2026-02-18 Nr. AB-3851-3-61-3-05000-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1418-822/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05000-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Z. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 25S192380 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, atsižvelgiant į 2025 m. birželio 19 d. pateiktą atsakymą ir dokumentus.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas 2024 m. spalio 15 d. preliminariu sprendimu išdavė jam laikiną leidimą gyventi, galiojantį iki 2027 m. birželio 10 d., o 2024 m. rugsėjo 23 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2026 m. kovo 26 d. Migracijos departamentas el. paštu 2025 m. birželio 16 d. pateikė jam užklausą, kurios jis nesulaukė per „Migris“ platformą, į kurią pareiškėjas teigė atsakęs 2025 m. birželio 19 d. ir pridėjęs visus reikiamus dokumentus. Nepaisant to, Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė atsakymo, ir kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės, ZN Marketing LTD (toliau – Įmonė) Lietuvos filialas (toliau – Filialas) nevykdo veiklos ir kyla nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjo teigimu, jis 2025 m. rugsėjo 8 d. savanoriškai išvyko iš Lietuvos ir Šengeno zonos.

3. Pareiškėjo nuomone, Sprendimo esminis procedūrinis pažeidimas – atsakymo, kurį su dokumentais jis pateikė laiku, t. y. 2025 m. birželio 19 d., tačiau Sprendime konstatuota, kad atsakymas nepateiktas. Pareiškėjas teigė, kad buvo pažeista jo teisė būti išklausytam pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatas prieš priimant galutinį sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad pranešimas „Migris“ sistemoje nepasirodė, jis gavo tik el. laišką, į kurį atsakė, tačiau Sprendimas priimtas remiantis neteisinga prielaida ir neįvertinus faktiškai pateiktos informacijos.

4. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė galiojančias darbo sutartis su darbuotojais, kaip buvo reikalaujama „Migris“ platformoje, kurios anksčiau jau buvo pateiktos Migracijos departamentui. Teigė, jog nebuvo reikalavimo, kad darbuotojai privalo turėti leidimus gyventi Lietuvoje arba būti registruoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba). Darbuotojai yra registruoti mokesčių sistemose savo kilmės šalyse, o Lietuvos teisė neleidžia Valdyboje registruoti asmenų be leidimo gyventi. Pareiškėjo nuomone, jei vėliau toks reikalavimas atsirado, Migracijos departamentas turėjo pareiškėjui apie tai pranešti ir suteikti galimybę ištaisyti padėtį, o ne taikyti griežčiausią sankciją – leidimo laikinai gyventi panaikinimą.

5. Pareiškėjas teigė, kad Įmonės adresas ((duomenys neskelbtini)) registruotas teisėtai pagal 2024 m. birželio 12 d. sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Žalgirio verslo centras“ verslo centre, kuris pagal Lietuvos teisę gali būti naudojamas juridinių asmenų buveinei registruoti. Tokio tipo centrai suteikia teisėtas paslaugas (adresą, korespondencijos priėmimą, patalpas susitikimams). Pareiškėjo įsitikinimu, kadangi jo Įmonė yra skaitmeninė / technologinė, jai nereikalingas nuolatinis fizinis ofisas ar vietoje būnantys darbuotojai. Todėl Migracijos departamento patikrinimas negali būti laikomas įrodymu, kad veikla nevykdoma. Be to, neatmetama, kad vizito metu galėjo būti neteisingai įvertinta buveinės paskirtis, nes tai yra verslo centras. Paaiškino, kad Įmonė šiuo metu yra plėtros etape, atlieka rinkos analizę ir turi pasirašytą sutartį su Prancūzijos bendrove „France Smart Solutions“ dėl pirmojo projekto. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi sukėlė tiesioginių kliūčių pareiškėjo veiklai ir investicijoms, taip pat sumenkino pasitikėjimą Lietuvos, kaip patikimos investicinės aplinkos, stabilumu. Teigė, jog reguliariai mokėjęs mokesčius advokatų kontorai UAB „AM LAW“, vertimų biurui UAB „Domus Lingua“ bei UAB „Baltic Investment Solutions“ už teisines, administracines ir kitas paslaugas, tai, pareiškėjo nuomone, patvirtina, jog veikla nėra formali – investicijos yra realios.

6. Pareiškėjo vertinimu, net jei būtų buvę formalių trūkumų, Sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi yra perteklinis ir neproporcingas. Migracijos departamentas privalėjo pirmiausia įspėti ir suteikti terminą pažeidimams ištaisyti. Sprendimas prieštarauja proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams. Pareiškėjas nurodė, kad jo žmona ir dukra turi galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje ir jie visi kartu gyvena tuo pačiu adresu. Todėl Sprendimas tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo šeimos vientisumą ir prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsniui dėl teisės į šeimos gyvenimą.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog jis, kaip vadovas, perkeliamas Įmonės viduje. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 23 d. minėtu pagrindu išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026 m. kovo 26 d., kuris pareiškėjui įteiktas 2024 m. lapkričio 30 d.

9. Atsakovas paaiškino, kad pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenis 2024 m. kovo 22 d. Lietuvoje įregistruotas užsienio juridinio asmens – Įmonės (įmonės kodas 13020794), esančios Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, Filialas, kurio veiklos tikslais nurodyti – vykdyti visą arba dalį steigėjo verslo funkcijų ir palengvinti steigėjo pagrindinių veiklų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.

10. VĮ Registrų centro duomenimis, minėto Filialo buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), pareiškėjas 2024 m. sausio 29 d. paskirtas direktoriumi. Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė dokumentus, be kita ko, 2024 m. birželio 12 d. sutikimą suteikti patalpas juridinio asmens buveinei UAB „Žalgirio verslo centre“, esančiame (duomenys neskelbtini), dvi darbo sutartis, sudarytas tarp pareiškėjo, kaip Filialo direktoriaus, ir Alžyro piliečių – K. A. (įdarbinamas pardavimų ir logistikos vadovu), H. O. (įdarbinamas rinkodaros ir reklamos vadovu). Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių teisinės padėties kontrolę, 2025 m. birželio 16 d. per „Migris“ komunikaciją, taip pat Filialo elektroninio pašto adresu, pareiškėjo elektroninio pašto adresu pateikė paklausimą, prašydamas pateikti paaiškinimą ir dokumentus apie Filialo vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje, taip pat ar Filiale yra įdarbintų kitų darbuotojų bei Filialo vykdomos veiklos vietos adresą. Pareiškėjas į minėtą paklausimą atsakymo nėra pateikęs iki šiol. Taip pat buvo bandoma susisiekti Filialo telefono numeriu, tačiau jis neveikia (sujungimas negalimas). Nepavykus susisiekti elektroniniu paštu bei nurodytu telefono numeriu, Migracijos departamento darbuotojai 2025 m. liepos 10 d. nuvyko Filialo registracijos adresu – (duomenys neskelbtini), (prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikimo metu nurodytu Filialo buveinės adresu). (duomenys neskelbtini) buvo rastas garažų masyvas ir nėra Filialo veiklos požymių, o (duomenys neskelbtini) yra įsikūręs UAB „Žalgirio verslo centras“, kuriame nuomojamos komercinės patalpos biurams. Atvykus Migracijos departamento darbuotojams, juos pasitikęs apsaugos darbuotojas parodė, kad nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) yra grožio salonas. Taip pat apsaugos darbuotojas telefonu susisiekė su UAB „Žalgirio verslo centras“ direktoriumi, kuris patvirtino, jog minima Įmonė veiklos nevykdo. Valdybos informacinės sistemos duomenimis, Filiale nėra įdarbintų asmenų, pareiškėjas Lietuvoje įdarbintas nebuvo. Pareiškėjo sutuoktinei ir nepilnamečiui vaikui leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti šeimos susijungimo pagrindu. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) informacinės sistemos duomenimis nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kirtęs Lietuvos Respublikos sieną.

11. Atsakovas nurodė, kad įvertinus Migracijos departamento atliktų patikrinimų metu nustatytas aplinkybes, t. y., jog Filialas nevykdo veiklos nei registruotu, nei nurodytos buveinės adresu, kad pareiškėjas nepateikė informacijos apie Filialo vykdomą veiklą Lietuvoje, ginčijamame Sprendime konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka imperatyvių Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 442 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų ir Migracijos departamentui pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys. Vadovaujantis Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) pareiškėjo atveju buvo nustatyti šie kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė: nustatyta, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio dirbti Lietuvoje, t. y. pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, tikrasis pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse (7 punktas). Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 bei 14 punktais, teigė, kad atsižvelgdamas į minėtas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

12. Atsakovas nesutiko su skundo teiginiais dėl procedūrinių pažeidimų, nepaisant pareiškėjo 2025 m. birželio 19 d. atsakymo Migracijos departamentui ir nesuteikus pareiškėjui galimybės pateikti paaiškinimus. Pažymėjo, kad Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas į Migracijos departamento 2025 m. birželio 19 d. paklausimą neatsakė – tai patvirtina Filialo „Migris“ paskyros duomenys, pareiškėjo teismui pateiktas elektroninis laiškas, rašytas į elektroninį paštą adresu migri-no-reply@migracija.gov.lt. Minėto elektroninio pašto adreso pavadinimas indikuoja, kad šiuo elektroninio pašto adresu negalima atsakyti. Siunčiant laiškus šiuo elektroninio pašto adresu yra gaunamas automatinis pranešimas, kad laiško nepavyko pristatyti.

13. Nurodė, kad pareiškėjas skunde neginčija, jog Sprendime nurodyti užsieniečiai K. A. (įdarbinamas pardavimų ir logistikos vadovu), H. O. (įdarbinamas rinkodaros ir reklamos vadovu), kaip ir pats pareiškėjas, Lietuvos Respublikoje nėra įdarbinti.

14. Nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas turėjo pareiškėją informuoti apie neatitikimus Įstatymo reikalavimams ir suteikti galimybę ištaisyti padėtį, o ne priimti Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teisinis reglamentavimas nenumatė tokios Migracijos departamento pareigos. Pareiškėjas neištaisytų neatitikimų Įstatymo nuostatoms atgaline data.

15. Atsakovas paaiškino, kad nustačius bent vieną iš Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtintų savarankiškų leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis visą leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti teisės aktuose, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nustatytas imperatyvias sąlygas. Užsieniečiui išduoto leidimo galiojimas tiesiogiai priklauso nuo to, ar pagal prašymą išduoti šį leidimą prisiimti reikalavimai bus įgyvendinti, o išduotas leidimas negali galioti, jei pagrindai, susiję su užsieniečio teise laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nebuvo įvykdyti.

16. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundo teiginiai, jog Filialui nėra reikalingas fizinis ofisas ar darbuotojų buvimas, tik patvirtina Sprendimo faktinį pagrindą, kad Filialas nevykdo veiklos nei registruotu, nei nurodytos buveinės adresu. Skundo teiginiai, jog šiuo metu yra sudaryta sutartis su Prancūzijos bendrove ar, kad yra atliekami mokėjimai kitoms įmonėms, nepatvirtina, jog Filialas vykdo realią veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad ginčijamas Sprendimas pažeidžia pareiškėjo šeimos vientisumą, yra nepagrįsti, nes, panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, taip pat buvo panaikinti jo šeimos nariams šeimos susijungimo pagrindu išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

17. Pareiškėjas papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Migracijos departamento teiginys, jog nebuvo atsakyta į pareiškėjo prašymą, remiasi procedūriniu pranešimo būdo trūkumu, už kurį atsakinga administracinė institucija, ir tai neturi būti laikoma pareiškėjo atsisakymu ar aplaidumu. Pareiškėjas patvirtina, kad turi asmeninę paskyrą „Migris“ sistemoje, susietą su el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas patikrino ją iškart, kai gavo oficialų Migracijos departamento el. laišką 2025 m. birželio 16 d., ir tuo metu savo paskyroje nerado jokio pranešimo ar naujo prašymo. Pareiškėjo gautas laiškas buvo tiesiogiai siųstas į jo el. pašto adresą, jame buvo visi reikalingi klausimai be jokios pastabos, kad tai yra automatinis, neatsakomas el. laiškas. Pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir atsakė į laišką tuo pačiu el. pašto adresu. Atsakymas buvo sėkmingai išsiųstas be jokio pranešimo apie pristatymo klaidą. Tai įrodo, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė savo pareigą atsakyti, ir bet kokia nesėkmė gauti atsakymą tenka ne jam, o Migracijos departamentui. Pareiškėjo įsitikinimu, tai laikoma „teisingo administracinio proceso“ principo pažeidimu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ). Vėliau, gavus Migracijos departamento atsakymą šiuo klausimu, nustatyta, kad pranešimas taip pat buvo išsiųstas į elektroninio pašto adresą, priklausantį trečiajai šaliai (bendrovigrausa@gmail.com), kuriam anksčiau buvo suteiktas įgaliojimas tvarkyti Įmonės filialo atidarymo Lietuvoje procedūras. Taip pat paaiškėjo, kad šis pranešimas buvo matomas „Migris“ paskyroje, priklausančioje kitam asmeniui, prie kurios pareiškėjas neturėjo jokio priėjimo. Pareiškėjas nežinojo ir neturėjo prieigos prie šios paskyros ar elektroninio pašto adreso, jam niekada nebuvo pranešta, kad šis adresas yra oficialus bendravimo kanalas su Migracijos departamentu.

18. Paaiškino, kad pateikė prašymą leidimui gyventi pagrindu „perkėlimas įmonės viduje kaip vadovas“ (angl. Intra-Corporate Transferee) (toliau – ICT), numatytu Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkte, remiantis 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų. Migracijos departamentas pritaikė kriterijų, susijusį su leidimu gyventi naujos įmonės steigimo ar investicijų pagrindu (Įstatymo 45 straipsnis), kuris reikalauja bent vieno vietinio darbuotojo. Ši sąlyga visiškai netaikoma ICT kategorijai, kuri yra skirta perkeltiems vadovams. Oficialus Migracijos departamento dokumentas, skirtas ICT (Kontrolės sąrašas), nenustato privalomos vietinio įdarbinimo sąlygos. Jis reikalauja tik dokumentų, įrodančių, kad vadovas turi valdymo ir priežiūros įgaliojimus. Šie dokumentai laikomi tik pavyzdiniais, o ne privalomomis sąlygomis. Todėl, pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas netinkamai taikė vietinio įdarbinimo kriterijų. ICT sistema siekia sudaryti sąlygas tarptautinėms įmonėms perkelti savo administracinius kadrus be privalomo pakartotinio steigimo ar vietinio įdarbinimo poreikio.

19. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamento teiginys, jog vietinių darbuotojų nebuvimas reiškia veiklos nebuvimą, yra netikslus ir prieštarauja Filialo komercinės veiklos pobūdžiui. Filialas remiasi skaitmeninėmis paslaugomis, rinkodara, elektroninių programėlių kūrimu ir Europos rinkos tyrimu siekiant plėtros. Didžioji dalis šio kasdienio darbo atliekama nuotoliu, o likę susitikimai vyksta pagal poreikį išnuomotame biure, kuris yra ir juridinis adresas. Migracijos departamentas nepranešė pareiškėjui apie ketinimą atvykti patikrinti pareiškėjo veiklą adresu, nebuvo galimybės paaiškinti ar patikrinti pareiškėjo veiklos. Pareiškėjo įsitikinimu, tai laikoma teisės būti išklausytam principo pažeidimu prieš priimant administracinį sprendimą.

20. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamento Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto R. D. 2025 m. liepos 14 d. tarnybiniame pranešime dėl „Migris“ užduoties Nr. 12490284 aiškiai pripažinta, kad: „Neužtenka patikrinti Sodros IS, nes nėra nuostatų, numatančių, kad į filialą perkeliamas vadovas turi būti įdarbintas pagal darbo sutartį, t. y. turi būti sudaryta darbo sutartis“, tai, pareiškėjo vertinimu, ne tik įrodo, kad patikrinimo metodika buvo nepakankama, bet ir patvirtina pareiškėjo teisinę poziciją, t. y. jo, kaip perkelto vadovo pagal ICT kategoriją, sutartiniai santykiai išlieka su patronuojančia Įmone, todėl pareiškėjo nebuvimas vietinių darbo sutarčių registre (Valdybos informacinėje sistemoje) yra tiesioginė teisėta pareiškėjo, kaip ICT, statuso pasekmė, o ne įrodymas, kad tariama veikla yra fiktyvi.

21. Pareiškėjo nuomone, aplinkybę, jog jis vykdo administracinę valdžią įrodo su H. O. 2024 m. birželio 10 d. sudaryta darbo sutartis ir su K. A. 2024 m. birželio 11 d. sudaryta darbo sutartis, kurios patvirtina, kad vadovas turi įgaliojimus įdarbinti ir prižiūrėti, o tai atitinka ICT reikalavimus. Pažymėjo, kad H. O. ir K. A. nėra registruoti Valdybos sistemoje, kadangi jie nėra Lietuvos gyventojai.

22. Paaiškino, kad Sprendime nurodyti VSAT duomenys apie pareiškėjo nevykimą iš Lietuvos, nėra jo nebuvimo įrodymas, o natūrali judėjimo Šengeno erdvėje pasekmė. Pareiškėjas patvirtino, kad tiesioginio atvykimo į Lietuvą priežastis iš / už Europos Sąjungos ribų yra ta, jog nėra tiesioginių skrydžių iš jo miesto (ar iš Alžyro apskritai) į Lietuvą. Todėl jis atvykdavo į Lietuvą per kitas Europos Sąjungos (Šengeno erdvės) šalis, kur nereikalaujama antspaudo ar kirtimo per Lietuvos vidaus sienos kontrolės, arba pakartotinio atvykimo ir išvykimo registravimo. Toks judėjimo būdas visiškai atitinka 1990 m. Šengeno konvencijos, panaikinančios kontrolę prie vidaus sienų, įgyvendinimo sutarties 22 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas teigė pridedantis nuotraukas, patvirtinančias jo buvimą Lietuvos teritorijoje nepaisant nesančių tiesioginių sienos kirtimo įrašų, o jo įsipareigojimas išvykti iš Lietuvos po to, kai jam buvo pranešta apie sprendimą sustabdyti leidimą gyventi ir per nustatytą teisinį terminą, rodo sąžiningumą, kad jis nekelia jokios nelegalios imigracijos rizikos, paneigiant Migracijos departamento susirūpinimą imigracija.

23. Pareiškėjas paaiškino, kad visas jo dėmesys pastaruoju laikotarpiu buvo skirtas Filialo praktinei ir komercinei pusei, įskaitant planavimą, rinkos tyrimą ir projektų kūrimą su sąžiningu ketinimu remti Lietuvos ekonomiką ir pritraukti investicijas. Nurodė esantis visiškai pasiruošęs ištaisyti bet kokius trūkumus, kuriuos Migracijos departamentas įžvelgia Filialo veikloje, ir įsipareigoja tai padaryti, jei būtų buvęs tiesiogiai įspėtas. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos, kuri siekia pritraukti projektų savininkus ir investuotojus, pareiga yra suteikti galimybę ištaisyti padėtį ir išspręsti bet kokius trūkumus, kuriuos įžvelgia Migracijos departamentas.

II. 24. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 25S192380. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

25. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Alžyro pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkto ir 442 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais 2024 m. rugsėjo 23 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2026 m. kovo 26 d.

26. Migracijos departamentas per „Migris“ sistemą 2025 m. birželio 16 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimą (toliau – Pranešimas), kuriame, vadovaudamasis Įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 2 punktu, prašė pareiškėjo iki 2025 m. birželio 19 d. paaiškinti ir pateikti dokumentus: 1) dėl Filialo vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje (kokia konkrečiai veikla Įmonė užsiima Lietuvoje); 2) vadovo, t. y. pareiškėjo, atliekamas funkcijas Įmonėje; 3) nurodyti įdarbintų darbuotojų asmens duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą), mokamą darbo užmokestį; 4) nurodyti Filialo vykdomos veiklos vietą (adresą, kuriuo Įmonė vykdo veiklą bei ar darbo valandomis galima rasti Filialo direktorių. Migracijos departamentas iš el. pašto migris-no-reply@migracija.gov.lt 2025 m. birželio 16 d. taip pat išsiuntė Pranešimą pareiškėjo el. pašto adresu – (duomenys neskelbtini).

27. Pareiškėjas 2025 m. birželio 19 d. el. paštu Migracijos departamentui adresu migris-no-reply@migracija.gov.lt atsakė, kad Filialas yra užsienio Įmonės, veikiančios skaitmeninių sprendimų ir elektroninės rinkodaros srityje, filialas, kurio veikla Lietuvoje apima:

1) novatoriškų skaitmeninių sprendimų ir elektroninių programų kūrimą;

2) skaitmeninių produktų ir paslaugų testavimą, rinkodarą ir pardavimą Europos rinkoje;

3) skaitmeninių reklamos kampanijų internete valdymą;

4) rinkos tyrimų ir analizės (tiek vietos, tiek Europos) atlikimą, drauge nagrinėjant verslo ir technologinės plėtros galimybes. Nuo pat atidarymo Lietuvoje pradžios Filialas veikia pagal Europos plėtros strategiją, kuria siekiama pasiūlyti pritaikytus skaitmeninius sprendimus, atitinkančius vietos ir Europos rinkų poreikius. Pradiniame etape Filialas daugiausiai dėmesio skyrė skaitmeninės rinkodaros paslaugoms teikti ir kelių Europos klientų internetiniam įvaizdžiui stiprinti. Vėliau, remiantis išsamiais srities tyrimais, Europoje nustatyta aiški rinkos spraga, susijusi su greitu pristatymu miestuose ir užsakomosiomis paslaugomis.

Meistrų ir darbininkų įrangos pirkimas ir pristatymas į jų darbo vietą jų vardu, greitas dokumentų pristatymas tarp dviejų šalių ir dokumentų, kuriuos reikia skubiai pasirašyti, grąžinimas, užmirštų daiktų surinkimas ir pristatymas, pagalba skaitmeniniu atžvilgiu pažeidžiamoms grupėms, pvz., vyresnio amžiaus žmonėms. Atsižvelgdama į šias išvadas, Įmonė pradėjo kurti novatorišką skaitmeninę programą tokioms paslaugoms teikti ir pasirašė strateginio bendradarbiavimo sutartį su „France Smart Solutions“, administratoriaus sąsajų programavimu bei duomenų bazių architektūra užsiimančia Prancūzijos technologijų bendrove, kuri aktyviai prisideda prie techninio programos vystymo. 2025 m. birželio mėn. duomenimis, viduje sukurta ir išbandyta apie 80 proc. vartotojų ir administratorių sąsajų funkcionalumų, o šiuo metu Įmonė rengia bandomojo paleidimo planą, kuris apims Tulūzos (Prancūzija) ir Vilniaus (Lietuva) miestus, kaip prototipą būsimai plėtrai Europos rinkoje.

Pareiškėjas, kaip vadovas, atsakingas už:

1) Filialo strategijos įgyvendinimo Lietuvoje priežiūrą;

2) vadovavimą darbo grupėms ir jų koordinavimą, užduočių paskirstymą ir bendrų veiklos rezultatų stebėseną;

3) skaitmeninių produktų ir programų kūrimo priežiūrą;

4) rinkos tyrimų atlikimą ir poreikių analizę, siekiant nustatyti augimo ir plėtros galimybes;

5) verslo galimybių paiešką ir strateginių partnerysčių kūrimą, atsižvelgiant į Įmonės tikslus Europos rinkoje;

6) paslaugų kokybės stebėseną ir atitikties techniniams bei komerciniams standartams užtikrinimą; 7) Įmonės atstovavimą institucijose ir su partneriais, įskaitant susitarimų ir sutarčių pasirašymą. Pareiškėjas nurodė Filialo darbuotojų duomenis:

1) K. A., gim. (duomenys neskelbtini), mėnesinis darbo užmokestis – 1 200 Eur;

2) H. O., gim. (duomenys neskelbtini), mėnesinis darbo užmokestis – 1 200 Eur, Filialo registruota buveinė ir veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad Filialas veikia pagal lankstų darbo modelį, apimantį nuotolinį darbą ir darbą biure, kuris yra oficiali dokumentų priėmimo, administracinės ir techninės veiklos bei suplanuotų oficialių susitikimų vieta. Tuo pačiu pareiškėjas nurodė laikinai išvykęs iš Lietuvos į Alžyrą asmeniniais ir profesiniais reikalais ir planuojantis netrukus grįžti į Vilnių, ir jei Migracijos departamentas ketina susitikti Įmonės biure, prašė suderinti tai iš anksto. Kartu su šiuo el. laišku pateikė:

1) UAB „Žalgirio verslo centras” 2024 m. birželio 12 d. raštą „Sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei“;

2) Filialo 2024 m. birželio 12 d. raštą „Sprendimas dėl bendrovės filialo buveinės adreso keitimo“; 3) 2025 m. kovo 3 d. strateginio bendradarbiavimo sutartį tarp Filialo ir „France Smart Solutions“;

4) Filialo raštą „Personalo plėtros planas ir siūloma organizacinė struktūra po „Vit Vit Express“ pristatymo“;

5) Filialo 2025 m. birželio 18 d. raštą „ZN Marketing LTD“ Lietuvos filialo veiklos patvirtinimas“, adresuotą Migracijos departamentui.

28. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė įrodymą, iš kurio matyti, jog Migracijos departamentas negalėjo gauti nei pareiškėjo siųsto elektroninio laiško, nei dokumentų pareiškėjo nurodytu adresu migris-no-reply@migracija.gov.lt, pareiškėjui turėjo grįžti jo neišsiųstas el. laiškas su prierašu, kad įvesto el. pašto adreso rasti nepavyko, siūlymu patikrinti gavėjo el. pašto adresą ir bandyti iš naujo siųsti pranešimą, o nepavykus išspręsti problemos, kreiptis į el. pašto administratorių. Todėl teismas pagrįstu laikė atsakovo argumentą, kad jis negavo pareiškėjo atsakymo į Migracijos departamento 2025 m. birželio 16 d. laišką.

29. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2025 m. rugpjūčio 29 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026 m. kovo 26 d., nes: 1) duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė; 3) pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu.

30. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą.

31. Teismas iš Juridinių asmenų registro 2025 m. spalio 30 d. išrašo nustatė, kad Filialo, kodas 306708315, teisinė forma – užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialas, buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), įregistravimo data – 2024 m. kovo 22 d., tikslai – vykdyti visą arba dalį steigėjo verslo funkcijų ir palengvinti steigėjo pagrindinių veiklų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Iš minėto išrašo taip pat matyti, kad pareiškėjas nuo 2024 m. sausio 29 d. eina Filialo vadovo, t. y. direktoriaus, pareigas. Filialo steigėjas – įmonė „ZN Marketing LTD“, JA k. 3020794, registras – „Companies House“, šalis – Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, adresas – 71-75 Shelton Street, Covent Garden, WC2H 9JQ London, teisinė forma – „Private limited Company“, įregistravimo data – 2020 m. lapkričio 15 d.

32. Nurodė, kad atsakovo pateiktame Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog Migracijos departamento Vilniaus skyriaus darbuotojai 2025 m. liepos 10 d. atliko patikrinimą – nuvyko į Filialą Juridinių asmenų registre registruotu buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), ir konstatavo, jog šiuo adresu yra garažų masyvas ir nėra požymių apie Filialo vykdomą veiklą. Taip pat nuvyko prašymo pateikimo metu nurodytu Filialo buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), ir iš apsaugos darbuotojo žodžių nustatė, jog šiuo adresu yra grožio salonas, ir, kad UAB „Žalgirio verslo centras“ direktorius apsaugos darbuotojui patvirtino, jog Įmonė veiklos nevykdo. Teismas pažymėjo, kad iš Tarnybiniame pranešime esančių nuotraukų nėra galimybės nustatyti, jog šios nuotraukos darytos būtent adresu: (duomenys neskelbtini), ir adresu: (duomenys neskelbtini), nes nė vienoje nuotraukoje nėra nurodytas toks adresas. Be to, nors vienoje nuotraukoje matyti užrašas „Verslo centras“, tačiau neaišku, koks konkrečiai tai yra verslo centras. Tarnybiniame pranešime nurodyti argumentai, kuriuos patikrinimą atlikusiems Migracijos departamento atstovams nurodė apsaugos darbuotojas (neaišku koks), nėra įrodymai nei kad adresu: (duomenys neskelbtini), yra grožio salonas, nei kad jis susisiekė su UAB „Žalgirio verslo centras“ direktoriumi, nei kad Įmonė veiklos nevykdo.

33. Teismas iš viešai prieinamos informacijos nustatė, kad Filialas neturi skolų nei Valdybai, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. O vien iš Sprendime nurodytų aplinkybių, kad Filiale nėra įdarbintų asmenų, jog pareiškėjas taip pat nebuvo įdarbintas Lietuvoje bei, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad Filialas yra fiktyviai veikianti įmonė, nes nepaneigti pareiškėjo skundo argumentai, jog Įmonė yra skaitmeninė / technologinė ir jai nereikalingas nuolatinis fizinis ofisas.

34. Teismas sprendė, kad atsakovui nebuvo pagrindo iš Sprendime nurodytos informacijos ir vertintų dokumentų konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka imperatyvių Įstatymo 442 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų ir Migracijos departamentui buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys.

35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Sprendimas priimtas pažeidus pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Teismui konstatavus, kad Migracijos departamentas negavo pareiškėjo 2025 m. birželio 19 d. atsakymo į 2025 m. birželio 16 d. prašymą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo, kuriuo jis prašo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atsižvelgiant į 2025 m. birželio 19 d. pateiktą atsakymą ir dokumentus, todėl tenkino pareiškėjo skundo dalį ir panaikino Sprendimą, kitą skundo dalį atmetė.

III. 36. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

37. Atsakovas, pakartodamas faktines bylos aplinkybes, nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

38. Pažymi, kad ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo priėmimo pagrindai buvo ne Filialo fiktyvumas ar skolos valstybei, bet atskiri savarankiški pagrindai: duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Tai, kad Filialo veiklai nereikia ofiso, nėra darbuotojų bei pareiškėjo įdarbinimo Lietuvoje tik patvirtina, jog Filialas veiklos Lietuvoje nevykdo, todėl duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

39. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog „Įmonė šiuo metu yra plėtros etape, atliekame rinkos analizę ir turime pasirašytą sutartį su Prancūzijos bendrove France Smart Solutions dėl pirmojo projekto“. Su papildomais paaiškinimas pareiškėjas teismui pateikė 2025 m. rugpjūčio 29 d. laišką (surašytą po ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo priėmimo). Laiške siūloma susitikti kompanijos ofise Tulūzoje (Prancūzijoje), minima būsimų investicijų galimybė ir, kad projektas nėra pradėtas. Taigi pagal teismui pateiktus duomenis, Filialas iki ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo priėmimo (t. y. beveik metus laiko) nevykdė nė vieno projekto, Lietuvoje nėra Filialo ofiso ir darbuotojų, todėl duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

40. Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė dokumentus, iš kurių 2024 m. birželio 12 d. sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei UAB „Žalgirio verslo centre“, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat buvo pateiktos dvi darbo sutartys, sudarytos tarp pareiškėjo, kaip filialo direktoriaus, ir Alžyro piliečių – K. A. (įdarbinamas pardavimų ir logistikos vadovu), H. O. (įdarbinamas rinkodaros ir reklamos vadovu). Darbo sutarties 8 punktas numato, kad darbuotojas pradeda dirbti filiale, kai filialo direktorius gauna leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, minėti asmenys filiale neįsidarbino, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 442 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje įtvirtintų reikalavimų.

41. Įstatymo 50 straipsnis nustato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose. Atsakovas pažymi, kad Migracijos departamentas prašė pareiškėją pateikti paaiškinimą ir dokumentus apie Filialo vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje, taip pat ar Filiale yra įdarbintų kitų darbuotojų bei Filialo vykdomos veiklos vietos adresą, tačiau pareiškėjas tokio paaiškinimo Migracijos departamentui nepateikė, tą skundžiamame sprendime konstatavo ir teismas.

42. Atsakovas akcentuoja, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, nustatytas teisės aktuose, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Užsieniečiui išduoto leidimo galiojimas tiesiogiai priklauso nuo to, ar pagal prašymą išduoti šį leidimą prisiimti reikalavimai bus įgyvendinti, o išduotas leidimas negali galioti, jei pagrindai, susiję su užsieniečio teise laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nebuvo įvykdyti.

43. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teigia, kad teismas, vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, teismo išvados neatitinka bylos medžiagos, prieštarauja Įstatymo nuostatoms, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai tokio pobūdžio bylose. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai (ABTĮ 146 str. 1 d.). Materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino (ABTĮ 147 str.).

44. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Migracijos departamentą nedelsiant nutraukti visas procedūras, susijusias su negaliojančiu Sprendimu, ir nedelsiant atnaujinti pareiškėjo ir jo šeimos narių leidimus laikinai gyventi.

45. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, todėl jis turi būti paliktas galioti. Teismas atsakovo Sprendimą panaikino dėl esminio procedūrinio pažeidimo, kurį pareiškėjas nurodė skunde ir papildomuose paaiškinimuose.

46. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas apeliaciniu skundu bando įteisinti teisiškai negaliojantį administracinį sprendimą. Pareiškėjo vertinimu, nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 47. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 25S192380, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui nuolat gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.

48. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus: 2026 m. sausio 7 d. sutikimą dėl įmonės „ZN Marketing LTD“ Lietuvos filialo buveinės adreso registravimo. Pareiškėjas nenurodė, kodėl šis įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau bei kaip jis susijęs su apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamu atsakovo apeliaciniu skundu, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.

49. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad atsakovui nebuvo pagrindo iš Sprendime nurodytos informacijos ir vertintų dokumentų konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka imperatyvių Įstatymo 442 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų, Sprendimas priimtas pažeidus pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino ginčijamą Sprendimą.

50. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, vertindamas įrodymus, padarė akivaizdžius ir esminius materialiosios bei proceso teisės normų pažeidimus, teismo išvados neatitinka bylos medžiagos, prieštarauja Įstatymo nuostatoms, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.

51. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

52. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

53. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

54. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, todėl nepažeidė nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, atmestini.

55. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkto ir 442 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu 2024 m. rugsėjo 23 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026 m. kovo 26 d.

56. Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, nustatęs, kad Filialas nevykdo veiklos nei registruotu, nei nurodytos buveinės adresais, nepateikta informacija apie Filialo vykdomą veiklą Lietuvoje, konstatavo, jog asmuo neatitinka imperatyvių Įstatymo 442 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų bei Migracijos departamentui buvo pateikti duomenys, kurie neatitinka tikrovės, skundžiamu Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026 m. kovo 26 d., nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė; asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p., 12 p., 14 p., 50 str. 1 d. 2 p.).

57. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad Migracijos departamento Sprendimo priėmimo pagrindai buvo ne Filialo fiktyvumas ar skolos valstybei, bet atskiri savarankiški pagrindai, tačiau, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, dėl Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir aiškinimo pripažįstama, kad prieš priimdamas sprendimą šiuo pagrindu, atsakovas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme pirmiausia turi pareigą surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės, o pastarasis neatitikimas paaiškėjo vėliau.

58. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad vien iš Sprendime nurodytų aplinkybių, jog Filiale nėra įdarbintų asmenų, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas Lietuvoje ir kitų, nėra pagrindo spręsti, jog Filialas yra fiktyviai veikianti įmonė, juolab atsižvelgiant į tai, kad įmonė yra skaitmeninė / technologinė, o iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad Filialo (kodas 306708315) teisinė forma – užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialas, buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), įregistravimo data – 2024 m. kovo 22 d., tikslai – vykdyti visą arba dalį steigėjo verslo funkcijų ir palengvinti steigėjo pagrindinių veiklų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nuo 2024 m. sausio 29 d. eina Filialo direktoriaus pareigas, Filialo steigėjas – įmonė „ZN Marketing LTD“ (juridinio asmens kodas 3020794), registras – „Companies House“, šalis – Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, adresas – 71-75 Shelton Street, Covent Garden, WC2H 9JQ London, teisinė forma – „Private limited Company“, įregistravimo data – 2020 m. lapkričio 15 d.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, šiuo konkrečiu atveju, Migracijos departamento surinkta informacija nepakankama išvadai, kad Filialas yra fiktyviai veikianti įmonė, o atsakovo pateiktame Tarnybiniame pranešime nurodyta informacija nėra pakankama konstatuoti, jog Filialas veiklos nevykdo.

60. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad, kaip ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

61. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė