2019-12-18 Nr. AB-23961-3-62-3-02252-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2433-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02252-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.1; 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. R. (S. R.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2017 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 7-1548 (toliau – ir Pravieniškių PN-AK sprendimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 2S-5815 (toliau – ir Kalėjimų departamento sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. birželio 26 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių su prašymu dėl paskatinimo skyrimo už aktyvią veiklą dalyvaujant nuteistųjų socialinės reabilitacijos programose, tačiau skundžiamu Pravieniškių PN-AK sprendimu šis prašymas nebuvo tenkintas. Kalėjimų departamentas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 2S-5815 netenkino pareiškėjo skundo ir paliko galioti Pravieniškių PN-AK direktoriaus sprendimą.

3. Atsakovas atmesdamas pareiškėjo prašymą neįsigilino į prašymo turinį ir jo esmę, dėl to visiškai nepagrįstai jį atmetė. Pareiškėjui yra žinoma Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) reglamentuojama paskatinimų skyrimo tvarka. Jam taip pat yra žinoma, kad šios tvarkos laikymasis yra privalomas pareigūnams, kurie yra įgalioti skirti/neskirti nuteistiesiems paskatinimus atsižvelgiant į pateiktus teikimus dėl skatinimo; šios tvarkos laikymosi privalomumo pareiškėjas neginčijo. Savo reikalavimus pareiškėjas kildina iš BVK normų, įtvirtinančių lygiateisiškumo principo taikymą, asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose, atžvilgiu (BVK 6 str.).

4. Pareiškėjas aktyviai dalyvauja Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus organizuojamoje veikloje. Per 2017 metus pareiškėjas inicijavo ir organizavo bei buvo atsakingas už 25 renginius, skirtus nuteistųjų socialinei reabilitacijai (sportinės varžybos, viktorinos, teminės paskaitos ir pan.). Organizuodamas viktorinas, sporto varžybas, parodas, pareiškėjas bendradarbiavo su nuteistaisiais V. M. (13 būrys 1 brigada), V. M. (7 būrys 2 brigada). Už šią veiklą minėti nuteistieji Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus vyresniojo specialisto G. L. teikimu buvo paskatinti. Teikimas dėl pareiškėjo skatinimo už analogišką veiklą Drausmės komisijai nebuvo pateiktas. Vyresnysis specialistas G. L. pareiškėjui negalėjo nurodyti priežasčių, kodėl esant tapačioms aplinkybėms (darbas ir veikla socialinės reabilitacijos skyriuje kartu su nuteistaisiais V. M., V. M.) neteikė teikimo dėl jo paskatinimo.

5. Pareiškėjo teigimu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi ir taikant bausmių vykdymo įstatymus. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 14 straipsnį naudojimasis Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Konvencijos 14 straipsnyje numatyto nediskriminavimo principo pažeidimu laikoma situacija, kai asmenys traktuojami skirtingai analogiškose situacijose, nepateikiant objektyvaus tokio traktavimo pagrindimo, taip pat pažeidimu laikoma situacija, kai be objektyvaus pagrindimo skirtingose situacijose esantys asmenys nėra traktuojami skirtingai (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas Thlimmenos prieš Graikiją, peticijos Nr. 34369/97).

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad G. L., atsakingas už 2-ojo sektoriaus klubo veiklą ir įgaliotas teikti teikimą dėl paskatinimo Drausmės komisijai, yra 2-ojo sektoriaus pareigūnas, pavaldus pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojui, atsakingam už 2-ąjį sektorių, D. S.. Pagal pareiškėjo skundą Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius atliko tarnybinį patikrinimą dėl Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus pareigūnų veiksmų. Patikrinimo išvadose konstatuojama, kad direktoriaus pavaduotojas (atsakingas už pataisos namų 2-ąjį sektorių) D. S. ir 2-ojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus vyresnioji specialistė A. K. padarė tarnybinius nusižengimus. Šių patikrinimo išvadų pagrindu direktoriaus pavaduotojui D. S. ir 2-ojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus vyresniajai specialistei buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinio patikrinimo 2017 m. sausio 5 d. išvados TT-1 pagrindu Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje buvo pradėtas atskiras tarnybinis patikrinimas dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus veiksmų teisėtumo įvertinimo skiriant 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymu drausminę nuobaudą pareiškėjui. Ir atsakovas, ir Kalėjimų departamentas skundžiamais sprendimais tik formaliai nurodė įstatymines nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų skatinimo tvarką.

7. Atsakovas skirtingai vertino nuteistuosius esant tokiomis pačiomis aplinkybėmis, o šis vertinimas sąlygotas to, kad pareiškėjas aktyviai gina savo teises (pataisos įstaigos pareigūnams skirtos tarnybinės nuobaudos, atsakovo priimtus sprendimus panaikina teismai). Pareiškėjas yra žydų tautybės ir jam, skirtingai nei kitiems nuteistiesiems katalikams, nėra sudaromos sąlygos susitikti su šventiku-rabinu. Pareiškėjui buvo nurodyta tai daryti trumpalaikių pasimatymų metu, taip suvaržant jo teisę matytis su artimaisiais, nors tokie suvaržymai kitiems nuteistiesiems netaikomi. Pareiškėjas akivaizdžiai diskriminuojamas.

8. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad BVK 140 straipsnis reglamentuoja paskatinimo priemones, kurios gali būti skiriamos laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus. Šioje normoje yra išvardytos paskatinimo priemonės rūšys. Vadovaujantis BVK 140 straipsniu ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-286 patvirtintų Paskatinimo priemonių Kalėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo metodinių rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 4.4 punktu, skatinant nuteistuosius BVK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos vertinamos kompleksiškai.

10. Pagrindu skirti tam tikro pobūdžio paskatinimo priemonę gali būti tik įstatymų reikalavimus atitinkantys pataisos įstaigos administracijos atstovų bei turinčių teisę dalyvauti nuteistųjų pataisos procese valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, jų narių bei kiti juridinių ir fizinių asmenų motyvuoti prašymai (pasiūlymai) ar kito pobūdžio pranešimai. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis buvo aktyvus pataisos įstaigos organizuojamoje veikloje, atsakovas nurodė, jog pagal Rekomendacijas pasiūlymai (teikimai) dėl paskatinimo priemonių skyrimo nuteistiesiems paprastai svarstomi laisvės atėmimo vietų įstaigos Drausmės komisijose. Šiuo atveju joks teikimas dėl pareiškėjo skatinimo nebuvo gautas.

11. Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis pasiūlymus (teikimus) dėl nuteistųjų skatinimo pareigūnams, turintiems įgaliojimus skirti nuteistiesiems paskatinimo priemones, teikia: už stropų darbą valstybės įmonėje prie pataisos namų – įmonės direktorius arba įmonės padalinio, kuriame dirba nuteistasis, vadovas; už stropiai atliekamus ūkio darbus – minėtus darbus organizuojančio laisvės atėmimo įstaigos administracinio padalinio vadovas; už stropų mokymąsi – bendrojo lavinimo ar profesinės mokyklos, vykdančios nuteistųjų mokymą laisvės atėmimo įstaigoje, direktorius arba jo įgaliotas atstovas; už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, pasiektą pažangą dalyvaujam pataisos programose – Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas. Minėtas teisės aktas nenumato galimybės inicijuoti paskatinimo skyrimo pačiam nuteistajam. Tik pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems skirti bet kurią iš pirmiau nurodytų paskatinimo priemonių, o Drausmės komisija yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija.

12. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderintu su administracija laiku religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas. Kadangi pataisos įstaigos administracija nebuvo gavusi tikinčiųjų nuteistųjų grupinio pageidavimo dėl šventiko-rabino, pareiškėjui buvo pasiūlyta su dvasininku bendrauti laiku, skirtu trumpalaikiams pasimatymams.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 26 d. prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių su prašymu pareiškėjui skirti paskatinimą, vadovaujantis BVK 140 straipsniu. Pataisos įstaiga 2017 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 7-1548 atsisakė svarstyti pareiškėjo prašymą dėl paskatinimo skyrimo, kadangi teisės aktai nenumato galimybės skirti paskatinimą nuteistajam pagal jo prašymą. Pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 2S-5815 nutarė netenkinti pareiškėjo skundo, nes nebuvo teisinio pagrindo panaikinti pataisos įstaigos sprendimą.

15. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis kreipėsi į atsakovą ne dėl paskatinimo skyrimo, o dėl siūlymo pareiškėjui paskirti paskatinimą neteikimo, pažeidžiant lygiateisiškumo principą ir diskriminuojant pareiškėją, nes iš pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. prašymo aiškiai matyti, jog jis prašė skirti paskatinimą. Todėl teismas sprendė, jog šioje byloje nagrinėtinas ginčas dėl paskatinimo skyrimo, vadovaujantis BVK 140 straipsniu, nes pareiškėjas nepateikė teismui jokių kitų rašytinių duomenų, jog į atsakovą kreipėsi kitu pagrindu, t. y. dėl siūlymo pareiškėjui skirti paskatinimą neteikimo.

16. Teismas vadovavosi BVK 140 ir 141 straipsniais, kuriuose reglamentuojamos paskatinimo priemonės ir jų skyrimo tvarka, bei Rekomendacijomis. Įvertinęs šį teisinį reguliavimą, teismas darė išvadas, jog pareigūnai, įgalioti skirti paskatinimo priemones, turi teisę, bet ne pareigą jas skirti; paskatinimo priemonės laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus, tačiau dėl to, ar konkrečiu atveju yra pagrindas skirti paskatinimo priemonę, sprendžia įgaliotas pareigūnas; pirmiau išvardytas sąlygas, kurioms esant nuteistajam gali būti skiriama paskatinimo priemonė, pareigūnai, vadovaudamiesi Rekomendacijų 4.4 punktu, vertina kompleksiškai.

17. Atsižvelgęs į byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, teismas darė išvadą, kad atsakovui nebuvo pagrindo skirti pareiškėjui paskatinimo priemonės, kadangi pasiūlymo dėl šios priemonės skyrimo nepateikė tokią teisę turintys pareigūnai, taigi Pravieniškių PN-AK tinkamai atsakė pareiškėjui, jog nesant teikimo, nebuvo pagrindo pataisos įstaigos direktoriui skirti pareiškėjui paskatinimą vadovaujantis BVK 140 straipsnio nuostatomis.

18. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad jis diskriminuojamas, nes kiti nuteistieji buvo paskatinti dėl analogiškos veiklos, teismas nustatė, jog nuteistiesiems V. M. ir V. M. 2017 metais buvo teikti siūlymai paskatinimui už dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje bei už gerą elgesį ir šie paskatinimai buvo paskirti. Teismas nustatė, jog minėti nuteistieji 2017 metais neturėjo galiojančių nuobaudų. Nors, bylos duomenimis, pareiškėjas dalyvavo nuteistųjų klubo veikloje, padėjo organizuoti bei pats dalyvavo renginiuose, tačiau pareiškėjas yra baustas ir nuobaudos yra galiojančios. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog neteikdami siūlymo dėl paskatinimo paskyrimo pareiškėjui už visuomeninę veiklą, pataisos įstaigos pareigūnai BVK 6 straipsnio nuostatų nepažeidė, kadangi pareiškėjas 2017 metais nebuvo nepriekaištingo elgesio, o Rekomendacijų 4.4 punkte nurodyta, jog skatinant BVK kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos vertinamos kompleksiškai.

19. Kitus skundo argumentus teismas vertino kaip perteklinius, neturinčius teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl jų detaliau neanalizavo. Teismas konstatavo, kad skundžiami sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

21. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aktualias BVK nuostatas, nesigilino į pareiškėjo prašymo turinį ir esmę.

22. Pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. prašyme nurodoma, kokiuose renginiuose dalyvavo pareiškėjas, kokius renginius organizavo. Prašyme taip pat nurodoma, kad už šią aktyvią veiklą nė karto nebuvo skatintas, kai tuo tarpu asmenys, kurie jam padėjo šiuos renginius organizuoti, už šią veiklą buvo skatintini ne kartą. Prašyme taip pat nurodoma, kad jau 2017 m. balandžio mėn. yra kreipęsis į pataisos įstaigos direktorių su prašymu įvertinti jo pasiekimus organizuojant ir dalyvaujant pozityvaus užimtumo renginiuose. Prašyme pareiškėjas yra išdėstęs ir savo poziciją dėl galimų neteisėtų 2-ojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojų veiksmų diskriminuojant jį kitų nuteistųjų atžvilgiu. Ši pozicija išreikšta prašant paaiškinti, kokiais motyvais pareiškėjas diskriminuojamas.

23. Pareiškėjas nėra įgijęs teisinio išsilavinimo, todėl savo prašymą suformulavo prašydamas skirti paskatinimą BVK 140 straipsnio nustatyta tvarka. Vadovaujantis šia nuostata, pagrindu skirti tam tikro pobūdžio paskatinimo priemonę gali būti tik įstatymų reikalavimus atitinkantys pataisos įstaigos administracijos atstovų bei turinčių teisę dalyvauti nuteistųjų pataisos procese valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, jų narių bei kiti juridinių ir fizinių asmenų motyvuoti prašymai (pasiūlymai) ar kito pobūdžio pranešimai. Tai yra pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų direktorių kaip į asmenį, galintį priimti vienokius ar kitokius sprendimus dėl jo veiklos nuteistųjų klube vertinimo, šią poziciją pareiškėjas išdėstė ir skunde Kalėjimų departamentui, kuriame irgi buvo nurodyta, jog kiti nuteistieji (V. M. ir V. M.) Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus vyresniojo specialisto G. L. teikimu buvo paskatinti, o teikimas dėl nuteistojo S. R. skatinimo už analogišką veiklą Drausmės komisijai nebuvo pateiktas, atsakingas specialistas nepaaiškino, kodėl esant tapačioms aplinkybėms (darbas ir veikla socialinės reabilitacijos skyriuje kartu su nuteistaisiais V. M., V. M.) neteikė teikimo dėl pareiškėjo skatinimo.

24. Prašymo ir skundo Kalėjimo departamentui turinys akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas nesiekė būti paskatintu pažeidžiant BVK nuostatas bei Rekomendacijose suformuluotas taisykles. Pirmos instancijos teismas siaurinamai vertino pateikto 2017 m. birželio 26 d. prašymo turinį, neatsižvelgė į pateiktame Kalėjimų departamentui skunde išdėstytas aplinkybes ir tai sutrukdė priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas pateikė prašymą dėl įvertinimo pareigūnų, turinčių įgaliojimus teikti teikimus dėl paskatinimo skyrimo, veiksmų ir klausimo dėl pareiškėjo paskatinimo BVK 140 straipsnio nustatyta tvarka išsprendimo.

25. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas, nes turėjo galiojančių nuobaudų. Atsakovo pateiktoje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys apie tai, kad A. M., turėdamas dvi galiojančias drausmines nuobaudas, 2016 m. liepos 1 d. buvo paskatintas už gerą elgesį. A. M., 2016 m. spalio 10 d. turėdamas galiojančią drausminę nuobaudą už bendrą veiklą kartu su pareiškėju nuteistųjų klube, buvo paskatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Atsakovas ir Kalėjimų departamentas turėjo atsižvelgti į pareiškėjo veiklą ir 2016 metų pabaigoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad galiojančios drausminės nuobaudos turėjimas ar neturėjimas nėra pagrindas skirti /neskirti paskatinimo už gerą elgesį. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad pareiškėjas po jam paskirtos 2017 m. balandžio 8 d. drausminės nuobaudos nesilaikė nustatyto režimo, jį pažeidinėjo ar kaip kitaip elgėsi netinkamai, kas leistų vertint jį kaip blogai besielgiantį. Pirmos instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, o tai sutrukdė teismui priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

26. Priimdamas sprendimą byloje pirmos instancijos teismas konstatavo, kad 2017 m. birželio 26 d. prašymo pateikimo metu pareiškėjas turėjo galiojančių nuobaudų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2380-554/2017 panaikino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. balandžio 6 d. direktoriaus nutarimą Nr. 68-530 dėl S. R. nubaudimo. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1504-423/2018, kuriuo pripažino neteisėtais įrašus S. R. Individualaus darbo su neteistuoju knygelėje. Sprendimai šiose administracinėse bylose yra įsiteisėję, t. y. 2017 metais pareiškėjas neturėjo galiojančių nuobaudų, kurios būtų skirtos teisėtai.

27. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad pagrindu skirti tam tikro pobūdžio paskatinimo priemonę gali būti tik įstatymų reikalavimus atitinkantys pataisos įstaigos administracijos atstovų bei turinčių teisę dalyvauti nuteistųjų pataisos procese subjektų motyvuoti prašymai ar kito pobūdžio pranešimai, Rekomendacijose nėra numatyta galimybės pačiam nuteistajam inicijuoti paskatinimo priemonės jam pačiam skyrimo. Apeliaciniame skunde nepateikiama jokių svarių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors skundo argumentų ar pažeidęs proceso ar materialiosios teisės normas.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK 2017 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. 7-1548, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl paskatinimo skyrimo už aktyvią veiklą ir dalyvavimą įgyvendinant nuteistųjų socialinės reabilitacijos priemones, ir privaloma ikiteismine tvarka pareiškėjo skundą dėl minėto pataisos įstaigos administracijos sprendimo išnagrinėjusio Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. 2S-5815 teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes, įvertinęs ginčo šalių argumentus, bylos medžiagą, BVK ir Rekomendacijose įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatantį laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamas paskatinimo priemones ir jų skyrimo tvarką, darė išvadą, kad įgalioti skirti paskatinimą subjektai nebuvo gavę jokio teikimo dėl paskatinimo priemonių skyrimo pareiškėjui, todėl nebuvo teisinio skirti paskatinimo priemonę. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas paskatinimo priemonių skyrimo procedūros kontekste, nes kiti jo nurodyti nuteistieji, kurie kartu su pareiškėju bendradarbiavo organizuojant socialinės reabilitacijos renginius, buvo skatinami ir už gerą elgesį, neturėjo galiojančių nuobaudų o pareiškėjas buvo baustas ir nuobaudos galiojančios.

31. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes teismas netinkamai nustatė pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. prašymo esmę, neteisingai išnagrinėjo bylą ir nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas. Pareiškėjo teigimu, turima nuobauda (2017 m. balandžio 8 d.) nėra kliūtis skirti paskatinimą ir atsakingam asmeniui parengti teikimą dėl paskatinimo priemonės, nes nuteistiesiems (pvz., A. M.) paskatinimas buvo skirtas, kai jis turėjo galiojančią nuobaudą. Pareiškėjo teigimu, jis 2017 metais teisėtai paskirtų nuobaudų neturi, o atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų, jog pareiškėjo elgesys buvo nepriekaištingas.

32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

35. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas netenkintas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. prašyme nurodyti argumentai ir dėl paskatinimo skyrimo, ir dėl pareiškėjo galimo diskriminavimo, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

36. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 26 d. prašymu Pravieniškių PN-AK direktoriaus prašė skirti paskatinimą, vadovaujantis BVK 140 straipsniu. Įvertinusi šio prašymo turinį, teisėjų kolegija pastebi, kad nors šiame prašyme ir buvo nurodyti nusiskundimai dėl pareiškėjo diskriminavimo, nes kartu su pareiškėju pozityvioje nuteistųjų veikloje dalyvavę kiti nuteistieji buvo paskatinti, tačiau šie argumentai abstraktūs ir deklaratyvūs, todėl nesutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė minėto prašymo esmę ir dėl to netinkamai išnagrinėjo bylą. Priešingai – skundžiamame teismo sprendime yra atliktas pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. prašymo ir skundo argumentų dėl diskriminavimo pagrįstumo įvertinimas atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus.

37. Pažymėtina, jog BVK (taikoma skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojusi akto redakcija) 140 straipsnyje išvardintos paskatinimo priemonės gali būti skiriamos už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems (BVK 140 str. 1 d.). BVK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos paskatinimo priemonės skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Teisėjų kolegija pažymi, jog BVK 140–141 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas Pravieniškių PN-AK suteikia teisę, bet ne pareigą, skirti skatinimo priemones nuteistiesiems, tačiau pabrėžtina, kad ši diskrecijos teisė yra saistoma ir bendrųjų konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.).

38. BVK 6 straipsnyje įtvirtintas nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas reiškia, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad galiojanti nuobauda nuteistajam pagal BVK 140–141 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą formaliai nepaneigia galimybės būti paskatintam.

39. Vertindama pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad Pravieniškių PN-AK Socialinės reabilitacijos skyriaus atsakingas pareigūnas diskriminavo pareiškėją, t. y. pažeidė BVK 6 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija pabrėžia, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjo nurodyti nuteistieji (A. M., V. M.) buvo skatinti ne tik už dalyvavimą visuomeninėje veikloje, bet ir už gerą elgesį, gerus mokymosi rezultatus. Todėl vien aplinkybė, kad jie, kaip teigiama apeliaciniame skunde, aktyviai dalyvavo toje pačioje nuteistųjų visuomeninėje veikloje kaip ir pareiškėjas nuo 2016 m. spalio mėn. ir buvo paskatinti, savaime nereiškia, kad dėl aktyvaus dalyvavimo analogiškose priemonėse, nepaisant kitų, pareiškėją charakterizuojančių veiksnių, turėjo būti pasiūlyta paskirti paskatinimą ir pareiškėjui. BVK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų visuma – nepriekaištingas elgesys, iniciatyva ir aktyvus dalyvavimas įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropus darbas ir geri mokymosi rezultatai – sudaro teisinį pagrindą skirti paskatinimo priemones nuteistiesiems ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie kriterijai turi būti vertinami kompleksiškai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir kitose pozityvios veiklos priemonėse ir, kaip teigia, neturi teisėtai 2017 metais paskirtų nuobaudų, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad, nagrinėjamu atveju, nebuvo pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo, t. y. pripažinti, kad jis buvo diskriminuojamas, nes Pravieniškių PN-AK Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistas nesiūlė pareiškėjo skatinti už aktyvų dalyvavimą nuo 2016 m. spalio mėn. nuteistųjų visuomeninėje veikloje.

40. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia apeliacinio skundo argumentai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius