500,00 litų nominalo. Šioje pakuotėje taip pat yra 2007-04-18 pirkimo čekis parduotuvėje „Iki“, ant kurio rankraštinis įrašas „30 000 mamos + 50“ (10 t., b. l.76-78). Nors atsakovė ir nesutinka su ieškovės ieškiniu visiškai, tačiau 2018 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje paaiškino (garso įrašas nuo 44:40 iki 46:50), kad jos buvęs vyras (trečiasis asmuo E. D.) po kratos jai sakė, kad seife yra 30 000 Lt mamos pinigų. Taigi, šie atsakovės paaiškinimai neprieštarauja byloje esančiam vieninteliam rašytiniam įrodymui, kuriame yra įvardinta pasaugos objekto – pinigų kiekis – 30 000 Lt.

29. Tuo tarpu ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 2007 m. rugsėjo 20 d. pinigų apžiÅ«ros protokole (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 10, b. l. 76, 77) nurodyta, kad pakete Nr. 3 yra 5 pinigų pakuotės, suriÅ¡tos gumytėmis. Dvi iÅ¡ Å¡ių pakuočių sudarytos iÅ¡ 500 litų nominalo po 100 kupiÅ«rų kiekvienoje, t. y. kiekvienoje pakuotėje po 50 000 litų. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ vertino tik ketvirtos pakuotės turinį (jÄ sudarė 30 000 litų) neatsižvelgdamas, jog pakete Nr. 3 buvo ir daugiau pakuočių su pinigais, tame tarpe ir po 50 000 litų (50 000 litų ir 30 000 litų pakuotė sudarytų 80 000 litų).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pakete Nr. 3 nėra jokių įrašų apie ieÅ¡kovei priklausančias 50 000 Lt pinigines lėšas, todėl apie Å¡io kiekio piniginių lėšų priklausymÄ ieÅ¡kovei, spręsti tik pagal jos pačios ir trečiojo asmens, kuris yra ieÅ¡kovės pusėje, paaiÅ¡kinimus teisme, labiau tikėtinos iÅ¡vados padaryti negalima, nes tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Taip pat sprendime teisingai nurodyta, kad ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo yra mama su sÅ«numi (artimi giminaičiai), kurių santykiai su atsakove yra konfliktiÅ¡ki.

Teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai apie pinigų padėjimo į seifÄ aplinkybes nesutampa ir tai akivaizdu iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų teisme, nurodytų Å¡ios nutarties 25 punkte, ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų, nurodytų Å¡ios nutarties 24 punkte. Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad seife buvo laikinai pasaugoti padėti ieÅ¡kovei priklausantys 80 000 Lt bei pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ , priteistÄ 8688,60 Eur (30 000 Lt) sumÄ padidinant iki 21169,60 Eur (80 000 Lt).

31. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog trečiasis asmuo, mamai įsigyjant butÄ , prisidėjo 30 000 Lt. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis asmuo 2018 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje baigiamojoje kalboje nurodė, jog prisiminė, kad mama pirko butÄ už 113000 Lt ir jis parėmė jÄ materialiai, sumokėdamas 13 000 Lt avansÄ (garso įraÅ¡as nuo 55:26). Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė, jog grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 30 000 Lt.

Teikdama paaiÅ¡kinimus 2018 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje atsakovė nurodė (garso įraÅ¡as nuo 47:31 iki 49:21), kad kratos metu paimtomis ir vėliau gražintomis piniginėmis lėšomis disponavo (grÄ Å¾ino paskolas) pagal susitarimÄ su trečiuoju asmeniu tik ji viena ir ieÅ¡kovei 30 000 Lt negrÄ Å¾ino, nes manė, kad tai padarė buvęs jos vyras. Tačiau tokių aplinkybių atsakovė jokiais kitais įrodymais nepagrindė, tame tarpe, kad trečiasis asmuo tokiÄ pareigÄ bÅ«tų prisiėmęs, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieÅ¡kovės laikinam saugojimui paliktos 30 000 Lt piniginės lėšos jai negrÄ Å¾intos (CPK 12, 178 straipsnis).

32. Teisėjų kolegijos sprendžia, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog buvusių sutuoktinių 2014 m. rugpjūčio 6 d. praÅ¡yme Kauno miesto apylinkės teismui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir 2014 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendime, kuriuo bendru abiejų sutuoktinių sutarimu santuoka buvo nutraukta, vieninteliu kreditoriumi buvo nurodytas AB „SEB“ bankas. Tačiau jau minėta, kad dėl pinigų laikino pasaugojimo termino Å¡alys nebuvo susitarusios, todėl santuokÄ nutraukiant ir praÅ¡yme ieÅ¡kovės nenurodžius kreditore, ieÅ¡kovė neprarado teisės reikalauti grÄ Å¾inti jai atsakovės žinioje esančias pinigines lėšas ir tokiu pareikalavimu gali bÅ«ti laikomas ir ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas teisme.

Dėl bylos procesinės baigties 33. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimo, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumÄ , todėl ieÅ¡kovės ir atsakovės apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ . Apeliančių apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 34. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

35. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde ir atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ suformulavo praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau jas pagrindžiančių įrodymų iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo jas priteisti (CPK 98 straipsnis).

36. Atsakovė 2019 m. balandžio 2 d. praÅ¡ymu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 2057,00 Eur jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ir pateikė Å¡ių iÅ¡laidų apskaičiavimÄ ir sumokėjimÄ pagrindžiančius dokumentus (PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , suteiktų paslaugų ataskaitÄ bei mokėjimo nurodymÄ ). IeÅ¡kovės ir atsakovės apeliacinius skundus atmetus, atsakovė turi teisę tik į ataskaitoje nurodytų 847 Eur (700 Eur x 21 proc.) iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ atlyginimÄ .

Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatytų dydžių (1 216,41 Eur (935,70 Eur (2018 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) x 1,3)), todėl jos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės K. G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 847,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė Burdulienė Albina Rimdeikaitė Arvydas Žibas