7bf11e7a-8aac-482e-9086-c91ed95d0bfb · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2-1866-480/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00623-2009-8Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.3.; 116.1.; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, Simonai NeniÅ¡kytei, dalyvaujant ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei J. N., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ atstovei S. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovės pusėje S. K., dalyje dėl žalos atlyginimo, iÅ¡mokėjus vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus, bei bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ 35 101,95 (121 200 Lt) padarytai žalai atlyginti, iÅ¡mokėjus vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo (t. 1, b. l. 4-8) ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2006 m. rugpjūčio 4 d. Jonavos rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo S. K., vairuodamas automobilį „Renault Magnum E-Tech 440“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Krone SDP 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį A. K. vairuojamÄ automobilį „Nissan Patrol“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu žuvo Å¡io automobilio keleivė V. S., sužalotas keleivis R. K. ir automobilio vairuotoja A. K.. Jonavos rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos VieÅ¡osios tvarkos skyrius 2006 m. rugsėjo 8 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad eismo įvykio kaltininkas yra S. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau - NADPLSDÄ®) 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu, V. S. ir R. K. 2006 m. rugpjūčio 4 d. pakeliui į darbÄ Ä¯vykęs nelaimingas atsitikimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2006 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Ä®vykio metu automobilis „Renault Magnum E-Tech 440“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo trečiasis asmuo S. K., transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ (draudimo liudijimo AYA Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl to ieškovas prašė priteisti iš atsakovės žuvusiosios V. S. vaikams M. S. ir K. S., sutuoktiniui D. S., nukentėjusiajam R. K. išmokėtas draudimo išmokas. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, išmokėjęs žuvusiosios V. S. šeimos nariams – sutuoktiniui D.

S., sÅ«nui M. S. ir dukteriai K. S. po 40 400 Lt (11 700,65 Eur) vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus (iÅ¡ viso – 121 200 Lt)(35 101,95 Eur), teisės aktų nustatyta tvarka įgijo regreso teisę į atsakingÄ draudikÄ â€“ atsakovę (CK 6.290 str. 1 ir 3 d., NADPLSDÄ® 31 str., Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPSVCAPDÄ®) 19 str. 10 d., LR Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų (toliau – Nuostatai) 117 p.).

Reikalavimas dėl vienkartinės draudimo iÅ¡mokos kompensavimo yra pagrįstas duomenimis apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas (t. 1, b. l. 20-26, 28-39, 45, 47-57), o iÅ¡samÅ«s paskaičiavimai kokio tikėtinai dydžio pajamas (iÅ¡laikymÄ ) V. S. Å¡eimos nariai galėjo gauti iÅ¡ žuvusiosios iki jos mirties yra pateikti 2015 m. gegužės 29 d. paaiÅ¡kinime (t. 3, b. l. 23-25).Atsakovė raÅ¡tu pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį (t. 2, b. l. 3-5) bei jos atstovė teismo posėdžio metu su ieÅ¡kovo pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu dalyje dėl 35 101,95 (121 200 Lt) žalos atlyginimo, iÅ¡mokėjus vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus, nesutiko ir nurodė, jog tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad žuvusiojo artimiesiems iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos turėtų bÅ«ti skirtos jų netektam iÅ¡laikymui – negautoms pajamoms kompensuoti.

Pozicija, kad pagal NADPLSDÄ® iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų dydis nekvestionuotinas ir atgręžtiniai reikalavimai turi bÅ«ti tenkinami visa apimtimi, neatitinka kasacinio teismo praktikos. IeÅ¡kovas savo atgręžtinį reikalavimÄ atsakovei kaip kaltininko atsakomybę pagal įstatymÄ apdraudusiam asmeniui gali realizuoti įstatyme nustatyta tvarka ir tik tokia apimtimi, kaip nukentėjęs asmuo. Draudiko pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ kyla iÅ¡ sudarytos draudimo sutarties ir jo prisiimtų įsipareigojimų ribų.

Pagal TPSVCAPDÄ® 15 straipsnio 5 dalies nuostatas, žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios iÅ¡laidos bei iÅ¡laidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

Atsižvelgiant į minėtus įstatymo reikalavimus, mano, kad sutartinė UAB DK „PZU Lietuva“ pareiga yra garantuoti netekto iÅ¡laikymo atlyginimÄ nepilnamečiams vaikams. Pagal ieÅ¡kovo pateiktus duomenis, V. S. vidutinis darbo užmokestis iki eismo įvykio buvo 283,33 Lt. Atsakovės paskaičiavimu, žuvusiosios V. S. dukros K. S. netekto iÅ¡laikymo atlyginimo suma sudaro 14 449,30 Lt, sÅ«naus M. S. – 11 710,50 Lt, t. y. iÅ¡ viso 26159,88 Lt. Atsakovė iÅ¡mokėjusi 53 219,78 Lt sumÄ , padarytÄ Å¾alÄ yra pilnai kompensavusi.

IeÅ¡kinys tenkintinas Bylos medžiaga nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2006 m. rugpjūčio 4 d. Jonavos rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo S. K., vairuodamas automobilį „Renault Magnum E-Tech 440“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Krone SDP 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį A. K. vairuojamÄ automobilį „Nissan Patrol“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu žuvo Å¡io automobilio keleivė V.

S., sužalotas keleivis R. K. ir automobilio vairuotoja A. K.. Jonavos rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos VieÅ¡osios tvarkos skyrius 2006 m. rugsėjo 8 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad eismo įvykio kaltininkas yra S. K.. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, kurį Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi pakeitė tik dalyje dėl nukentėjusiesiems D. S., M. S. ir K. S. iÅ¡ UAB „Egiratas“ priteistos neturtinės žalos dydžio, S. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmės vykdymÄ atidedant trejiems metams ir įpareigojant jį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (prijungtos apžiÅ«rai baudž. bylos Nr. 1-11-559/2009 medžiaga).

Vadovaujantis NADPLSDÄ® 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu, V. S. ir R. K. 2006 m. rugpjūčio 4 d. pakeliui į darbÄ Ä¯vykęs nelaimingas atsitikimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2006 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas draudžiamuoju įvykiu (t. 1, b. l. 13, 43). Ä®vykio metu automobilis „Renault Magnum E-Tech 440“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo trečiasis asmuo S. K., transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ (draudimo liudijimo AYA Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 27).

Dėl to ieÅ¡kovas žuvusiosios V. S. vaikams M. S. ir K. S., sutuoktiniui D. S., nukentėjusiajam R. K. apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokas ( t. 1, b. l. 20-26, 28-33, 35-39, 43, 45, 47-57). Žuvusiosios V. S. Å¡eimos nariams – sutuoktiniui D. S., sÅ«nui M. S. ir dukteriai K. S. ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo po 40 400 Lt (11 700,65 Eur) vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus (iÅ¡ viso – 121 200 Lt)(35 101,95 Eur) (t. 1, b. l. 20-26, 28-39, 45, 47-57). Dėl Å¡ių faktinių aplinkybių byloje ginčo tarp Å¡alių nėra.IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs žuvusiosios Å¡eimos nariams 35 101,95 Eur (121200 Lt) vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus, pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, Å¡iÄ sumÄ regreso teise praÅ¡o priteisti iÅ¡ žalÄ padariusio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“ – atsakovės. NADPLSDÄ® 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad, apdraustajam mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo Å¡eimos nariams lygiomis dalimis iÅ¡mokama vienkartinė draudimo iÅ¡moka ir mokama periodinė draudimo iÅ¡moka pagal Å¡io Ä®statymo 26 bei 27 straipsnius.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl 35 101,95 Eur (121200 Lt) iÅ¡mokėtos vienkartinės draudimo iÅ¡mokos priteisimo žalai atlyginti, o dėl 2 095,57 Eur (7 235,6 Lt) periodinių draudimo iÅ¡mokų apdraustajam mirus, 200,76 Eur (693,20 Lt) valstybinio socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos, 9 097,49 Eur (31 411,82 Lt) valstybinio socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijos, t. y. 11 510, 08 Eur (39 742,02 Lt) sumos (byloje priimtas Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 201 m. kovo 3 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis), o taip pat 3 903,43 Eur (13 477,76 Lt) iÅ¡mokėtos naÅ¡laičių pensijos (t. 3, b. l. 40-46) priteisimo padarytai žalai atlyginti ginčas jau yra iÅ¡spręstas.CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį mokėjo žalÄ padaręs asmuo.

IÅ¡mokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDÄ®, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovės. Pagal TPVCAPDÄ® 14 straipsnio 5 dalį žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios iÅ¡laidos bei iÅ¡laidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

Teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nevirÅ¡ydamas Å¡io Ä®statymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų (pagal ginčo santykiams taikytinÄ TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 1 dalį – 500 000 Eur dėl žalos asmeniui bei 100 000 Eur dėl žalos turtui), atsakingas draudikas arba Biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatuota, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala.

Kasacinio teismo praktikoje (kasacinio teismo praktika VSDFV teritorinių skyrių žalos atlyginimo regreso tvarka bylose apibendrinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 3K-3-400-687/2015) formuojama nuosekli pozicija, kad sprendžiant dėl ieškovo regreso teisės draudikui apimties teismo nustatytina, ar socialinio draudimo įstaigos išmokėtų pagal NADPLSDĮ draudimo išmokų suma neviršija šias išmokas gavusių asmenų patirtos turtinės žalos dydžio ir žalos, draudiko mokėtinos nukentėjusiems asmenims pagal TPVCAPDĮ, dydžio.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas NADPLSDÄ® nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų Å¡eimos nariams. IÅ¡ Å¡ios socialinio draudimo rÅ«Å¡ies paskirties matyti atitinkamas NADPLSDÄ® pagrindu mokamų iÅ¡mokų tikslas – kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v.

G. T., bylos Nr. 3K-3-93/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 3K-3-205-686/2015). Civilinė atsakomybė kyla CK įtvirtintais pagrindais, ji gali bÅ«ti taikoma, jei teismas nustato civilinės atsakomybės sÄ lygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalÄ padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Panevėžio skyrius v.

UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-388/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014; kt.). Nurodytuose CK 6.245–6.255 straipsniuose reglamentuojama atlygintinos žalos nustatymo tvarka, sprendžiant socialinio draudimo įstaigos reikalavimÄ atlyginti sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu padarytÄ Å¾alÄ .

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp Å¡alių yra tik dėl atlygintinos žalos dydžio nustatymo, o dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų tarp Å¡alių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau ir nepasisako (CPK 187 str.).NADPLSDÄ® 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja negautas pajamas, nereiÅ¡kia, kad visa kiekvienu konkrečiu atveju socialinio draudimo įstaigos iÅ¡mokėta iÅ¡mokos suma atitinka jos gavėjo dėl nelaimingo atsitikimo negautų pajamų sumÄ , kol tokios iÅ¡vados teismas nepadaro vadovaudamasis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v.

AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-351-421/2015). NADPLSDÄ® yra iÅ¡skirtos dvejos iÅ¡mokos, kurios mokamos apdraustajam mirus, t.y. periodinė iÅ¡moka, numatyta NADPLSDÄ® 26 straipsnio 1 dalyje, ir vienkartinė iÅ¡moka, numatyta NADPLSDÄ® 27 straipsnio 1 dalyje. Pagal NADPLSDÄ® 26 straipsnio 1 dalyje įvirtintas sÄ lygas periodinė draudimo iÅ¡moka yra mokama tiems asmenims, kurie yra nedarbingi bei buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti jo iÅ¡laikymÄ . Tuo tarpu pagal NADPLSDÄ® 27 straipsnio 1 dalį vienkartinė draudimo iÅ¡moka, lygi mirusiojo 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba Å«mios profesinės ligos mėnesį, mirusiojo Å¡eimos nariams yra mokama visais atvejais.

Taigi vienkartine draudimo iÅ¡moka visais atvejais kompensuojamos mirusiojo Å¡eimos nariams jų prarastos mirusiojo pajamos už 8 metus ir 4 mėnesius. Socialinio draudimo įstaigai apdraustojo mirties atveju jo Å¡eimos nariams iÅ¡mokėjus abi Å¡ias iÅ¡mokas, nustatant, kokio dydžio turtinę žalÄ socialinio draudimo įstaiga realiai atlygino, minėtos iÅ¡mokos turi bÅ«ti sudedamos ir lyginamos su nukentėjusiojo asmens faktiÅ¡kai patirtos turtinės žalos dydžiu (CK 6.284 straipsnis).Pagal kasacinio teismo praktikÄ asmuo, teigiantis, kad iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos virÅ¡ija nukentėjusiojo realiai patirtÄ Å¾alÄ , turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v.

P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. T., bylos Nr. 3K-3-93/2014). Plėtodamas minėtÄ teismų praktikÄ , kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė leidžia priimti sprendimÄ ieÅ¡kovo naudai tais atvejais, kai atsakovas neteikia patikimų argumentų ir įrodymų, ginčydamas nukentėjusiojo patirtos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v.

„If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014). Jei atsakovo argumentai ir jo pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti regresinės prievolės dydis reikÅ¡mingai neatitinka iÅ¡mokėtų socialinio draudimo iÅ¡mokų dydžio (dėl reikÅ¡mingos socialinio draudimo iÅ¡mokų ir asmens patirtos žalos neatitikties mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v.

UAB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-620/2013), įrodymus dėl to, kokiÄ konkrečiÄ Å¾alÄ patyrė apdraustasis (jo Å¡eimos nariai), teikia dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog vienkartinės draudimo iÅ¡mokos apdraustajam mirus dydis yra nustatytas teisės aktais ir nepriklauso nuo mirusiojo pajamų dydžio (NADPLSDÄ® 27 straipsnio 1 dalis), neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Å¡i iÅ¡moka apskritai negali visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies kompensuoti apdraustojo Å¡eimos narių negautų pajamų apdraustajam mirus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v.

AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-564/2014). Tai reiÅ¡kia, kad vienkartinės draudimo iÅ¡mokos apdraustajam mirus iÅ¡mokėjimas atlieka ir socialinę, ir kompensuojant prarastas pajamas žalos kompensavimo funkcijÄ .Pažymėtina, kad asmenys, turintys teisę į vienkartinę socialinio draudimo iÅ¡mokÄ NADPLSDÄ® 27 straipsnio pagrindu, ir asmenys, turintys teisę į draudimo iÅ¡mokÄ pagal TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 5 dalį, gali nesutapti. Pagal NADPLSDÄ® 27 straipsnį vienkartinė draudimo iÅ¡moka lygiomis dalimis iÅ¡mokama kiekvienam mirusiojo Å¡eimos nariui.

Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat besimokantys nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).

O pagal TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 5 dalį teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Ä®vertinęs nurodytas bei faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad žuvusiosios V. S. vaikai M. S. ir K. S., kuriems NADPLSDÄ® 27 straipsnio pagrindu iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos, atitiko reikalavimus ir draudimo iÅ¡mokai pagal TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 5 dalį gauti.

Teisę į vienkartinę socialinio draudimo iÅ¡mokÄ NADPLSDÄ® 27 straipsnio pagrindu turi ir mirusiojo sutuoktinis. Teisę į draudimo iÅ¡mokÄ pagal TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 5 dalį mirusiojo sutuoktinis įgyja tais atvejais, jei jis yra mirusiojo iÅ¡laikomas arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ . Ä®statyme numatyta, kad sutuoktiniai privalo vienas kitÄ remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str.).

Byloje nėra duomenų, kad V. S. ir D. S. nevedė bendro Å«kio ir, kad žuvusioji neprisidėjo prie bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimo. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad žuvusiosios sutuoktinis D. S. ne tik turėjo teisę į socialinio draudimo iÅ¡mokÄ pagal NADPLSDÄ® 27 straipsnį, bet ir atitiko reikalavimus draudimo iÅ¡mokai pagal TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 5 dalį gauti.Žuvus tuo metu nepilnamečių vaikų motinai, vaikai neteko iÅ¡laikymo ir paramos, kurį turėjo teisinę prievolę teikti ir teikdavo motina.

IÅ¡laikymo prievolė yra įstatyme (CK 3.192 straipsnis) nustatyta, asmeninė, dėl to ji turi bÅ«ti vykdoma visa apimtimi tokiÄ prievolę turinčio asmens, ji negali bÅ«ti perleidžiama kitiems asmenims ir daloma tam tikromis dalimis. Netektas iÅ¡laikymas pagal bendrÄ sias žalos atlyginimo nuostatas gali bÅ«ti mirusio asmens pajamų dalis, kuri buvo mokėta iÅ¡laikymo gavėjams apdraustojo mirties momentu ar turėjo bÅ«ti skirta teisę į iÅ¡laikymÄ turintiems asmenims. Taip užtikrinamas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas.

Tiek iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams, tiek ir sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigos yra nustatytos įstatymo (CK 3.27, 3.192 straipsniai), todėl vien aplinkybė, kad žuvusios sutuoktinis dirbo ir gavo darbo užmokestį, didesnį nei žuvusioji, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad žuvusioji privalėjo prisidėti ir prisidėjo (byloje nėra įrodymų, paneigiančių jos prisidėjimÄ ) prie Å¡eimos, taip pat ir sutuoktinės poreikių tenkinimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad žuvus apdraustajam, turėjusiam iÅ¡laikomų asmenų Å¡eimoje, apskaičiuojant Å¡eimos narių praradimus dėl artimojo mirties, atsižvelgtina į žuvusiojo su darbo santykiais susijusias ir kitas gautas pajamas, taip pat į Å¡eimos Å«kio tvarkymÄ , kuris yra reikÅ¡mingas, kai jo tvarkymas teikia pajamas bei sutaupomos iÅ¡laidos, nes Å¡eimos nario netektis reiÅ¡kia ir jo asmeninio indėlio tvarkant Å¡eimos Å«kį praradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v.

AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 3K-3-400-687/2015). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei nuosekliais ieškovo paskaičiavimais ( t. 3, b. l. 23-28), kurių teisėtumo atsakovė nepaneigė, o teismas neturi pagrindo jais abejoti, nustatyta, kad žuvusioji V. S. dirbo pagal darbo sutartį A. K. įmonėje. Darbo sutarties 4 punkte numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį 215 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau - MMA). 2001 m. spalio 1 d.

Darbo sutartis pakeista, nustatant dirbti 40 val. per savaitę Å¡eÅ¡ias darbo dienas, dirbant kas antrÄ savaitę, penktadienį ir Å¡eÅ¡tadienį po 4 val. Atsižvelgiant į tai, V. S. Darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis per mėnesį turėjo bÅ«ti ne mažesnis nei pusė MMA. MMA nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. buvo 450 Lt, nuo 2004 m. gegužės 1 d. - 500 Lt, nuo 2005 m. liepos 1 d. - 550 Lt, nuo 2006 m. liepos 1 d. - 600 Lt, nuo 2007 m. liepos 1 d. - 700 Lt, nuo 2008 m. sausio 1 d. - 800 Lt, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. - 850 Lt, nuo 2013 m. sausio 1 d. - 1 000 Lt, nuo 2014 m. spalio 1 d. - 1 035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. - 300 Eur.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ teismui teikiamos Pažymos (t. 3 b. l. 27), V. S. darbo užmokestis tam tikrais laikotarpiais buvo didesnis nei pusė MMA, t. y. 2004 m. I ketvirtį V. S. uždirbo 16 % daugiau nei pusę MMA, 2004 m. II ketvirtį - 15 % daugiau nei pusę MMA, 2004 m. III ketvirtį - 16 % daugiau nei pusę MMA, 2005 m. III ketvirtį - 15 % daugiau nei pusę MMA. VidutiniÅ¡kai 2004 - 2005 metais V. S. uždirbo vidutiniÅ¡kai 8 % daugiau nei pusę MMA. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apskaičiuojamos vidutiniÅ¡kai gautos žuvusiosios pajamos, taikytinos darant prielaidÄ , kad ir visÄ vaikų iÅ¡laikymo laikotarpį ji gautų kiek daugiau nei pusę MMA, bet ne žuvusiosios vidutinis darbo užmokestis iki jos žūties LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650 prasme.

Be to, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ prarasta iÅ¡laikytiniams tekusi žuvusiojo asmens darbo užmokesčio dalis yra tik vienas iÅ¡ nukentėjusio asmens negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijų.Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – VSDPÄ®) 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotų Å¡vietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniai ir dieninių ar nuolatinių studijų programų studentai, sukakę 18 metų, turi teisę gauti naÅ¡laičių pensijÄ iki mokymosi arba studijų pagal Å¡ias programas baigimo (iÅ¡skyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, kurie turi teisę gauti naÅ¡laičių pensijÄ iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal Å¡ias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai.

NADPLSDÄ® 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad periodinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus mokama vaikams (įvaikiams) - kol jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose Å¡vietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programÄ ar formaliojo profesinio mokymo programÄ besimokantiems mokiniams ir pagal dieninių ar nuolatinių studijų programÄ studijuojantiems studentams - iki mokymosi ar studijų pagal Å¡ias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai. Be to, pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, o CK 3.1921straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo iÅ¡laikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programÄ ar pagal formaliojo profesinio mokymo programÄ pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukÅ¡tojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programÄ ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems bÅ«tina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.V.

S. sÅ«nus M. S. iki 2015 m. sausio 22 d. mokėsi (duomenys neskelbtini). Darant prielaidÄ , kad V. S. vaikų iÅ¡laikymo laikotarpiu dirbtų ne visÄ darbo laikÄ ir jos darbo užmokestis sudarytų pusę MMA + 8 %, nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki 2015 m. sausio 31 d., ji iÅ¡ viso bÅ«tų uždirbusi 45 463 Lt (13 166,99 Eur) (300 Lt x 11 mėnesių + 350 Lt x 6 mėnesiai + 400 Lt x 55 mėnesiai + 425 Lt x 5 mėnesiai + 500 Lt x 21 mėnuo +518 Lt x 3 mėnesiai - 150 Eur x 1 mėnuo = 42 095 Lt + 8 % = 45 463 Lt).

Nustatant kiekvienam iÅ¡laikytiniui tenkančiÄ Å¾uvusiosios darbo užmokesčio dalį, Å¡i suma dalytina į keturias dalis ir kiekvienam iÅ¡ vaikų sudaro 11 366 Lt (3 291,82 Eur). K. S. ir M. S. dėl žuvusiosios negauto darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki 2015 m. sausio 31 d. prarado 22 732 Lt (6 583,64 Eur). Taip pat kasacinis teismas yra suformavęs praktikÄ , kad iÅ¡laikymas teikiamas ne tik darbo užmokesčio dalimi, tenkančia iÅ¡laikytiniams, bet ir kitomis formomis, turinčiomis ekonominę vertę (kasdieniniu rÅ«pinimusi ir priežiÅ«ra, buities ir namų ruoÅ¡os darbais, kitokia kasdiene parama bei pagalba) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v.

UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-338/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-564/2014 ir kt.). Vaikų priežiÅ«ra, nuolatinis rÅ«pinimasis jų buitimi, ugdymu, laisvalaikiu ir kt. užima didelę tėvų laiko dalį, kurį, kitu atveju, tėvai ar vienas iÅ¡ jų galėtų skirti papildomam ekonominiam rezultatui gauti (pajamas iÅ¡ darbo antraeilėse pareigose, už virÅ¡valandinį darbÄ ir kt.).

V. S. rÅ«pinosi dviem nepilnamečiais vaikais, kas neabejotinai ribojo jos galimybes daugiau laiko skirti darbinei ar kitai veiklai. Nuolatinį rÅ«pinimÄ si vaikų buitimi ir jų priežiÅ«rÄ galima įvertinti bent jau MMA dydžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-427-381/2015). Iki vaikų iÅ¡laikymo laikotarpio pabaigos 2015 m. sausio 31 d. V. S. vaikų priežiÅ«rai skirtas laikas, atsižvelgiant į MMA kriterijų, turėtų bÅ«ti įvertintas suma.

Be to, žuvusioji V. S. buvo jauno amžiaus, todėl pagrįsta manyti, kad 84 190 Lt (24 383,11 Eur) ir dėl ekonomikos pokyčių bei Vyriausybės politikos jos darbo užmokestis ateityje galėjo didėti, dėl ko atitinkamai didėtų ir jos iÅ¡laikytiniams tenkanti darbo užmokesčio dalis. Taip pat žuvusiosios vaikai patyrė ir patiria papildomas iÅ¡laidas, susijusias su motinos žūtimi (pavyzdžiui, kapo priežiÅ«ra ir kt.), kurios negali bÅ«ti tiksliai paskaičiuotos. Taigi, K. S. ir M. S. prarasto motinos darbo užmokesčio dalių dydis bei prarastos kitokios motinos paramos bei pagalbos ekonominė vertė bendrai paėmus yra 106 922 Lt (30 966,75 Eur) (22 732 Lt + 84 190 Lt), neatsižvelgiant į žuvusiosios galimybę gauti didesnį nei pusę MMA darbo užmokestį ir papildomas pajamas.Sutuoktinių abipusės pareigos nurodytos CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Vykdydami Å¡ias abipuses pareigas, gyvendami santuokinį gyvenimÄ , sutuoktiniai ne tik prisideda prie bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimo, bet ir kartu teikia vienas kitam tiek materialinę, tiek moralinę paramÄ . Objektyvių galimybių nustatyti, kokia apimtimi Å¡ias savo abipuses pareigas sutuoktiniai vykdė santuokinio gyvenimo metu, tuo atveju, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių mirÅ¡ta, iÅ¡ esmės nėra. Todėl tokiais atvejais preziumuotina, jog likęs gyvas sutuoktinis iÅ¡ sutuoktinio iki jo mirties gaudavo materialinę paramÄ , lygiÄ pusei jo pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis).

Taigi sutuoktinio mirties atveju likęs gyvas sutuoktinis netenka tos pajamų dalies, kuriÄ jis turėjo teisę gauti kaip materialinę paramÄ , tačiau kuri pagal bendro turto dalių lygybės prezumpcijÄ neturėtų virÅ¡yti pusės mirusio sutuoktinio gautų pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki 2015 m. sausio 31 d. V. S. galėjo uždirbti 45 463 Lt (13 166,99 Eur), iÅ¡ jų 22 732 Lt (6 583,64 Eur) bÅ«tų skyrusi vaikų iÅ¡laikymui, sutuoktinio D. S. patirta žala dėl sutuoktinės negautų pajamų iki 2015 m. sausio 31 d. sudaro 11 366 Lt (3 291,82 Eur).

Vadovaujantis VSDPÄ® 21 straipsnio 1 dalimi, senatvės pensijos amžius nustatomas 65 metai, todėl nuo 2015 m. sausio 1 d. iki senatvės pensijos amžiaus V. S. buvo likę dar 274 mėnesiai, o iki vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pabaigos – dar ilgesnis laikotarpis. Todėl darant prielaidÄ , kad V. S. uždirbtų pusę MMA, kurios dydis Å¡iuo metu yra 300 Eur ir Å¡is dydis visus 274 mėnesius nesikeistų, žuvusioji bÅ«tų uždirbusi 41 100 Eur, iÅ¡ kurių pusė, t. y. 20 550 Eur tektų jos sutuoktiniui D.

S., net ir neskaitant vėlesnių jos pajamų dalies, D. S. prarasto sutuoktinės darbo užmokesčio dalies dydis yra 23 841,82 Eur (3 291,82 + 20 550 Eur). Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu kriterijumi apskaičiuojant žuvus apdraustam asmeniui jo sutuoktinio patirtos žalos dydį, pasireiÅ¡kiantį negautomis pajamomis, buvo pripažintas laikotarpis, per kurį pergyvenęs sutuoktinis iÅ¡laikymÄ bÅ«tų gavęs, jei sutuoktinis nebÅ«tų žuvęs, ir kokio dydžio sutuoktinio pajamų dalis tekdavo pergyvenusiam sutuoktiniui.

Laiko kriterijumi, kuriuo remiantis nustatytas tikėtinas iÅ¡laikymo laikotarpis pergyvenusiam sutuoktiniui, pripažintas tos pat lyties tokiomis pat sÄ lygomis gyvenančio asmens vidutinė gyvenimo trukmė remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis. Kartu kasacinis teismas konstatavo, kad Å¡alys gali įrodinėti ir siÅ«lyti teismui taikyti tikslesnius statistikos duomenis (pavyzdžiui, remtis vidutine gyvenimo trukme, nustatyta ne tik pagal lyties ir gyvenamosios vietos požymius, bet ir atsižvelgiant į amžiaus grupę, kuriai priklausė žuvusysis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v.

AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 3K-3-205-686/2015). Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas, įrodinėdamas D. S. prarasto sutuoktinės darbo užmokesčio dalies dydį, rėmėsi skaičiavimais iki žuvusiosios senatvės pensijos amžiaus, bet ne iki jos tikėtinos gyvenimo trukmės pabaigos, kas tikėtinai tik dar labiau padidintų jo negautų pajamų sumÄ , ir atsakovė tokių skaičiavimo kriterijų leistinais įrodymais nepaneigė (CPK 12,178 str.).Bylos duomenimis, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nukentėjęs D.

S. nurodė, kad draudimo bendrovė jam atlygino turtinę žalÄ , todėl jis praÅ¡o priteisti tik neturtinę žalÄ . Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi, Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, nukentėjusiesiems D. S., M. S. ir K. S. iÅ¡ UAB „Egiratas“ priteistos neturtinės žalos atlyginimÄ sumažino iki 49 654,72 Lt kiekvienam jų (prijungta pažiÅ«rai baudž. byla Nr. 1-11-599/2009, t. 4, b. l. 234). Draudimo bendrovės pateiktais duomenimis, Å¡i D.

S. iÅ¡mokėjo 2 405,83 Eur (8 306,84 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ sudaro 7271 Lt laidojimo iÅ¡laidoms atlyginti ir 1 035,84 Lt žalos asmeniui atlyginti (t. 3, b. l. 31-35). Teismas pažymi, jog į iÅ¡mokėtas socialinio draudimo iÅ¡mokas nėra įskaitomos sumos neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, ieÅ¡kovo paskirtos nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokos ir jų gauta draudimo iÅ¡moka turėtoms iÅ¡laidoms atlyginti (39742,02 Lt/11510,08 Eur + 13477,76 Lt/3903,43 Eur + 121200 Lt/35101,95 Eur + 7100 Lt/2056 Eur = 181519,78 Lt/52571,46 Eur) yra mažesnė, negu jų patirta turtinė žala (106922 Lt/30966,75 Eur + 82321,04 Lt/23841,82 Eur =189243,04 Lt/54808,55 Eur) dėl V.

S. žūties. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas regreso tvarka įgijo reikalavimo teisę į visÄ iÅ¡mokėtÄ 121 200 Lt (35 101,95 Eur) vienkartinės draudimo iÅ¡mokos sumÄ , todėl Å¡i suma ir priteistina iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui (CPK 178 str., 185 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Lietuvos apeliacinis teismas, 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi nusprendęs dalį bylos grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, grÄ Å¾ino iÅ¡spręsti ir bylinėjimo iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims bei valstybei klausimÄ .

IeÅ¡kovas įstatymo leidėjo byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimo daliai. Ä®vertinus tai, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra priteista 11 510,08 Eur (39 742,02 Lt) suma ir priteistina 121 200 Lt (35 101,95 Eur), t. y. byloje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai (11510,08+35101,95=46612,03 Eur), iÅ¡ atsakovės valstybei priteistina 1221 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Taip pat iÅ¡ atsakovės valstybei priteistina 15,78 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 270 str. n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (j. a. k. 188677437) iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (į. k.110057869) ) 35 101,95 Eur (trisdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius Å¡imtÄ vienÄ eurÄ 95 ct) iÅ¡mokėtos vienkartinės draudimo iÅ¡mokos žalai atlyginti.Priteisti valstybei iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (į. k.110057869) 1 221,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio ir 15,78 Eur (penkiolika eurų 78 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ias sumas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atlikus mokėjimÄ , kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ bÅ«tina nedelsiant pateikti Kauno apygardos teismui.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                    Albina Rimdeikaitė