7bf3b701-e419-4e1e-b713-bf9dda2ce9a2 · Kauno apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-124-844/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00045-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.9; 16.9.3; 21.11.8; 21.11.10; 21.11.11

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r T I s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. atstovės advokatės Karinos Račkauskienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. kovo 14 d. nutarties A. L. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. A. L. Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės B. A. 2021 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį 70 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 17 d., 8.58 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jÄ stovėti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, nuo važiuojamosios kelio dalies atskirtos borteliu, tokiu bÅ«du pažeidė KET 150.5 papunkčio reikalavimus (b. l. 14–15).

2. Nesutinkant su Nutarimu A. L. atstovė advokatė Karina Račkauskienė skunde Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) prašė panaikinti NutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti (b. l. 3–6). Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 14 d. nutartimi A. L. skundo netenkino ir NutarimÄ paliko nepakeistÄ , nes administracinio nusižengimo protokolas A. L. suraÅ¡ytas ir administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta tam įgaliotų pareigÅ«nų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimo padarymo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, o nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusižengimÄ , nustatytose ribose (b. l. 42–48).

3. Apeliaciniame skunde A. L. atstovė advokatė Karina Račkauskienė Kauno apygardos teismo praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teisenÄ A. L. atžvilgiu nutraukti (b. l. 54–59).

3.1. Skunde nurodo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatyti bylai svarbias aplinkybes. Tačiau skundžiama nutartis nepagrįsta ir priimta visapusiškai bei objektyviai neištyrus visų byloje esančių duomenų.

3.2. Teismas, nurodydamas, kad iÅ¡ nusižengimo vietoje darytų nuotraukų matyti, jog apelianto transporto priemonė yra pastatyta ant asfaltuotos pėsčiųjų tako dalies, kuri nuo gatvės važiuojamosios dalies yra atskirta nors ir aptrupėjusiu, bet aiÅ¡kiai matomu borteliu bei žalios vejos juosta, ignoravo apelianto kartu su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateiktas fotonuotraukas bei Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucijos) surinktÄ foto medžiagÄ , kuriose aiÅ¡kiai matosi, kad įsiterpusi žaliojoje vejoje asfaltuota aikÅ¡telė yra Å¡alia Å¡aligatvio skirto eiti pėstiesiems. Nurodo, kad Kelių eismo taisyklės Å¡aligatvį apibrėžia kaip pėstiesiems skirtÄ kelio dalį, esančiÄ prie važiuojamosios kelio dalies arba atskirtÄ nuo jos. Tačiau vieta, kurioje ginčijamo nusižengimo metu buvo pastatyta apeliantui priklausanti transporto priemonė, nors ir yra asfaltuota, bet ji yra įrengta vejos dalyje, kuri neatlieka jokios tiesioginės funkcijos pėstiesiems, t. y. Å¡ioje dalyje pėstiesiems nėra jokio poreikio prieiti prie važiuojamos kelio dalies, kadangi čia nėra jokios pėsčiųjų perėjos, kuri yra gerokai toliau nuo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, kad nusižengimo padarymo vieta nuo pat daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatymo momento buvo skirta ir naudojama automobilių parkavimui. Nors Å¡i vieta ir yra įrengta prieÅ¡ fasadinį įėjimÄ Ä¯ namÄ , tačiau ties asfaltu esant ženkliai mažesniam borteliui nei esančiam Å¡alia žalios vejos, į Å¡iÄ vietÄ visuomet yra įvažiuojama tiesiogiai iÅ¡ važiuojamos kelio dalies, t. y. į asfaltuotÄ aikÅ¡telę įvažiuojama ne per Å¡aligatvį.

3.3. Kritikuojant nutarties motyvus dėl konkrečių automobilių stovėjimo vietų žymėjimo, transporto priemonių statymo bÅ«do, kelio ženklų, leidžiančių stovėti Å¡ioje vietoje automobiliams, nebuvimo, apeliantas pažymi, kad konkrečios stovėjimo vietos nėra nubraižytos ir gyvenamojo namo kieme, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kieme negalima statyti automobilio. Draudžiančių ženklų taip pat nėra, todėl tai neturėtų bÅ«ti suabsoliutinta. Kaip pavyzdžiu nurodo automobilių stovėjimo praktikÄ adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), akcentuojant, kad tai analogiÅ¡ka aikÅ¡telė automobiliams, einanti Å¡alia Å¡aligatvio ir įterpta į vejos dalį. Å iose vietose taip pat nėra jokių stovėjimÄ leidžiančių ženklų, iÅ¡skyrus tai, kad stovėjimo vietos yra sužymėtos. Ä® Å¡ias aikÅ¡teles patenkama iÅ¡ važiuojamos kelio dalies važiuojant per bortelį. Tuo tarpu apylinkės teismas bortelį nuo važiuojamos kelio dalies laikė aplinkybe, paneigiančia galimybę parkuoti automobilius.

3.4. Skundo autoriaus nuomone, A. L. transporto priemonė ginčijamo nusižengimo padarymo metu stovėjo specialiai automobilių parkavimui įrengtoje teritorijoje, kuri yra išasfaltuota, ir kuri buvo įrengta dar daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statymo metu, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai savo automobilius nurodytoje vietoje stato jau daugiau kaip 40 metų. Nurodytoji vieta (zona) niekada nebuvo naudojama pėsčiųjų eismui, o tiktai transporto priemonių statymui. Nesuprantama kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė priešingas išvadas, kaip ir nesuprantamas teismo argumentas dėl ginčo vietoje nesuformuoto žemės sklypo. Skunde teigia, kad esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje sudaro tai, ar ginčijamo nusižengimo padarymo metu apelianto transporto priemonė stovėjo automobilių stovėjimui specialiai įrengtoje zonoje, ar pėsčiųjų tako dalyje.

3.5. Kvestionuojant padaryto nusižengimo subjektyviÄ jÄ pusę nurodo, kad A. L. nesuvokė, ir jo manymu, netgi neturėjo suvokti, jog ginčytino administracinio nusižengimo padarymo metu savo automobilį jis pastatė ne ant specialiai iÅ¡asfaltuotos automobilių stovėjimui skirtos vietos, o ant pėsčiųjų tako, kadangi bÅ«damas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ilgamečiu gyventoju ir Å¡io namo bendrijos pirmininku, jis puikiai žinojo, kad statant daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , bÅ«tent, transporto priemonių statymo tikslu buvo iÅ¡asfaltuota dalis žaliojoje vejoje prieÅ¡ais namo įėjimÄ , o be to, tokį A. L. suvokimÄ (kad automobilį stato tam specialiai skirtoje vietoje) lėmė ir aplinkybė, jog greta daugiabučio gyvenamojo namo yra įrengtos analogiÅ¡kos automobilių statymo vietos, užvažiuojant ant bortelio, dėl to pirmosios instancijos teismo argumentas, jog, atitinkamai, vairuotojo pažymėjimo turėjimas turėjo lemti kitokį apelianto suvokimÄ , yra laikytinas nepagrįstu neanalizavus jo kaltės turinio.

3.6. Institucijai skirtingai traktuojant skirtingų asmenų teisinę padėtį, A. L., kaip ir kitiems Å¡io daugiabučio gyvenamojo namo gyventojams, negalėjo bÅ«ti numanoma, kad iÅ¡asfaltuotÄ dalį prie daugiabučio gyvenamojo namo Institucija laikys Å¡aligatviu, kai prie Å¡alia esančių parduotuvių tokios pat iÅ¡asfaltuotos zonos yra traktuojamos kaip stovėjimo aikÅ¡telės. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė apelianto kaltės klausimÄ , taip pat nepasisakė dėl visų skundo argumentų, t. y. dėl jam nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusižengimo pakartotinio padarymo. A. L. 2021 m. birželio 21 d. buvo baustas ne pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, o už kito nusižengimo padarymÄ .

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Institucijos atstovas prašė apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistÄ (b. l. 63–68).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

6. Nagrinėjamu atveju apeliantui administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 17 d., 8.58 val., (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal KET draudžiamoje vietoje, tuo pažeidė KET 150.5 papunkčio reikalavimus ir padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija fakto, jog automobilį paliko stovėti nurodytoje vietoje, tačiau teigia, kad minėtuose jo veiksmuose nėra KET 150.5 papunkčio reikalavimų pažeidimo, kadangi jis transporto priemonę paliko automobiliams stovėti skirtoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties motyvams, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apelianto skundo argumentais.

7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo, palikdamas jį nepakeistÄ . Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai patikrino byloje surinktus įrodymus (taip pat ir fotonuotraukas), juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl A. L. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusižengimÄ . Skundžiamoje nutartyje pateikti aiÅ¡kÅ«s ir iÅ¡samÅ«s skundo atmetimo motyvai, o tuo tarpu naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodyta.

8. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę vairuotojams užtraukia 1) sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, 2) sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, 3) važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Å i norma yra blanketinė ir nukreipianti į KET nuostatas. Pagal KET 150.5 papunktį sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, Å¡aligatvio (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo bÅ«dÄ nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, iÅ¡duotame prekiauti vieÅ¡oje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikÅ¡telėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Lingvistiniu aiÅ¡kinimu, veja suprantama kaip žolė, pievelė. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKÄ®) 2 straipsnio 67 dalyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡aligatvis yra kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Pagal KET 3.7 papunktį kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio pavirÅ¡iaus juosta per visÄ jos plotį, įskaitant važiuojamÄ jÄ kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, Å¡aligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamÄ sias kelio juostas.

9. IÅ¡ administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad kelio dalis, ant kurios stovi apelianto transporto priemonė, yra borteliais ir žalios vejos juosta atskirta nuo važiuojamosios dalies, kas atitinka Å¡aligatvio ir vejos sÄ vokų apibrėžimus. Vien tai, kad Å¡aligatvio pusėje, besiribojančioje su važiuojamÄ ja dalimi, bortelių aukÅ¡tis yra žemesnis, o pasak apelianto iÅ¡asfaltuota aikÅ¡telė neskirta pėstiesiems vaikščioti, jiems nėra poreikio prieiti prie važiuojamosios kelio dalies, kadangi nėra jokios pėsčiųjų perėjos, neleidžia vertinti, jog tai nėra Å¡aligatvis ir Å¡i vieta skirta automobilių užvažiavimui ir jų stovėjimui. Taigi automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji dalis aiÅ¡kiai atskirta nuo kitokio pobÅ«džio teritorijos (Å¡aligatvio, vejos) yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Å iuo atveju A. L. automobilis stovėjo tam neskirtoje vietoje, t. y. KET draudžiančioje vietoje.

10. Pažymėtina, kad draudimÄ stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir Kelių eismo taisyklių nuostatos. Pastarųjų taisyklių 150 punkte nustatyta visa eilė draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimÄ stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjose, keliuose, kuriuose yra po vienÄ kiekvienos krypties eismo juostÄ , ant vejos, Å¡aligatvių, vaikų žaidimo aikÅ¡telėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t. t., tačiau stovėjimÄ draudžiantys ženklai kiekvienu Å¡iuo atveju nėra statomi. Jei ir nėra automobilių stovėjimÄ ar sustojimÄ draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiÅ¡kia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. Kelių eismo taisykles privalančiam iÅ¡manyti vairuotojui Å¡ie draudimai turi bÅ«ti žinomi ir be kelio ženklų. KET 150.5 papunktis nustato, jog ant vejos ar Å¡aligatvio stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo bÅ«dÄ nurodantys kelio ženklai. Tuo tarpu iÅ¡ byloje esančių foto nuotraukų nematyti jokių kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį aptariamoje vietoje. Tokia iÅ¡vada konstatuota ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, kurios teisingumu neabejojama. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais dėl nurodytų automobilių statymo pavyzdžių prie parduotuvių (Express Market, autodetalių parduotuvės), kadangi analizuojant byloje esančiÄ foto medžiagÄ , situacija nėra ta pati ir esminės reikÅ¡mės nusižengimo kvalifikavimui ir aplinkybių vertinimui dėl atsakomybėn patraukto asmens teisinės padėties neturi, nes bylos aplinkybėmis nustatyta, kad administracinio nusižengimo metu A. L. automobilis buvo pastatytas pagal KET 150.5 papunktį draudžiančioje vietoje. Tokia iÅ¡vada pagrįsta byloje pakankamais, objektyviais ir nepaneigtais įrodymais.

11. Skunde akcentuojant, kad nuo pat daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatymo momento Å¡i automobilių stovėjimo vieta buvo skirta ir naudojama jų parkavimui, jau daugiau kaip 40 metų gyventojai joje stato savo automobilius, ji niekada nebuvo naudojama pėsčiųjų eismui, tačiau atsižvelgus į nurodytÄ nutarties 8 punkte reglamentavimÄ bei apygardos teismo motyvus, kuriais konstatuota, kad A. L. pastatė savo automobilį kelio dalyje, kuri atskirta nuo važiuojamosios dalies borteliais ir žalios vejos juosta, nepaÅ¡alina apelianto atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, t. y. už transporto priemonės pastatymÄ draudžiamoje vietoje.

12. PrieÅ¡ingai nei vertina apeliantas, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje iÅ¡dėstytoms iÅ¡vadoms dėl A. L. subjektyviųjų (kaltės) požymių, padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Kvestionuojant nusižengimo sudėtį Å¡iuo aspektu apeliantas nurodo, kad nesuvokė, ir jo manymu, netgi neturėjo suvokti, jog ginčytino administracinio nusižengimo padarymo metu savo automobilį jis statė ne ant specialiai iÅ¡asfaltuotos automobilių stovėjimui skirtos vietos. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl apelianto kaltės požymių nustatymo, asmens kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius. Pažymima, jog vien teritorijos, kurioje statomas automobilis, atskyrimas borteliu, Å¡iuo atveju yra pakankamas suvokti, kad konkreti teritorija nėra skirta automobilių stovėjimui. Be to iÅ¡ byloje esančių nuotraukų aplink apelianto automobilį, aptariamoje teritorijoje akivaizdžiai matyti vejos ir Å¡aligatvio plotai, todėl apeliantas turėjo suprasti, jog jo automobilis paliktas stovėti draudžiamoje vietoje, numatytoje KET, kurias privalo žinoti visi vairuotojai. Apelianto argumentai dėl jo kaltės rÅ«Å¡ies (tyčios) neigimo nepasitvirtino byloje surinktų įrodymų visuma, jų nepateikė ir pats apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyti, iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai yra pakankami jo kaltei pagrįsti. Apelianto lÅ«kesčių neatitinkantis bylos aplinkybes patvirtinančių įrodymų vertinimas bei įstatymo taikymas, kas yra teismo prerogatyva, nesuponuoja absoliutaus pagrindo apygardos teismui daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas nei jas padarė pirmosios instancijos teismas ir tenkinti skundÄ taip kaip to praÅ¡oma.

13. Laikytini nepagrįstais ir apeliacinio skundo argumentai dėl nespręstos apeliantui pritaikytos sunkinančios jo teisinę padėtį aplinkybės – administracinių nusižengimų pakartotinumo (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). IÅ¡ skundžiamos teismo nutarties motyvų matyti, kad teismas sprendė, jog apeliantui paskirta administracinė nuobauda tinkamai individualizuota. Tuo neabejoja ir skundÄ nagrinėjantis teismas. Nors apeliantas vertina, kad jam nepagrįstai nustatytas administracinių nusižengimų pakartotinumas, tačiau jo vertinimÄ paneigia pati ANK 40 straipsnio norma, pagal kuriÄ laikoma, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai jeigu administracinį nusižengimÄ padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame Å¡io kodekso straipsnyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . IÅ¡ Institucijos atsiliepimo argumentų (b. l. 63–68), kuriuos patvirtina teismo iniciatyva gauti duomenys (Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡as) matyti, kad A. L. 2021 m. birželio 1 d. nubaustas administracine nuobauda (75 Eur bauda) pagal ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalis. Administracinė nuobauda sumokėta 2021 m. birželio 30 d., t. y. nuobauda įvykdyta 2021 m. birželio 30 d., kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog apeliantas šį administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarė nesuėjus vienų metų terminui nuo administracinės nuobaudos pagal ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalyse įvykdymo dienos, t. y. padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , todėl pagrįstai laikoma, kad Å¡is administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai ir visiÅ¡kai teisingai A. L. nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte.

14. Apibendrinant vis kas aukščiau nurodyta apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad A. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, jo kaltė įrodyta, o paskirta administracinė nuobauda tinkamai individualizuota. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Todėl aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. kovo 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir apelianto A. L. atstovės advokatės Karinos Račkauskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas