Legislator Case Law & Legislation
7bfa9eee-4c06-4f73-834b-3137771fe304 AI generated

7bfa9eee-4c06-4f73-834b-3137771fe304 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 7bfa9eee-4c06-4f73-834b-3137771fe304
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-493-487/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20260-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.3.; (S) 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistosios B.

Legislator headnote

AI generated

7bfa9eee-4c06-4f73-834b-3137771fe304 · Lietuvos apeliacinis teismas: asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . 2.6. Esant visoms pirmiau nurodytoms bylos aplinkybėms, kurios pripažintinos iÅ¡imtinėmis, apeliantė sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, net ir skiriant įstatymo numatytÄ minimalų dydį, aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirties, įtvirtintos BK 41 straipsnyje, todėl byloje pagrįstai taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. 2.7. Apeliantės akcentuojama, kad teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmės taikymas yra kraÅ¡tutinė priemonė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-493-487/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20260-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.3.; (S) 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistosios B.

J. gynėjui advokatui Edmundui JonuÅ¡ui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios B. J. gynėjos advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo: B. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ pripažinta kalta ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteista laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Ä® paskirtos bausmės laikÄ , B. J. įskaitytas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. (dvi dienos). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. B. J. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2018 m. gegužės 1 d., apie 8 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (1,74 prom.), tarpusavio konflikto metu tyčia peiliu dÅ«rė savo Å¡eimos nariui sugyventiniui S. Å . į nugarÄ , padarydama kiaurinę durtinę-pjautinę krÅ«tinės lÄ stos žaizdÄ (nugaros tarpumentėje prie stuburo kairio kraÅ¡to) su kairiojo plaučio pažeidimu ir kairės pusės pneumohemotoraksu – oro patekimu ir nukraujavimu į kairę krÅ«tinplėvės ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistosios B. J. gynėjos advokatės Virginijos Pargaliauskienės praÅ¡oma Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendį dalyje dėl B. J. skirtos bausmės pakeisti ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, nustatant BK 48 straipsnyje numatytus draudimus ir įpareigojimus. 2.1. Nurodoma, kad, nors teismas pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , tačiau B.

J. paskyrė bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu neatitinka BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų ir paskirties. 2.2. Aptardama bausmės skyrimo institutÄ , BK 54 straipsnio 3 dalies normos taikymÄ , pirmosios instancijos teismo pateiktÄ vertinimÄ dėl bausmės B. J., apeliantė nurodo, kad Å¡ioje byloje nepagrįstai nenustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ ji padarė, peržengdama bÅ«tinos ginties ribas, kadangi tai taip pat turi didelę reikÅ¡mę individualizuojant bausmę. 2.3.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad įvykio metu nukentėjusysis S. Å . nuteistosios B. J. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , t. y. atėmęs iÅ¡ rankų alaus butelį, trenkė pastarajai kelis kartus per veidÄ ir vadino necenzÅ«riniais žodžiais. 2018 m. gegužės 10 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad B. J. buvo nustatyti sužalojimai, įvertinti, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu S. Å . buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dal, dėl smurto B.

J. atžvilgiu 2018 m. gegužės. 1 d. Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistoji po jos atžvilgiu nukentėjusiojo panaudoto smurto gindamasi sudavė smÅ«gį peiliu S. Å . į nugarÄ . Tokiu bÅ«du, apeliantės nuomone, byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis įvykio metu atliko smurtinius veiksmus prieÅ¡ B. J., dėl kurių kilo bÅ«tinosios ginties situacija. S. Å . atlikti smurtiniai veiksmai prieÅ¡ sugyventinę B. J. turi bÅ«ti vertinami kaip baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių pažeidimas, nuo kurio pastaroji turėjo BK 28 straipsnyje įtvirtinÄ teisę gintis.

Remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tais atvejais, kai veika padaryta, peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ . 2.4. Atkreipiamas teismo dėmesys į tai, kad bausmės nuteistajai individualizavimo procese svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatas ir konkrečiai BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teigiama, kad nusikaltimas buvo padarytas, peržengus bÅ«tinosios ginties ribas, B.

J. ginantis nuo S. Å . panaudoto smurto, t. y. nukentėjusiojo elgesys turėjo įtakos susidariusiai situacijai. Ä®vykis kilo tarp sugyventinių, kurie apie 12 metų kartu gyveno ir tvarkė bendrÄ Å«kį. Mano, kad Å¡iuo atveju didelę reikÅ¡mę bausmės skyrimui turi tai, kad padarytas sveikatos sužalojimas nesukėlė liekamųjų reiÅ¡kinių, kÄ patvirtino ir pats nukentėjusysis. Svarbi nukentėjusiojo nuostata dėl bausmės nuteistajai – prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės, nereiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Ä®vertintina ir nuteistosios asmenybė – B. J. neįraÅ¡yta į sergančiųjų psichikos ir priklausomybių ligomis įskaitas, ji nėra teista, nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ , gyvena normalų gyvenimo bÅ«dÄ , visiÅ¡kai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir labai gailisi, prižiÅ«ri senyvo amžiaus neįgaliÄ motinÄ , kuri serga (duomenys neskelbtini) ir kuriai nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis. NeįgaliÄ mamÄ prižiÅ«rinti B.

J. tvarko visus jos buitinius ir asmeninius reikalus, o nuteistosios brolis tik aprÅ«pina maistu, tačiau neturi galimybės ja nuolat rÅ«pintis, nes turi pastovų darbÄ . 2.5. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ teismas, vertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (nebus kam prižiÅ«rėti neįgaliuosius). Teismų praktikoje kaip iÅ¡imtinės aplinkybės vertinamos nuteistojo Å¡eimos prigimtiniai ir socialiniai interesai.

B. J. nėra linkusi daryti nusikalstamas veikas, o padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobÅ«džio, nulemta paties nukentėjusiojo elgesio, t. y. ilgÄ laikÄ jo vartotų nuteistosios atžvilgiu moralės normų neatitinkančių veiksmų ir tai patvirtina teismo baudžiamieji įsakymai priimti 2015, 2016, 2018 m., kuriais S. Å . buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas B. J.), padarymo. Apeliantės nuomone, Å¡ios aplinkybės taip pat iÅ¡ dalies sumažina B.

J. asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . 2.6. Esant visoms pirmiau nurodytoms bylos aplinkybėms, kurios pripažintinos iÅ¡imtinėmis, apeliantė sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, net ir skiriant įstatymo numatytÄ minimalų dydį, aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirties, įtvirtintos BK 41 straipsnyje, todėl byloje pagrįstai taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. 2.7. Apeliantės akcentuojama, kad teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmės taikymas yra kraÅ¡tutinė priemonė.

Nors minėtos aplinkybės ir neÅ¡alina nuteistosios padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jos kaltės, esminį teigiamÄ poveikį nuteistosios elgesiui gali padaryti ne jos izoliavimas nuo visuomenės, o teismo skiriami apribojimai, darbas visuomenės labui ir kiti paskirti įpareigojimai, neskiriant bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu. Paskyrus Å¡velnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę, teismo iÅ¡reikÅ¡tas pasitikėjimas nuteistÄ ja parodo, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali bÅ«ti griežtesni, ir sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslai, nukentėjusiojo interesai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, taikant BK 53 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant laisvės apribojimo maksimaliam laikotarpiui su nusikalstamÄ veikÄ atitinkančiais draudimais ir įpareigojimais bausmę.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laisvės apribojimo bausmės skyrimas už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ nėra retas ir yra taikomas. Tokia laisvės apribojimo bausmė B. J. leis įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintas bausmės paskirties nuostatas (bendrÄ jÄ prevencijÄ , nusikalstamÄ veik padariusio asmens nubaudimÄ , kelio naujiems nusikaltimams užkirtimÄ ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimÄ ). 2.8. Esant iÅ¡dėstytų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu B.

J. paskirtÄ penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę laiko nederančia su teisingumo principo reikalavimais, todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti pakeistas.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistosios B. J. gynėjos advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

5. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo praÅ¡oma Å¡velninti B. J. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje nepripažino B. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 2 dalies 9 punkte – kad veika padaryta, peržengus bÅ«tinosios ginties ribas (BK 28 straipsnio 3 dalis). Todėl teismas, nors pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė nuteistajai aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendį B. J. atžvilgiu patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. Surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad, kilus konfliktui, B. J. savo sugyventiniui S. Å ., vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė į nugarÄ , taip Å¡iam padarydama specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotus sužalojimus, kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 59-60). Byloje ginčo, kas ir kokiu bÅ«du sužalojo S. Å ., nėra, t. y. B. J. pripažįsta peiliu sužalojusi nukentėjusį, tačiau apeliaciniame skunde keliamas bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo klausimas.

7. Teisėjų kolegija Å¡iÄ gynybos versijÄ atmeta kaip nepagrįstÄ , kadangi ji prieÅ¡tarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. 7.1. BÅ«tina pažymėti, kad pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusiÄ bÅ«tinosios ginties ir jos ribų peržengimo sampratÄ bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iÅ¡kilti ir privalo bÅ«ti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, jog egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija. Tai reiÅ¡kia, kad nesant Å¡ios situacijos, negali bÅ«ti ir bÅ«tinosios ginties peržengimo. 7.2.

BÅ«tinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos bÅ«tinosios ginties ribos (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas numato Å¡ias bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas:

1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi;

2) kėsinimasis turi būti realus;

3) kėsinimasis turi būti akivaizdus;

4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Be to, bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos neapsiriboja vien tik kėsinimosi pavojingumu, realumu ir akivaizdumu. Ne mažiau svarbi sÄ lyga yra ir bÅ«tinosios ginties ribų laikymasis (neperžengimas). BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Taigi įstatymas numato tris sÄ lygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas:

1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo;

2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata;

3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Be to, BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos dvi iÅ¡imtys, kai, net ir nustačius aiÅ¡kų gynybos neatitikimÄ kėsinimosi pobÅ«džiui ir pavojingumui, nepripažįstama, jog peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos:

a) kai tai padaryta dėl didelio sumiÅ¡imo ar didelio iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis;

b) kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ . Ir vis dėlto, jeigu asmuo savo veiksmais padaro žalÄ kitam asmeniui, nesant pakankamo pagrindo manyti, jog prasidėjo arba tiesiogiai gresia pavojingas kėsinimasis (dėl nepagrįsto įtarumo, baimės ir pan.) nėra laikoma bÅ«tinÄ ja gintimi ir jos ribų peržengimu. Tokiu atveju BK 28 straipsnio numatytos nuostatos netaikomos. Å ioje dalyje pastebėtina, kad teismų praktika orientuojama į tai, jog itin kruopščiai bÅ«tų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė.

Be to, kaip jau minėta, laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški.

Taip paprastai bÅ«na, kai nukentėjusieji patiria smÅ«gius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko iÅ¡sitrauktÄ ginklÄ , girdi aiÅ¡kiai iÅ¡sakomus grasinimus ir pan. 7.3. Byloje nuteistoji B. J. kalta prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, jog įvykio dienÄ , nukentėjusysis S. Å . ir dar keli asmenys (M. K., V. K. ir S. K.) gėrė alų. PapraÅ¡ius duoti atsigerti ir jai, jos kaimynė S. K. padavė jai plastikinį butelį su alumi. Tačiau S. Å . iÅ¡ jos butelį atėmė ir ranka jai trenkė kelis kartus per veidÄ , tuo pačiu iÅ¡vadindamas jÄ Ä¯vairiais necenzÅ«riniais žodžiais.

Supykusi dėl tokio elgesio, ji paėmė peilį ir bÅ«dama (sėdėdama) S. Å . už nugaros, peiliu vienÄ kartÄ dÅ«rė Å¡iam į nugarÄ (t. 2, b. l. 53-54). Taigi, kaip teigia pati B. J., ji nukentėjusiajam S. Å . dÅ«rė peiliu po to, kai Å¡is jai nedavė alaus ir po Å¡io pavartoto smurto prieÅ¡ jÄ . AnalogiÅ¡kas aplinkybes – kad, kai iÅ¡ nuteistosios B. J. buvo atimtas alaus butelis, neleidžiant jai girtauti, Å¡i, sėdėdama už S. Å ., peiliu dÅ«rė jam į nugarÄ , byloje patvirtino ir pats nukentėjusysis bei liudytoju apklaustas M.

K. (t. 2, b. l. 54-55). Tokiu bÅ«du, iÅ¡ chronologinės nuteistosios, nukentėjusiojo ir liudytojo nurodytų nuteistosios veiksmų eigos matyti, kad B. J. peiliu dÅ«rė S. Å . po to, kai jos atžvilgiu smurtiniai veiksmai jau buvo pasibaigę, t. y. kuomet iÅ¡ nukentėjusiojo pusės galimas kėsinimasis į nuteistosios sveikatÄ ar gyvybę buvo nutrauktas. Å iuo aspektu reikÅ¡minga ir tai, kad dÅ«rį peiliu, kaip nustatyta, nuteistoji atliko tuomet, kai nukentėjusysis sėdėjo į jÄ nugara. Taigi, tuo metu prieÅ¡ B.

J. jau nebebuvo atliekami smurtiniai veiksmai, todėl nuteistajai nuo jų gintis - smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį S. Å . nebebuvo jokios objektyvios bÅ«tinybės. Nustatytos aplinkybės taip pat leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje situacijoje B. J. veiksmai buvo ne gynybinio pobÅ«džio, o sÄ lygoti jos pykčio dėl nukentėjusiojo S. Å . veiksmų – neleidimo gerti, atimant alaus butelį, ir pavartoto smurto. Å iÄ aplinkybę ji iÅ¡ esmės patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu. 7.4.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad įvardintas paties nukentėjusiojo elgesys turėjo reikšmės nuteistosios veiksmams, t. y. nuteistoji nurodė įpykusi, tačiau nepateisina smurtinių B. J. veiksmų prieš S. Š.. Pastarojo veiksmai, kaip skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vertinami kaip provokuojantis elgesys, todėl tai teismas laikė nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė, skirdamas jai bausmę. Nagrinėjamu atveju nebuvo būtinosios ginties situacijos, kaip tai argumentuojama apeliaciniame skunde.

SmurtÄ prieÅ¡ S. Å . B. J. pavartojo dėl pykčio, iššaukto paties nuteistojo veiksmų, tačiau ne ginantis nuo nukentėjusiojo. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su nukentėjusiojo panaudotu smurtu nuteistosios atžvilgiu (specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad įvykio metu ir nurodytomis aplinkybėmis B. J. buvo padaryti sužalojimai, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu), įvertinus byloje surinktų duomenų visumÄ , nesudaro pagrindo pripažinti buvus bÅ«tinosios ginties situacijai.

Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nukentėjusiojo S. Å . sveikata buvo sunkiai sutrikdyta ne ginantis nuo pavojingo jo kėsinimosi, o B. J. dėl jos girtumo neadekvačiai įvertinus pačiÄ situacijÄ . Todėl, nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo nuteistosios veiksmus vertinti, kaip veikimÄ bÅ«tinosios ginties situacijoje, nėra. Nenustačius bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, negalimas ir jos ribų peržengimas, dėl to nėra pagrindo taikyti BK 28 straipsnio 3 dalį ir B. J. atsakomybę lengvinančia pripažinti aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

8. Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma pakeisti skundžiamu nuosprendžiu B. J. paskirtÄ bausmę. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymas nėra laikomas netinkamu, tačiau nesutinkama su B. J. parinkta bausmės rūšimi. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kuriomis remiantis teigiama, kad bausmės tikslai, nukentėjusiojo interesai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti ir teisingumas įgyvendintas, B. J. paskyrus kitos rūšies bausmę, o bÅ«tent laisvės apribojimÄ maksimaliam laikotarpiui su nusikalstamÄ veikÄ atitinkančiais draudimais ir įpareigojimais. 8.1.

Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta ir sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstytais bausmės skyrimo B. J. motyvais. 8.2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju negalima iÅ¡vada, kad skundžiamu nuosprendžiu B. J. paskirta bausmė pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, yra neteisinga, neproporcinga, neatitinkanti kaltininkės padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio ir pavojingumo laipsnio, bei per griežta.

Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuota bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padarytos nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumÄ ir paskyrė teisingÄ ir bausmės paskirtį atitinkančiÄ bausmę. Atsižvelgta tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , padarytos nusikalstamos veikos motyvÄ ir tikslÄ , B. J. asmenybę, nustatytas jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančiÄ aplinkybes, tiek į kitas aplinkybes, visoms Å¡ioms aplinkybėms skiriant vienodÄ dėmesį, jas vertinant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmei keliamų tikslų kontekste. 8.3.

Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes skundžiamu nuosprendžiu B. J. pripažinta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuri pagal savo pobÅ«dį priskiriama labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis). Labai sunkios nusikalstamos veikos pasekmė – sunkus savo Å¡eimos nario sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Visgi, vertinant nuteistosios atliktų veiksmų intensyvumÄ ir pobÅ«dį, vertinta ir tai, kad B. J. nukentėjusiajam sudavė vienÄ smÅ«gį peiliu, tokie jos veiksmai buvo daugiau spontaniÅ¡ki, atlikti netrukus po nukentėjusiojo jos atžvilgiu pavartoto smurto.

Atsižvelgta ir į nuteistosios veiksmus po padaryto nusikaltimo, t. y. po įvykio ji nebuvo abejinga nukentėjusiojo atžvilgiu ir supratusi, kÄ padarė, tvarstė nukentėjusįjį, tokiu bÅ«du siekdama iÅ¡vengti neigiamų pasekmių pastarojo sveikatai. Byloje taip pat buvo konstatuotos dvi nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 punkte, t. y. pripažino padariusi veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailėjosi bei tai, kad Å¡ios veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis paties nukentėjusiojo elgesys.

Pastaroji aplinkybė pagrįstai nustatyta, įvertinus tai, kad peiliu nuteistoji smÅ«giavo nukentėjusiajam po to, kai Å¡is prieÅ¡ jÄ buvo pavartojęs smurtÄ . Å iuo aspektu yra reikÅ¡mingi duomenys ir apie ilgalaikius netinkamus paties nukentėjusiojo S. Å . veiksmus prieÅ¡ B. J.. TÄ pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti, nukentėjusysis pats dažnai prieÅ¡ nuteistÄ jÄ naudojo smurtÄ , kÄ patvirtina ir baudžiamosios bylos duomenys apie 2015 m., 2016 m. ir 2018 m. S. Å . patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn už fizinio skausmo sukėlimÄ B.

J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje taip pat buvo nustatyta B. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ ji padarė, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija pritaria teismo iÅ¡vadai, kad apsvaigimas nuo alkoholio susilpnino B. J. savikontrolę, todėl tai turėjo įtakos jos nusikalstamos veikos padarymui. Individualizuojant bausmę, įvertinti ir duomenys, apibÅ«dinantys nuteistosios asmenybę.

Sprendžiant iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, B. J. anksčiau neteista (t. 1, b. l. 115), tačiau buvo bausta administracine tvarka iÅ¡ esmės už teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, t. y. neblaivios pasirodymÄ vieÅ¡ojoje vietoje ir naminės degtinės gabenimÄ (t. 1, b. l. 116-117), į psichiatrijos ir narkologijos įskaitÄ Ä¯raÅ¡yta nebuvo (t. 1, b. l. 123). Dėl nuteistosios Å¡eiminės padėties ir socialinių ryÅ¡ių nustatyta, kad ji yra iÅ¡situokusi, nedirba, buvo registruota darbo biržoje (t. 1, b. l. 118-119, 120; t. 2, b. l. 51), kartu su savo broliu prižiÅ«ri neįgaliÄ mamÄ .

Ne kÄ mažiau reikÅ¡minga byloje yra ir paties nukentėjusiojo S. Å . pozicija, t. y. kad jis su nuteistÄ ja susitaikęs ir nenori, kad jai bÅ«tų skirta griežta bausmė (t. 2, b. l. 55). 8.4. Taigi, įvertinus visas Å¡ias byloje nustatytas aplinkybes, apibÅ«dinančias B. J. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos asmenybę, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog net ir minimalios BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas B.

J. bus neproporcingas padarytam nusikaltimui ir jos asmenybei, prieÅ¡taraus teisingumo principui ir neužtikrins bausmės paskirties. Teisėjų kolegija sutinka, kad Å¡iuo atveju ilgalaikis B. J. izoliavimas nuo visuomenės nėra tikslingas. 8.5. Apeliaciniame skunde kaip pagrindas skirti kitos rūšies bausmę akcentuojamos aplinkybės, susijusios su padaryto nusikaltimo pobÅ«džiu, kaltės pripažinimu ir gailėjimusi, jau buvo vertintos pirmosios instancijos teismo, todėl teisinio pagrindo dar kartÄ Ä¯ jas atsižvelgti ir tuo pačiu keisti B.

J. bausmę nėra. Nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ ir skunde nurodomos aplinkybės dėl nukentėjusiojo pozicijos, Å¡iam po padaryto sveikatos sužalojimo liekamųjų reiÅ¡kinių nebuvimo ar aplinkybės, susijusios su neįgalios motinos priežiÅ«ra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡ių aplinkybių reikÅ¡mė skiriamai bausmei negali bÅ«ti suabsoliutinama, t. y. jos turi bÅ«ti vertinamos bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teismui iÅ¡ esmės buvo žinomos ir jos vertintos kitų reikÅ¡mingų aplinkybių visumoje. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad vis tik nuteistoji padarė labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai. Todėl aplinkybė dėl rÅ«pinimosi neįgalia mama, negali bÅ«ti vertinama kaip prioritetinė. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistosios mama gyvena ne kartu su nuteistÄ ja, o B. J. nėra vienintelė, besirÅ«pinanti neįgalios mamos priežiÅ«ra, tÄ daro ir jos brolis.

Taigi, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog bausmės tikslai bus pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo principus, paskiriant B. J. mažesnės trukmės, nei sankcijoje numatyta minimali, tačiau realiÄ laisvės atėmimo bausmę. 8.6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės skyrimo klausimÄ sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumÄ bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių, gi apeliacinės instancijos teismas paskirtÄ bausmę gali pakeisti (suÅ¡velninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikÅ¡mingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiÅ¡kiai per griežta ar aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.

Tačiau tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė.

9. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo B. J. paskirta bausmė negali bÅ«ti vertinama nei kaip neteisinga, nei kaip pernelyg griežta, ji iÅ¡ esmės atitinka teisingumo principus. Teismas atsižvelgė ne tik į formaliÄ sias baudžiamajame įstatyme numatytas sÄ lygas, bet ir į kitas Å¡io klausimo sprendimui svarbias aplinkybes visų faktinių bylos aplinkybių kontekste. Sprendimas paskirti atitinkamÄ bausmę skundžiamu nuosprendžiu yra pakankamai motyvuotas. Å velninti bausmę dėl kokių nors naujai nurodytų aplinkybių pagrindo taip pat nėra, kadangi faktiÅ¡kai jau buvo atsižvelgta į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Nuteistajai taikomas baudžiamasis poveikis yra adekvatus ir proporcingas jos įvykdytai nusikalstamai veikai, neprieÅ¡tarauja teisingumo principui ir atitinka keliamus prevencinius bausmės tikslus.

10. Remiantis iÅ¡dėstytu, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to praÅ¡oma nuteistosios B. J. gynėjos advokatės V. Pargaliauskienės apeliaciniame skunde, teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistosios B. J. gynėjos advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Kęstutis Jucys Regina Pocienė