7bf4e667-d11d-4110-a05e-a89f9a43a69a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Adm                                                                                          Administracinė byla Nr. I-218-426/2013                                       Proceso Nr. 3-61-3-02394-2010-4                         Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74.

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 11 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir JÅ«ros Marijos Strumskienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo pensijos dalies priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas R. G. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–5), kuriame prašė:

1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2010-01-01 sprendimÄ Nr. 1D-5501-(2);

2) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Ministerijos ir Lietuvos valstybės po 196,53 Lt neiÅ¡mokėtos valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį už kiekvienÄ mėnesį, skaičiuojant nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiÅ¡kino, kad jam 1999-01-11 Ministerijos sprendimu buvo paskirta valstybinė pareigÅ«nų pensija. Tačiau atsakovė, vadovaudamasi Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d., nuo       2010-01-01 kiekvienÄ mėnesį mokėdavo 196,53 Lt sumažintÄ pensijÄ .

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-09 priėmė LaikinÄ jį įstatymÄ , kurio 4 str. 1 d. buvo įtvirtintas mokėtų valstybinių pareigÅ«nų pensijų dydžio sumažinimas.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad, atsižvelgęs į Konstitucijos 52 str. nuostatas, įstatymų leidėjas privalėjo nustatyti teisingÄ kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems buvo mokama sumažinta pensija. N. S. veiksmai, dėl kurių buvo mokama sumažinta pensija pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais. Atsižvelgus į Civilinio kodekso 6.247 str., 6.249 str. 1 d., 6.271 str. 1 d. nuostatas, yra visos sÄ lygos Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Todėl neiÅ¡mokėta pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės ir Ministerijos solidariai.PareiÅ¡kėjas taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį teismÄ dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų konstitucingumo, o taip pat iÅ¡tirti, ar Laikinasis įstatymas ta apimtimi, kuria nenumato valstybinių pareigÅ«nų pensijų kompensavimo mechanizmo neprieÅ¡tarauja teisinės valstybės principui.Atsakovė Ministerija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 48–50) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Pagrįsdama savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija: įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Ministerija, taikydama Laikinojo įstatymo nuostatas, pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėjo sumažintÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , o Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos ir Ministerijos raÅ¡tais pareiÅ¡kėjui ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta paskirtos pensijos perskaičiavimo tvarka.

Todėl skundžiamas Ministerijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog Ministerijos darbuotojai pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba (toliau – Tarnyba) teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 35–36). Taip pat pažymėjo, kad R. G. paskirtos pensijos mokėjimas buvo ribojamas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis ir taikant perskaičiavimo koeficientÄ .

Tarnyba neturi teisino pagrindo elgtis kitaip, o sumažintų pensijų kompensavimo įstatymas nenumato. Savo pozicijÄ Tarnyba pagrindė detaliais         R. G. mokamos pensijos apskaičiavimais.Skundas atmestinas.Nustatyta, kad Ministerijos 1999-01-11 sprendimu R. G. paskirta valstybinė pensija (b. l. 24). Dėl paskirtos pensijos sumažinimo pareiÅ¡kėjas 2010-03-26 kreipėsi su skundu į MinisterijÄ , kuri        2010-07-12 raÅ¡tu Nr. 1D-5501-(2) iÅ¡aiÅ¡kino, kad pensija buvo mažinama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, o pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma pensijos nepriemoka negali bÅ«ti iÅ¡mokėta, nes tam nėra teisinio pagrindo (b. l. 9).Byloje spręstinas ginčas dėl R.

G. skundo reikalavimų, panaikinti Ministerijos 2010-07-12 sprendimÄ ir priteisti solidariai iÅ¡ Lietuvos valstybės ir Ministerijos nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neiÅ¡mokėtos valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį, pagrįstumo bei teisėtumo.IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos mokėjimas buvo ribojamas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis (b. l. 7–9, 20–21 ).

Savo reikalavimus pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia ta aplinkybe, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. pažeidžia Konstitucijos 23, 52 str. nuostatas, įtvirtinančias nuosavybės teisių apsaugÄ ir pensinio aprÅ«pinimo garantijas, o taip pat konstitucinį teisinės valstybės principÄ .Laikinasis įstatymas, iÅ¡skyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., Å¡is įstatymas, be kita ko, taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ .

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas tiek, kiek jomis nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonominės krizės nulemtÄ valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ ; jame buvo nustatyta socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių iÅ¡mokų laikinÄ sumažinimÄ .

Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., perskaičiuojant asmeniui paskirtÄ valstybinę pensijÄ , taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendrÄ sumÄ tiek tais atvejais, kai Å¡i iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų iÅ¡mokų dydį, gauta iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) pagal nustatytÄ formulę gali bÅ«ti mažinama ne daugiau nei 20 procentų.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, vadovaudamasi Laikinojo įstatymo 4 str. 1d. nuostatomis, pareiÅ¡kėjui paskirtÄ valstybinę pensijÄ perskaičiavo pagrįstai ir teisėtai. Ministerijos 2010-07-12 sprendime pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jam paskirta pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, pateikti pensijos apskaičiavimai, dėl kurių matematinio teisingumo nėra ginčo (b. l. 9).

PareiÅ¡kėjui taip pat nurodoma, kad iÅ¡mokėti jo praÅ¡omos pensijos dalį nėra teisinio pagrindo. Ministerija, apskaičiuodama pareiÅ¡kėjui mokėtinÄ pensijÄ , vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Ä®statymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.

Taigi, Ministerija 2010-07-12 sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas teikė tinkamai, todėl skundo reikalavimas minėtÄ sprendimÄ panaikinti yra atmestinas. R. G. taip pat praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ Lietuvos valstybės ir Ministerijos dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo neiÅ¡mokėtos pensijos dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalį vertina kaip jam padarytÄ Å¾alÄ , kuri gali bÅ«ti priteisiama vadovaujantis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas.

Kaip matyti iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių (skundo faktinio pagrindo), nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. Taigi, tarp pareiškėjo ir atsakovių – Lietuvos valstybės ir Ministerijos – yra susiklostę ne civiliniai prievoliniai, bet valstybinių pensijų mokėjimo teisiniai santykiai. Civiliniame kodekse nėra įsakmiai nurodyta, kad valstybinių pensijų mokėjimo teisiniams santykiams yra taikomos kurios nors šio kodekso normos.

Taigi, tarp Å¡alių kilęs ginčas spręstinas valstybinių pensijų mokėjimo, o ne civilinės atsakomybės, teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Toks teisės aiÅ¡kinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-23 nutartis adm. b. Nr. A552-2747/2012 ir kt.). Be to, Å¡is skundo reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su skundžiamo Ministerijos 2010-07-12 sprendimo teisėtumu.

Teismui konstatavus, kad ginčijamas Ministerijos     2010-07-12 sprendimas pagrįstas ir teisėtas, skundo reikalavimas, kuriuo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovių neiÅ¡mokėtos pensijos dalį negali bÅ«ti patenkintas.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija nusprendė: PareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                         Arūnas Kaminskas                                                                                                                                                                                    Rūta Miliuvienė                                                                                          Jūra Marija Strumskienė