2021-12-08 Nr. AB-26635-3-64-3-02358-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei V. B. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2021-12-08 Nr. AB-26635-3-64-3-02358-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės V. B. (toliau – ir atsakovė) 50,98 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) ir bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. eTA-942-552/2021
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02358-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei V. B. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės V. B. (toliau – ir atsakovė) 50,98 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objekto Šiaulių miesto savivaldybėje, nuomininkė, todėl jai kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai).
3. Atsakovė V. B. atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai (šaukimu).
II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės V. B. 50,98 Eur vietinės rinkliavos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nurodė, kad pagal Nuostatų 10 punktą taikoma dvinarė vietinė rinkliava. Aptaręs Nuostatų 12, 12.1, 12.2, 12.3, 14 punktus, teismas nustatė, jog atsakovė ginčo laikotarpiu buvo būsto, kuriam skaičiuojama vietinė rinkliava, nuomininkė, todėl priėjo prie išvados, kad ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš pažymoje „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovės įsiskolinimas už vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu yra 50,98 Eur. Vadovaudamasis Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendė, jog atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, teismas iš jos priteisė įsiskolinimo sumą pareiškėjui .
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas sumokėjo advokatui 15,30 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą bei atstovaujant teisme. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką atstovavimo išlaidų priteisimo viešojo administravimo subjektui aspektu bei pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus (struktūrą) ir nustatė, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Teismas vertino, kad šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinė, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III. 7. Pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir priteisti 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas sprendime remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kuri neatitinka nagrinėjamo ginčo specifikos, jose nesprendžiamas vietinės rinkliavos išieškojimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, bylos nėra analogiško pobūdžio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad teismų praktika gali būti teisingai pasiremta tik teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumos kontekste ir tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos (2009 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-798/2009). Skiriasi iš esmės bylų, kuriomis teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą, ir nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės. Teismo sprendime minimoje LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo (viešojo administravimo subjekto) patirtų išlaidų atlyginimo pareiškėjui atsisakius pateikto skundo ir bylą nutraukus, tačiau šia nutartimi LVAT neatmetė atsakovo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas tik sumažino.
8.2. Teismo sprendime minimose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020; 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018 ir 2019 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018 – bylos nėra analogiškos, o 2019 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019 nėra ginčo / suformuotos teisės aiškinimo taisyklės dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viešojo administravimo subjektui.
8.3. Analogiško pobūdžio bylose jau yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1893-415/2019; 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1635-261/2016; 2017 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1261-575/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-535-492/2017; 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017 ir kt.). Analogiško pobūdžio bylose LVAT neformuoja praktikos visiškai atmesti prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas kreipiantis į teismą. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteistinos.
8.4. Teismo sprendime minimo pareiškėjo struktūrinio padalinio veikla nėra susijusi su atstovavimu teismuose, siekiant prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, šiame padalinyje dirbantys darbuotojai neturi teisinio išsilavinimo, o tik vykdo ikiteisminio skolų išieškojimo funkcijas (komunikuoja su klientais, siunčia raginimus sumokėti įsiskolinimus ir pan.), o teisminio proceso metu skolas išieškoti pareiškėjo resursai nėra pakankami. Teismo praktika, atmetant pareiškėjo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, akivaizdžiai skatina skoloms išieškoti samdyti teisininkus darbo santykių pagrindu. Tokia perspektyva nereiškia, jog pareiškėjas skolų išieškojimo išlaidų nepatirs. Priešingai – tokia praktika lems naujus pareiškėjo patiriamus, darbuotojų užmokesčiui lygius kaštus, kurių tiesiogiai neatlygins prievolę tinkamai ir laiku mokėti vietinę rinkliavą pažeidęs vietinės rinkliavos mokėtojas. Tai reiškia, kad rinkliavos nemokantys asmenys nepatirs visiškai jokių nepatogumų, susijusių su rinkliavos priteisimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymas priteisti 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės V. B..
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
11. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, pasisako tik jo prašymo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas aspektu.
12. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).
13. ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).
14. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriuose įtvirtina supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra ir suteikta galimybė viešojo administravimo subjektui ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turinčiam asmeniui įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų sumų priteisimo iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 1312 straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis.. ABTĮ 1314 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus šio įstatymo 1316 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą.
15. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas su prašymu priteisti iš atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimą į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi 2020 m. lapkričio 3 d., taip pat šioje nutartyje paminėto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, siekdamas prisiteisti iš atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra, t. y. teismo įsakymo institutu. Nepaisant paminėtos galimybės, pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi bendra tvarka.
16. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ įtvirtinus supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūrą, tokiais atvejais, kaip nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, iš esmės nebeliko prasmės naudotis advokato pagalba rengiant prašymą teismui. Šiuo atveju pakanka užpildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) nustatytą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su struktūrinio padalinio veikla, jame dirbančių darbuotojų išsilavinimu ir vykdomomis funkcijomis.
17. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad LVAT analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo bylinėjimosi išlaidas priteisia arba jos gali būti mažinamos, tačiau šiuos argumentus paneigia aktualiausia ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, kuriose bylinėjimosi išlaidos, kaip ir nagrinėjamu atveju, nepriteisiamos (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-949-968/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-919-552/2021).
18. Bylinėjimosi išlaidų institutas yra taikomas ir jį reglamentuojančios ABTĮ teisės normos yra aiškinamos įvairaus pobūdžio bylose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ne tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktais kriterijais sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, tačiau ir kitomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, kuriose buvo plėtojama aukščiau aptarta praktika.
19. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitiko būtinumo bei pagrįstumo kriterijų ir šiuo atveju yra perteklinės. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius