7bfa9eee-4c06-4f73-834b-3137771fe304 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated?Baudžiamoji byla Nr. 1A-493-487/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20260-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.3.; (S) 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Jolantos ÄepukÄnienÄs (kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos), KÄstuÄio Jucio ir Reginos PocienÄs, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistosios B.
Legislator headnote
AI generated7bfa9eee-4c06-4f73-834b-3137771fe304 · Lietuvos apeliacinis teismas: asmenybÄs ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . 2.6. Esant visoms pirmiau nurodytoms bylos aplinkybÄms, kurios pripažintinos iÅ¡imtinÄmis, apeliantÄ sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog sankcijoje numatytos laisvÄs atÄmimo bausmÄs paskyrimas, net ir skiriant įstatymo numatytÄ minimalų dydį, aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmÄs paskirties, įtvirtintos BK 41 straipsnyje, todÄl byloje pagrįstai taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. 2.7. ApeliantÄs akcentuojama, kad teisÄs aktai skatina taikyti alternatyvias laisvÄs atÄmimui bausmes, o laisvÄs atÄmimo bausmÄs taikymas yra kraÅ¡tutinÄ priemonÄ.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1A-493-487/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20260-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.3.; (S) 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Jolantos ÄepukÄnienÄs (kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos), KÄstuÄio Jucio ir Reginos PocienÄs, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistosios B.
J. gynÄjui advokatui Edmundui JonuÅ¡ui, teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios B. J. gynÄjos advokatÄs Virginijos PargaliauskienÄs apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo: B. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ pripažinta kalta ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteista laisvÄs atÄmimu 5 (penkiems) mÄnesiams.
Ä® paskirtos bausmÄs laikÄ , B. J. įskaitytas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. gegužÄs 1 d. iki 2018 m. gegužÄs 2 d. (dvi dienos). TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä: I. Bylos esmÄ 1. B. J. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2018 m. gegužÄs 1 d., apie 8 val., buto, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (1,74 prom.), tarpusavio konflikto metu tyÄia peiliu dÅ«rÄ savo Å¡eimos nariui sugyventiniui S. Å . į nugarÄ , padarydama kiaurinÄ durtinÄ-pjautinÄ krÅ«tinÄs lÄ stos žaizdÄ (nugaros tarpumentÄje prie stuburo kairio kraÅ¡to) su kairiojo plauÄio pažeidimu ir kairÄs pusÄs pneumohemotoraksu â oro patekimu ir nukraujavimu į kairÄ krÅ«tinplÄvÄs ertmÄ, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistosios B. J. gynÄjos advokatÄs Virginijos PargaliauskienÄs praÅ¡oma KlaipÄdos apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendį dalyje dÄl B. J. skirtos bausmÄs pakeisti ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti Å¡velnesnÄ bausmÄs rūšį â laisvÄs apribojimo bausmÄ, nustatant BK 48 straipsnyje numatytus draudimus ir įpareigojimus. 2.1. Nurodoma, kad, nors teismas pagrįstai taikÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , taÄiau B.
J. paskyrÄ bausmÄ, kuri savo rūšimi ir dydžiu neatitinka BK 41 straipsnyje numatytų bausmÄs tikslų ir paskirties. 2.2. Aptardama bausmÄs skyrimo institutÄ , BK 54 straipsnio 3 dalies normos taikymÄ , pirmosios instancijos teismo pateiktÄ vertinimÄ dÄl bausmÄs B. J., apeliantÄ nurodo, kad Å¡ioje byloje nepagrįstai nenustatyta nuteistosios atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ, kad nusikalstamÄ veikÄ ji padarÄ, peržengdama bÅ«tinos ginties ribas, kadangi tai taip pat turi didelÄ reikÅ¡mÄ individualizuojant bausmÄ. 2.3.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad įvykio metu nukentÄjusysis S. Å . nuteistosios B. J. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , t. y. atÄmÄs iÅ¡ rankų alaus butelį, trenkÄ pastarajai kelis kartus per veidÄ ir vadino necenzÅ«riniais žodžiais. 2018 m. gegužÄs 10 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad B. J. buvo nustatyti sužalojimai, įvertinti, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. PlungÄs apylinkÄs teismo Skuodo rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu S. Å . buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dal, dÄl smurto B.
J. atžvilgiu 2018 m. gegužÄs. 1 d. Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistoji po jos atžvilgiu nukentÄjusiojo panaudoto smurto gindamasi sudavÄ smÅ«gį peiliu S. Å . į nugarÄ . Tokiu bÅ«du, apeliantÄs nuomone, byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentÄjusysis įvykio metu atliko smurtinius veiksmus prieÅ¡ B. J., dÄl kurių kilo bÅ«tinosios ginties situacija. S. Å . atlikti smurtiniai veiksmai prieÅ¡ sugyventinÄ B. J. turi bÅ«ti vertinami kaip baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių pažeidimas, nuo kurio pastaroji turÄjo BK 28 straipsnyje įtvirtinÄ teisÄ gintis.
Remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ yra tais atvejais, kai veika padaryta, peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybÄ už bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ . 2.4. Atkreipiamas teismo dÄmesys į tai, kad bausmÄs nuteistajai individualizavimo procese svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatas ir konkreÄiai BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teigiama, kad nusikaltimas buvo padarytas, peržengus bÅ«tinosios ginties ribas, B.
J. ginantis nuo S. Å . panaudoto smurto, t. y. nukentÄjusiojo elgesys turÄjo įtakos susidariusiai situacijai. Ä®vykis kilo tarp sugyventinių, kurie apie 12 metų kartu gyveno ir tvarkÄ bendrÄ Å«kį. Mano, kad Å¡iuo atveju didelÄ reikÅ¡mÄ bausmÄs skyrimui turi tai, kad padarytas sveikatos sužalojimas nesukÄlÄ liekamųjų reiÅ¡kinių, kÄ patvirtino ir pats nukentÄjusysis. Svarbi nukentÄjusiojo nuostata dÄl bausmÄs nuteistajai â praÅ¡Ä neskirti laisvÄs atÄmimo bausmÄs, nereiÅ¡kÄ civilinio ieÅ¡kinio dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo.
Ä®vertintina ir nuteistosios asmenybÄ â B. J. neįraÅ¡yta į serganÄiųjų psichikos ir priklausomybių ligomis įskaitas, ji nÄra teista, nusikaltimÄ padarÄ pirmÄ kartÄ , gyvena normalų gyvenimo bÅ«dÄ , visiÅ¡kai prisipažino dÄl padarytos nusikalstamos veikos ir labai gailisi, prižiÅ«ri senyvo amžiaus neįgaliÄ motinÄ , kuri serga (duomenys neskelbtini) ir kuriai nuo 2015 m. rugsÄjo 28 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinÄs priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis. NeįgaliÄ mamÄ prižiÅ«rinti B.
J. tvarko visus jos buitinius ir asmeninius reikalus, o nuteistosios brolis tik aprÅ«pina maistu, taÄiau neturi galimybÄs ja nuolat rÅ«pintis, nes turi pastovų darbÄ . 2.5. Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ teismas, vertindamas byloje esanÄius duomenis apie kaltininko asmenybÄ, ypatingÄ dÄmesį turi kreipti į tai, kaip bausmÄs vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (nebus kam prižiÅ«rÄti neįgaliuosius). Teismų praktikoje kaip iÅ¡imtinÄs aplinkybÄs vertinamos nuteistojo Å¡eimos prigimtiniai ir socialiniai interesai.
B. J. nÄra linkusi daryti nusikalstamas veikas, o padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobÅ«džio, nulemta paties nukentÄjusiojo elgesio, t. y. ilgÄ laikÄ jo vartotų nuteistosios atžvilgiu moralÄs normų neatitinkanÄių veiksmų ir tai patvirtina teismo baudžiamieji įsakymai priimti 2015, 2016, 2018 m., kuriais S. Å . buvo pripažintas kaltu dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukÄlimas B. J.), padarymo. ApeliantÄs nuomone, Å¡ios aplinkybÄs taip pat iÅ¡ dalies sumažina B.
J. asmenybÄs ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . 2.6. Esant visoms pirmiau nurodytoms bylos aplinkybÄms, kurios pripažintinos iÅ¡imtinÄmis, apeliantÄ sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog sankcijoje numatytos laisvÄs atÄmimo bausmÄs paskyrimas, net ir skiriant įstatymo numatytÄ minimalų dydį, aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmÄs paskirties, įtvirtintos BK 41 straipsnyje, todÄl byloje pagrįstai taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. 2.7. ApeliantÄs akcentuojama, kad teisÄs aktai skatina taikyti alternatyvias laisvÄs atÄmimui bausmes, o laisvÄs atÄmimo bausmÄs taikymas yra kraÅ¡tutinÄ priemonÄ.
Nors minÄtos aplinkybÄs ir neÅ¡alina nuteistosios padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jos kaltÄs, esminį teigiamÄ poveikį nuteistosios elgesiui gali padaryti ne jos izoliavimas nuo visuomenÄs, o teismo skiriami apribojimai, darbas visuomenÄs labui ir kiti paskirti įpareigojimai, neskiriant bausmÄs, susijusios su realiu laisvÄs atÄmimu. Paskyrus Å¡velnesnÄ, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmÄ, teismo iÅ¡reikÅ¡tas pasitikÄjimas nuteistÄ ja parodo, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali bÅ«ti griežtesni, ir sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad bausmÄs tikslai, nukentÄjusiojo interesai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, taikant BK 53 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant laisvÄs apribojimo maksimaliam laikotarpiui su nusikalstamÄ veikÄ atitinkanÄiais draudimais ir įpareigojimais bausmÄ.
Atkreipiamas dÄmesys į tai, kad teismų praktikoje laisvÄs apribojimo bausmÄs skyrimas už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ nÄra retas ir yra taikomas. Tokia laisvÄs apribojimo bausmÄ B. J. leis įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintas bausmÄs paskirties nuostatas (bendrÄ jÄ prevencijÄ , nusikalstamÄ veik padariusio asmens nubaudimÄ , kelio naujiems nusikaltimams užkirtimÄ ir bausmÄs teisingumo principo įgyvendinimÄ ). 2.8. Esant iÅ¡dÄstytų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu B.
J. paskirtÄ penkių mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ laiko nederanÄia su teisingumo principo reikalavimais, todÄl nuosprendis Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti pakeistas.
3. NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posÄdyje nuteistosios gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras apeliacinį skundÄ atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistosios B. J. gynÄjos advokatÄs Virginijos PargaliauskienÄs apeliacinis skundas atmetamas.
5. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo praÅ¡oma Å¡velninti B. J. nuosprendžiu paskirtÄ bausmÄ. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje nepripažino B. J. atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs, numatytos BK 59 straipsnio 2 dalies 9 punkte â kad veika padaryta, peržengus bÅ«tinosios ginties ribas (BK 28 straipsnio 3 dalis). TodÄl teismas, nors pagrįstai taikÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrÄ nuteistajai aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmÄ. TeisÄjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendį B. J. atžvilgiu patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.
6. Surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad, kilus konfliktui, B. J. savo sugyventiniui S. Å ., vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rÄ Ä¯ nugarÄ , taip Å¡iam padarydama specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotus sužalojimus, kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 59-60). Byloje ginÄo, kas ir kokiu bÅ«du sužalojo S. Å ., nÄra, t. y. B. J. pripažįsta peiliu sužalojusi nukentÄjusį, taÄiau apeliaciniame skunde keliamas bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo klausimas.
7. TeisÄjų kolegija Å¡iÄ gynybos versijÄ atmeta kaip nepagrįstÄ , kadangi ji prieÅ¡tarauja nustatytoms bylos aplinkybÄms. 7.1. BÅ«tina pažymÄti, kad pagal baudžiamojoje teisÄje nusistovÄjusiÄ bÅ«tinosios ginties ir jos ribų peržengimo sampratÄ bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iÅ¡kilti ir privalo bÅ«ti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, jog egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija. Tai reiÅ¡kia, kad nesant Å¡ios situacijos, negali bÅ«ti ir bÅ«tinosios ginties peržengimo. 7.2.
BÅ«tinoji gintis â tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkanÄiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybÄ, bÅ«sto nelieÄiamybÄ, kitas teises, visuomenÄs ar valstybÄs interesus nuo pradÄto ar tiesiogiai gresianÄio pavojingo kÄsinimosi, jei tuo neperžengiamos bÅ«tinosios ginties ribos (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas numato Å¡ias bÅ«tinosios ginties teisÄtumo sÄ lygas:
1) bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kÄsinimosi;
2) kÄsinimasis turi bÅ«ti realus;
3) kÄsinimasis turi bÅ«ti akivaizdus;
4) žala padaroma besikÄsinanÄiam asmeniui; 5) neperžengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Be to, bÅ«tinosios ginties teisÄtumo sÄ lygos neapsiriboja vien tik kÄsinimosi pavojingumu, realumu ir akivaizdumu. Ne mažiau svarbi sÄ lyga yra ir bÅ«tinosios ginties ribų laikymasis (neperžengimas). BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyÄia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kÄsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Taigi įstatymas numato tris sÄ lygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas:
1) gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kÄsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo;
2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata;
3) tai padaryta tiesiogine tyÄia. Be to, BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos dvi iÅ¡imtys, kai, net ir nustaÄius aiÅ¡kų gynybos neatitikimÄ kÄsinimosi pobÅ«džiui ir pavojingumui, nepripažįstama, jog peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos:
a) kai tai padaryta dÄl didelio sumiÅ¡imo ar didelio iÅ¡gÄ sÄio, kurį sukÄlÄ pavojingas kÄsinimasis;
b) kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ . Ir vis dÄlto, jeigu asmuo savo veiksmais padaro žalÄ kitam asmeniui, nesant pakankamo pagrindo manyti, jog prasidÄjo arba tiesiogiai gresia pavojingas kÄsinimasis (dÄl nepagrįsto įtarumo, baimÄs ir pan.) nÄra laikoma bÅ«tinÄ ja gintimi ir jos ribų peržengimu. Tokiu atveju BK 28 straipsnio numatytos nuostatos netaikomos. Å ioje dalyje pastebÄtina, kad teismų praktika orientuojama į tai, jog itin kruopÅ¡Äiai bÅ«tų tiriamos pavojingo kÄsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kÄsinimosi akivaizdumo traktuotÄ.
Be to, kaip jau minÄta, laikomasi nuomonÄs, kad kÄsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kÄsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginanÄiojo jÄgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. KÄsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kÄsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginanÄiojo vaizduotÄje. KÄsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grÄsmÄ yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki.
Taip paprastai bÅ«na, kai nukentÄjusieji patiria smÅ«gius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko iÅ¡sitrauktÄ ginklÄ , girdi aiÅ¡kiai iÅ¡sakomus grasinimus ir pan. 7.3. Byloje nuteistoji B. J. kalta prisipažino visiÅ¡kai ir parodÄ, jog įvykio dienÄ , nukentÄjusysis S. Å . ir dar keli asmenys (M. K., V. K. ir S. K.) gÄrÄ alų. PapraÅ¡ius duoti atsigerti ir jai, jos kaimynÄ S. K. padavÄ jai plastikinį butelį su alumi. TaÄiau S. Å . iÅ¡ jos butelį atÄmÄ ir ranka jai trenkÄ kelis kartus per veidÄ , tuo paÄiu iÅ¡vadindamas jÄ Ä¯vairiais necenzÅ«riniais žodžiais.
Supykusi dÄl tokio elgesio, ji paÄmÄ peilį ir bÅ«dama (sÄdÄdama) S. Å . už nugaros, peiliu vienÄ kartÄ dÅ«rÄ Å¡iam į nugarÄ (t. 2, b. l. 53-54). Taigi, kaip teigia pati B. J., ji nukentÄjusiajam S. Å . dÅ«rÄ peiliu po to, kai Å¡is jai nedavÄ alaus ir po Å¡io pavartoto smurto prieÅ¡ jÄ . AnalogiÅ¡kas aplinkybes â kad, kai iÅ¡ nuteistosios B. J. buvo atimtas alaus butelis, neleidžiant jai girtauti, Å¡i, sÄdÄdama už S. Å ., peiliu dÅ«rÄ jam į nugarÄ , byloje patvirtino ir pats nukentÄjusysis bei liudytoju apklaustas M.
K. (t. 2, b. l. 54-55). Tokiu bÅ«du, iÅ¡ chronologinÄs nuteistosios, nukentÄjusiojo ir liudytojo nurodytų nuteistosios veiksmų eigos matyti, kad B. J. peiliu dÅ«rÄ S. Å . po to, kai jos atžvilgiu smurtiniai veiksmai jau buvo pasibaigÄ, t. y. kuomet iÅ¡ nukentÄjusiojo pusÄs galimas kÄsinimasis į nuteistosios sveikatÄ ar gyvybÄ buvo nutrauktas. Å iuo aspektu reikÅ¡minga ir tai, kad dÅ«rį peiliu, kaip nustatyta, nuteistoji atliko tuomet, kai nukentÄjusysis sÄdÄjo į jÄ nugara. Taigi, tuo metu prieÅ¡ B.
J. jau nebebuvo atliekami smurtiniai veiksmai, todÄl nuteistajai nuo jų gintis - smurtauti prieÅ¡ nukentÄjusįjį S. Å . nebebuvo jokios objektyvios bÅ«tinybÄs. Nustatytos aplinkybÄs taip pat leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje situacijoje B. J. veiksmai buvo ne gynybinio pobÅ«džio, o sÄ lygoti jos pykÄio dÄl nukentÄjusiojo S. Å . veiksmų â neleidimo gerti, atimant alaus butelį, ir pavartoto smurto. Å iÄ aplinkybÄ ji iÅ¡ esmÄs patvirtino ir bylos nagrinÄjimo metu. 7.4.
TeisÄjų kolegija pripažįsta, kad įvardintas paties nukentÄjusiojo elgesys turÄjo reikÅ¡mÄs nuteistosios veiksmams, t. y. nuteistoji nurodÄ Ä¯pykusi, taÄiau nepateisina smurtinių B. J. veiksmų prieÅ¡ S. Å .. Pastarojo veiksmai, kaip skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodÄ ir pirmosios instancijos teismas, vertinami kaip provokuojantis elgesys, todÄl tai teismas laikÄ nuteistosios atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe ir atsižvelgÄ, skirdamas jai bausmÄ. NagrinÄjamu atveju nebuvo bÅ«tinosios ginties situacijos, kaip tai argumentuojama apeliaciniame skunde.
SmurtÄ prieÅ¡ S. Å . B. J. pavartojo dÄl pykÄio, iššaukto paties nuteistojo veiksmų, taÄiau ne ginantis nuo nukentÄjusiojo. TodÄl apeliacinio skundo argumentai, susijÄ su nukentÄjusiojo panaudotu smurtu nuteistosios atžvilgiu (specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad įvykio metu ir nurodytomis aplinkybÄmis B. J. buvo padaryti sužalojimai, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu), įvertinus byloje surinktų duomenų visumÄ , nesudaro pagrindo pripažinti buvus bÅ«tinosios ginties situacijai.
Byloje nustatytos aplinkybÄs rodo, kad nukentÄjusiojo S. Å . sveikata buvo sunkiai sutrikdyta ne ginantis nuo pavojingo jo kÄsinimosi, o B. J. dÄl jos girtumo neadekvaÄiai įvertinus paÄiÄ situacijÄ . TodÄl, nagrinÄjamu atveju, teisinio pagrindo nuteistosios veiksmus vertinti, kaip veikimÄ bÅ«tinosios ginties situacijoje, nÄra. NenustaÄius bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, negalimas ir jos ribų peržengimas, dÄl to nÄra pagrindo taikyti BK 28 straipsnio 3 dalį ir B. J. atsakomybÄ lengvinanÄia pripažinti aplinkybÄ, numatytÄ BK 59 straipsnio 2 dalies 9 punkte.
8. Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma pakeisti skundžiamu nuosprendžiu B. J. paskirtÄ bausmÄ. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymas nÄra laikomas netinkamu, taÄiau nesutinkama su B. J. parinkta bausmÄs rūšimi. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybÄs, kuriomis remiantis teigiama, kad bausmÄs tikslai, nukentÄjusiojo interesai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti ir teisingumas įgyvendintas, B. J. paskyrus kitos rūšies bausmÄ, o bÅ«tent laisvÄs apribojimÄ maksimaliam laikotarpiui su nusikalstamÄ veikÄ atitinkanÄiais draudimais ir įpareigojimais. 8.1.
TeisÄjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta ir sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡dÄstytais bausmÄs skyrimo B. J. motyvais. 8.2. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo konkreÄiu atveju negalima iÅ¡vada, kad skundžiamu nuosprendžiu B. J. paskirta bausmÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, yra neteisinga, neproporcinga, neatitinkanti kaltininkÄs padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio ir pavojingumo laipsnio, bei per griežta.
Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmÄ, tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuota bausmÄs paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padarytos nusikalstamos veikos bei bausmÄs proporcingumÄ ir paskyrÄ teisingÄ ir bausmÄs paskirtį atitinkanÄiÄ bausmÄ. Atsižvelgta tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , padarytos nusikalstamos veikos motyvÄ ir tikslÄ , B. J. asmenybÄ, nustatytas jos atsakomybÄ lengvinanÄias ir sunkinanÄiÄ aplinkybes, tiek į kitas aplinkybes, visoms Å¡ioms aplinkybÄms skiriant vienodÄ dÄmesį, jas vertinant bendrųjų bausmÄs skyrimo pagrindų bei bausmei keliamų tikslų kontekste. 8.3.
Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes skundžiamu nuosprendžiu B. J. pripažinta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuri pagal savo pobÅ«dį priskiriama labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis). Labai sunkios nusikalstamos veikos pasekmÄ â sunkus savo Å¡eimos nario sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyÄia. Visgi, vertinant nuteistosios atliktų veiksmų intensyvumÄ ir pobÅ«dį, vertinta ir tai, kad B. J. nukentÄjusiajam sudavÄ vienÄ smÅ«gį peiliu, tokie jos veiksmai buvo daugiau spontaniÅ¡ki, atlikti netrukus po nukentÄjusiojo jos atžvilgiu pavartoto smurto.
Atsižvelgta ir į nuteistosios veiksmus po padaryto nusikaltimo, t. y. po įvykio ji nebuvo abejinga nukentÄjusiojo atžvilgiu ir supratusi, kÄ padarÄ, tvarstÄ nukentÄjusįjį, tokiu bÅ«du siekdama iÅ¡vengti neigiamų pasekmių pastarojo sveikatai. Byloje taip pat buvo konstatuotos dvi nuteistosios atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 punkte, t. y. pripažino padariusi veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dÄl to gailÄjosi bei tai, kad Å¡ios veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis paties nukentÄjusiojo elgesys.
Pastaroji aplinkybÄ pagrįstai nustatyta, įvertinus tai, kad peiliu nuteistoji smÅ«giavo nukentÄjusiajam po to, kai Å¡is prieÅ¡ jÄ buvo pavartojÄs smurtÄ . Å iuo aspektu yra reikÅ¡mingi duomenys ir apie ilgalaikius netinkamus paties nukentÄjusiojo S. Å . veiksmus prieÅ¡ B. J.. TÄ pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti, nukentÄjusysis pats dažnai prieÅ¡ nuteistÄ jÄ naudojo smurtÄ , kÄ patvirtina ir baudžiamosios bylos duomenys apie 2015 m., 2016 m. ir 2018 m. S. Å . patraukimÄ baudžiamojon atsakomybÄn už fizinio skausmo sukÄlimÄ B.
J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje taip pat buvo nustatyta B. J. atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ, kad nusikalstamÄ veikÄ ji padarÄ, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, ir Å¡i aplinkybÄ turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). TeisÄjų kolegija pritaria teismo iÅ¡vadai, kad apsvaigimas nuo alkoholio susilpnino B. J. savikontrolÄ, todÄl tai turÄjo įtakos jos nusikalstamos veikos padarymui. Individualizuojant bausmÄ, įvertinti ir duomenys, apibÅ«dinantys nuteistosios asmenybÄ.
Sprendžiant iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, B. J. anksÄiau neteista (t. 1, b. l. 115), taÄiau buvo bausta administracine tvarka iÅ¡ esmÄs už teisÄs pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, t. y. neblaivios pasirodymÄ vieÅ¡ojoje vietoje ir naminÄs degtinÄs gabenimÄ (t. 1, b. l. 116-117), į psichiatrijos ir narkologijos įskaitÄ Ä¯raÅ¡yta nebuvo (t. 1, b. l. 123). DÄl nuteistosios Å¡eiminÄs padÄties ir socialinių ryÅ¡ių nustatyta, kad ji yra iÅ¡situokusi, nedirba, buvo registruota darbo biržoje (t. 1, b. l. 118-119, 120; t. 2, b. l. 51), kartu su savo broliu prižiÅ«ri neįgaliÄ mamÄ .
Ne kÄ mažiau reikÅ¡minga byloje yra ir paties nukentÄjusiojo S. Å . pozicija, t. y. kad jis su nuteistÄ ja susitaikÄs ir nenori, kad jai bÅ«tų skirta griežta bausmÄ (t. 2, b. l. 55). 8.4. Taigi, įvertinus visas Å¡ias byloje nustatytas aplinkybes, apibÅ«dinanÄias B. J. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos asmenybÄ, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog net ir minimalios BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos laisvÄs atÄmimo bausmÄs paskyrimas B.
J. bus neproporcingas padarytam nusikaltimui ir jos asmenybei, prieÅ¡taraus teisingumo principui ir neužtikrins bausmÄs paskirties. TeisÄjų kolegija sutinka, kad Å¡iuo atveju ilgalaikis B. J. izoliavimas nuo visuomenÄs nÄra tikslingas. 8.5. Apeliaciniame skunde kaip pagrindas skirti kitos rūšies bausmÄ akcentuojamos aplinkybÄs, susijusios su padaryto nusikaltimo pobÅ«džiu, kaltÄs pripažinimu ir gailÄjimusi, jau buvo vertintos pirmosios instancijos teismo, todÄl teisinio pagrindo dar kartÄ Ä¯ jas atsižvelgti ir tuo paÄiu keisti B.
J. bausmÄ nÄra. Nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ ir skunde nurodomos aplinkybÄs dÄl nukentÄjusiojo pozicijos, Å¡iam po padaryto sveikatos sužalojimo liekamųjų reiÅ¡kinių nebuvimo ar aplinkybÄs, susijusios su neįgalios motinos priežiÅ«ra. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad Å¡ių aplinkybių reikÅ¡mÄ skiriamai bausmei negali bÅ«ti suabsoliutinama, t. y. jos turi bÅ«ti vertinamos bendrųjų bausmÄs skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste.
IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad Å¡ios aplinkybÄs pirmosios instancijos teismui iÅ¡ esmÄs buvo žinomos ir jos vertintos kitų reikÅ¡mingų aplinkybių visumoje. Å iuo aspektu teisÄjų kolegija pažymi, kad vis tik nuteistoji padarÄ labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai. TodÄl aplinkybÄ dÄl rÅ«pinimosi neįgalia mama, negali bÅ«ti vertinama kaip prioritetinÄ. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistosios mama gyvena ne kartu su nuteistÄ ja, o B. J. nÄra vienintelÄ, besirÅ«pinanti neįgalios mamos priežiÅ«ra, tÄ daro ir jos brolis.
Taigi, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog bausmÄs tikslai bus pasiekti, o pati bausmÄ atitiks teisingumo principus, paskiriant B. J. mažesnÄs trukmÄs, nei sankcijoje numatyta minimali, taÄiau realiÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ. 8.6. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad bausmÄs skyrimo klausimÄ sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs visumÄ bausmÄs individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių, gi apeliacinÄs instancijos teismas paskirtÄ bausmÄ gali pakeisti (suÅ¡velninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmÄs individualizavimui reikÅ¡mingos aplinkybÄs nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dÄl to paskirta aiÅ¡kiai per griežta ar aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmÄ.
TaÄiau tokių aplinkybių teisÄjų kolegija nenustatÄ.
9. TeisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo B. J. paskirta bausmÄ negali bÅ«ti vertinama nei kaip neteisinga, nei kaip pernelyg griežta, ji iÅ¡ esmÄs atitinka teisingumo principus. Teismas atsižvelgÄ ne tik į formaliÄ sias baudžiamajame įstatyme numatytas sÄ lygas, bet ir į kitas Å¡io klausimo sprendimui svarbias aplinkybes visų faktinių bylos aplinkybių kontekste. Sprendimas paskirti atitinkamÄ bausmÄ skundžiamu nuosprendžiu yra pakankamai motyvuotas. Å velninti bausmÄ dÄl kokių nors naujai nurodytų aplinkybių pagrindo taip pat nÄra, kadangi faktiÅ¡kai jau buvo atsižvelgta į visas bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Nuteistajai taikomas baudžiamasis poveikis yra adekvatus ir proporcingas jos įvykdytai nusikalstamai veikai, neprieÅ¡tarauja teisingumo principui ir atitinka keliamus prevencinius bausmÄs tikslus.
10. Remiantis iÅ¡dÄstytu, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to praÅ¡oma nuteistosios B. J. gynÄjos advokatÄs V. PargaliauskienÄs apeliaciniame skunde, teisinio pagrindo nÄra. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistosios B. J. gynÄjos advokatÄs Virginijos PargaliauskienÄs apeliacinį skundÄ atmesti. TeisÄjai Jolanta ÄepukÄnienÄ KÄstutis Jucys Regina PocienÄ