7bf8fb39-e98f-4e9d-813d-7d5140f5aa9a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-3435-331/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01374-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei A. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K.

F. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimÄ Nr. (15/5-4)11U-461(00506) panaikinti Ukrainos pilietei K. F. iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje (el. b., b. l. 8–10).PareiÅ¡kėja skundu (el. b., b. l. 1–6) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento 2017 m. balandžio 13 d. sprendimÄ Nr. (15/5-4)11U-461(00506).PaaiÅ¡kino, kad ji ketino vykdyti ir vykdė Å«kinę-komercinę veiklÄ , t. y. užsiėmė teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kurios pagrindu ir gavo leidimÄ laikinai gyventi.

Lietuvos Respublikos piliečiai UAB „Minoria“ (toliau – ir Bendrovė) buvo įdarbinti prieÅ¡ kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo, tačiau pagal galiojančius teisės aktus įpareigojimo, kad darbuotojai dirbtų įmonėje tam tikrÄ konkretų laiko tarpÄ prieÅ¡ kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimÄ , nebuvo, todėl faktas, kad darbuotojai Bendrovėje buvo įdarbinti 2015 m. spalio 12 d. jokiu bÅ«du nepatvirtina neva pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumo ar aplinkybės, kad ji neketino užsiimti komercine-Å«kine veikla.

Leidimo laikinai gyventi išdavimo metu pareiškėja atitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) reikalavimus ir jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Vis dėlto, pasikeitus ekonominėms aplinkybėms, Bendrovei susidūrus su verslo sunkumais, buvo per sudėtinga išlaikyti šešis darbuotojus dirbti pilnu etatu (trys Lietuvos Respublikos piliečiai, trys užsieniečiai). Vis dėlto, tai nereiškia, kad Bendrovė nevykdė realios ūkinės-komercinės veiklos.

Bendrovė užsiima užsakymų paieška tarptautinio, tarpmiestinio pervežimo paslaugoms. Ji yra sudariusi sutartis su, pavyzdžiui, UAB „Volantis idėjos“, UAB „Belija pro“, UAB „Megapolis Development Group“. Taigi, Bendrovė užsiima realia ūkine-komercine veikla; tuo labiau, vien tai, kad ji susiduria su tam tikrais ekonominiais-finansiniais sunkumais, dėl to, kad verslas vystosi lėtai, nereiškia ir negali reikšti, kad ji veiklos nevykdo.Privalomas darbuotojų skaičius (ne mažiau nei trys Lietuvos Respublikos piliečiai) apsunkina realios veiklos vykdytojus, nes ne visada veiklai (verslui) vykdyti yra reikalingas tam tikras nustatytas darbuotojų skaičius.

SÄ lyga, jog įmonė turi turėti bent tris darbuotojus – Lietuvos Respublikos piliečius, buvo panaikinta paties įstatymo leidėjo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis Ä®statymo pataisomis. 2017 m. sausio 2 d. Bendrovei atleidus vienÄ darbuotojÄ (Lietuvos Respublikos pilietį), ji nepažeidė Ä®statymo reikalavimų, nes paties įstatymų leidėjo pataisomis buvo pripažinta, kad įmonėje neprivalo dirbti konkretus Lietuvos Respublikos piliečių skaičius. Bendrovė turėjo du darbuotojus Lietuvos Respublikos piliečius tik laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. Å iuo metu įmonėje dirba trys Lietuvos Respublikos piliečiai ir trys užsieniečiai.Tiek anksčiau galiojusi Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija, tiek dabartinė yra diskriminacinio pobÅ«džio ir nustato užsieniečiams nekonkurencingas sÄ lygas.

Å iÄ aplinkybę pripažino Lietuvos Respublikos Seimas, priėmęs minėtas Ä®statymo pataisas. Å iuo metu galiojanti Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija (kad užsienio piliečiai iÅ¡ trečiųjų Å¡alių, vykdydami Lietuvoje smulkiÄ Å«kinę veiklÄ , privalo priimti į darbÄ darbuotojÄ ir, kad mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto Å¡alies Å«kio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį) yra diskriminacinio pobÅ«džio ir pažeidžia sÄ Å¾iningos konkurencijos principÄ .

Toks reglamentavimas apsunkina užsieniečių Å«kinės-komercinės veiklos vykdymÄ . Reikalavimas priimti į darbÄ darbuotojÄ Å«kio subjektui, kurio savininkai yra užsienio piliečiai iÅ¡ trečiųjų Å¡alių, yra privalomas nepriklausomai, ar darbuotojas įmonei yra reikalingas, ar ne. Toks Å«kio subjektas, mokėdamas 1544,00 Eur dydžio atlyginimÄ , negali tinkamai konkuruoti rinkoje. Todėl Å«kio subjektai, kurių savininkai yra užsienio piliečiai, privalo kelti prekių ir paslaugų kainas.

Užsieniečiai, atvykstantys į Lietuvos RespublikÄ , pagrįstai tikėjosi, kad vystys verslÄ bei gyvens Lietuvoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, kurie yra vienodi visoms verslo įmonėms, nepriklausomai nuo įmonės steigėjų pilietybės. Tiek anksčiau galiojusi Ä®statymo redakcija, tiek dabar galiojanti redakcija pažeidžia Konstitucijos 46 straipsnį, nes tokiu reguliavimu yra pažeidžiama sÄ Å¾ininga konkurencija tarp Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių, apribojama asmens Å«kinės veiklos laisvė bei iniciatyva, o valstybė, savo ruožtu, neremia visuomenei naudingų Å«kinių pastangų ir iniciatyvų, o, prieÅ¡ingai, sukuria nepagrįstus formalumus, kurie nėra naudingi Å«kinei-komercinei veiklai vystyti.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė prašė skundÄ patenkinti, palaikė skundo argumentus.Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti.

Atsiliepime (el. b., b. l. 19–22) paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju Migracijos departamentui kilo pagrįstų įtarimų, kad duomenys, kuriuos pareiÅ¡kėja pateikė norėdama gauti leidimÄ , neatitinka tikrovės. Patikrinus bendrovės duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje apie bendrovėje dirbančius asmenis, buvo nustatyta, kad nuo 2016 m. spalio 12 d. įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai, viena Lietuvos Respublikos pilietė buvo atleista 2017 m. sausio 2 d.

Bendrovėje įdarbintiems Lietuvos Respublikos piliečiams mokamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 47 eurus, tai reiÅ¡kia, kad jie nedirba įmonėje visÄ darbo dienÄ . Visi trys Lietuvos Respublikos piliečiai bendrovėje buvo įdarbinti prieÅ¡ pareiÅ¡kėjai kreipiantis dėl leidimo pakeitimo, o pareiÅ¡kėjai pakeitus leidimÄ , nuo 2016 metų vasario mėnesio Å¡iems darbuotojams mokamas darbo užmokestis buvo sumažintas iki 47 eurų. Beveik visÄ panaikinto leidimo galiojimo laikotarpį bendrovė neturėjo reikalaujamo skaičiaus visÄ darbo dienÄ dirbančių darbuotojų, Å¡is laikotarpis truko ne keletÄ dienų, o beveik 17 mėnesių, o nuo 2017 m. sausio 2 d. apskritai nebuvo įdarbintas bÅ«tinas darbuotojų skaičius.

Ä®vertinus laikotarpio, kurį pareiÅ¡kėja neatitinka imperatyvių reikalavimų, trukmę, ginčijamas Sprendimas atitinka ir teisingumo bei protingumo principus. PareiÅ¡kėjos nurodytos priežastys, susijusios su finansiniais sunkumais ir konkurencingumu, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ .Atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kėjos atstovės argumentais dėl Ä®statymo 45 straipsnio nuostatų prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi Ä®statymo pakeitimais siekiama užkirsti keliÄ prielaidoms piktnaudžiauti leidimų gyventi Lietuvoje iÅ¡davimo sistema, pačiame Ä®statyme įtvirtintos įsigaliojimo nuostatos, be to, įstatymų leidėjas turi diskrecijÄ nustatyti užsieniečio atvykimo į Lietuvos RespublikÄ sÄ lygas.

Užsieniečių praÅ¡ymai iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai iÅ¡duoti, pakeisti ar panaikinti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki Ä®statymo pakeitimų įsigaliojimo dienos galiojusiomis Ä®statymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Todėl Migracijos departamentas pagristai rėmėsi Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija, galiojusia iki 2017 m. sausio 1 d.

Atsisakymas pakeisti leidimÄ savaime neužkerta kelio pareiÅ¡kėjai vykdyti Bendrovės akcininko pareigų (pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu bÅ«du). Teisė atvykti į Lietuvos Respublika ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų Å¡alių piliečiams ji nėra suteikiama automatiÅ¡kai ir įgyjama tik jeigu Å¡ie asmenys atitinka Ä®statymo reikalavimus.Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnis).

S k u n d a s  a t m e s t i n a s. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2017 m. gruodžio 17 d., teisėtumo ir pagrįstumo.Nustatyta, kad 2015 m. spalio 15 d. pareiÅ¡kėja, ketindama ir toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, bÅ«dama uždarosios akcinės bendrovės „Minoria“ dalyvė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Kartu su praÅ¡ymu pakeisti leidimÄ laikinai gyventi pareiÅ¡kėja pateikė galiojantį kelionės dokumentÄ , bendrovės „Minoria“ įstatus, akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, akcininkų sÄ raÅ¡Ä , balansÄ , trijų įmonės darbuotojų, Lietuvos Respublikos piliečių, darbo sutartis, dokumentus, patvirtinančius turimas pragyvenimo lėšas bei gyvenamÄ jÄ patalpÄ Lietuvos Respublikoje, ir kitus dokumentus.PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas su visa medžiaga persiųstas į Migracijos departamentÄ , kurio Imigracijos reikalų skyrius, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir dokumentus ir, vadovaudamasis Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2015 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimÄ pakeisti pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikinai gyventi, ir iÅ¡duoti jai naujÄ leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus, o Migracijos valdyba 2015 m. gruodžio 17 d. iÅ¡davė leidimÄ laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2017 m, gruodžio 17 d.

Migracijos departamentui kilus pagrįstų įtarimų dėl bendrovės „Minoria“ veiklos Lietuvos Respublikoje, manydamas, kad pareiÅ¡kėja yra atvykusi kitu negu deklaruota tikslu, patikrino bendrovės „Minoria“ duomenis VSDFV informacinėje sistemoje ir nustatė, kad nuo 2016 m, gruodžio 2 d. Å¡ioje bendrovėje įdarbinti du Lietuvos Respublikos piliečiai, dar viena Lietuvos respublikos pilietė buvo atleista 2017 m. sausio 2 d. Bendrovėje įdarbintiems Lietuvos Respublikos piliečiams mokamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 47 eurus (neatskaičius mokesčių), tai reiÅ¡kia, kad jie nedirba įmonėje visÄ darbo dienÄ .

Pažymėtina, kad trys Lietuvos Respublikos piliečiai minėtoje bendrovėje buvo įdarbinti 2015 m. spalio 12 d., t. y. prieÅ¡ pareiÅ¡kėjai kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, o minėtai užsienietei iÅ¡davus leidimÄ laikinai gyventi, nuo 2016 m, vasario mėnesio Å¡iems įmonės darbuotojams mokamas darbo užmokestis buvo sumažintas iki 47 eurų. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teismas laiko, kad bendrovė „Minoria“ nuo 2016 m. vasario mėnesio neatitiko Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (Ä®statymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) reikalavimo įmonei turėti ne mažiau kaip tris visÄ darbo laikÄ dirbančius darbuotojus Lietuvos Respublikos piliečius arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančius užsieniečius.

Taigi pareiÅ¡kėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklÄ , jos darbuotojus ir pagrindinį jos buvimo Lietuvos Respublikoje tikslÄ , siekė atitikti Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, norėdama gauti leidimÄ laikinai gyventi, o ne užsiimti realia Å«kine - komercine veikla Lietuvos Respublikoje (el. byla, b. l. 124-148).Teismui įvertinus bylos aplinkybes, atsakovo surinktÄ medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad bendrovė „Minoria“, kurios dalyvė yra pareiÅ¡kėja, neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes nuo 2016 m. vasario mėnesio Å¡ioje bendrovėje nėra visÄ darbo dienÄ dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių.

Be to pareiÅ¡kėja neturi ekonominių, socialinių ar kitų ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi Å¡eiminių ryÅ¡ių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.Migracijos departamento Kontrolės skyrius, įvertinęs surinktÄ medžiagÄ , pateiktus dokumentus, surinkęs kitus įrodymus, vadovaudamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu panaikino pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2017 m. gruodžio 17 d. (el. byla, b. l. 149-151).

Ginčo klausimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®statymas), kurio 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo pagrindus. Å io straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Ä®statymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis:

1) atitinka Å engeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sÄ lygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimÄ patvirtinantį dokumentÄ , kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintÄ Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimÄ apmokėti iÅ¡laidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas;

3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;

4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamÄ jÄ vietÄ , bÅ«tu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamÄ ja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimÄ suteikti jam tinkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje jis deklaruos savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimÄ , leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;

5) pateikia iÅ¡vykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sÄ raÅ¡Ä ;

6) pateikia iÅ¡samiÄ informacijÄ apie save, ryÅ¡ius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (Ä®skaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryÅ¡ius su užsienio žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas, jeigu jis atitinka Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo sÄ lygas ir nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali bÅ«ti neiÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi.

Ä®statymo 36 straipsnyje yra nustatyta, kokiais atvejais praneÅ¡ama apie duomenų pasikeitimÄ vidaus reikalų įgaliotai institucijai. Ä®statymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimÄ gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo praneÅ¡ti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu jis pakeičia gyvenamÄ jÄ vietÄ . Ä®statymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad paaiÅ¡kėja, kad yra Å¡io Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi; 12 punktas - jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė,14 punktas - jis neatitinka sÄ lygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Å¡iame Ä®statyme nustatytu pagrindu.

Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka Å¡io įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 Å¡ios bendrovės įstatinio kapitalo.PareiÅ¡kėjai iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas paaiÅ¡kėjus, kad nuo 2016 metų vasario mėnesio Å¡ioje bendrovėje nėra visÄ darbo dienÄ dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, nes jie negauna darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio.PareiÅ¡kėja skunde teigia, kad bendrovė „Minoria“ užsiima realia Å«kine-komercine veikla, o vien tai, kad ji susiduria su tam tikrais ekonominiais-finansiniais sunkumais, nereiÅ¡kia ir negali reikÅ¡ti, kad ji veiklos nevykdo.

Privalomas darbuotojų skaičius (ne mažiau nei trys Lietuvos Respublikos piliečiai) apsunkina realios veiklos vykdytojus, nes ne visada veiklai (verslui) vykdyti yra reikalingas tam tikras nustatytas darbuotojų skaičius. Bendrovė turėjo du darbuotojus Lietuvos Respublikos piliečius tik laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. Å iuo metu įmonėje dirba trys Lietuvos Respublikos piliečiai ir trys užsieniečiai.Teismas negali sutikti su Å¡iais pareiÅ¡kėjos teiginiais, nes įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ bei ginčui taikytinų teisės aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad Migracijos departamentas surinko pakankamai duomenų, jog pareiÅ¡kėjai bÅ«tų panaikintas iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvÅ«s, jame nėra nustatyta jokių iÅ¡imčių dėl Å¡ių reikalavimų netaikymo.

PareiÅ¡kėjos nurodytos priežastys, susijusios su finansiniais sunkumais ir konkurencingumu, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ . Bylos įrodymai patvirtina, kad beveik visÄ panaikinto leidimo galiojimo laikÄ bendrovė „Minoria“ neturėjo reikalaujamo skaičiaus visÄ darbo dienÄ dirbančių darbuotojų, Å¡is laikotarpis truko ne keletÄ dienų, o beveik 17 mėnesių, o nuo 2017 m. sausio 2 d. apskritai nebuvo įdarbintas bÅ«tinas darbuotojų skaičius, todėl pareiÅ¡kėja neatitinka imperatyvių Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, ginčijamas sprendimas atitinka teisingumo bei protingumo principus.

PareiÅ¡kėjai leidimas gyventi buvo panaikintas, vadovaujantis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindais ne dėl to, kad bendrovė „Minoria“ yra fiktyvi, o dėl to, kad pareiÅ¡kėja Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes beveik visÄ panaikinto leidimo galiojimo laikÄ bendrovė „Minoria“ neturėjo reikalaujamo skaičiaus visÄ darbo dienÄ dirbančių darbuotojų, Å¡is laikotarpis truko ne keletÄ dienų, o beveik 17 mėnesių, o nuo 2017 m. sausio 2 d. apskritai nebuvo įdarbintas bÅ«tinas darbuotojų skaičius, t. y. pareiÅ¡kėja neatitiko Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies reikalavimų (bÅ«tų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visÄ darbo laikÄ dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai), Todėl pareiÅ¡kėja neatitinka sÄ lygų, kurios buvo nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Ä®statyme nustatytu pagrindu, nes duomenys, kuriuos ji pateikė norėdama gauti leidimÄ laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi.

Pagal įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktÄ iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neatitinka sÄ lygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Å¡iame įstatyme nustatytu pagrindu. Ä®statymo 50 straipsnio l dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad bendrovė ar užsienietis neatitinka Å¡io įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 Å¡ios bendrovės įstatinio kapitalo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Todėl bendrovėje įdarbintiems Lietuvos Respublikos piliečiams nuo 2016 m. vasario mėnesio (beveik 17 mėnesių) buvo mokamas mažesnis negu Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis - apie 47 eurus; VSDFV informacinės sistemos duomenimis bendrovėje nuo 2017 m. sausio 2 d. viena iš trijų įmonėje dirbusių Lietuvos Respublikos piliečių buvo atleista, t. y. nedirbo (nebuvo įdarbinti) trys darbuotojai, todėl pareiškėja neatitinka šių reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) pažymėjo, kad nustačius, jog bendrovės darbuotojams kelis mėnesius negaunant atlyginimo arba gaunant atlyginimÄ , daug mažesnį už minimalų dydį, Departamentas pagrįstai suabejojo, ar tokie darbuotojai bendrovėje dirba visÄ darbo laikÄ , t. y. bendrovė neatitiko Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3331-662/2017). Kitoje byloje teismas pažymėjo, kad iÅ¡ Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad Å¡ioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti (ir iÅ¡laikyti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra bÅ«tina, kad įmonė atitiktų Å¡ių reikalavimų (sÄ lygų) visumÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017).Teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjos deklaruoti atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, pareiÅ¡kėja siekė atitikti Ä®statyme nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo sÄ lygas, o ne užsiimti Å«kine-komercine veikla Lietuvoje, nes byloje surinkta įrodymų visuma (bendrovėje įdarbintiems Lietuvos Respublikos piliečiams nuo 2016 m. vasario mėnesio buvo mokamas mažesnis negu Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis - apie 47 eurus;

VSDFV informacinės sistemos duomenimis bendrovėje nuo 2017 m. sausio 2 d. viena iÅ¡ trijų įmonėje dirbusių Lietuvos Respublikos piliečių buvo atleista) leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedÅ«romis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Atsakovas ginčo sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, teikdama praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl visos abejonės dėl pareiÅ¡kėjos nurodyto atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslo yra pagrįstos.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡ie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų paaiÅ¡kinimais, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.

ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016). Be to pareiÅ¡kėjos abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s teiginiai nėra ir negali bÅ«ti laikomi tam tikrÄ aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.Pastebėtina, kad nustačius bent vienÄ iÅ¡ Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas laikinai gyventi panaikinamas, esant tai patvirtinančių dokumentų, pradedama sprendimo panaikinti leidimÄ priėmimo procedÅ«ra.

Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu, be kita ko, paaiÅ¡kėja, jog yra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Nagrinėjamu atveju aktualus Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 5, 12, 14 punktai, numatantis, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma (Ä®statymo 50 str. 1 d. kontekste, leidimas panaikinamas), jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, 5 punktas - neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, 12 punktas - jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, 14 punktas - jis neatitinka sÄ lygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Å¡iame Ä®statyme nustatytu pagrindu.BÅ«tent Å¡iuo pagrindu rėmėsi atsakovas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ .

Byloje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡duotas tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėja ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Taigi, atsakovas turėjo teisėtÄ pagrindÄ pradėti pareiÅ¡kėjos leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo procedÅ«rÄ .Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nustatant Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintÄ pagrindÄ , užsieniečio valia nėra esminis elementas. Å iuo atveju pagrindo panaikinti leidimÄ laikinai gyventi nustatymas apsiriboja juridinio fakto, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, konstatavimu, o tai, ar asmuo vykdė veiklÄ , ar norėjo jÄ vykdyti, yra faktinė aplinkybė, kuri bendrai vertinama visų faktinių aplinkybių kontekste.

PareiÅ¡kėjos pateikti argumentai neiÅ¡sklaido pagrįstais pripažintinų atsakovo įtarimų, todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų paneigiančių atsakovo padarytos iÅ¡vados.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 str. 1 p.) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais.

VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas ginčijamÄ sprendimÄ gavo laiku, nes šį sprendimÄ apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtÄ sprendimÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Ä®vertinusi ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Migracijos departamentas iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , skundas atmetamas, o Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr. (15/5-4)11U-461(00506) paliekamas nepakeistas.Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos reikalavimų tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d.

H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos K. F. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.  Teisėjai                                                                   Mefodija Povilaitienė                                                                                                                                                                                               Henrikas Sadauskas                                                                                                                  Liudmila Zabarovska