7bfa7d58-7132-4cf8-ab8f-dcbcace3155a · Kauno apygardos teismas

                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-1961-260/2012Proceso Nr. 2-28-3-05055-2011-4                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.7; 49; 121.21; (S)                                                                                                                                                                               KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-464-570/2012 pagal ieÅ¡kovės A. J. ieÅ¡kinį atsakovei R. M., tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biuro notarei L. S., VÄ® „Registrų centras“ dėl dovanojimo sutarties panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. J. ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l. 35-38, t.I) prašė CK 1.91 straipsnio ir CK 6.472 straipsnio pagrindais panaikinti 2011-04-27 sudarytÄ Â dovanojimo sutartį (reg.Nr.2166), kuria ji padovanojo savo dukrai atsakovei R. M. žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nurodė, kad ji nuo 2005 m. priėmė į savo namus gyventi dukrÄ R. M. su dviem mažamečiais vaikais ir sugyventiniu V.

N.. Nuo to laiko ji nuolatos iÅ¡ atsakovės ir jos sugyventinio patirdavo psichologinį smurtÄ , terorizavimÄ , reikalavimus padovanoti jiems sodybÄ , kurioje gyveno. Atsakovė su sugyventiniu niekados neturėjo darbo, ji iÅ¡ savo pensijos jų visÄ Å¡eimÄ iÅ¡laikydavo. Atsakovė grasino, kad jeigu nepadovanos namų valdos, ji padegs namus kartu su motina ir tada niekam jų nereikės. Kadangi su dukra santykiai buvo įtempti, ji su sugyventiniu abu buvę teisti, ji realiai bijojo Å¡ių grasinimų. Neatlaikiusi dukros grasinimų ir įtampos, patikėjusi pažadais, kad perraÅ¡ius namų valdÄ jos kartu gyvens ir viskas bus gerai, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) notarų biurÄ ir pasirašė dovanojimo sutartį.

Po dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymo dukra namais nesirÅ«pino, nesodino daržų, nepirko malkų žiemai, nemokėjo mokesčių už elektrÄ . O praėjus dviem mėnesiams po dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymo, jÄ paliko ligoninėje ir iÅ¡važiavo su vaikais gyventi į Panevėžio rajonÄ . Atsakovė ieÅ¡kovės nelankė, iÅ¡ ligoninės nepasiėmė ir daugiau visiÅ¡kai nesidomėjo. IeÅ¡kovė neturi kur gyventi, kadangi namų valdoje, kuriÄ padovanojo atsakovei, atjungta elektra, nuo nepriežiÅ«ros sprogęs Å¡ildymo katilas, iÅ¡daužyti langai.

Jeigu bÅ«tų grÄ Å¾inta padovanota namų valda, ji jÄ panaudotų kaip užstatÄ turtu į senelių namus, kuriuose apsigyventų. Atsakovė R. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra labai sudėtingo charakterio, todėl gyvenant kartu dažnai tarp jų ir sugyventinio kildavo konfliktai. Patvirtino, jog motinai negrasino ir dovanojimo sutarties sudaryti nevertė. PrieÅ¡ingai, pati mama kol gyva norėjo susitvarkyti su turtu, kad jo nepaveldėtų dukra iÅ¡ pirmos santuokos, su kuria ji daug metų nebendrauja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu (b.l. 146-148, t.I) ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Teismas panaikino tarp ieÅ¡kovės A. J. ir atsakovės R. M. 2011 m. balandžio 27 d sudarytÄ Â Å¾emės sklypo bei gyvenamojo namo su Å«kiniais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, patvirtintÄ (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biuro notarės L. S.; taikė restitucijÄ ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei A.

J. dovanotus nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini); priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 150 Lt žyminio mokesčio ir 2 000 Lt iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ . Teismas nustatė, kad 2011-04-27 ieÅ¡kovė padovanojo savo dukrai R. M. žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovė dovanÄ priėmė, Å¡iose patalpose toliau su Å¡eima gyveno. IÅ¡ ieÅ¡kovės, liudytojų paaiÅ¡kinimų, (duomenys neskelbtini) PK pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų teismas nustatė, jog ieÅ¡kovę atsakovės R.

M. sugyventinis V. N. apstumdė, reikalavo pinigų, grasino. Dėl šių veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas. Iš liudytojų I. L., A. B., R. G. parodymų teismas nustatė, jog atsakovė su motina nuolatos konfliktavo, atsakovė reikalavo finansinės paramos, nes niekur nedirbo, turėjo du mažamečius vaikus, todėl pragyvenimui jai reikėjo pinigų. Būdama sveika ir darbinga, jokio darbo atsakovė nesusirado. (duomenys neskelbtini) PK pateikti duomenys patvirtino, jog R.

M. ir jos sugyventinis yra teisti. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė buvo visiÅ¡kai priklausoma nuo kartu gyvenančios atsakovės ir realiai jos grasinimų galėjo bijoti, kadangi ieÅ¡kovė gyveno kartu su atsakove atokiame vienkiemyje, jos galimybės kreiptis į teisėsaugos institucijas buvo apsunkintos sveikatos bÅ«kle, amžiumi, asmenų, galinčių jÄ prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis nebuvimu. Todėl atsakovės veiksmai turėjo grasinimų, psichologinio spaudimo požymių ir nulėmė ieÅ¡kovės valios sudaryti vienintelės namų valdos dovanojimo sandorį susiformavimÄ .

Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog kad atsakovė savo motinÄ paliko be jokio turto ir galimybių užsitikrinti amžiaus ir sveikatos bÅ«klę atitinkančias sÄ lygas, kadangi po dovanojimo sutarties sudarymo 2011 m. liepos mėnesį motinÄ paliko (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir jos iÅ¡ ten nepasiėmė, iÅ¡vyko gyventi pas buvusio sugyventinio giminaičius į Panevėžio rajonÄ , vėliau persikėlė į KupiÅ¡kio rajonÄ . Atsakovė beveik metus laiko motinos nelankė, ja visiÅ¡kai nesidomėjo, neprižiÅ«rėjo, nesudarė sÄ lygų jai sugrįžti gyventi į buvusius namus.

Teismas tokius atsakovės veiksmus laikė smerktinais geros moralės požiÅ«riu ir pagrindu panaikinti dovanojimo sandorį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu (b.l. 1-7, t.II) atsakovė R. M. praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantė nurodo, kad byloje nebuvo pakankamų įrodymų, jog prieÅ¡ ieÅ¡kovę buvo vartojamas toks smurtas (psichologinis grasinimas), kuris nulėmė jos valiÄ sudaryti 2011-04-27 dovanojimo sandorį. 2011 m. sausio mėn. savo iniciatyva motina A.

J. pasakė, kad ji nori perleisti turtÄ atsakovės asmeninėn nuosavybėn, pasakė, kad ji yra vyresnio amžiaus žmogus, jai turtas nebereikalingas, kad „turto į kapus nenusineš“, kad perleis atsakovės nuosavybėn sodybÄ , kad atsakovė galėtų elgtis kaip visateisė savininkė ir juos prisitaikyti savo gyvenimui (saugiai investuodama lėšas į namų pagerinimÄ ). 2011-04-27 dovanojimo sutartis buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) sav. notaro biuro notarės L. S., kuri prieÅ¡ patvirtindama sutartį iÅ¡aiÅ¡kino sandorio sÄ lygas, aiÅ¡kinosi Å¡alių valiÄ .

IeÅ¡kovė apie jokiÄ prievartÄ ar realius grasinimus neva naudotus jos atžvilgiu nieko notarei nesakė, sandorį sudarė laisva valia. Be to 2011-04-27 sandoris yra notarinės formos ir laikytinas turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ Ä¯rodymas. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Oficialius raÅ¡ytinius įrodymus galima paneigti tik iÅ¡imtiniais atvejais liudytojų parodymais. Kadangi notarė L.

S. patikrino A. J. valiÄ , o sandorio sudarymo metu nebuvo nurodyta apie jokius valios trÅ«kumus dėl prieÅ¡ jÄ panaudoto smurto ar realaus grasinimo, tai laikytina, kad jokio smurto ar realaus grasinimo nebÅ«ta. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė logiÅ¡kai ir nuosekliai nepatvirtino, kad prieÅ¡ jÄ buvo naudojamas nuolatinis psichologinis smurtas, grasinama padegti sodybÄ . IeÅ¡kovė paneigė, kad grasinimai ir smurtas buvo nuo 2005 m., ji patvirtino , kad iki 2011 m. jokio smurto ir grasinimų nebuvo. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų galima suprasti, kad grasinimas padegti namus galėjo bÅ«ti vienkartinis, prieÅ¡ sudarant sandorį pas notarÄ , tačiau Å¡is ieÅ¡kovės atsakymas duotas po menamo klausimo.

Užduodant klausimus apie smurto ir grasinimų pobÅ«dį, ieÅ¡kovė negalėjo paaiÅ¡kinti, kad buvo grasinama padegti namus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2009 m. spalio 27 nutarimu nustatyta, kad ieÅ¡kovę dukters sugyventinis apstumdė, grasino, reikalavo pinigų. Å iuo nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl nutarimas nepatvirtino ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių. IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės apie nuo 1995 m. trukusius nuolatinius grasinimus ir smurtÄ yra neįtikėtinos.

IeÅ¡kovė nebuvo izoliuota nuo aplinkos, turėjo galimybę bendrauti telefonu, gaudavo pensijÄ , skambindavo policijai, savaitėmis gydydavosi ligoninėje. Todėl ieÅ¡kovė galėjo kitiems asmenims praneÅ¡ti apie nuolatinį smurtÄ , prievartÄ , galėjo kreiptis gynybos į policijÄ . Liudytojų paaiÅ¡kinimai taip pat nepatvirtina ieÅ¡kinio pagrįstumo. Liudytojas L. B. negalėjo konkretizuoti, kokia prievarta buvo vartojama prieÅ¡ ieÅ¡kovę, tik patvirtino, jog ieÅ¡kovė 2011 m. rudenį jam sakė, kad per prievartÄ padovanojo savo sodybÄ .

Be to liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi pats norėjo pirkti sodybÄ . Liudytojos I. L. parodymai nelaikytini patikimais, kadangi aplinkybės, jog atsakovė yra sakiusi, kad nudės mamÄ arba padegs jÄ , nėra galimybės patikrinti. Pati liudininkė nėra girdėjusi grasinimų ieÅ¡kovei. Liudytoja D. V. tiesiogiai nematė, kad bÅ«tų grasinama A. J., sužinojo iÅ¡ A. J. apie grasinimÄ tik po sandorio sudarymo. Taip pat teisme D. V. paliudijo, kad kas savaitę telefonu bendraudavo su A. J., kad apie smurtÄ jos atžvilgiu ir grasinimus A.

J. nieko nesakė. Neįtikėtina, kad artimam asmeniui, su kuriuo ieÅ¡kovė bendrauja kas savaitę, nebÅ«tų pasiguodusi apie smurtÄ , jeigu jis tikrai vyko. Taip pat apie jokius grasinimus A. J. tiesiogiai nematė A. B.. Jis paliudijo, kad A. J. norėjo sudaryti testamentÄ , kad per klaidÄ sudarė dovanojimÄ , negalėjo pasakyti, kad sandorį A. J. sudarė per prievartÄ . Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė buvo visiÅ¡kai priklausoma nuo kartu gyvenančios atsakovės ir realiai jos grasinimų galėjo bijoti, kadangi ieÅ¡kove rÅ«pintis nereikėjo, jai nenustatytas specialios slaugos ar pagalbos poreikis, yra gana stiprios sveikatos moteris, gavo senatvės pensijÄ .

Teismas nustatęs, kad atsakovė atliko neabejotinai griežtai smerktinus griežtos moralės požiÅ«riu veiksmus prieÅ¡ ieÅ¡kovę, o bÅ«tent, kad atsakovė su motina grubi, ja visiÅ¡kai nesirÅ«pina, nesidomi jos sveikata, gyvenimo sÄ lygomis, jÄ paliko likimo valiai be jokio turto, nepagrįstai išėjo už ieÅ¡kinio pagrindo ribų. IeÅ¡kinys nebuvo grindžiamas jokiomis aplinkybėmis, kurias teismas pripažino neabejotinai smerktinomis geros moralės požiÅ«riu. Faktinio ieÅ¡kinio pagrindo nurodymas ar (ir) jo pakeitimas, remiantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, yra ieÅ¡kovo, o ne teismo teisė ir prerogatyva.

Teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovė bendravo su motina šaltai ir nepagarbiai, kad yra grubi motinai, neatitinka tikrovės ir tai niekuo nepagrįsta. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Tokie veiksmai kaip grubumas su motina, šaltas ir nepagarbus bendravimas su motina galėtų būti vertinami tik kaip smerktini, bet tikrai ne kaip neabejotinai griežtai smerkiami, todėl nėra pagrindo dovanojimui panaikinti.

Atsakovė pripažįsta, kad iÅ¡vyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) tačiau tam buvo objektyvios priežastys. Dovanota sodyba buvo netinkama gyventi, jos suremontavimui reikėjo lėšų. Atsakovė tinkamas gyvenimo sÄ lygas turėjo užtikrinti ir savo dviem nepilnamečiams vaikams. Atsakovė nesiekė palikti mamos likimo valiai, bet siekė pasirÅ«pinti nepilnamečiais vaikais, neturėjo kitos iÅ¡eities. Atsakovė siekė gauti paskolÄ , tačiau paskolos negavo teismui iÅ¡kėlus bylÄ dėl dovanojimo sutarties panaikinimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 18-21, t.II) ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes bei priėmė pagrįstÄ bei motyvuotÄ sprendimÄ . Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė savo iniciatyva pasakė, jog nori perleisti turtÄ apeliantės asmeninėn nuosavybėn, nes ji yra vyresnio amžiaus žmogus, jai turtas nereikalingas, į kapus jo nenusineÅ¡, perleis jį apeliantės nuosavybėn, kad ji galėtų turtÄ prižiÅ«rėti.

Tai yra visiÅ¡kai faktinių aplinkybių neatitinkantys teiginiai, neturintys nieko bendra su ieÅ¡kovės tikslais, priežastimis pasiraÅ¡ant dovanojimo sutartį. IeÅ¡kovė tiek ieÅ¡kinyje, tiek ir teismo posėdžio metu patvirtino esminį sutarties sudarymo momentÄ bei priežastį - grasinimus susidoroti tiek su ja pačia, tiek su jos turtu, psichologinį smurtÄ , Å¡ie jos teiginiai buvo patvirtinti ir kita byloje užfiksuota medžiaga. 2009 m. spalio 27 d. Marijampolės rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ patvirtina tai, jog A.

J. buvo kreipusis į policijÄ dėl jos atžvilgiu vartojamo fizinio smurto, reikalavimo perduoti pinigus apeliantei. Å is smurtas pasireiÅ¡kė iÅ¡ apeliantės sugyventinio V. N. pusės. Kreipdamasi į policijos įstaigÄ ieÅ¡kovė turėjo tikslÄ apsiginti nuo smurto jos atžvilgiu, tačiau jos parodymų dėl nusikalstamų veiksmų, kaip ir reikėjo tikėtis, nepatvirtino nei apeliantė, nei jos vaikai. Todėl nesurinkus įrodymų, tyrimas ir buvo nutrauktas. IeÅ¡kovės teiginiai byloje buvo patvirtinti ir kitais svarbiais duomenimis - liudytojų parodymais.

IÅ¡ esmės dauguma liudytojų patvirtino ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumÄ bei jos parodymus dėl smurto vartojimo fakto. Ä®vertinus tiek pačios ieÅ¡kovės, tiek liudytojų parodymus, yra akivaizdu, kad jie iÅ¡ esmės patvirtina vieni kitus, be to smurtÄ patvirtina ir prie bylos prijungtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Tai, kad grasinimai ieÅ¡kovei buvo, byloje nustatyta ne tik, kad netiesioginių įrodymų t.y. liudytojų B., V., B. parodymais, bet ir tiesioginiais įrodymais - liudytojos L. apklausomis.

Abejoti Å¡ios liudytojos parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi, kaip nurodė liudytoja, ji su apeliante buvo draugiÅ¡kuose -kaimyniÅ¡kuose santykiuose. Su apeliante praktiÅ¡kai kiekvienÄ dienÄ susitikdavo gerti kavÄ , jokių piktumų ar konfliktų nebuvo, todėl apkalbėti apeliantę pagrindo nenustatyta. BÅ«tent draugiÅ¡kų pokalbių metu apeliantė ir pasakė L. apie tai, kad darys viskÄ , kad gautų motinos sodybÄ , o jeigu ne - viskÄ sudegins. Å ie liudytojos parodymai iÅ¡ esmės atitinka ir pačios ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje bei teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes.

Liudytojai, kurie sandorio sudarymo priežastis sužinojo iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės, pateikė analogiÅ¡kus parodymus, kurie buvo užfiksuoti ir liudytojos L. apklausoje. T.y. aplinkybes, jog sandoris sudarytas prievartos pasėkoje, patvirtino ir liudytojai B., V., B. Å iuo atveju byloje surinkti netiesioginiai įrodymai patvirtina esančius tiesioginius parodymus, todėl vertinant juos bendrai nekyla abejonių ieÅ¡kinio bei teismo sprendimo pagrįstumu. Nors apeliantė teismo posėdžio metu intensyviai neigė tikslÄ parduoti sodybÄ , gautÄ iÅ¡ motinos, tai paneigė liudytojas B. savo parodymais teisme.

Tai tik parodo tikrÄ jį apeliantės tikslÄ - gauti sodybÄ , o vėliau jÄ apardavus, gauti lėšų. Apeliaciniame skunde pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ posėdžio garso įraÅ¡o iÅ¡ esmės nepaneigia surinktų įrodymų viseto, be to negalima vertinti atskirų įrašų dalių kaip vieningos ir neginčytinos visumos, nenagrinėjant to bendrame bylos įrodymų kontekste. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė A. J., gimusi 1925 metais,  2011-04-27 padovanojo savo dukrai, gimusiai 1958 metais, žemės sklypÄ Â su gyvenamuoju namu ir Å«kiniais pastatais.

Ginčas byloje yra dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, kai praÅ¡oma sandorį pripažinti negaliojančiu dėl to, kad sandoris buvo sudarytas dėl grasinimų ir smurto, ir CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu, praÅ¡oma panaikinti dovanojimÄ , kai apdovanotasis prieÅ¡ dovanotojÄ atlieka smerktinus geros moralės požiÅ«riu veiksmus. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog kad atsakovė savo motinÄ paliko be jokio turto ir galimybių užsitikrinti amžiaus ir sveikatos bÅ«klę atitinkančias sÄ lygas, kadangi po dovanojimo sutarties sudarymo 2011 m. liepos mėnesį motinÄ paliko VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir motinos iÅ¡ ten nepasiėmė, iÅ¡vyko gyventi pas buvusio sugyventinio giminaičius į Panevėžio rajonÄ (vėliau persikėlė į KupiÅ¡kio raj.), nuo tada beveik metus motinos nelankė, ja visiÅ¡kai nesidomėjo, neprižiÅ«rėjo, nesudarė sÄ lygų jai sugrįžti gyventi į buvusius namus.

Jis vertino, kad tai yra veiksmai smerktini geros moralės požiūriu, kas yra pagrindas panaikinti dovanojimo sandorį.Apeliantė teigia, jog teismo nustatyta aplinkybė , kad atsakovė bendravo su motina šaltai ir nepagarbiai, kad yra grubi motinai, neatitinka tikrovės ir tai niekuo nepagrįsta. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Tokie veiksmai kaip grubumas su motina, šaltas ir nepagarbus bendravimas su motina galėtų būti vertinami tik kaip smerktini, bet tikrai ne kaip neabejotinai griežtai smerkiami, todėl nėra pagrindo dovanojimui panaikinti.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl dovanojimo panaikinimo CK 6.472 straipsnyje numatytu pagrindu. CK 6.472 straipsnio 1 dalis nustatyto, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.

Kad dovanojimas bÅ«tų panaikintas remiantis nurodyta teisės norma, bÅ«tina konstatuoti bent vienÄ iÅ¡Â nurodytų bÅ«tinų sÄ lygų. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultÅ«ringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010). Atsakovės, kuri yra ieÅ¡kovės (dovanotojos) dukra, palikimas po namų valdos  padovanojimo senos motinos ligoninėje, nesudarymas motinai, neturinčiai kito gyvenamo bÅ«sto,  sÄ lygų grįžti į turėtus namus, o taip pat ir  nesirÅ«pinimas Å¡ia, teisėjų kolegijos vertinimu yra veiksmai neabejotinai smerktini geros moralės požiÅ«riu. Atsakovė nors ir aiÅ¡kina, kad jos iÅ¡vykimas gyventi į kitÄ Â vietovę buvo sÄ lygotas bÅ«tinybės užtikrinti jos pačios nepilnamečių vaikų geresnes  gyvenimo sÄ lygas, tokia priežastis negali bÅ«ti  pripažinta svarbia, dėl ko atsakovė nesirÅ«pino savo motina.

RÅ«pinimasis senais tėvais yra ir įstatyminė asmens  pareiga, ir žmogiÅ¡kumo, padorumo bei geros moralės  kriterijus atitinkantis veiksmas. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė buvo visiÅ¡kai priklausoma nuo kartu gyvenančios atsakovės ir realiai jos grasinimų galėjo bijoti, kadangi ieÅ¡kovė gyveno kartu su atsakove atokiame vienkiemyje, jos galimybės kreiptis į teisėsaugos institucijas buvo apsunkintos sveikatos bÅ«kle, amžiumi, asmenų, galinčių jÄ prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis nebuvimu.

Todėl atsakovės veiksmai turėjo grasinimų, psichologinio spaudimo požymių ir nulėmė ieÅ¡kovės valios sudaryti vienintelės namų valdos dovanojimo sandorį susiformavimÄ . Apeliantė nurodo, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, jog prieÅ¡ ieÅ¡kovę buvo vartojamas smurtas (psichologinis grasinimas), kuris nulėmė jos valiÄ sudaryti 2011-04-27 dovanojimo sandorį.Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt.). Å ioje byloje nagrinėjamu atveju  pirmosios instancijos teismas iÅ¡ eilės konkrečių sprendime nurodytų įrodymų padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės veiksmai turėjo grasinimų, psichologinio spaudimo požymių ir nulėmė ieÅ¡kovės valios sudaryti vienintelės namų valdos dovanojimo sandorį susiformavimÄ .Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tikrai motyvuotai pripažino, jog yra pagrindas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia CK 1.91 str. numatytu pagrindu.

Pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai apie jai ne kartÄ darytÄ Â psichologinį poveikį, reikalaujant padovanoti namų valdÄ , yra labai svarbus įrodymas tokio pobÅ«džio byloje. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimuose nurodytas aplinkybes patvirtino netiesiogiai ir liudytojai. To pakanka, kad, įvertinus ieÅ¡kovės senyvÄ Â amžių, pripažinti, jog ieÅ¡kovei, kaip ši suvokė, tikrai buvo daromas poveikis, siekiant priversti padovanoti namų valdÄ Â Â Â dukrai – atsakovei, sudaryta dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta laisva ieÅ¡kovės valia.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovės apeliacinis skundas pripažintinas nepagrįstu. Todėl jis atmestinas, o apskųstasis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimas nekeistinas.Atmetus  atsakovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡Â atsakovės ieÅ¡kovei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 500 Lt už advokato pagalbÄ Â nagrinėjant bylÄ Â apeliacinės instancijos teisme, t.y.  suraÅ¡ant atsiliepimÄ Â Ä¯Â apeliacinį skundÄ (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡Â Â atsakovės  R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Teisėjai                                                                                               Dalė Burdulienė                                                                                                                                                                                                                             Raimondas Buzelis                                                                                                                                                                                                                                 Algirdas Remeika                                                                 Â