2021-06-16 Nr. AB-12915-3-62-3-01659-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-342-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01659-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas N. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 16 d. iki 2019 m. liepos 31 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nes ankštose patalpose pareiškėjas buvo laikomas su 11 nuteistųjų. Gyvenamųjų patalpų plotą mažino baldų užimamas plotas. Patalpų sienos ir lubos aptrupėjusios, ant jų susikaupęs pelėsis. Vėdinimo sistema patalpose neįrengta, jose kaupėsi drėgmė ir pelėsis, langai išpuvę. Drabužių džiovinimo vietos neįrengtos, todėl asmeninius drabužius džiovino gyvenamosiose patalpose. Oro temperatūra žiemą patalpose buvo apie 12 laipsnių, apšvietimas – 35 lx., todėl pareiškėjas negalėjo rašyti, skaityti ar užsiimti kita veikla. Patalpose trūko sanitarinių įrenginių, dalis sanitarinių įrenginių neveikė, dėl to tarp nuteistųjų kildavo nesutarimų, susidarydavo eilės. Gyvenamieji pastatai seni ir neremontuoti, jų konstrukcijose yra asbesto, kuris kenkia sveikatai. Dėl minėtų aplinkybių patyrė psichologinį sukrėtimą, orumo pažeminimą, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai ir pan.

3. Atsikirtime į atsakovo atsiliepimą pareiškėjas su atsakovo atsiliepimu nesutiko. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu 3 būrio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose buvo laikoma 11 nuteistųjų, įrengtos 6 miegamosios vietos. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas atsiliepime remiasi informacija, kuri buvo parengta atsiliepimo paruošimo metu. Pažymėjo, kad 3 būrio patalpos buvo apšviestos nestipriomis kaitrinėmis lempomis, taigi apšvietimas buvo nepakankamas, pareiškėjas negalėjo skaityti ir rašyti. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu 3 būryje yra nustatęs pažeidimus dėl nepakankamo apšvietimo, apleistų ir neremontuotų patalpų, neveikiančių sanitarinių įrenginių. Pažymėjo, kad patalpų dezinfekcija buvo atliekama ne dažniau nei kartą per pusę metų, dėl to patalpose buvo parazitų. Ne visi dušo rageliai veikė, o praustis po dušu vienu metu buvo vedami visi 1-3 būrių nuteistieji (80-90 asmenų), dėl to pareiškėjas nespėdavo nusiprausti. Dėl minėtų aplinkybių jautė pažeminimą, kilo nepatogumai, išgyvenimai, pablogėjo sveikata.

4. Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime, kurį papildė, su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmės atlikimui buvo perkeltas į 1-jį sektorių. Akcentavo, kad ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems vietos pakanka. Atsakovas pažymėjo, jog gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu pažeista nebuvo. Pataisos įstaigoje nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali laisvai judėti savo būrio patalpose bei viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

5. Atsakovas nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus, įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Jei patalpos buvo nešvarios ar jose matėsi pelėsis, nuteistasis netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. Patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis apšvietimo normas. 3 būrio sanitariniame mazge įrengti 2 pisuarai, 2 unitazai, 6 praustuvės ir 1 dušo sietelis. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl eilių prie sanitarinių įrenginių. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas laužant. Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių atsirastų asbesto dulkių. Pataisos namai 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, kuri patalpose atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją. Pareiškėjo regėjimo sutrikimai susiję su jam diagnozuotomis lėtinėmis ligomis ir dėl nevartojamų vaistų. Pareiškėjas nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas nepagrįstas.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo J. J. skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo N. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-me sektoriuje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019 m. liepos 31 d.

8. Teismas nurodė, kad Lietivos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

9. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjas neturtinės žalos, kildinamos iš gyvenamojo ploto normos trūkumo, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose, pareiškėjo buvimo metu, buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

10. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2019 m. liepos 31 d. buvo paskirtas gyventi į šias Pravieniškių PN – AK 1-jo sektoriaus 3 būrio bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas: nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. – į 3 brigadą, kurios plotas 20,67 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,44 kv. m ploto, nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. – į 1 brigadą, kurios plotas 35,62 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,23 kv. m ploto, nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. liepos 31 d. – į 2 brigadą, kurios plotas 35,62 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,23 kv. m ploto (b. l. 17, 18).

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo atsikirtime nurodytas aplinkybes, kad 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose buvo laikoma 11 nuteistųjų, įrengtos 6 miegamosios vietos, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose buvo įrengta mažiau miegamųjų vietų nei laikoma nuteistųjų, ar, kad kiti nuteistieji neturėjo miegamosios vietos (miegojo ant grindų), tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Iš Teismas pažymėjo, kad iš Pravieniškių PN–AK 2019 m. spalio 24 d. pažymos matyti, kad 3 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos 6 miegamosios vietos, o į sąrašus įtraukti 8 nuteistieji, tačiau du nuteistieji 3 gyvenamojoje patalpoje faktiškai negyveno, nes vienas iš jų ginčo laikotarpiu buvo laikomas stacionare, o kitas – laikinai izoliuotas (b. l. 49). Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jam trūko miegamosios vietos, o teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais remiasi. Teismo vertino, kad pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę apie pataisos namų veiklą ir kalinimo sąlygas, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjas dėl šių aplinkybių neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu gyvenant Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus 3 būrio bendrabučio tipo patalpose Taisyklėse reglamentuota 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Teismas nurodė, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas, todėl konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini.

12. Teismas, vertindamas aplinkybes dėl patalpose nebuvusio vėdinimo, netinkamo apšvietimo ir oro temperatūros, patalpose besikaupusio pelėsio ir drėgmės, parazitų, apleistų ir neremontuotų patalpų, pažymėjo, kad Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).

13. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus, taip pat jose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais ar, kad būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant gyvenamosios patalpos langą. Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginys, jog gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos buvo netvarkingos, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už jų tvarkymą asmuo (budintysis) tinkamai neatliko savo pareigų. Teismas iš bylos duomenų nustatė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“ buvo sudaryta Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pataisos namuose reguliariai (du kartus per mėnesį) ir pagal poreikį atliekamos kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugos. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nenustatyta, kad sutartinių įsipareigojimų nebūtų laikomasi, taip pat nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl parazitų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentus dėl netinkamos 3 būrio bendro naudojimo ir gyvenamųjų patalpų būklės patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. sausio 31 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.810)PA-256, kuriuo konstatuota, kad 1-jo sektoriaus 3 būrio pastatas senas, gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos seniai remontuotos, inventorius susidėvėjęs, nesudarytos sąlygos džiovinti asmeninius drabužius, prausykloje langai supuvę, nesandarūs, gyvenamųjų patalpų apšvietimas nepakankamas, bei Pravieniškių PN-AK įpareigota pašalinti nustatytus pažeidimus dėl nepakankamo apšvietimo, netinkamos langų būklės, neveikiančių sanitarinių įrenginių (dušo ragelių) ir kt., tačiau tik dalis patikrinimo metu nustatytų pažeidimų (dėl nepakankamo apšvietimo, neįrengtų džiovyklų) buvo pašalinti. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus dėl neremontuotų ir apleistų 3 būrio bendro naudojimo ir gyvenamųjų patalpų, nelygių paviršių, susidėvėjusio inventoriaus, nesudarytų sąlygų džiovinti asmeninius drabužius, nepakankamo patalpų apšvietimo.

15. Teismas, pasisakydamas dėl sanitarinių įrenginių trūkumo, neveikimo, ir dėl to kilusių konfliktų, pažymėjo, kad sanitarinių įrenginių kaičių nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi norma (toliau – Aprūpinimo norma. Kadangi atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kiek nuteistųjų buvo laikoma 3 būryje ginčui aktualiu laikotarpiu, teismas rėmėsi pareiškėjo paaiškinimais, kad būrio sanitariniais įrenginiais naudojosi 80-90 nuteistųjų, ir konstatavo, kad sanitarinių įrenginių skaičius 3 būryje buvo nepakankamas, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl eilių prie prausyklos ir dušinės.

16. Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl aplinkoje esančio asbesto, tačiau skunde nenurodė, kad gaminiai, kuriuose buvo asbesto, būtų laužomi, todėl teismas sprendė, kad iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog asbesto gaminių buvimas gyvenamojoje aplinkoje kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei, todėl pareiškėjo argumentai dėl asbesto atmestini.

17. Likusius pareiškėjo ir atsakovo argumentus teismas vertino kaip perteklinius, todėl detaliau neanalizavo.

18. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija ginčo laikotarpiu netinkamai vykdė pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, dėl ko pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas apleistose ir neremontuotose patalpose, kuriose inventorius buvo susidėvėjęs, dalis sanitarinių įrenginių prausykloje neveikė ar jų trūko, apšvietimas nepakankamas, pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos džiovinti asmeninius drabužius, todėl konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos.

19. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

20. Teismas pažymėjo, kad, pasak pareiškėjo, jis dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė psichologiniu sukrėtimu, orumo pažeminimu, sveikatos pablogėjimu, dvasiniais išgyvenimais ir pan., tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašo (b. l. 104) matyti, kad regėjimo sutrikimai pareiškėjui diagnozuoti prieš 7 metus dėl lėtinės ligos. Konkrečių duomenų apie sveikatos būklę, kurią galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK, byloje nėra.

21. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinus nustatytus pažeidimus, jų trukmę, galima teigti, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

22. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotų pažeidimų trukmę, nenustatęs, kad dėl šių pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pvz., sveikatos pablogėjimas ar išgyvenimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas institucijas dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų, daro išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus, o pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 23. Pareiškėjas J. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai, priteisiant 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą

24. .Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies nuostatas, numatančias, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

25. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos, sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą; kad jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Nurodo, kad šią teismo išvadą paneigia byloje pateikta ambulatorinė kortelė, kurioje yra medikų padaryti asmens sveikatos įrašai: (2018 m. rugpjūčio 29 d. – (duomenys neskelbtini); 2018 m. spalio 1 d. –gydytojos psichiatrės įrašas: skundžiasi ne(duomenys neskelbtini) (gydymui paskirti vaistai bei rekomenduota psichologo konsultacija); 2018 m. lapkričio 27 d. – skundžiasi (duomenys neskelbtini); 2018 m. gruodžio 5 d. – skundžiasi (duomenys neskelbtini); 2019 m. balandžio 10 d. – skundžiasi (duomenys neskelbtini)); 2019 m. gegužės 8 d. – skundžiasi (duomenys neskelbtini)); 2019 m. birželio 12 d. – kreipėsi dėl didelio (duomenys neskelbtini); 2019 m. birželio 20 d. – skundžiasi (duomenys neskelbtini); 2019 m. liepos 8 d. – nustatytas (duomenys neskelbtini)), tačiau šių pareiškėjo sveikatos nusiskundimų pirmosios instancijos teismas nevertino, konstatavęs, kad nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

26. Pareiškėjas nesutinka, kad pareiškėjo teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Nurodo, kad pažeidimai jo atžvilgiu tęsėsi gana ilgai (virš metų), vien pažeidimo konstatavimas nebūtų laikomas tinkama teisingo atlyginimo forma.

27. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo kad su skundu nesutinka, kadangi skundas nepagrįstas nei faktais, nei teise, jokių naujų aplinkybių, argumentų, kurie būtų bent minimalus pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ar jį naikinti (pakeisti), apeliaciniame skunde nepateikta. Apeliacinio skundo argumentus pareiškėjas jau buvo išdėstęs savo skunde, ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime į juos iš esmės motyvuotai atsakė. Taip pat išnagrinėjo asmens sveikatos istoriją bei pažymėjo, kad regėjimo sutrikimai diagnozuoti prieš 7 metus dėl lėtinės ligos o konkrečių duomenų apie sveikatos būklę, kurią galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sąlygos Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, byloje nėra. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai yra bendro pobūdžio, kuriuos turi ir laisvėje esantys asmenys, todėl nėra pagrindo teigti, jog jie atsirado būtent dėl įkalinimo sąlygų.

28. Atsakovas pažymi, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas bei būtinas, siekiant apsaugoti kitų (jokių nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus.

29. Atsakovas akcentuoja, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą. Kiekvienu konkrečiu atveju yra pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, taigi ir teismas kiekvienu atveju, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatymuose bei teismų praktikoje įtvirtintus reikšmingais pripažintus kriterijus, turi nuspręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija ir kokio dydžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 30. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas teigia patyręs jį laikant Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis, pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo N. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad kalinimas netinkamomis sąlygomis nesukėlė pareiškėjo fizinei ir psichologinei sveikatai jokių pasekmių, todėl nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015 ir kt.).

34. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad pareiškėjas J. J. ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2019 m. liepos 31 d.) buvo laikomas apleistose ir neremontuotose patalpose, kuriose inventorius buvo susidėvėjęs, dalis sanitarinių įrenginių prausykloje neveikė ar jų trūko, apšvietimas nepakankamas, pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos džiovinti asmeninius drabužius, todėl konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, bei pažymi, kad dėl to šioje byloje ginčo nėra.

36. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

37. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, bei pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi pas gydytojus dėl nerimo, nemigos, dirglumo, vidinės įtampos, o taip pat dėl galvos ir krūtinės skausmų, svaigulio ir pan., pareiškėjui buvo diagnozuotas aukštas kraujospūdis, t. y. jis patyrė neturtinę žalą dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis, todėl žala jam turi būti atlyginama pinigais.

38. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

39. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

40. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į EŽTT išaiškinimus, pareiškėjo individualią situaciją, konkrečius konstatuotus neteisėtus veiksmus, tam tikrais atvejais taip pat apsiriboja teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2113-662/2015; 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017; 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017 ir kt.).

41. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimą dėl higienos normų pažeidimo (kameroje pareiškėjas buvo laikomas apleistose ir neremontuotose patalpose, kuriose inventorius buvo susidėvėjęs, dalis sanitarinių įrenginių prausykloje neveikė ar jų trūko, apšvietimas nepakankamas, pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos džiovinti asmeninius drabužius). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis ginčo laikotarpiu kelis kartus kreipėsi į gydytojus dėl (duomenys neskelbtini), taip pat dėl įvairių fizinių negalavimų, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nenustatyta, kad dėl šių pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pvz., sveikatos pablogėjimas ar išgyvenimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas institucijas dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjui diagnozuotos lėtinės ligos, ankstesni sveikatos sutrikimai (pvz., 2013 m. nustatytas (duomenys neskelbtini) ir kt.), kurios siejasi su pareiškėjo skunde nurodomais fiziniais ir emociniais negalavimais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui neturtinė žala kilo būtent dėl nustatytų higienos pažeidimų, o pasekmės buvo tokio masto, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytos pareiškėjo teisės pažeidimas nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

43. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, priėmė sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo N. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Ramūnas Gadliauskas Milda Vainienė