7be9deeb-0269-4e4c-a8fc-721dfc491cf1 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-154-327/2017Teisminio proceso Nr. 4-28-3-01566-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 79.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras PreikÅ¡asraÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal admi­nis­tra­cinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės ra­jo­no apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties A.

M. administracinio teisės pa­Å¾eidimo byloje. Teismas n u s t a t ė : A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2016 m. birželio 20 d., apie 21 val. 30 min. val., vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, baigęs lenkimo manevrÄ , grįžo į savo eismo juostÄ ir staiga stabdė, nors tai nebuvo bÅ«tina eismo sau­gu­mui, dėl ko automobilio „Opel Astra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo staiga stabdyti, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo bei užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumÄ . Tokiais savo veiksmais A. M. sukėlė pavojingÄ situacijÄ ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 135.4 punktų reika­la­vi­mus. Å iais veiksmais asmuo padarė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 173 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesių laikotarpiui.A.

M. apskundė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių po­li­cijos skyriaus vyr. specialisto M. M. 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimÄ admi­nis­tra­ci­nio teisės pažeidimo byloje, kuriuo jam paskirta nuobauda. Marijampolės rajono apylinkės teis­mas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo A. M. skundo netenkino ir Mari­jam­po­lės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyr. specialisto M. M. nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju surinkti įro­dy­mai yra pakankami neabejotinai iÅ¡vadai, kad A.

M. padarė teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde A. M. praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų K. P., O. K. ir R. J. parodymus, laikydamas juos nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais. K. P. teigė, kad tariamai staigiai stabdant nuo galinės au­to­mobilio panelės nukrito kompiuteris, o ant galinės automobilio sėdynės sėdėjęs O.

K. teigė, jog niekas nenukrito. A. M. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepa­grįstai nevertino liudytojo T. Å . parodymų. Skunde atkreiptas dėmesys, jog minė­tas liudytojas tiesiogiai matė įvykio aplinkybes, davė aiÅ¡kius, nuoseklius ir tarpusavyje ne­prieÅ¡­taraujančius parodymus. Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas kritiÅ¡kai nevertino liudytojų O. K. ir R. J. parodymų, nors jie buvo automobilį vairavusio K. P. draugai. Skunde taip pat teigiama, jog vien tik praneÅ¡imo policijai ir pareiÅ¡kimo padavimo faktas nepatvirtina K.

P. nurodytų aplinkybių teisingumo. A. M. teigimu, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad K. P. suskubo nuvykti į policijos komisariatÄ ir paraÅ¡yti pa­reiÅ¡­kimÄ , siekdamas pats iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, kadangi pats vairavo pavojingai ir chuliganiÅ¡kai. Mano, kad jei „Opel Astra“ vairuotojas iÅ¡ tiesų butų pakliuvęs į pavojingÄ ir akivaizdžiai keliančiÄ grėsmę situacijÄ , privalėjo nedelsiant praneÅ¡ti policijai, o ne ir toliau kliudyti A. M. vairuoti, sukeldamas pavojingas situacijas.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino K. P. paaiÅ¡kinimo, jog užbaigęs len­ki­mo manevrÄ A. M. stojo kuo arčiau deÅ¡iniojo kelkraščio, taigi, apelianto tei­gi­mu, „Opel Astra“ vairuotojas, net jei A. M. ir bÅ«tų stabdęs staigiau, turėjo realiÄ ga­li­my­bę apvažiuoti automobilį iÅ¡ kairės pusės be priverstinio stabdymo. Skunde taip pat pažy­mėta, kad niekas iÅ¡ automobilyje „Opel Astra“ buvusių asmenų nenukentėjo, nėra jokių įro­dymų dėl galimų neigiamų tariamo staigaus stabdymo pasekmių.

Neigiamų tariamo staigaus stabdymo pasekmių buvimÄ ar nebuvimÄ buvo bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti tam, kad bÅ«tų patvirtinta arba paneigta K. P. nurodyta versija dėl tariamo priverstinio staigaus stabdymo. Jokių įrodymų dėl to, jog K. P. buvo priverstas staigiai stabdyti, be jo paties paaiÅ¡kinimo ir liudytojų parodymų, byloje nėra. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininko R. G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡oma A. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , nutarimÄ ir nutartį palikti galioti nepakeistus.

Teismask o n s t a t u o j a :A. M. apeliacinis skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgy­ven­dinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje nu­ma­tyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, Å¡io įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens praÅ¡ymÄ (Å¡is praÅ¡ymas gali bÅ«ti įtrauktas ir į skundÄ ar apeliacinį skundÄ ), perkvalifikuoja teismas ar ins­ti­tucija, priėmusi nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundÄ ar apeliacinį skundÄ dėl nutarimo byloje.

Minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė. ATPK 1242 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudÄ nuo 115 iki 230 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atė­mi­mu nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o ANK 420 straipsnio sankcija – baudÄ nuo 170 iki 230 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Atsižvelgiant į ap­tar­tas įsta­tymų nuostatas ir į tai, jog už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ ATPK yra numatyta Å¡velnesnė ad­mi­nistracinė atsakomybė nei naujajame ANK, todėl, vadovaujantis bylos nagrinėjimo metu galio­jan­Äiomis procesinėmis normomis, apygardos teismas, nagrinėdamas A. M. apeliacinį skundÄ , patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ A. M. pažeidimo neperkvalifikuojant ir bylÄ nagrinėjant pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (ANK 652 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos admi­nis­tra­ci­nių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straips­nio 4 dalis).

Apeliantas, praÅ¡ymÄ panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, motyvuoja iÅ¡ esmės tuo, kad teismas jo kaltę, nesant jokių kitų duomenų, grindė tik subjektyviais liudytojų K. P., O. K. ir R. J. paaiÅ¡kinimais, kurie nėra teisingi. Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ATPK 257 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ Å¡ios įstatymo nuostatos seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, lo­giÅ¡­ku­mas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. ATPK 284 straips­nio 1 dalis nustato, kad organas (Å¡iuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas adminis­tra­ci­nio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažei­di­mas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo pada­ry­mu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunki­nan­Äių aplinkybių, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami atitinkami įrodymai. Å ių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pa­Å¾eidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Apygardos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmos ins­tan­cijos teismas, nagrinėdamas A. M. skundÄ , paminėtų įstatyminių normų nepažeidė, jas taikė tinkamai, todėl teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.

Pirmos instancijos teismas pa­grįs­tai nustatė, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindÄ pripažinti A. M. pa­darius administracinį teisės pažeidimÄ , dėl kurio jam buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pa­Å¾ei­dimo protokolas ir paskirta administracinė nuobauda. A. M. nubaustas už tai, kad baigęs lenkimo manevrÄ grįžo į savo eismo juostÄ ir staiga stabdė, nors tai nebuvo bÅ«tina eismo saugumui ir tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingÄ si­tua­cijÄ . Tokie A.

M. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį. Nors pažeidėjas apeliaciniame skunde, kaip ir nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, tvirtino, kad nepadarė pažeidimo, tokius paaiÅ¡kinimus aukÅ¡tesnysis teismas vertina kritiÅ¡kai, kadangi by­lo­je esantys įrodymai Å¡iÄ A. M. versijÄ paneigia. Kaip matyti iÅ¡ pirminio nagrinėjamÄ administracinį teisės pažeidimÄ užfiksavusio dokumento – administracinio teisės pažeidimo pro­to­kolo – matyti, kad jame nurodytos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės, kurias patvirtino ir liudytojai K.

P., O. K. ir R. J.. K. P. paaiÅ¡kinime nurodė, kad au­tomobilis „Audi A4“ aplenkęs jo vairuojamÄ automobilį sustojo ir K. P. turėjo staigiai stabdyti (b. l. 12). R. J. paaiÅ¡kinime nurodė, jog „Audi“ automobilis baigęs lenkimo ma­nevrÄ staigiai stabdė, K. P. vos spėjo sustabdyti automobilį (b. l. 14). AnalogiÅ¡kas aplin­ky­bes nurodė ir O. K. (b. l. 15). Å iuos liudytojų parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir paties A. M. paaiÅ¡kinimas, kuriame jis teigia, jog aplenkęs automobilį „Opel Astra“ pradėjo stab­dyti, nes norėjo pasikalbėti su to automobilio vairuotoju (b. l. 13).

Ir nors A. M. skunde teigia, kad liudytojų paaiÅ¡kinimai bei parodymai nesutampa, tačiau skundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, tam tikri liudytojų parodymų skirtumai yra natÅ«ralÅ«s, liudytojų nurodytose aplinkybėse nėra esminių prieÅ¡taravimų, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Byloje nėra duomenų, kad Å¡ie liu­dytojai dėl kokių nors motyvų siektų apkalbėti A. M. dėl administracinio teisės pa­Å¾ei­dimo padarymo. Liudytojai nuosekliai ir iÅ¡samiai nurodė aplinkybes tiek bylÄ tiriant ins­ti­tu­cijoje, tiek jÄ nagrinėjant teisme.

Tai, kad liudytojai tiksliai nepamena, ar kokie nors daiktai stabdant nu­krito, ir kokie, nedaro jų parodymų nepatikimais. Liudytojas R. J. parodė, kad daiktai iÅ¡byrėjo, kas buvo ant sėdynių, ant panelių – nukrito (b. l. 55). Liudytojas O. K. parodė, kad ant priekinės panelės buvo telefonas, daiktai nukrito po kojomis (b. l. 55). Pažymėtina, kad įvykis atsitiko staiga ir truko labai trumpÄ laikÄ , todėl tikėtina, kad liudytojai galėjo nepamatyti, kokie konkretÅ«s daiktai nukrito dėl stabdymo.

Å iomis aplinkybėmis yra svarbus pats daiktų nukritimo faktas, iÅ¡ ko spręstina, kad stabdymas buvo staigus. Skunde taip pat teigiama, kad „Opel Astra“ vairuotojas, net jei A. M. ir bÅ«tų stabdęs staigiau, turėjo realiÄ galimybę apvažiuoti automobilį iÅ¡ kairės pusės be priverstinio stab­dy­mo, kad niekas dėl įvykio nenukentėjo. Tačiau atmesdamas Å¡iuos skundo argumentus teismas pa­Å¾ymi, jog visa byloje surinkta ir iÅ¡tirta medžiaga patvirtina, jog norėdamas iÅ¡vengti eismo įvy­kio, automobilio „Opel Astra“ vairuotojas privalėjo stabdyti staigiai.

Tai, kad vairuotojas pa­si­rinko automobilio stabdymÄ , o ne kitokį bÅ«dÄ iÅ¡vengti susidÅ«rimo – manevravimÄ apvažiuojant A. M. vairuojamÄ automobilį, nepaÅ¡alinÄ apelianto kaltės be priežasties sukėlus bÅ«ti­nu­mÄ kitam vairuotojui netikėtai atlikti staigius veiksmus siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Aplinkybė jog niekas iÅ¡ automobilyje „Opel Astra“ buvusių asmenų nenukentėjo, negali nei patvirtinti nei pa­neigti A. M. padaryto pažeidimo. Kvalifikuojant veikÄ pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį kilę padariniai nenustatinėjami.

Taigi pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama A. M. skunde, rėmėsi ne vien praneÅ¡imo policijai ir pareiÅ¡kimo padavimo faktu, tačiau surinktų įrodymų visuma. Pagrįstai ir argumentuotai nurodė, kodėl nesivadovauja liudytojo T. Å . parodymais ir pagrindė, kodėl remiasi liudytojų O. K. ir R. J. parodymais. Teismas Å¡ių argumentų nekartoja. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus, esan­Äius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį spren­di­mÄ , naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neiÅ¡tyrė ar kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenu­ro­dyta.

Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , todėl panaikinti skun­džiamÄ Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ A. M. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais mo­tyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų ko­dekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas             Viktoras PreikÅ¡as