Legislator Case Law & Legislation
2022-01-13 Nr. AB-4381-4-49-3-00221-2021-0 AI generated

2022-01-13 Nr. AB-4381-4-49-3-00221-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-01-13 Nr. AB-4381-4-49-3-00221-2021-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės H. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo (duomenys neskelbtini) pilietei H. M..

Legislator headnote

AI generated

2022-01-13 Nr. AB-4381-4-49-3-00221-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo (duomenys neskelbtini) pilietei H. M..

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-1067-624/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00221-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

Sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei H. M.,

jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjaujant Fras Omer ir Ingridai Nasvytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės H. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo (duomenys neskelbtini) pilietei H. M..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę (duomenys neskelbtini) pilietei H. M. (toliau – ir užsienietė) trims mėnesiams, bet ne ilgiau negu bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

2. Centras teikime nurodė, jog VSAT Varėnos pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje 2021 m. birželio 13 d. buvo sulaikyta 48 migrantų grupė, iš jų – ir užsienietė. Užsienietė su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsienietė 2021 m. birželio 13 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimu užsienietė buvo apgyvendinta Centre.

3. Teikime taip pat nurodyta, jog Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos Dubininkų (Dubeninki) užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 14 d. Lenkijos Respublikos teritorijoje sustabdė automobilį, kuriame kaip keleiviai vyko užsienietė ir dar du jos bendrapiliečiai. Užsienietė 2021 m. liepos 15 d. buvo perduota atgal Lietuvos Respublikai bei sulaikyta ne ilgiau kaip 48 valandoms. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. liepos 16 d. sprendimu apgyvendino užsienietę Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. spalio 15 d. Departamentas 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu nesuteikė užsienietei prieglobsčio ir nusprendė išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos bei uždrausti į ją atvykti dvejus metus. Šį sprendimą užsienietė apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu skundą atmetė. Departamento 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. spalio 15 d. sprendimu pratęsė užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą iki 2022 m. sausio 15 d., bet ne ilgiau iki bus nustatyta jos teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. 2021 m. lapkričio 25 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 15 d. sprendimą ir pritaikė laikino pobūdžio priemonę užsienietės teisinės padėties apibrėžtumui nustatyti ir įpareigojo apgyvendinti Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gruodžio 9 d. 2021 m. lapkričio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai priėmė analogišką sprendimą kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir neišsprendė apgyvendinimo klausimo.

4. Teismo posėdyje Centro atstovas nurodė, jog šiuo metu yra rengiami dokumentai dėl užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, o užsienietė nebeturi prieglobsčio prašytojos statuso.

5. Teismo posėdyje užsienietė nurodė nesutinkanti būti deportuota.

6. Teismo posėdyje užsienietės atstovas advokatas prašė teismo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo apribojimų.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu teikimą tenkino ir paskyrė užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki kol bus baigta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

8. Teismas nustatė, jog užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdama jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietė buvo pasišalinusi iš Centro bei išvykusi iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Užsienietė prižiūri seserį, kuri turi regėjimo negalią ir pripažinta pažeidžiama, todėl užsienietei taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė. Teismas atkreipė dėmesį, kad Departamentas 2021 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą nesuteikti užsienietei prieglobsčio ir nusprendė ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti jai atvykti dvejus metus. Šį sprendimą užsienietė apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. lapkričio 11 d. skundą atmetė. Sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo užsienietei yra įsiteisėjęs.

9. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje trims mėnesiams, bet ne ilgiau negu bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 5 dalies 1–4 ir 11 punktais, 118 straipsnio 1 dalimi, 116 straipsniu, 117 straipsniu, nutarė tenkinti Centro teikimą.

III. 11. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą, t. y. pritaikyti jai kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Savo apeliacinį skundą užsienietis grindžia tuo, kad šiuo metu bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų, teikia slaugą pažeidžiamam asmeniui. Užsienietė prašo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę.

13. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

14. Centro vertinimu, užsienietės atžvilgiu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams – grąžinti užsienietę į kilmės šalį. Šiuo metu užsienietės, kuri nesutinka išvykti, grąžinimas į kilmės šalį nėra galimas nesant susitarimo su Irako Respublika dėl jos gyventojų, nesutinkančių grįžti savo noru, grąžinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – užsienietės apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

16. Užsienietė padavė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti jai kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Taigi užsienietė iš esmės neginčija, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindai, kuriais vadovaujantis jai gali būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau prašo taikyti kitą – švelnesnę – alternatyvią sulaikymui priemonę.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

18. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalis numato užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, sulaikymo pagrindus. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog užsienietis gali būti sulaikytas, kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, o 5 punktas nustato užsieniečio sulaikymo pagrindus, kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šio straipsnio 1-11 punktuose nurodytos aplinkybės, iš jų – ir kad užsienietis: neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.), neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.), neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.), prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

19. Vertinant, ar šiuo atveju yra pagrindas užsienietei taikyti jos nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. pakeisti skirtą – apgyvendinti užsienietę Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.) – kita – apgyvendinti užsienietę Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.), pažymėtina, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Akcentuotina, jog aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

20. Byloje nėra duomenų, kad užsienietė, dėl kurios prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas, keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau byloje nustatyta, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu ji neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo sulaikyta Lenkijos Respublikos pareigūnų.

21. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų duomenų visuma sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui skundžiamo sprendimo priėmimo metu spręsti, kad užsienietei, kuri dar iki procedūros dėl jos prašymo suteikti prieglobstį pabaigos pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos, yra pagrindas taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje 5 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę.

22. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu užsienietei taikyti griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę, atsižvelgiant į ja siekiamus tikslus – įvykdyti užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūrą, kurios įvykdymo terminai šiuo metu net ir nėra žinomi – nebėra nei tikslinga, nei proporcinga, skyrus jai švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, minėtų tikslai taip pat gali būti pasiekti.

23. Pažymėtina ir tai, kad užsienietė savo apeliaciniame skunde reiškiamą prašymą taip pat grindžia ir aplinkybe, jog teikia pagalbą savo seseriai, kuri dėl fizinės negalios yra pažeidžiamas asmuo.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021). Nors nagrinėjamu atveju, viena vertus, užsienietei yra skirta mažiau jos judėjimo laisvę varžanti priemonė nei sulaikymas, kita vertus, jos argumentai, kad jai skirta priemonė riboja jos galimybes tinkamai pasirūpinti neįgalia seserimi, nėra nei išgalvoti, nei nepagrįsti.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu sprendimu taikytas savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžančios alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimas iki beveik 8 mėnesių, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus, nebėra proporcingas, o priemonės, įtvirtintos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, taikymo rizika, įvertinus, kad dėl užsienietės prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, o pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019 ir kt.), nesudaro pagrindo spręsti kitaip.

26. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimas yra keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės H. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietę H. M., gimusią (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. kovo 7 d., bet ne ilgiau iki bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Skirgailė Žalimienė