7bfa5481-c824-489e-bdcc-607c6e02fe50 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-924-264/2010

Pirmosios instancijos teismo teisėjas A. V. Pilipčikas

Procesinio sprendimo kategorija: 128.2; 121.15; 121.21

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, suinteresuoto asmens atstovei advokatei Onai Klinavičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R.

K. ir J. M. D. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje

byloje pagal pareiÅ¡kėjų R. K. ir J. M. D. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto

nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. M., Alytaus apskrities VMI, Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė Meilutė Balčienė.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu ir patikslintu pareiÅ¡kimu (b. l. 1-2, 33, 34-35) prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos R.

K., J. M. D. ir jų brolis S. M. po motinos A. M. mirties palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėję turtÄ

valdyti. Pareiškėjos nurodė, kad 1989 m. spalio 3 d. mirė jų motina A. M., gyvenusi jai nuosavybės teise priklausančiuose

namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko palikimas, kurį sudaro: 1950 m. statytas 64,32 kv. m. ploto gyvenamasis namas; 1950 m. statytas 59,37 kv. m. ploto ūkinis pastatas; 1945 m. statytas 115,50 kv. m. ūkinis pastatas; 1950 m. ir 1974 m. įrengti du šuliniai. 1987 m. lapkričio 5 d. Techninės inventorizacijos biure buvo sudaryta Namų valdos techninės apskaitos byla. Nuosavybės perregistruoti Registrų centre pareiškėjų motina A. M. nespėjusi dėl ligos ir mirties, testamento nėra surašiusi. A. M. turėjo tris vaikus: R. K., J. M. D. ir S. M..

Mirus motinai A. M., jos vaikai palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėję turtÄ valdyti: S. M. susituokė

ir su savo žmona A. M. apsigyveno motinai nuosavybės teise priklausančiuose namuose, o pareiškėjos iš motinai priklausančių namų pasiėmė dalį kilnojamo turto, tai yra įvairius namų apyvokos reikmenis, lovatieses, pagalves, kai kuriuos baldus, tačiau dėl nežinojimo paveldėjimo teisiškai neįformino. Pareiškėjų brolis S. M. 2009-01-19 mirė, jis vaikų neturėjo. Jo buvusi sutuoktinė A. M. ir

toliau gyvena pareiškėjų mirusios motinos namuose bei tvirtina, kad palikimas priklauso tik jai vienai. Pareiškėjoms žinoma,

kad A. M. 2009-07-16 su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismÄ dėl

nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, siekdama neteisėtai užvaldyti pareiÅ¡kėjų

mirusiai motinai priklausiusį visÄ turtÄ .

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 9 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė, priteisė iÅ¡ R. K. ir

J. M. D. solidariai 800,00 Lt bylinėjimosi išlaidų  A.

M. ir  22,70 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad A. M., gyvenusi jai nuosavybės teise priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini),

mirė 1989 m. spalio 3 d. Iki savo mirties ji buvo Artojo kolūkio kolūkietė. A. M. su savo sūnumi, pareiškėjų broliu, S.

M. buvo kolÅ«kinio kiemo nariai. Tai buvo nustatyta iÅ¡ Alytaus apskrities archyvo pažymos. Susituokusi 1989 m. spalio 14 d. su S. M., A. M. apsigyveno minėtame kolÅ«kiniame kieme. PareiÅ¡kėjų motinos A. M. mirties dienÄ galiojo 1964 m. liepos 7 d. Civilinis kodeksas, kurio 601 str. reglamentavo paveldėjimÄ kolÅ«kiečio kieme (panaikintas 1990-11-27). Jis nurodė, kad mirus kolÅ«kiečio kiemo nariui, paveldėjimas kolÅ«kiečio kiemo turte neatsiranda. Jeigu mirus kolÅ«kiečio kiemo nariui, kitų kiemo narių nelieka, kiemo turtui taikomos bendros paveldėjimo taisyklės. Todėl teismas konstatavo, kad po A.

M. mirties palikimas kolūkiniame kieme neatsirado, nes jame liko gyventi

S. M., o pareiškėjos jokio turto paveldėti negalėjo.

Teismas taikė ieÅ¡kinio senatį, nes pareiÅ¡kėjos paveldėjimo teisės liudijimo teismui nepateikė, taip pat nepateikė jokio dokumento, kad jos įstatymo nustatytu laiku pagal tuo metu galiojusį civilinį kodeksÄ kreipėsi į notarų biurÄ dėl tokio liudijimo iÅ¡davimo per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, taip pat nepateikė įrodymų, kad kreipėsi i teismÄ dėl termino priimti palikimÄ atnaujinimo. Teismas rėmėsi 2000-07-18 LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., kuriame nurodyta, kad LR CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui ir kad CK 5.8 str. taikomas, jeigu įsigaliojus kodeksui (2001-07-01) nebuvo pasibaigęs nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. A. M. mirė 1989-10-03, tai yra galiojant ankstesniam civiliniam kodeksui. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjų reiÅ¡kiami reikalavimai neteisėti, neteisingai nurodytas pareiÅ¡kimo pagrindas. Teismui buvo pateikta Simno seniÅ«nijos seniÅ«no V. V. iÅ¡duota pažyma apie turto priėmimÄ ir tvarkymÄ , todėl nepagrįsti pareiÅ¡kėjų teiginiai, kad pareiÅ¡kėjos

priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamos jį valdyti. PareiÅ¡kėjų ir jų Å¡eimų narių darbas už

užmokestį, kÄ patvirtino jų vaikai bei liudytojai, nelaikytinas talka, nes kaip pareiÅ¡kėjos ir pačios pripažino, jos po santuokos apsigyveno visiÅ¡kai kitose sodybose bei gavo iÅ¡ tėvų tam tikrÄ dalį turto. Tai, kad pareiÅ¡kėjos po motinos mirties pasiėmė jos patalynę ir kitų menkaverčių daiktų, teismo nuomone, nelaikytina palikimo priėmimu CK 5.5l str. prasme, nes tai prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams.

PareiÅ¡kėjos R. K. ir J. M. D. apeliaciniu skundu (b. l. 121-129) praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantės su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių motyvų:

1. Teismas visiÅ¡kai netyrė faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų apie tai, tokie asmenys sudarė M. kolÅ«kinį kiemÄ , kada jis pasibaigė, koks turtas priklausė kolÅ«kiniam kiemui ir kt. IÅ¡vadÄ kad S. M. buvo kolÅ«kinio kiemo nariu, teismas padare vien remiantis Å«kinės knygos įraÅ¡u, kuriame Å¡eimos galva įraÅ¡ytas M. S., prieÅ¡ jį iÅ¡braukus A. M. pavardę. Minėtas dokumentas neatitinka įrodymui keliamų 1995-12-05 Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. i-1115 7 straipsnio 1 d. 3 p. reikalavimų, nes taisymas dokumente nėra aptartas, nenustatyta, kuriais metais ir kokiu tikslu jis buvo padarytas, todėl teismas juo negalėjo remtis. S. M. nebuvo kolÅ«kinio kiemo nariu, jis dirbo laiÅ¡kininku, kÄ patvirtina įraÅ¡ai (duomenys neskelbtini) Å«kinėje knygoje ir prie kolÅ«kinio kiemo gerovės nei darbu nei turtu neprisidėjo. Apeliantės iki motinos mirties remdavo lėšomis tiek motinÄ , tiek savo brolį, nes darbo užmokestį jis pragerdavo. A. M. susirgus apeliantės jÄ slaugė, prižiÅ«rėjo ir palaidojo. Pripažindamas, kad nebuvo kolÅ«kinio kiemo nariu ir sutikdamas, kad po motinos mirties visi trys vaikai priėmė palikimÄ , S. M. dvideÅ¡imt metų pastatų savo

vardu neįsiteisino. PrieÅ¡ingu atveju, pasibaigus kolÅ«kiniam kiemui, S. M. bÅ«tų tapęs sodybos savininku ir įregistravęs šį daiktÄ

nekilnojamųjų daiktų registre.

2. Teismas nepagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį, nes 1964 m. CK 587 straipsnis nustatė, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ ne tik tada, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , bet ir tada, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti. Minėtam faktui nustatyti nebuvo pasibaigęs terminas, nes jis tęsiasi nuo tada, kai pareiÅ¡kėjos priėmė palikimÄ iki dabar. Teismas nepagrįstai manė, kad pareiÅ¡kėjos yra praleidę vienerių metų terminÄ kreiptis teisminės gynybos ( CK 5.8 str.), nes ginčo dalykas yra palikimo priėmimo fakto nustatymas, o ne paveldėjimo teisės ginčijimas.

3. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimai neteisėti, neteisingai nurodytas pareiÅ¡kimo pagrindas, nes pareiÅ¡kėjos aiÅ¡kiai ir tinkamai pareiÅ¡kime iÅ¡dėstė faktines aplinkybes ir reikalavimÄ . Materialinių teisės normų taikymas, iÅ¡dėsčius faktines aplinkybes yra ne pareiÅ¡kėjų, o teismo prerogatyva. Laikydamas, kad seniÅ«no V. V. pažyma įrodo, jog palikimo pareiÅ¡kėjos nepriėmė, teismas klaidingai vertino įrodymų visetÄ .  SeniÅ«no V. V. pažymoje kalbama tik apie vienÄ paveldėtojÄ - pareiÅ¡kėjų brolį S. M. ir nieko nėra pasisakyta apie pareiÅ¡kėjas,  pažyma buvo iÅ¡duota ne teismui, o Alytaus rajono notarų biuro notarei tuo tikslu, kad A. M. galėtų tvarkytis palikimo priėmimo dokumentus po sutuoktinio S. M. mirties. Be to, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Simno seniÅ«nas V. V. laikotarpiu 1989-10-03-1990-01-03 nebuvo paskirtas Simno seniÅ«nu, dėl ko jis negalėjo žinoti, kas priėmė palikimÄ po A. M. mirties, todėl iÅ¡duodamas minėtÄ pažymÄ , seniÅ«nas virÅ¡ijo savo įgaliojimus, o teismas negalėjo remtis Å¡iuo dokumentu priimdamas sprendimÄ .

4. Po mirties pareiÅ¡kėjos paveldėjo ne tik buities daiktus, tačiau tęsė rÅ«pinimÄ si pastatais,

dirbo žemę, taip pat pasiėmė ir dokumentus, kuriuos A. M. buvo gavusi (paveldėjusi) iš sutuoktinio P. M..

Minėtus dokumentus pareiÅ¡kėjos realizavo, atkurdamos nuosavybės teisę į tėvo P. M. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę (1937-06-09 Rejestras Nr. (duomenys neskelbtini); 1939-07-29 Rejestras Nr. (duomenys

neskelbtini)) ir jÄ pasidalijusios su broliu S. BÅ«tent pareiÅ¡kėjos, o ne S. M. kreipėsi į KAVA tikslu atkurti nuosavybės teisę į (duomenys

neskelbtini) valdytÄ Å¾emę, kÄ patvirtina 1991-11-20 PraÅ¡ymas nuosavybei atkurti. PraÅ¡ymÄ užpildė ir pateikė J. M. D., pretendentais nurodydama brolį S. ir seserį R. Laikantis teismo pozicijos, kad S. M. nuosavybės teisės atkÅ«rimas į žemę

patvirtina palikimo priėmimo faktÄ akivaizdu, kad palikimÄ priėmė visi trys A. M. vaikai. RyÅ¡ium su nurodytu motyvu apeliantės teikia

papildomus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos.

5. Teismas nustatė, kad Å¡eimos nariai dirbo A. M. Å«kyje, tačiau tai darė už užmokestį, kÄ patvirtino liudytojai G. K., A. D., D. S. ir L. S.. Tačiau teismas privalėjo nustatyti, kokius aktyvius veiksmus su motinos paliktu turtu atliko visi pirmos eilės įpėdiniai laikotarpiu nuo 1989-10-03 iki 2000-01-03 dienos ir kokia buvo jų valia: priimti ar atsisakyti nuo palikimo. Aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjos aktyviais veiksmais po motinos mirties kartu su broliu S. priėmė palikimÄ , patvirtina pareiÅ¡kėjų veiksmai. Kai S. M. paprašė M. D. padėti paraÅ¡Ä , jog namai atitektų jam vienam, ji su tuo nesutiko, kai brolis norėjo vienas parduoti sodybÄ - ji jam neleido to daryti, taip pat neleido sutvarkyti

sodybos dokumentų vieno brolio vardu. Po mamos mirties brolis prašė sesers J.M. D. leidimo ir toliau gyventi mamos sodyboje. Pastaroji

leido broliui gyventi sodyboje, kas įrodo, jog bendraturčiai palikimÄ valdė bendru susitarimu. R. K. gyvenamajame name įsirengė kambarį, kurį iÅ¡kalė lentelėm, iÅ¡dažė sienas ir susidėjo savo baldus.

PareiÅ¡kėjos bei jų vaikai rÅ«pinosi sodybos bÅ«kle, jÄ tvarkė, remontavo. P. S. M. mokėjo technikos naudojimui (

kurui). Po A. M. mirties liko dvi kiaulės, kurias paskerdę pareiÅ¡kėjai taip pat pasidalijo. Tokie veiksmai pripažintini aktyviais veiksmais siekiant įteisinti paveldėtÄ turtÄ nuosavybėn, visi trys vaikai, padedant jų vaikams, prižiÅ«rėjo namus, juos remontavo, taip pat žemės sklype dirbo žemės Å«kio darbus. Liudytoja S. P. teismui paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos R. K. sÅ«nus pastatus remontavo, o visus Å«kio darbus darė R. K. su Å¡eima. Liudytoja taip pat patvirtino, kad S. M. savo sodybos dalį žadėjo apraÅ¡yti A. K., tačiau dėl staigios ligos ir mirties nespėjo to padaryti. Liudytojas D. S. paliudijo, kad yra matęs S. seseris su Å¡eimom atvažiavusias talkinti, o R.

K. sūnus atvažiuodavo su technika dirbti pas M.

6. Suinteresuotas asmuo A. M. sodyboje apsigyveno tik 1991 m. kovo 6 dienÄ , tai yra praėjus Å¡eÅ¡ių mėnesių terminui palikimui priimti (Alytaus rajono savivaldybės administracijos Simno seniÅ«no V. V. 2010-03-09 pažyma). Dėl nurodytos priežasties A. M. negali žinoti ir patvirtinti faktinių aplinkybių, liečiančių Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ po A. M. mirties. Parengiamajame teismo posėdyje ji davė parodymus ir su pareiÅ¡kimu sutiko, nors vėliau teismo posėdyje pareiÅ¡kė nesutinkanti su pareiÅ¡kimu, tačiau nesutikimo motyvai yra subjektyvÅ«s.

7. Faktinė aplinkybė, kad prieÅ¡ pareiÅ¡kėjoms iÅ¡tekant tėvai joms davė turto dalį, neturi reikÅ¡mės nustatant palikimo priėmimo faktÄ . ReikÅ¡minga aplinkybė yra ta, kad pagal 1964 metų CK 573 straipsnį pirmos eilės įpėdiniai yra A.

M. trys vaikai, tarp kurių buvo susitarimas priimti palikimÄ ir jį vėliau pasidalinti lygiomis dalimis. Byloje nėra duomenų, kad kuris nors įpėdinis bÅ«tų atsisakęs palikimo, palikimÄ priėmė visi trys įpėdiniai ir tarpusavio sutarimu jį valdė. Susitarimo visi trys įpėdiniai laikėsi, dėl ko nė vienas iÅ¡ jų neįregistravo nuosavybės teisės nekilnojamųjų daiktų registre. A.

M. neįrodė fakto, kad ji užvaldė turtÄ , kuris jai atsirado įsisenėjusio valdymo bÅ«du, o aplinkybės, kokia dalimi kiekvienas prisidėjo prie sodybos iÅ¡laikymo, Å¡iam ginčui neturi reikÅ¡mės.

Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 147-149) praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , skundÄ atmesti. Su apeliaciniu skundu nesutinka dėl sekančių motyvų:

1. Visiškai nepagrįsti apeliančių teiginiai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ūkinės

knygos įrašu, nes byloje esančius ūkinių knygų įrašus suinteresuotam asmeniui A. M. išdavė Alytaus apskrities archyvas, kurio paskirtis -

saugoti archyvinius dokumentus. Šie rašytiniai

įrodymai paneigia apeliacinio skundo motyvus, kad esÄ S. M. nebuvo kolÅ«kinio kiemo nariu. Tai, kad S. M. dirbo laiÅ¡kininku nereiÅ¡kia, kad jis nebuvo ar negalėjo

būti kolūkinio kiemo nariu, todėl po motinos mirties apeliantės neįgijo teisės

paveldėti kolÅ«kinio kiemo turto. Niekuo nepagrįsti apeliančių teiginiai apie S. M. piktnaudžiavimÄ alkoholiu,

tariamÄ jų rėmimÄ pinigais A. M. ir S. M.. Tiek R. K., tiek J.M. D. pripažino, kad jos turėjo savo Å«kius - taigi buvo kito kolÅ«kinio kiemo narėmis. Vien Å¡io pagrindo pakanka, kad pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas pirmosios instancijos teismui ir apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teismui bÅ«tų atmestas.

2. Teismas pagrįstai pripažino, kad suėjusi ieÅ¡kinio senatis. Apeliantės teigia, kad jos faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ , tačiau Å¡ių aplinkybių neįrodo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių apeliančių teiginius.

3. Suinteresuotas asmuo A. M. seniūno

V. V. iÅ¡duota pažyma įrodo palikimo priėmimo faktÄ , kai tuo tarpu apeliantės tokių įrodymų nepateikė. VisiÅ¡kai nepagrįsti apeliančių argumentai, kad seniÅ«nas V. V. negalėjo iÅ¡duoti pažymos apie palikimo priėmimÄ , nes tuo metu - 1989-10-03 - nedirbo Simno seniÅ«nu. SeniÅ«nas atstovauja seniÅ«nijÄ , todėl jo asmenybė neturi reikÅ¡mės faktų konstatavimui. SeniÅ«nijos darbas užtikrinamas taikant veiklos perimamumo bei tęstinumo principÄ . Pažymas iÅ¡duoda seniÅ«nas ne kaip fizinis asmuo, o kaip vietinės savivaldos atstovas.

4. Apeliantės apeliacinės instancijos teismui teikia papildomus dokumentus, tačiau neprašo teismo šių dokumentų priimti, nenurodo, dėl kokių priežasčių šie dokumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad su A. M. gyveno S. M., bet ne pareiškėjos. Nėra neginčijamų įrodymų, kad kažkokie daiktai pareiškėjų buvo paimti, kad jie paimti teisėtai, kad jie paimti (esant

pirminėms sÄ lygoms) po A. M. mirties. Tai, kad J.M. D. užpildė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių į tėvo P. M. nekilnojamÄ jį turtÄ - žemę atkÅ«rimo, neįrodo

faktinio palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad žemės savininkas buvo P. M., miręs 1981-10-18, o pareiškėjos bando įrodyti savo

teises į palikimÄ , atsiradusį po motinos A. M. mirties.

5. Teismo

posėdyje buvo apklausti pareiškėjų sūnūs G. K. ir A. D., jų giminaitė S. P. bei giminystės

ryšiais nesaistomi D. S. ir L. S..

Liudytojai nepatvirtino, kad pareiÅ¡kėjos faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ . A. D. paneigė pareiÅ¡kėjų teiginius, kad buvo koks nors

susitarimas dėl turto pasidalijimo. D. S. nurodė, kad paprašytas atlikdavo kai kuriuos darbus, už kuriuos jam sumokėdavo S. arba

A. M..

6.

Apeliaciniame skunde apeliantės nurodo naujÄ aplinkybę, kad esÄ po A. M. mirties liko dvi kiaulės, kurias paskerdė ir pasidalijo

su S. M.. Šis teiginys prieštarauja rašytiniam įrodymui išrašui iš ūkio knygų, kuriame nurodyta, kad 1986-1989 metais ūkyje nebuvo auginamos kiaulės, viena kiaulė buvo auginta 1990 metais. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenys buvo tikrinami du kartus per metus: sausio 1 ir birželio 1 dienomis.

7. Apeliacine skunde nurodoma, kad suinteresuotas asmuo A. M. esÄ sodyboje apsigyveno tik 1991-03-06, t.y., praėjus Å¡eÅ¡ių mėnesių terminui palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo A. M. kartu su sutuoktiniu S. M. apsigyveno po santuokos sudarymo l989 metų spalio 14 dienÄ . Å ios aplinkybės pareiÅ¡kėjos neneigė bylos nagrinėjimo metu. Taip pat su suinteresuotu asmeniu nesietinas Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas palikimui priimti, nes palikimÄ priėmė ne ji, o jos sutuoktinis S. M..

8. Tiek pareiÅ¡kime, tiek apeliaciniame skunde neobjektyviai pateikiama informacija apie suinteresuoto asmens A. M. kreipimÄ si į teismÄ ir teismo priimtÄ procesinį sprendimÄ . 2009-08-20 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ , nes jis nenagrinėtinas teisme, nurodyta, kad A. M. administracine tvarka turi teisę įregistruoti pastatus, pateikdama visus savo turimus dokumentus. Taigi, teismas pripažino, kad ji neprivalo įrodinėti savo teisių į nuosavybę, jos preziumuojamos. 2009-08-20 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis yra įsiteisėjusi, galiojanti, neapskųsta ir nepanaikinta.

Apeliacinis skundas  atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

PareiÅ¡kėjos prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ CPK 444 str. 2 d. 8 p. pagrindu. PareiÅ¡kėjų ir jų brolio S. M., mirusio 2009-01-19,  motina A. M., bÅ«dama Artojo kolÅ«kio kolÅ«kiete,  mirė 1989 m. spalio 3 d. iki mirties gyvenusi kartu su sÅ«numi S. M., jai nuosavybės teise priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys

neskelbtini), kur liko gyventi pareiškėjų brolis S. M. iki savo mirties bei jo sutuoktinė (suinteresuotas

asmuo) A. M..

Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti (1964 m. CK 587 str. 2 d. , 2000 m. CK 5.50 str.

2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes, t. y. perimti palikėjo civilines teises

ir pareigas. Taigi asmuo, grin­džian­tis sa­vo reikala­vi­mus pali­ki­mo pri­ėmi­mu,

fak­tiš­kai pra­dė­jus jį valdy­ti, tu­ri įro­dy­ti, kad jis kaip įpė­di­nis

atliko akty­vius veiks­mus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo va­liÄ Ä¯gy­ti nuo­sa­vy­bės tei­sę

į pa­vel­di­mÄ tur­tÄ , ir pra­dė­jo val­dy­ti palikėjo tur­tÄ kaip sa­vo per

įstatyme nustatytÄ terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 601 str. normas paveldėjimas neatsirado, nes mirus motinai A. M., apeliančių brolis S. M. buvo likęs vienintelis kolūkinio kiemo narys, kuriam išliko visos kolūkio nario teisės.

Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas padarė Å¡iÄ iÅ¡vadÄ neiÅ¡tyręs svarbių aplinkybių tik remdamasis Å«kinės knygos įraÅ¡u, kuriame Å¡eimos galva įraÅ¡ytas M. S., prieÅ¡ jį iÅ¡braukus A. M. pavardę, nepagrįstas.Â

Įrašai iš ūkinių knygų (b. l. 96-99), gauti iš Alytaus apskrities archyvo, išduoti ir patvirtinti nustatyta tvarka, yra oficialūs rašytiniai įrodymai, kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.).

Iš 2009-12-23 teismo posėdžio protokole ( b. l. 68-71)

užfiksuotų pareiškėjų paaiškinimų, matyti, kad ištekėjusios iš tėvų ūkio išvyko

gyventi atskirai, dar motinai esant gyvai, turėjo savo ūkius, o motinai

mirus, ūkyje liko gyventi tik jų brolis, kuriam retkarčiais atvykdavo padėti. Todėl aplinkybė, kad po

motinos mirties ūkinėje knygoje šeimos galva įrašytas pareiškėjų brolis S. M. atitinka apeliančių nurodytoms aplinkybėms. Be to

pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai G. K., A. D., D. S. ir kiti  (b. l. 108-113) jokių aplinkybių, kurios patvirtintų palikimo priėmimo faktÄ nenurodė. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ( b. l. 92-93, 95) matyti, kad 1991-1995 m. draudimo įmokos už pastatus, valstybinės žemės nuomos mokesčiai buvo mokami S. M. vardu. Byloje pateikta seniÅ«no V. V. pažyma ( b. l. 84) prejudicinės galios neturi,  yra raÅ¡ytinis įrodymas byloje, kuris nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių.

LR Ä®statymu, priimtu 1990-11-27 Nr. 1-806, „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ 4 str. panaikinus kolÅ«kinio kiemo bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybės teisę, kolÅ«kiečių kiemo Å¡eimos narys, kol nepasibaigęs bendras ieÅ¡kininės senaties terminas, nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos galėjo reikalauti nustatyti dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, atidalijimo  ir kt. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjos kreipėsi į teismÄ tik po brolio S. M. mirties, kilus ginčui dėl brolio palikimo. PareiÅ¡kėjų brolis S. M. iki motinos mirties buvo kolÅ«kinio kiemo nariu, o jai mirus, jam iÅ¡liko visos kolÅ«kio nario teisės. Ä®raÅ¡ai iÅ¡ Å«kinių knygų (b. l. 96-99) patvirtina, kad S.

M. ir po motinos mirties  1990-01-01

- 1990-06-01 surašymo laikotarpiu gyveno sodyboje, naudojosi  0, 61 ha žemės sklypu, turėjo gyvulių.

 Aplinkybė, jog S. M. neįteisino savo nuosavybės įstatymų nustatyta tvarka, nereiškia, jog jam mirus pareiškėjų pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas netapo paveldėtinu jo turtu.

Apeliacinio skundo argumentas, jog suinteresuotas asmuo A. M. sodyboje apsigyveno tik 1991 m. kovo 6 dienÄ , todėl praleido 6 mėnesių terminÄ palikimui priimti, nereikÅ¡minga, nes ji netapo mirusios A. M. įpėdine. Po sutuoktinio S.

M. mirties atsirado jai pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisė (CK  5. 13 str.).

Aplinkybė, kad

pareiÅ¡kėjoms atkurtos nuosavybės teisės į tėvo P. M. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, kuri yra

kitoje vietoje, neturi reikšmės prašomam nustatyti faktui.

PareiÅ¡kėjų įvardintų palikėjos asmeninių daiktų paėmimas neįrodo fakto, jog pareiÅ¡kėjos priėmė motinos palikimÄ , pradėdamos jį faktiÅ¡kai valdyti, nes neatliko jokių veiksmų, rodančių rÅ«pinimÄ si paveldimu turtu (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, juos ištyrė, todėl nepažeidė CPK 177, 183, 185  str. reikalavimų.

Sutiktina su apeliančių argumentais, jog teismas nepagrįstai manė, kad pareiÅ¡kėjos yra praleidę vienerių metų terminÄ kreiptis teisminės gynybos ( CK 5.8 str.), nes ginčo dalykas yra palikimo priėmimo fakto nustatymas, o ne paveldėjimo teisės ginčijimas, todėl Å¡alintina. Kadangi pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas atmestas ir kitais pagrindais, todėl Å¡i aplinkybė neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Ä®vertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos  teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti arba naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Å¡is sprendimas nekeistinas, o pareiÅ¡kėjų apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ pareiÅ¡kėjų (apeliančių)  po lygiai priteistinos suinteresuoto asmens A. M. iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ ) bei Kauno apygardos teismo iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetÄ (CPK 79 straipsnis,

88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio

1 dalis).

Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu ir

326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

          Â

            apeliacinį skundÄ atmesti.

           Alytaus rajono  apylinkės teismo 2010 m. vasario 9  d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 550 Lt (po penkis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir po 4, 73  Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų

įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei į surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Â Nr. (duomenys neskelbtini) AB

bankas „Swedbank“, banko kodas 7300, įmokos kodas 5660.

Kolegijos pirmininkė                                                                            Aušra

BaubienėÂ

Kolegijos teisėjai:                                                                                Birutė

Bobrel

                                                                                    Â

                                                                        Â

            Raimondas Buzelis Â