7be9ae40-55a1-4cc3-a67e-42dd566ec2a6 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-581/2020 Teisminio proceso Nr. 1-89-2-00038-2011-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 29 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Donatai Petraško, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Dubravai, išteisintajai L.

K., jos gynėjui Vitalijui Katėnui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams G. B., M. I., G. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro RamÅ«no Dubravos, nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų M. I., G. U., V. L., G. B. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. iÅ¡teisinta iÅ¡ kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos),182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinių ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniai: G. B. dėl 10 136,70 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, M. I. dėl 5 792,40 Eur turtinės žalos atlyginimo, G. U. dėl 4 633,92 Eur turtinės žalos atlyginimo, N. Z. dėl 19 450,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, V. L. dėl 11 584,82 Eur turtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtais. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1.

L. K. iÅ¡teisinta iÅ¡ kaltinimų, kad: 1.1. ji, turėdama tikslÄ apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , piktnaudžiaudama fizinių asmenų – V. L., S. M., D. L., J. Z. pasitikėjimu, veikdama vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 2008-04-07 iki 2008-06-02 apgaule savo naudai įgijo didelės vertės AB „N.“ banko (Å¡iuo metu „L.“ AS Lietuvos skyrius) bendro turto – 143 800,00 litų (kas atitinka 41 647,36 Eur), o bÅ«tent: 1.1.1. 2008 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, apgaulės bÅ«du, turėdama tikslÄ užvaldyti didelės vertės AB „N.“ bankui (Å¡iuo metu „L.“ AS Lietuvos skyrius) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas, piktnaudžiaudama D.

K. individualioje įmonėje dirbusio D. L. pasitikėjimu, įtikino pastarÄ jį paimti savo vardu kreditÄ iÅ¡ AB „N.“ banko ir gautus pinigus perduoti jai, jam sutikus ir turėdama tikslÄ suklaidinti AB „N.“ bankÄ bei gauti didesnį kreditÄ , suklastojo D. L. 2008-02-21 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įraÅ¡ydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad D. L. nuo 2008-03-03 dirbant D. K. individualiojoje įmonėje bus mokamas 3 400,00 litų (kas atitinka 984,71 Eur) dydžio darbo užmokestis bei 2008-04-07 iÅ¡ D.

K. individualios įmonės banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „N.“ banke, į D. L. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „N.“ banke, pervedė 2 558,80 litų (kas atitinka 741,08 Eur) kaip neva jam sumokėtÄ darbo užmokestį, po to D. L. apgaulės įtakoje, pasitikėdamas L. K. ir nežinodamas apie jos vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , jos nurodymu 2008-04-07 AB „N.“ banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), su AB „N.“ banku pasirašė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo suteiktas 40 000,00 litų (kas atitinka 11 584,80 Eur) kreditas penkerių metų laikotarpiui.

Gautus pinigus L. K. nurodymu tÄ pačiÄ dienÄ paėmė iÅ¡ savo banko sÄ skaitos ir per V. L., nežinojusį apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , perdavė jai (L. K.), taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės AB „N.“ banko turtÄ â€“ 40 000,00 litų (kas atitinka 11 584,80 Eur). 1.1.2. Tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , 2008 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, apgaulės bÅ«du, turėdama tikslÄ užvaldyti didelės vertės AB „N.“ bankui (Å¡iuo metu „L.“ B.

AS Lietuvos skyrius) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas, piktnaudžiaudama D. K. individualioje įmonėje dirbusios J. Z. pasitikėjimu, įtikino pastarÄ jÄ paimti savo vardu kreditÄ iÅ¡ AB „N.“ banko ir gautus pinigus perduoti jai, J. Z. sutikus ir turėdama tikslÄ suklaidinti AB „N.“ bankÄ bei gauti didesnį kreditÄ , suklastojo J. Z. 2007-10-24 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įraÅ¡ydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad J.

Z. nuo 2008-03-01 dirbant D. K. individualiojoje įmonėje bus mokamas 3 400,00 litų (kas atitinka 984,71 Eur) dydžio darbo užmokestis bei 2008-04-07 iÅ¡ D. K. individualios įmonės banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „N.“ banke, į J. Z. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „N.“ banke, pervedė 2 500,00 litų (kas atitinka 724,05 Eurų) kaip neva jai sumokėtÄ darbo užmokestį, po to J. Z. apgaulės įtakoje, pasitikėdama L. K. ir nežinodama apie jos vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , jos nurodymu 2008-04-07 AB „N.“ banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), su AB „N.“ banku pasirašė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu jai buvo suteiktas 40 000,00 litų (kas atitinka 11 584,80 Eur) kreditas penkerių metų laikotarpiui.

Gautus pinigus L. K. nurodymu tÄ pačiÄ dienÄ paėmė iÅ¡ savo banko sÄ skaitos ir per V. L., nežinojusį apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , perdavė jai (L. K.), taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės AB „N.“ banko turtÄ â€“ 40 000,00 litų (kas atitinka 11 584,80 Eur). 1.1.3. Tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , 2008 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, apgaulės bÅ«du, turėdama tikslÄ užvaldyti didelės vertės AB „N.“ bankui (Å¡iuo metu „L.“ B.

AS Lietuvos skyrius) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas, piktnaudžiaudama D. K. individualioje įmonėje dirbusio V. L. pasitikėjimu, įtikino jį paimti savo vardu kreditÄ iÅ¡ AB „N.“ banko ir gautus pinigus perduoti jai, jam sutikus ir turėdama tikslÄ suklaidinti AB „N.“ bankÄ bei gauti didesnį kreditÄ , suklastojo V. L. 1998-12-08 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡ydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad V. L. nuo 2008-03-03 dirbant D.

K. individualiojoje įmonėje bus mokamas 3500,00 litų (kas atitinka 1 013,67 Eur) dydžio darbo užmokestis bei 2008-04-07 iÅ¡ D. K. individualios įmonės banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „N.“ banke, į V. L. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „N.“ banke, pervedė 2 631,80 litų (kas atitinka 762,22 Eur) kaip neva jam sumokėtÄ darbo užmokestį, po to V. L. apgaulės įtakoje, pasitikėdamas L. K. ir nežinodamas apie jos vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , jos nurodymu 2008-04-08 AB „N.“ banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), su AB „N.“ banku pasirašė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu jam buvo suteiktas 23 800,00 litų (kas atitinka 6 892,96 Eur) kreditas penkerių metų laikotarpiui.

Gautus pinigus L. K. nurodymu tÄ pačiÄ dienÄ paėmė iÅ¡ savo banko sÄ skaitos ir perdavė jai (L. K.), taip apgaule savo naudai įgijo AB „N.“ banko turtÄ â€“ 23 800,00 litų (kas atitinka 6 892,96 Eur). 1.1.4. Tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , 2008 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, apgaulės bÅ«du, turėdama tikslÄ užvaldyti didelės vertės AB „N.“ bankui (Å¡iuo metu (Å¡iuo metu „L.“ B. AS Lietuvos skyrius) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas, piktnaudžiaudama D.

K. individualioje įmonėje dirbusio S. M. pasitikėjimu, įtikino pastarÄ jį paimti savo vardu kreditÄ iÅ¡ AB „N.“ banko ir gautus pinigus perduoti jai, jam sutikus ir turėdama tikslÄ suklaidinti AB „N.“ bankÄ bei gauti didesnį kreditÄ , suklastojo S. M. 2008-04-14 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įraÅ¡ydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. M. nuo 2008-05-01 dirbant D. K. individualiojoje įmonėje bus mokamas 2200,00 litų (kas atitinka 637,16 Eur) dydžio darbo užmokestis bei 2008-05-29 iÅ¡ D.

K. individualios įmonės banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „N.“ banke, į S. M. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „N.“ banke, pervedė 1682,80 litų (kas atitinka 487,37 Eur) kaip neva jam sumokėtÄ darbo užmokestį, po to S. M. apgaulės įtakoje, pasitikėdamas L. K. ir nežinodamas apie jos vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , jos nurodymu 2008-05-30 AB „N.“ banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), su AB „N.“ banku pasirašė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu jam buvo suteiktas 11 584,80 Eur kreditas penkerių metų laikotarpiui, po to gautas kreditas be S. M.

žinios 2008-06-02 iÅ¡ jo banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „N.“ banke, buvo pervestas į jos banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „N.“ banke, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės AB „N.“ banko turtÄ â€“ 11 584,80 Eur. 1.1.5. Tokiu bÅ«du laikotarpiu nuo 2008-04-07 iki 2008-06-02 neteisėtai ir veikdama vieninga tyčia apgaule savo naudai įgijo didelės vertės AB „N.“ banko (Å¡iuo metu „L.“ B. AS Lietuvos skyrius (įm. k. (duomenys neskelbtini))) bendro turtÄ â€“ 143 800,00 Lt (kas atitinka 41 647,36 Eurų). 1.2.

Be to, ji, turėdama tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , panaudodama tikrÄ Å¾inomai suklastotÄ dokumentÄ , apgaule savo naudai įgijo UAB „M.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) turtÄ â€“ 30 000,00 litų (kas atitinka 8 688,60 Eur), o bÅ«tent: 2008-07-03 turėdama tikslÄ apgaule įgyti UAB „M.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, kreipėsi į UAB „M.“ (duomenys neskelbtini) skyrių su praÅ¡ymu jai ir jos sutuoktiniui D. K., nežinojusiam apie jos vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , suteikti kreditÄ , pateikdama praÅ¡ymÄ nurodant melaginus duomenis apie turimus įsipareigojimus – 900,00 litų (kas atitinka 260,66 Eur), taip pat laikotarpiu nuo 2008-07-03 iki 2008-07-16 UAB „M.“ (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ â€“ 2008-07-03 D.

K. individualios įmonės (įm. k. (duomenys neskelbtini)) pažymÄ apie jai priskaičiuotÄ bei iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, žinodama, kad Å¡ioje pažymoje įraÅ¡yti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-06-01 jai iÅ¡mokėta 6 323,84 litų (kas atitinka 1 831,51 Eur), nors realiai, remiantis D. K. individualios įmonės duomenimis, jai iÅ¡mokėta 1679,00 litų mažiau, t. y. 4 644,84 litų (kas atitinka 1 345,24 Eur), ko pasėkoje UAB „M.“ apgaulės įtakoje 2008-07-16 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su ja bei D.

K., nežinojusiu apie jos vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ . Be sutuoktinio D. K. žinios sutartyje pasiraÅ¡iusi už sutuoktinį D. K., suklastojo jo paraÅ¡Ä ir Å¡ios sutarties pagrindu UAB „M.“ penkerių metų laikotarpiu skyrė jai ir D. K. 30 000,00 litų (kas atitinka 8 688,60 Eur) kreditÄ , kuris 2008-07-16 buvo pervestas į jos bei D. K. vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ UAB „M.“. Žinodama apie suteiktÄ kreditÄ , tÄ pačiÄ dienÄ nuo sÄ skaitos nuėmė gautus pinigus – 30 000,00 litų (kas atitinka 8 688,60 Eur) ir taip panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus ir juos panaudojusi apgaule savo naudai įgijo UAB „M.“ banko turtÄ â€“ 30 000,00 litų (kas atitinka 8 688,60 Eur). 1.3.

Be to, ji, turėdama tikslÄ apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , piktnaudžiaudama fizinių asmenų – N. Z., G. U., M. I., V. L., G. B. pasitikėjimu, veikdama vieninga tyčia, 2008 – 2009 metais apgaule savo naudai įgijo N. Z., G. U., M. I., V. L., G. B. bendro turto – 184156,96 litų (kas atitinka 53 335,54 Eur), o bÅ«tent: 1.3.1. 2008-02-02, dienos metu, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), turėdama tikslÄ apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , melagingai įtikindama G.

B., kad pinigai reikalingi nekilnojamojo turto statybai Egipte, žinodama, jog pinigų negrÄ Å¾ins, iÅ¡ G. B. pasiskolino 35 000,00 litų (kas atitinka 10 136,70 Eur), o siekdama sudaryti patikimo ir mokaus asmens įspÅ«dį, surašė paskolos raÅ¡tÄ , melagingai nurodydama, kad skolÄ grÄ Å¾ins 2008-03-04, tačiau skolos negrÄ Å¾ino, taip apgaule savo naudai įgijo G. B. turto – 35 000,00 litų (kas atitinka 10 136,70 Eur). 1.3.2. Tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , 2008 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, turėdama tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , melagingai įtikindama V.

L., kad pinigai reikalingi jos vyro D. K. įmonės (įm. k. (duomenys neskelbtini)) apyvartinėms lėšoms bei vieÅ¡bučio statybai Egipte, piktnaudžiaudama V. L. pasitikėjimu ir žinodama, jog pinigų negrÄ Å¾ins, iÅ¡ V. L. per kelis kartus pasiskolino viso 46 000,00 litų (kas atitinka 13322,52 Eur), o siekdama sudaryti patikimo ir mokaus asmens įspÅ«dį 2009-06-26 iÅ¡rašė paprastÄ jį vekselį, melagingai nurodydama, kad skolÄ grÄ Å¾ins iki 2009-07-26, tačiau skolos negrÄ Å¾ino, pinigų į D.

K. individualios įmonės (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) kasÄ bei įmonės banko sÄ skaitas neįnešė. Tęsdama savo nusikalstamus kėslus ir piktnaudžiaudama V. L. pasitikėjimu 2009-09-11 iÅ¡rašė paprastÄ jį vekselį, melagingai nurodydama, jog skolÄ grÄ Å¾ins iki 2009-11-11, o lėšos naudojamos D. K. individualios įmonės veikloje, tačiau skolos įsipareigotu laiku negrÄ Å¾ino. Tęsdama nusikalstamus kėslus ir piktnaudžiaudama V. L. pasitikėjimu 2010-03-17 iÅ¡rašė paprastÄ jį vekselį, melagingai nurodydama, jog skolÄ grÄ Å¾ins iki 2010-05-17, tačiau įsipareigotu laiku skolos negrÄ Å¾ino, taip veikdama apgaule savo naudai įgijo didelės vertės V.

L. turto – 46 000,00 litų (kas atitinka 13 322,52 Eur). 1.3.3. Tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , 2008-08-15, automobilyje, prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), turėdama tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , melagingai įtikindama G. U., kad pinigai reikalingi jos sutuoktinio D. K. individualios įmonės (įm. k. (duomenys neskelbtini)) apyvartinėms lėšoms, piktnaudžiaudama G. U. pasitikėjimu ir žinodama, jog pinigų negrÄ Å¾ins, iÅ¡ G. U. pasiskolino 16 000,00 litų (kas atitinka 4 633,92 Eur), o siekdama sudaryti patikimo ir mokaus asmens įspÅ«dį, surašė paskolos raÅ¡tÄ , melagingai nurodydama, kad skolÄ grÄ Å¾ins 2008-09-15, tačiau skolos negrÄ Å¾ino, pinigų į D.

K. individualios įmonės (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) kasÄ bei įmonės banko sÄ skaitas neįnešė, taip apgaule savo naudai įgijo G. U. turto – 16 000,00 litų (kas atitinka 4 633,92 Eur). 1.3.4. Tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , 2008 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), turėdama tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , melagingai įtikindama M. I., kad pinigai reikalingi jos vyro D. K. įmonės (įm. k. (duomenys neskelbtini)) apyvartinėms lėšoms bei vieÅ¡bučio statybai Egipte, piktnaudžiaudama M.

I. pasitikėjimu ir žinodama, jog pinigų negrÄ Å¾ins, iÅ¡ M. I. pasiskolino 20 000,00 litų (kas atitinka 5 792,40 Eur), o siekdama sudaryti patikimo ir mokaus asmens įspÅ«dį iÅ¡rašė paprastÄ jį vekselį, melagingai nurodydama, kad skolÄ grÄ Å¾ins iki 2009-07-26, tačiau skolos negrÄ Å¾ino, pinigų į D. K. individualios įmonės (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) kasÄ bei įmonės banko sÄ skaitas neįnešė. Tęsdama savo nusikalstamus kėslus ir piktnaudžiaudama M.

I. pasitikėjimu 2009-09-11 iÅ¡rašė paprastÄ jį vekselį melagingai nurodydama, jog skolÄ grÄ Å¾ins iki 2009-11-11, o lėšos naudojamos D. K. individualios įmonės veikloje, tačiau skolos įsipareigotu laiku negrÄ Å¾ino. Tęsdama savo nusikalstamus kėslus ir piktnaudžiaudama M. I. pasitikėjimu 2010-03-17 iÅ¡rašė paprastÄ jį vekselį, melagingai nurodydama, jog skolÄ grÄ Å¾ins iki 2010-05-17, tačiau įsipareigotu laiku skolos negrÄ Å¾ino, taip veikdama apgaule savo naudai įgijo M.

I. turtÄ â€“ 20 000,00 litų (kas atitinka 5 792,40 Eur). 1.3.5. Tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , 2009 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo kieme, turėdama tikslÄ apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , negrÄ Å¾inusi ankščiau pasiskolintų pinigų, melagingai įtikindama N. Z., kad pinigai reikalingi jos sutuoktinio D. K. individualios įmonės (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) apyvartinėms lėšoms, vėliau aiÅ¡kindama, kad nekilnojamojo turto statybai Egipte, piktnaudžiaudama N. Z. pasitikėjimu ir žinodama, jog pinigų negrÄ Å¾ins, iÅ¡ N. Z. per kelis kartus pasiskolino viso 19 450,00 Eur (kas atitinka 67 156,96 litų), o siekdama sudaryti patikimo ir mokaus asmens įspÅ«dį, surašė paskolos raÅ¡tÄ melagingai nurodydama, kad skolÄ grÄ Å¾ins 2009-11-30, tačiau skolos negrÄ Å¾ino, pinigų į D.

K. individualios įmonės (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) kasÄ bei įmonės banko sÄ skaitas neįnešė, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės N. Z. turtÄ â€“ 19 450,00 Eur (kas atitinka 67 156,96 litų). 1.3.6. Taip neteisėtai ir veikdama vieninga tyčia 2008 – 2009 metais iÅ¡ fizinių asmenų apgaule savo naudai įgijo didelės vertės bendro turto – 184 156,96 litų (kas atitinka 53 335,54 Eur), tuo V. L. padarydama 46 000,00 litų (kas atitinka 13 322,52 Eur) turtinės žalos, G.

U. padarydama 16 000,00 litų (kas atitinka 4 633,92 Eur) turtinės žalos, M. I. padarydama 20 000,00 litų (kas atitinka 5 792,40 Eur) turtinės žalos, N. Z. padarydama 19 450,00 Eurų turtinės žalos, G. B. padarydama 35 000,00 litų (kas atitinka 10 136,70 Eur). II. Apeliacinių skundų argumentai 2. Apeliaciniame skunde prokuroras praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo:

1) L. K. pripažinti kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), už Å¡ių veikų padarymÄ paskirti jai bausmes bei galutinę subendrintÄ bausmę;

2) patenkinti nukentėjusiųjų G. B., M. I., G. U., N. Z., V. L. byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius; priteisti AB „N.“ bankui ir UAB „M.“ nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ ;

3) priteisti proceso išlaidas. Prokuroras skunde nurodo: 2.1. Teismas, priimdamas nuosprendį dalyje dėl 143 800 litų apgaule įgijimo iš AB „N.“ banko, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, todėl nepagrįstai išteisino L. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. 2.2. Teismas netinkamai įvertino nukentėjusiųjų D. L., J. Z., V. L., S. M. parodymus. Visi nukentėjusieji buvo susaistyti darbiniais santykiais su L.

K. sutuoktinio D. K. IÄ®, jie visi dirbo Å¡ioje įmonėje. L. K. sutuoktinio įmonėje ėjo vadybininkės – buhalterės pareigas, iÅ¡mokėdavo jiems darbo užmokestį, darbo užmokesčio dydis priklausė nuo jos. Nukentėjusieji tvirtino, kad kreditÄ paimti juos įkalbinėjo L. K.. D. L. dėl kredito paėmimo kalbino ir D. K., tačiau tikino, kad kartu buvo ir L. K.. L. K. tikino, kad kreditas reikalingas D. K. IÄ® veiklai. J. Z. parodė, kad už paimtÄ kreditÄ L. K. žadėjo ir atlyginimÄ padidinti.

S. M., D. L., J. Z. parodė, kad visus dokumentus kreditui gauti taip pat sutvarkys L. K., niekuo nerizikuos, kreditÄ dengs įmonė. Teismas neteisingai vertino Å¡ias aplinkybes, įrodančias L. K. apgaulingus veiksmus. Å ios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad kreditÄ gauti buvo suinteresuoti ne nukentėjusieji, o L. K.. Ji, veikdama aktyvia apgaule, pasireiÅ¡kiančia melagingų pažadų davimu, piktnaudžiaujant nukentėjusiųjų pasitikėjimu, siekė palenkti ir įtikinti jai pavaldžius ir materialiai priklausomus nukentėjusiuosius paimti savo vardu kreditÄ ir jį perduoti jai, melagingai nurodant kredito paėmimo ir panaudojimo tikslus, o taip pat, ir veikdama pasyve apgaule, pasireiÅ¡kiančia esminių aplinkybių nutylėjimu, jog kreditai iÅ¡ D.

K. įmonės lėšų realiai (de facto) nebus padengti ir perduotus jai kreditus reiks dengti savo lėšomis. 2.3. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

1) L. K. iniciatyva, prieÅ¡ paimant kreditÄ iÅ¡ AB „N.“ banko, buvo tariamai (dirbtinai) nukentėjusiesiems ženkliai sukeltas darbo užmokestis (prieÅ¡ tai buvo mokamas minimalus Vyriausybės patvirtintas darbo užmokestis): D. L. nuo 2020-03-03 bus mokamas 3400 litų darbo užmokestis, J. Z. nuo 2008-03-01 – 3400 litų, V. L. nuo 2008-03-03 – 3500 litų, S. M. nuo 2008-05-01 – 2200 litų ir Å¡ie žinomai neteisingi duomenys buvo įraÅ¡yti į jų darbo sutartis, o kaip pagrindas kreditui gauti, L. K. buvo perduoti bankui. Å iuos duomenis patvirtina nukentėjusieji, liudytoja S. L., raÅ¡ytiniai dokumentai – nukentėjusiųjų darbo sutartys;

2) L. K., turėdama prieigÄ prie D. K. IÄ® sÄ skaitos, imitavo ženkliai padidinto darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ nukentėjusiesiems, pinigus iÅ¡ D. K. įmonės sÄ skaitos pervedant į jų asmenines sÄ skaitas. Po to, nukentėjusiųjų D. L., J. Z., V. L., S. M. parodymais jiems pervesti pinigai L. K. nurodymu buvo iÅ¡gryninti ir perduoti jai. L. K. iÅ¡sakytais žodžiais Å¡ie pinigai nebuvo darbo užmokesčio iÅ¡moka, o tik demonstratyvi priemonė bankui dėl jo apsisprendimo kreditui suteikti. Å ias aplinkybes patvirtino nukentėjusieji, banke dirbusi ir rengusi kredito dokumentus liudytoja S. L., parodydama, kad nuo iÅ¡mokamo darbo užmokesčio dydžio priklausė gaunamo kredito dydis (kredito suma), iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ nukentėjusiųjų sÄ skaitų. Liudytoja R. A. K. parodė, kad padidintus, vienkartinius darbo užmokesčius iÅ¡ įmonės sÄ skaitos nukentėjusiesiems pervedė L. K., nes tik ji darydavo bankinius pavedimus;

3) AB „N.“ banko nukentėjusiesiems D. L. 2008-04-07 suteiktas 40 000 litų kreditas 5 metų laikotarpiui, J. Z. 2008-04-07 – 40 000 litų kreditas, V. L. 2008-04-08 – 23 800 litų kreditas ir S. M. 2008-05-30 – 11 584,80 Eur kreditas 5 metų laikotarpiui, tÄ pačiÄ dienÄ L. K. raginimu nuimami ir per V. L., artimÄ L. K. giminaitį, perduodami jai. V. L. tiesiogiai pinigus perdavė L. K., o S. M. paimtas kreditas per 2 kartus 2008-06-02 buvo pervestas į L. K. sÄ skaitÄ . S. M. patikino, kad Å¡iÄ operacijÄ atliko ne jis, o L. K.;

4) Paimti kreditai (143 800 litai) ir perduoti L. K. į D. K. IÄ® nebuvo įneÅ¡ti, apskaityti ir deklaruoti, nebuvo naudojami įmonės veikloje. Tai patvirtino nukentėjusysis D. K., FNTT specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) apie D. K. IÄ® Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ už 2008 – 2012 metus, iÅ¡ dalies ir L. K., tvirtindama, kad dalis pinigų buvo naudojama įmonės veikloje, tik nelegaliai, kita dalis – Egipte statant daugiaaukÅ¡ti namÄ ;

5) Paimti nukentėjusiųjų kreditai buvo dengiami ne nukentėjusiųjų asmeninėmis lėšomis, o L. K.. Nors mokėjimas bankui tęsėsi tik kelis pirmus mėnesius, vėliau kreditai bankui nebuvo dengiami (mokami). Bylos duomenimis D. L. kredito dengimui bankui buvo pervesta viso 9909,01 litų, iÅ¡ jų L. K. į D. L. sÄ skaitÄ Ä¯nešė 2 888 litų, likusi suma pervesta iÅ¡ D. L. sÄ skaitos. D. L. apklausos metu tvirtino, kad pats iÅ¡ savo asmeninių pinigų paskolos nedengė. S. M. kredito dengimui bankui buvo pervesta viso 2 586,60 Eur.

L. K. į S. M. sÄ skaitÄ paskolos dengimui tiesiogiai įnešė 3 379 litų. S. M. tvirtino, kad jis pats jokių piniginių pervedimų nedarė. Taip pat parodė, kad be jo žinios 2008-06-02 iÅ¡ jo sÄ skaitos į L. K. asmeninę sÄ skaitÄ buvo pervesta 1 682,80 litai. V. L. kreditų dengimui bankui buvo pervesta 22 390,90 litų, tačiau bendra jo paimta iÅ¡ banko paskola per 2 kartus (2006-04-03 ir 2008-04-08) siekė 68 028,72 litų. Atsiskaitymus su banku vykdė L. K.. J. Z. kredito dengimui bankui buvo pervesta viso 3 113,77 litų.

KreditÄ dengė L. K. pervesdama į J. Z. sÄ skaitÄ 2 211,77 litų, o 193,77 litų – L. K. dukra B. K.. 2.4. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad L. K. naudodama apgaulę siekė įgyti ir įgijo jai svetimÄ didelės 143 800 litų vertės AB „N.“ banko turtÄ , kaip priemonę pasitelkdama suklaidintus asmenis – V. L., S. M., D. L., J. Z., bei suklaidindama bankÄ jam pateiktais suklastotais dokumentais, t. y. darbo sutartyse įraÅ¡ytais žinomai neteisingais duomenis apie kreditÄ imantiems asmenims mokamÄ darbo užmokestį, turintį esminę reikÅ¡mę kreditui gauti.

Å iuos dokumentus, pasak S. L., bankui pateikė L. K.. L. K., veikdama apgaule ir siekdama įgyti pinigus iÅ¡ banko, kredito forma per įmonės darbuotojus, veikė be įmonės D. K. ir įmonės buhalterės R. A. K. sutikimo. L. K. rengė ir bankui pateikė suklastotus dokumentus, į V. L., S. M., D. L., J. Z. asmenines sÄ skaitas pervedė dirbtinai uždidintÄ ir vienkartinį darbo užmokestį tam, kad bankas patikėtų gaunamomis pajamomis ir galimybe vykdyti finansinius įsipareigojimus. BankÄ atstovavusi S. L. nežinojo, jog realiai kreditÄ gauti siekia L.

K., prisidengdama įtikintais ir suklaidintais V. L., S. M., D. L., J. Z.. S. L. parodė, kad padidintas darbo užmokestis turėjo reikÅ¡mės kredito dydžiui. Pagal realius gaunamus darbo užmokesčius bankas tegalėjo suteikti apie 7000 litų kreditÄ , o ne 40 000 litų. Tai patvirtino apklausose S. L., J. Z.. Visi paimti pinigai nukentėjusiųjų iÅ¡ karto, t. y. banko iÅ¡mokėjimo dienÄ , buvo perduoti disponavimui L. K., kuri pinigus naudojo savo nuožiÅ«ra ir savo poreikių tenkinimui. 2.5. Baudžiamoje byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad L.

K. pasitelkusi finansiÅ¡kai priklausomus nukentėjusiuosius, juos suklaidindama dėl kredito paėmimo, paimto kredito naudojimo ir dengimo D. K. įmonės sÄ skaita, suklaidinant bankÄ pateiktais suklastotais dokumentais (darbo sutartyse įraÅ¡ais apie tariamÄ mokėtinÄ darbo užmokesčio dydį), per suklaidintus V. L., S. M., D. L., J. Z., įgijo banko 143 800 litų, žinodama, kad kreditai D. K. įmonės sÄ skaita nebus dengiami ir grÄ Å¾intas bankui apskritai. L. K. žinojo nukentėjusiųjų finansines galimybes apie kreditų dengimÄ , juk pastarieji tegauna minimalų darbo užmokestį ir vien tik darbo užmokesčio sÄ skaita negalės vykdyti įsipareigojimų bankui, už nukentėjusiuosius nedengs D.

K. įmonė, nes pinigai nebus perduoti įmovęs veiklai ir jos pajamoms uždirbti. Tai reiÅ¡kia, kad jau nukentėjusiųjų V. L., S. M., D. L., J. Z. kreditų paėmimo ir perdavimo jai momentu žinojo, kad bankui kreditas nebus dengiamas arba bus dengiamas tik pirmus mėnesius, labai maža dalimi. Å ios aplinkybės atskleidžia L. K. tyčios turinį sukčiauti ir apgaule banko turto – 143 800 litų vertės įgijimÄ . 2.6. Teismas, priimdamas nuosprendį dalyje dėl 30 000 litų apgaule įgijimo iÅ¡ UAB „M.“ panaudojant žinomai suklastotÄ dokumentÄ , netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (rėmėsi ne visais įrodymų Å¡altiniais, įrodymus vertino atsietinai nuo visumos, jų nevertino kaip viseto, o tik fragmentiÅ¡kai (selektyviai)) bei padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, todėl nepagrįstai iÅ¡teisino L.

K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. 2.7. Teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo D. K. parodymus, kuris tvirtino, kad jo sutuoktinės L. K. 2008-07-16 paimtas vartojimo 30 000 litų kreditas jam nebuvo žinomas, nežinomos paėmimo aplinkybės. PraÅ¡yme dėl kredito paėmimo ir kredito sutartyje nepasirašė, neįrašė jokių savo asmens duomenų (vardo, pavardės). Apie L. K. paimtÄ kreditÄ sužinojo 2010-01-14 gavęs banko ieÅ¡kinį ir teismo 2010-01-21 nutartį, pagal kuriÄ iÅ¡ jo ir L.

K. solidariai banko naudai priteista neva pasiskolinta 30 000 litų suma. Tai, kad nukentėjusiojo parodymai patikimi, jo parodymus patvirtina rašytiniai įrodymai:

1) Specialisto iÅ¡vadose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2008-07-03 praÅ¡yme UAB „M.“ suteikti kreditÄ ir 2008-07-16 vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. savo asmens duomenų (vardo ir pavardės) neįrašė ir Å¡iuose dokumentuose nepasirašė, o tai rodo, kad D. K. visai nesikreipė į bankÄ dėl kredito gavimo;

2) Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2008-07-03 D. K. IÄ® parengtÄ pažymÄ apie L. K. priskaičiuotÄ bei iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį su joje įraÅ¡ytas žinomai neteisingais duomenimis, turinčiÄ reikÅ¡mės kredito gavimui, D. K. vardu – D. K. nepasirašė, o tai reiÅ¡kia, kad D. K. pažymos nesurašė ir joje įraÅ¡ytų melagingų duomenų dėl didesnio darbo užmokesčio L. K. iÅ¡mokėjimo nepatvirtino. 2.8. Teismas netinkamai vertino ir liudytojos S. L. parodymus, jog į bankÄ dėl kredito gavimo kreipėsi L.

K. ir D. K. abu. Tačiau S. L. parodymų nei raÅ¡ytinė, nei vaizdinė medžiaga, nei liudytojai, iÅ¡skyrus kaltinamosios L. K. parodymus, nepatvirtina. Todėl teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti S. L. parodymus, nes ji buvo suinteresuota veikti L. K. naudai, kadangi labai gerai pažinojo L. K., prieÅ¡ suteikiant šį kreditÄ (2008-07-16), S. L. savo veiksmais aktyviai prisidėjo prie L. K. 2008-04-07 – 2008-05-30 laikotarpiu 143 647,36 litų paskolų, jai prisidengiant ir manipuliuojant J. Z., V. L., D. L. ir S. M., iÅ¡davimo.

S. L. ir pati skolino L. K. pinigus nežinant D. K., todėl jos Å¡aliÅ¡kumas yra akivaizdus. 2.9. Teismas netinkamai įvertino paimto 30 000 litų kredito paskirtį ir kredito paėmimo aplinkybes. IÅ¡ 2008-07-16 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties matyti, kad kreditas buvo suteiktas D. ir L. K. Å¡eimos poreikių tenkinimui. Tai reiÅ¡kia, kad tiek D. K., tiek L. K. valiniais veiksmais siekė, norėjo gauti kreditÄ ir gavo kreditÄ su tiksline jos paskirtimi – tenkinti Å¡eimos poreikius.

Tačiau byloje įrodyta, kad D. K. Å¡io kredito nenorėjo, nesiekė gauti ir jo negavo. Liudytoja S. L. parodė, kad visus banke dokumentus kreditui gauti tvarkė L. K. ir ji buvo iniciatorė Å¡io kredito gavimui. UAB „M.“ į L. K. ir D. K. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-07-16 pervedė 30 000 litų kreditÄ skirtÄ bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti, kai tÄ pačiÄ dienÄ Å¡iÄ pinigų sumÄ nuo banko sÄ skaitos nuėmė L. K.. PaimtÄ kreditÄ laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2009-06-09 dengė pati L.

K., grynus pinigus (6 790 litų) įneÅ¡dama į UAB „M.“ sÄ skaitÄ bei jos pavedimu V. L. pervesdamas du kartus į UAB „M.“ sÄ skaitÄ 2 155 litų kredito gavimui. Å ios aplinkybės rodo, kad banke gautÄ kreditÄ disponavimui paėmė L. K.. Žinodama, kad kreditas paimtas jos ir jos poreikių tenkinimui, kreditÄ dengė tik ji pati. Todėl teismo padaryta iÅ¡vada, kad 30 000 litų kreditas buvo paimtas su D. K. žinia, yra tik prielaida. 2.10. Teismas visiÅ¡kai nevertino UAB „M.“ 2013-09-09 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikto praneÅ¡imo apie tai, jog 2008-07-03 kredito sutartis dėl 30 000 litų vartojamojo kredito gavimo buvo sudaryta tarp UAB „M.“ ir D.

K. bei L. K.. Galimybę suteikti vartojamÄ jį kreditÄ tik vienam iÅ¡ sutuoktinių pagal jo praÅ¡ymÄ , bankas bÅ«tų svarstęs, jeigu bÅ«tų įvykdytos atitinkamos sÄ lygos. Bylos duomenimis L. K. nebÅ«tų iÅ¡pildžiusi nė vienos sÄ lygos, dėl to kreditas jai vienai nebÅ«tų banko suteiktas. O tai rodo, kad nesant galimybės L. K. gauti kredito vienasmeniÅ¡kai, žinodama kredito gavimo sÄ lygas palankias jai pačiai, kreditas buvo gautas kaltinime nurodytų aplinkybių ribose. 2.11. Bylos duomenimis nustatyta, kad L.

K., prisidengdama sutuoktinio D. K. asmeniu, skolindamasi pinigus iÅ¡ UAB „M.“ naudojo apgaulę, piktnaudžiaudama pasitikėjimu, veikiant per kreditÄ iÅ¡davusiÄ banko atstovę S. L.. S. L. buvo suklaidinta L. K. dėl jos galimybių ir ketinimų, t. y. imti kreditÄ abiejų sutuoktiniu vardu ir kreditÄ grÄ Å¾inti per penkerius metus. Tačiau L. K. ne tik kad nutylėjo esmines aplinkybes, sÄ lygojusias kredito iÅ¡davimui, jog D. K. neketina imti kredito ir bÅ«ti atsakingu už jo grÄ Å¾inimÄ , bet ir pateikė žinomai neteisingus duomenis įraÅ¡ytus į praÅ¡ymÄ dėl kredito gavimo apie turimus finansinius įsipareigojimus ir pažymÄ apie L.

K. priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, tai yra veikė apgaulingai ir apgaulės įtakoje banko buvo suteiktas 30 000 litų kreditas. Gautas kreditas buvo panaudotas ne Å¡eimos, o tik L. K. poreikių tenkinimui. Å ios aplinkybės rodo, kad L. K. suvokė, kad siekdama gauti kreditÄ jai palankiomis sÄ lygomis, prisidengdama sutuoktinio D. K. vardu, gautÄ kreditÄ panaudos ne Å¡eimos, o savo asmeninių poreikių ir prievolių įvykdymui užtikrinti, ir neketindama paimto kredito grÄ Å¾inti, bei bankas, žinodamas apie jam pateiktas melagingai nurodytas kredito tikslo aplinkybes, kredito nebÅ«tų iÅ¡davęs. Akivaizdu, kad prieÅ¡ tai įgytas banko, atstovaujančios S. L., pasitikėjimas, jog pateikti L.

K. dokumentai teisingi, kredito sutartį pasirašė abu sutuoktiniai ir prisiėmė turtinius įsipareigojimus, ir kredito paėmimo metu prieÅ¡ bankÄ panaudota L. K. apgaulė buvo esminė, nulėmusi UAB „M.“ apsisprendimÄ suteikti kreditÄ , nes jam buvo sudarytas įspÅ«dis, kad tiek L. K., tiek D. K. yra patikimi ir pinigai bus bankui grÄ Å¾inti sutarties nustatytu laiku. Å ių aplinkybių visuma atskleidžia L. K. tyčios tÅ«rinį, t. y. apgaulės prieÅ¡ UAB „M.“ panaudojimÄ ir L.

K. jau kredito ėmimo metu susiformavusį ketinimÄ negrÄ Å¾inti paimto kredito – 30 000 litų. Todėl Å¡iuo atveju esant nustatytam apgaulės požymiui ir dokumentų klastojimo bei žinomai suklastotų dokumentų disponavimo požymiams, prieÅ¡ingai nei teigia teismas nuosprendyje, L. K. padarytoje veikoje yra visi bÅ«tini inkriminuotų nusikaltimų subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Dėl to L. K. iÅ¡teisinta nepagrįstai. 2.12. Teismas, priimdamas nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiųjų N. Z., G.

U., V. L., M. I. ir G. B. turto – 53 335,54 Eur įgijimo apgaule, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, todėl nepagrįstai išteisino L. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. 2.13. Teismas nepagrįstai L. K. parodymus laikė patikimais, jie prieštarauja bylos medžiagai. L. K. teiginiai, kad skolinosi iš nukentėjusiųjų žadant jiems mokėti dideles palūkanas niekuo nepagrįsti ir išsigalvoti. Abstraktūs teiginiai, jog iš N. Z. pasiskolinta 19 450 Eur suma susidarė ir iš palūkanų, nenurodant jokios palūkanų dalies ar konkrečios sumos, akivaizdžiai prieštarauja N. Z. parodymams ir rašytiniai medžiagai (paskolos rašteliui).

L. K. teiginiai, jog vekselyje nurodyta pasiskolinta iÅ¡ nukentėjusiojo V. L. pinigų 46 000 litų suma yra daug mažesnė nei realiai skolinosi, kadangi dalis sumos sudarė palÅ«kanos, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti. Taip pat L. K. tvirtinimai, jog iÅ¡ M. I. ji skolinosi ne 20 000 litų, kaip nurodyta vekseliuose, o tik 10 000 litų, arba už pasiskolintus 35 000 litų iÅ¡ G. B. jam žadėjo sumokėti 1 000 litų palÅ«kanų, taip pat jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti. Teismas besÄ lygiÅ¡kai Å¡iuos L.

K. parodymus laikė objektyviais, iÅ¡samiais, detaliais ir patikimais, nors tokių parodymų patikimumas prieÅ¡tarauja bylos medžiagoje surinktiems įrodymams bei patikimumo sampratai suformuotai teismų praktikoje. 2.14. Teismas neteisingai vertino kitas nustatytas bei juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, pagrindžiančias L. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagrįstumÄ : nukentėjusieji N. Z., G. U., V. L., M. I., G. B. L. K. pažinojo kaip asmenį individualiai, o taip pat, ir kaip asmenį, kartu su sutuoktiniu D.

K. (duomenys neskelbtini) mieste besiverčiančia Å«kine komercine veikla – vaisių, uogų ir daržovių didmenine prekyba. G. B., N. Z. su L. K. siejo ir darbiniai santykiai, nes pastarieji savo transportu tiekdavo D. K. IÄ® transporto pervežimo paslaugas. Nukentėjusieji G. B., V. L., G. U. ankščiau skolino, tačiau žymiai mažesnes pinigų sumas L. K., kuriuos grÄ Å¾indavo. Tai rodo, kad L. K. pinigus iÅ¡vilioti siekė tik iÅ¡ jai patikimų ir pažįstamų žmonių, nes kiti nebÅ«tų skolinę. 2.15.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai (paskolos raÅ¡teliai, vekseliai) rodo, kad buvo sudaromi trumpi pinigų skolinimosi (nuo 1 iki 3 mėnesių) ir itin trumpi pinigų grÄ Å¾inimo terminai, kas sudaro pagrindÄ pripažinti, kad L. K., jau sudarydama paskolos sutartis ir vertinant savo blogÄ finansinę padėtį, žinojo ir suprato, jog savo įsipareigojimų įvykdyti neturės galimybės. Dar daugiau, L. K. skolinimosi skubotumas ir skolininkų daugetas buvo siekis neiÅ¡siaiÅ¡kinti apgaulės. 2.16. L. K. skolinosi iÅ¡ atskirų žmonių, kurie nežinojo tos aplinkybės, kad ji skolinasi ne tik iÅ¡ jų, bet ir iÅ¡ kitų asmenų, bankų ir kad jos negrÄ Å¾inta skola yra neprotingai didelė.

IÅ¡ byloje esančios FNTT specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2006-02-06 – 2007-04-12 laikotarpiu L. K. iÅ¡ A. B. per V. L. ir jo vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ , pasiskolino 51 000 litų; 2009-03-30 L. S. L. K. paskolino 12 000 litų; 2008-04-30 J. Z. L. K. paskolino 53 357,38 litų; 2008-04-07 – 2008-05-30 laikotarpiu, pasitelkiant J. Z., V. L., D. L., S. M. iÅ¡ AB „N.“ įgijo 143 800 litų. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja S. L. patvirtino, kad ji pažįstamai L. K. taip pat paskolino 20 000 litų.

Visa paskola negrÄ Å¾inta. Sutuoktinis D. K. teigė, kad jam apie Å¡ias L. K. paskolas nieko nebuvo žinoma. Tai rodo, kad L. K., skolindamasi pinigus sau, nuslėpė nuo nukentėjusiųjų esminę informacijÄ apie jos jau turimas dideles skolas, taip nutylėdama esmines nukentėjusiųjų apsisprendimui dėl perduodamo turto aplinkybes, nors turėjo teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusieji teigė, kad žinodami apie L. K. skolas daugeliui asmenų, pinigų jai nebÅ«tų skolinę.

L. K. skolindamasi pinigus iÅ¡ nukentėjusiųjų neturėjo jokios realios galimybės grÄ Å¾inti pinigų ne tik sutartyse nustatytais terminais, bet ir apskritai. L. K. nekilnojamojo turto neturėjo, pajamas gaudavo tik iÅ¡ darbo santykių, dirbdama sutuoktinio D. K. IÄ®. FNTT specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal D. K. IÄ® darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius už 2008 m. L. K. apskaičiuota 11 700 litų darbo užmokesčio ir iÅ¡ kasos buvo iÅ¡mokėta viso 9 508,68 litų darbo užmokesčio.

Liudytojas D. K. parodė, kad L. K. santaupų neturėjo, neturėjo nekilnojamojo turto. 2.17. IÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad L. K., kai praÅ¡ydavo paskolinti pinigų, visais atvejais sudarė mokaus ir patikimo žmogaus įvaizdį, tačiau visada žinojo, kad gautų pinigų nesirengia grÄ Å¾inti, kadangi jų neturi. Bylos nagrinėjimo metu L. K. nurodė, kad pasiskolintus pinigus iÅ¡ nukentėjusiųjų investavo į sutuoktinio D. K. IÄ® veiklÄ , o kitÄ dalį į statybas Egipte.

Tačiau liudytojas D. K. ir atliktas D. K. IĮ ūkinės finansinės veiklos tyrimas už 2007 – 2009 m. laikotarpį paneigė L. K. parodymus. L. K. parodymus dėl neva vykdytų statybų Egipte paneigė liudytoja T. K., teisinės pagalbos prašymu gauti rašytiniai dokumentai iš Egipto Arabų Respublikos. Šios aplinkybės patvirtina, kad apgaule įgytus pinigus L. K. panaudojo tik savo poreikių tenkinimui, taip dirbtinai demonstruojant finansiškai pasiturinčios asmenybės, verslininkės įvaizdį.

IÅ¡ nukentėjusių parodymų matyti, kad L. K. pinigus skolino ne siekdami gauti finansinės naudos, gauti pakankamai dideles palÅ«kanas, kaip teismas padarė ginčijamame sprendime visiÅ¡kai neteisingas, spėjamojo ir deklaratyvaus pobÅ«džio iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos faktinių aplinkybių, o iÅ¡ gerų ir draugiÅ¡kų paskatų bei lydimi pasitikėjimo ja. Duodami parodymus, nukentėjusieji nuosekliai nurodydavo tiksliÄ apgaulės bÅ«du L. K. iÅ¡viliotÄ pinigų sumÄ . Neigė teismo padarytÄ klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«dami įkalbėti L.

K. skolino jai pinigus, siekdami sau gauti finansinės naudos iÅ¡ didelių palÅ«kanų. 2.18. L. K. apgaule iÅ¡viliotų pinigų nepanaudojo nei nekilnojamojo turto įsigijimui, nei statybai Egipte, nei sutuoktinio D. K. IÄ® veikloje. FNTT specialisto iÅ¡vadose Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad iÅ¡ nukentėjusiųjų įgytos L. K. pinigų sumos, neva skirtos įmonės veiklai plėsti, atsiskaityti su tiekėjais, nedeklaruotos, neapskaitytos ir į kasÄ neįneÅ¡tos. Apie pinigų skolinimÄ si iÅ¡ nukentėjusiųjų įmonės savininkas D.

K. nieko nežinojo. L. K. parodymai, jog neva pasiskolinti pinigai buvo naudojami įmonės veikloje, buvo vykdomi atsiskaitinėjamai su prekių tiekėjais, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir melagingi, nors teismas ja patikėjo. Dar daugiau, L. K. pinigų iÅ¡viliojimo tikslus iÅ¡sakytus nukentėjusiesiems paneigė ir tuo pačiu jos vykdytÄ klaidinimÄ nukentėjusiųjų patvirtino liudytoja T. K.. T. K. parodė, kad Egipte nei ji viena, nei su L. K. nėra įgijusi jokio nekilnojamojo turto (žemės sklypo, gyvenamojo namo su 30 butų ir pan.). 2.19.

Praėjus daugiau kaip deÅ¡imčiai metų, L. K. nė vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų negrÄ Å¾ino skolos, nesitarė dėl jos grÄ Å¾inimo, o tik vengė jų, slapstėsi ne tik nuo nukentėjusiųjų, bet ir nuo atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl ko buvo pargabenta į LietuvÄ tik pagal iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį. Dar daugiau, vengdama ikiteisminio tyrimo ir tiriamų aplinkybių aiÅ¡kinimosi su tyrėjais bendravo ne tiesiogiai, o tik per savo advokatę N. G., o pati slapstėsi Anglijoje.

Nukentėjusieji parodė, kad L. K. vengė su jais bendrauti, neįmanoma buvo jos surasti, neatsiliepdavo į telefonų skambučius. 2.20. Byloje yra skolos raÅ¡teliai, vekseliai, kas liudytų, jog tarp nukentėjusiųjų N. Z., G. U., V. L., M. I. ir G. B. ir L. K. yra susiklostę civiliniai santykiai, tačiau įvertinus L. K. skolų mastus, jų dydžius, intensyvumÄ , realų finansinį pajėgumÄ grÄ Å¾inti skolas, esminės informacijos nuslėpimÄ nuo nukentėjusiųjų apie faktines skolas ir nemokumÄ , L.

K. veiksmai turi bÅ«ti vertintini ne kaip kilę iÅ¡ civilinio delikto, o turintys aiÅ¡kius nusikaltimo (sukčiavimo) sudėties požymius, kas leidžia jÄ patraukti baudžiamojon atsakomybėn. 2.21. Bylos aplinkybės rodo, kad L. K. pinigai buvo skolinami tik jai nukentėjusiesiems nurodžius skolinimosi tikslus, prieÅ¡ tai įtikinamai siekdama sudaryti patikimo verslininko įvaizdį, jog pasiskolinti pinigai bus sėkmingai investuoti į nekilnojamojo turto įgijimÄ Egipte ir sėkmingai parduotas, grÄ Å¾inta pasiskolinta pinigų suma sutartu laiku, o kita dalis bus investuota į sutuoktinio įmonės veiklÄ , tačiau nutylint esminę aplinkybę, jog pinigai iÅ¡ tiesų nebus grÄ Å¾inti dėl sunkios finansinės padėties, turimų skolinių įsipareigojimų, nebus investuoti į nekilnojamÄ jį turtÄ ir į įmonės veiklÄ pajamoms uždirbti.

Å ios aplinkybės rodo, kad L. K. suvokė, jog neketina pasiskolintų pinigų investuoti į verslÄ , o juos panaudoti savo asmeninių prievolių ir interesų užtikrinimui, neketino grÄ Å¾inti tų pinigų ir suvokė, kad nukentėjusieji, žinodami melagingai nurodytas paskolos tikslo aplinkybes, pinigų nebÅ«tų skolinę, t. y. Å¡ios aplinkybės atskleidžia iÅ¡ankstinę L. K. tyčiÄ apgaule įgyti jai svetimÄ turtÄ â€“ 184 156,96 litų. Akivaizdu, kad prieÅ¡ tai įgytas pasitikėjimas ir skolinimosi metu prieÅ¡ nukentėjusiuosius panaudota apgaulė buvo esminė, nulėmusi nukentėjusiųjų apsisprendimÄ paskolinti pinigus, nes jiems buvo sudarytas įspÅ«dis, kad L.

K. yra patikimas asmuo, verslininkė ir pinigai bus grÄ Å¾inti. 2.22. Nukentėjusieji, skolindami pinigų sumas, sudarė skolos raÅ¡telius, vekselius, nors skolinimosi metu pažinojo L. K., pasitikėjo ja kaip asmeniu, verslininke, tačiau veikė apdairiai. G. B., N. Z. su L. K. siejo ne tik draugiÅ¡ki asmeniniai, bet ir darbiniai (sutartiniai) santykiai, nes pastarieji savo transportu teikdavo L. K. sutuoktinio D. K. įmonei transporto pervežimo paslaugas, kurioje vadovaujančias pareigas ėjo kaltinamoji L. K., žinojo kokia veikla verčiasi D.

K. įmonė ir kokia įmonės finansinė bÅ«klė. 2.23. Bylos duomenys patvirtina, kad L. K. neteisėti veiksmai, pasireiÅ¡kiantys fakto nuslėpimu, kad yra skolinga daugeliui kreditorių, skolindamasi pinigus iÅ¡ nukentėjusiųjų (V. L., M. I.), suraÅ¡ydama vekselius, neteisėtai prisidengdama sutuoktinio D. K. IÄ®, jÄ be įmonės savininko žinios, įtraukdama kaip laiduotojÄ buvo daromi tam, kad bÅ«tų sukurtas apgaulingas įspÅ«dis, jog ji vykdo savo pažadus nukentėjusiesiems, kartu iÅ¡ esmės pasunkindama jiems pažeistų turtinių teisių gynimÄ civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

L. K. nukentėjusiesiems negražino pinigų, aiÅ¡kino, kad jų neturi, siÅ«lė palaukti, vėliau pasislėpė. L. K. jokio savo vardu įgyto turto ir savo pastangomis įgyjamų pajamų neturi ir neturėjo, iÅ¡skyrus dideles skolas. Å ios aplinkybės rodo, kad L. K. sÄ moningai sudarė situacijÄ , kuria buvo esmingai pasunkintas nukentėjusiųjų pažeistų civilinių teisių gynimo bÅ«das ir jos padaryta veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas dėl ko L. K. taikytina baudžiamoji atsakomybė. 2.24.

Pagal inkriminuotų sukčiavimo veikų apimtį (skaičių) L. K. padarė 3 savarankiÅ¡kus sukčiavimo veikų epizodus, t. y. pirmu atveju sukčiavimÄ iÅ¡ AB „N.“ banko prisidengiant fiziniais asmenimis: V. L., S. M., D. L., J. Z., apgaule įgijo 41 647,36 Eur, antru, sukčiavimÄ iÅ¡ UAB „M.“ panaudojant žinomai suklastotÄ dokumentÄ apgaule įgyjant 8 688,60 Eur ir trečiuoju – sukčiavimÄ iÅ¡ fizinių asmenų: N. Z., G. U., M. I., V. L. ir G. B. apgaule įgyjant 53 335,54 Eur.

Tiek pirmuoju, tiek trečiuoju atveju L. K. padarė dvi tęstines nusikalstamas veikas. Pirmu atveju tęstinė sukčiavimo veika pasireiÅ¡kė L. K. visiÅ¡kai tapačiais pasikartojančiais ir vienarÅ«Å¡iais veiksmais, įgyvendinant sukčiavimo veikos požymius (apgaulės panaudojimÄ , bendros tyčios kryptingumÄ ir kt.). Tuo tarpu trečiuoju epizodu, tęstinė sukčiavimo veika pasireiÅ¡kė L. K. konkrečiu siekiu per kelis kartus (atsižvelgiant į trumpÄ laiko trukmę) apgaule gauti sau turtinę naudÄ iÅ¡ kuo didesnio skaičiaus skirtingų nukentėjusiųjų – fizinių asmenų.

Tokia iÅ¡vada atitinka formuojamai teismų praktikai taikant sukčiavimo bylose nusikalstamų veikų tęstinumui kvalifikuoti. 2.25. Aptarti L. K. tapatÅ«s, vienarÅ«Å¡iai nusikalstami sukčiavimo veiksmai, jungiantys bendros tyčios, laikytini padaryti tęstine nusikalstama veika ir jos nusikalstami ir pavojingi veiksmai kvalifikuoti tiek pirmu, tiek ir trečiu epizodu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, atitinkamai atsižvelgiant į apgaule įgyto svetimo turto vertę, žymiai virÅ¡ijančiÄ 250 MGL dydžio sumÄ , ir pagal BK 190 straipsnyje pateiktÄ turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimo normÄ , atitinkančiÄ didelės vertės definicijai. 2.26.

Antru atveju, L. K. UAB „M.“ žinomai suklastoto dokumento – 2008-07-03 pažymos apie priskaičiuoto ir iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydžio pateikimas, D. K. paraÅ¡o suklastojimo 2008-07-16 praÅ¡ymo kreditui gauti ir vartojimo kredito sutartyje veiksmai padaryti įgyvendinant sukčiavimo nusikaltimÄ , apgaule įgyjant UAB „M.“ 8 688,60 Eur, todėl L. K. Å¡ie du padaryti nusikaltimai kvalifikuoti iÅ¡ idealiosios sutapties pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. 2.27.

Bylos iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad L. K. apgaule įgijo nukentėjusiųjų turtÄ dėl to pareikÅ¡ti nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai dėl jiems padarytos turtinės žalos (G. B. 10 136,70 Eur, M. I. 5 792,40 Eur, G. U. 4 633,92 Eur, N. Z. 19 450,00 Eur ir V. L. 11 584,82 Eur) yra pagrįsti, įrodyti bylos medžiaga, todėl tenkintini visiÅ¡kai. Taip pat nukentėjusysis G. B. baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuris yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiÅ¡kai. 2.28.

Baudžiamojoje byloje L. K. taikytos procesinės prievartos priemonės – laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms. Kadangi pagrindai dėl taikomų procesinių prievartos priemonių L. K. atžvilgiu nėra iÅ¡nykę, todėl ji nenaikintina, o tęstina. 2.29. L. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę L. K. atsižvelgtina į padarytų veikų kiekį ir pavojingumÄ , t. y. ji padarė tyčinius ir baigtus du sunkius ir du nesunkius nusikaltimus, nors vertinant pagal pavojingumo lygį, užvaldyto turto vertę, yra artima sunkaus nusikaltimo (sukčiavimo) atitikties kategorijai.

Padarytoji turtinė žala neatlyginta. Vertinant kaltinamosios L. K. asmenį, atsižvelgtina į tai, jog nusikalto bÅ«dama neteista, nebausta administracine tvarka, neįraÅ¡yta į priklausomybių įskaitas. Iki padarytų nusikaltimų dirbo sutuoktinio D. K. IÄ®, vėliau slapstėsi J. K. ir apie turimus darbo santykius duomenų negauta. Atsižvelgus į visumÄ nustatytų aplinkybių, atsižvelgiant į bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles, o taip pat, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , laikytina, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus L.

K. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijose numatytos bausmės vidurkis. Taikyti BK 75 straipsnio pagrindo nėra. Bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose.

3. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas G. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo L. K. pripažinti kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiųjų G. B., N. Z., G. U., V. L., M. I. bendro 53 335,54 Eur vertės turto įgijimo) ir paskirti jai bausmę bei visiÅ¡kai patenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Skunde jis nurodo: 3.1. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad L.

K. nepadarė nuskalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, yra nepagrįsta, kadangi teismas įvertino tik nedidelę dalį faktinių aplinkybių, o ne jų visumÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl byloje esančių nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų ir visų raÅ¡ytinių įrodymų visumos. 3.2. L. K. pinigus įgijo 2008 – 2009 m. Ji, praÅ¡ydama paskolinti pinigų, jau žinojo, kad jų negrÄ Å¾ins, todėl apgaulės bÅ«du iÅ¡gauti pinigus iÅ¡ nukentėjusiųjų galėjo per trumpÄ laikÄ , nes suvokė, kad negrÄ Å¾inus pinigų, nukentėjusieji pastebės jos apgaulę ir daugiau ji pinigų iÅ¡ nukentėjusiųjų nebeiÅ¡vilios.

L. K. suvokė, kad iÅ¡viliojant pinigus iÅ¡ atskirų asmenų, laikui einant paaiÅ¡kės jos apgaulė, todėl skubėjo pasinaudoti galimybe iÅ¡vilioti kuo daugiau pinigų ir pasinaudoti nukentėjusiųjų patiklumu. L. K. nukentėjusiesiems buvo gerai pažįstama. JÄ pažinojo ir jis, savo įmonės UAB „B.“ transportu teikė L. K. vyro D. K. įmonei vaisių ir daržovių pervežimo paslaugas. Vyko bendradarbiavimas tarp juridinių asmenų, buvo atsiskaitoma už suteiktas paslaugas.

Matė jų vykdomÄ veiklÄ ir L. K. pasitikėjo kaip verslininke, žmogumi. L. K. vyro D. K. įmonėje užėmė vadovaujančias pareigas, vykdė finansinius atsiskaitymus su jo įmone, vaisių ir daržovių tiekėjais. Mano, kad bÅ«tent dėl tos priežasties, jog L. K. buvo gerai pažįstama ne tik jam, bet ir kitiems nukentėjusiesiems, jai pasitarnavo, kad iÅ¡gautų iÅ¡ visų nukentėjusiųjų, tame tarpe ir iÅ¡ jo, pinigų, turėdama tikslÄ juos pasisavinti. Jeigu ji bÅ«tų nepažįstamas asmuo, nukentėjusieji, o taip pat ir jis, nebÅ«tų jai perdavę pinigų. 3.3.

L. K. kelis kartus 2008 m. sausio mėnesį buvo atvykusi į jo įmonės buveinę praÅ¡yti paskolinti pinigų. Ä®tikinėjo, kad pinigai bus naudojami vyro D. K. IÄ® veikloje ir statybose Egipte. Pastatytas statinys bus parduotas. Tvirtino, kad verslas sekasi, tačiau trÅ«ksta apyvartinių lėšų didesniam prekių kiekiui užsipirkti. BÅ«damas įtikintas L. K., 2008-02-02 paskolino jai 35 000 litų, buvo suraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis, o pinigus įsipareigojo grÄ Å¾inti po mėnesio tokiÄ sumÄ , kokia buvo paskolinta, nes tikino, kad pinigų reikia tik vienam mėnesiui ir iÅ¡ esmės dideliam kiekiui prekių užsipirkimui Lenkijoje, o realizavus prekes, pinigai bus grÄ Å¾inti laiku.

Tai buvo esminė aplinkybė patikėti L. K.. Be to, L. K. kėlė pasitikėjimÄ ir ta aplinkybė, jog ankščiau jai buvo skolinęs pinigų, nors žymiai mažesnes sumas vyro D. K. įmonei daržovių ir vaisių įsigijimui, o jas pardavę, pinigus grÄ Å¾indavo. 2008 m. D. K. įmonė vykdė veiklÄ ir žino, kad pelningai, be to, Å¡ias aplinkybes patvirtina ir bylos medžiaga. Aplinkybę, kad yra pasiskolinusi pinigų ir iÅ¡ kitų asmenų, L. K. nuslėpė. Byloje esančiais duomenimis įrodyta, kad L.

K. piktnaudžiavo jo pasitikėjimu aukščiau aptartų aplinkybių kontekste. 3.4. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad L. K. įtikino teismÄ , jog jis 2008-02-02 pinigus skolino už palÅ«kanas, t. y. siekdamas praturtėti ar kitaip gauti sau finansinės naudos iÅ¡ paskolintų pinigų. Tai netiesa, nes tokios aplinkybės visiÅ¡kai nepatvirtintos bylos medžiaga. Tokios kalbos nebuvo visai. Paskolintų pinigų L. K. jam negrÄ Å¾ino ir iki Å¡iol. Å ias aplinkybes patvirtino liudytojas V. P.. Tačiau teismas Å¡ias aplinkybes vertino neteisingai, o galbÅ«t ir neapdairiai.

Teismas, darydamas tokias iÅ¡vadas, iÅ¡ esmės rėmėsi tik L. K. parodymais, o jos parodymus sugretino su faktinėmis aplinkybėmis iÅ¡nagrinėtoje ir įvertintoje kasacinėje byloje Nr. 2K-7-152-895/2019, tačiau padarė neteisingas iÅ¡vadas, visiÅ¡kai neatitinkančias Å¡ios bylos faktinių aplinkybių visumos. Minėta nutartimi teismas vadovavosi nepagrįstai, nes tos bylos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. 3.5. Teismas, patikėdamas L. K., padarė iÅ¡vadÄ , jog ji tik nesilaikė sutartinių – paskolinių įsipareigojimų, jokiais bÅ«dais nesiekė ir net nenaudojo apgaulės prieÅ¡ įgydama 35 000 litų.

PrieÅ¡ingai, teismas neteisingai įvertino aplinkybes, jog L. K. įgyti pinigai visiÅ¡kai nebuvo panaudoti pagal jų įsigijimo tikslÄ . Pinigai neįtraukti į D. K. įmonės kasÄ , neapskaityti ir nepanaudoti įmonės veikloje. Už 2008 m. vasario – kovo mėn. banko, kasos bei atskaitingo asmens D. K. avanso apyskaitose nėra jokių įrašų apie Å¡ių pinigų skolinimÄ si iÅ¡ jo. D. K. taip pat nebuvo žinomas Å¡is faktas. Pinigai nebuvo investuoti į nekilnojamojo turto įsigijimÄ Egipte.

Kur ir kokiems tikslams buvo kaltinamosios panaudoti apgaule įgyti pinigai tiek iÅ¡ jo, tiek ir iÅ¡ kitų nukentėjusiųjų, byloje nebuvo nustatyta. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog įgytus pinigus L. K. naudojo sau ir savo poreikių tenkinimui dėl ko ir negalėjo laiku grÄ Å¾inti pinigų, nes jie buvo iÅ¡leisti be jokios grÄ Å¾os. Todėl akivaizdu, kad L. K. prieÅ¡ tai įgijusi pasitikėjimÄ ir skolinimosi metu prieÅ¡ jį panaudodama apgaulę – nuslėpdama turimus ankstesnius įsiskolinimus, finansinius sunkumus, žinodama melagingai nurodytas paskolos tikslo aplinkybes, o taip pat, sÄ moningai nuslėpdama savo tikruosius ketinimus prieÅ¡ įgydama pinigus, jų naudojimÄ ir neketinimÄ jų grÄ Å¾inti, veikė apgaulingai ir tiesiogine apibrėžta tyčia.

Todėl nesutiktina su teismo padaryta iÅ¡vada, kad L. K. nepadarė apgaulės veiksmų bei tarp jų, o taip pat ir kitų Å¡iame espizode nuskentėjusiųjų asmenų (G. U., M. I., V. L., N. Z.) dėl paskolintų ir laiku negrÄ Å¾intų pinigų yra susiklostę tik iÅ¡imtinai paskoliniai teisiniai santykiai. PrieÅ¡ingai, bylos medžiagoje esantys duomenys akivaizdžiai įrodo, kad L. K. panaudota apgaulė, pasireiÅ¡kusi jo, kaip nukentėjusiojo ir kitų nukentėjusiųjų suklaidinimas (nes klaidinimas reiÅ¡kęsis iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais veiksmais) dėl jos galimybių ir ketinimo (tikslo) – negrÄ Å¾inti pasiskolintų pinigų, susiformavusio jau skolinimosi metu, todėl baudžiamosios atsakomybės taikymas yra visiÅ¡kai pagrįstas. 3.6.

Baudžiamojoje byloje jis pripažintas nukentėjusiuoju, o taip pat ir civiliniu ieškovu dėl L. K. nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Byloje jis pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš L. K. priteisti 35 000 litų (kas atitinka 10 136,70 Eur) turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlygini. Turtinė žala atsirado dėl L. K. neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių 2008-02-02 apgaule savo naudai iš jo 35 000 litų įgijimo. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo V.

P. parodymai, FNTT specialistų iÅ¡vados dėl atliktos D. K. IÄ® Å«kinės finansinės veiklos, paskolos raÅ¡telis ir kita byloje esanti medžiaga. L. K. iÅ¡ dalies pripažino ieÅ¡kinį – pripažino dėl reikalaujamos atlyginti turtinės žalos (35 000 litų), bet nepripažino padarytos neturtinės žalos (1 000 Eur) atlyginimo, tvirtindama, jog tokia žala nebuvo padaryta. Dėl L. K. neteisėtų ir tyčinių veiksmų, melagingos informacijos pateikimo, apgaulės, psichologinio poveikio, jis patyrė stresÄ , neužtikrintumo, nestabilumo jausmÄ , sutriko ramybė, buvo prislėgtas, ilgÄ laikÄ negali susikaupti ir tinkamai vadovauti ir atstovauti įmonei, tapo irzlus, nervingas, jautė gėdÄ ir nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ .

Dėl L. K. atliktų nusikalstamų tyčinių veiksmų patyrė emocinį sukrėtimÄ , iÅ¡gyvenimus, o dvasiniai ir psichologiniai padariniai trunka iki Å¡iol. Be to, dėl L. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjo ne tik jis, bet ir Å¡eima, apgaule pasisavinta didelė pinigų suma padarė neigiamos įtakos jo buvusiai įmonei, nes kaltinamosios apgaule įgyti pinigai buvo skirti investavimui į įmonės verslÄ (įsigyjant transporto priemones, kadangi įmonė teikia pervežimo paslaugas) dėl ko daugiau nei metus buvo paralyžiuota įmonės veikla, prarasti siÅ«lomi nauji kontraktai, nebuvo gautos planuotinos pajamos.

PatirtÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į jos sukeltus padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę ir padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, nusikaltimo trukmę, padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, atsižvelgiant į suformuotÄ teismų praktikÄ , patvirtintÄ bylose, kurių aplinkybės panaÅ¡ios į šį byloje atvejį, kai neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 (penkių Å¡imtų) iki 8 689 (aÅ¡tuonių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių) eurų (kasacinės ir apeliacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2014, 2K-7-47- 895/2016, 1A-91-557/2018 ir kt.) bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, o taip pat atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teisingai vertintina 1 000 (vieno tÅ«kstančio) Eur.

Todėl civilinis ieÅ¡kinys teismo turėtų bÅ«ti patenkintinas visiÅ¡kai. 3.7. L. K. Å¡ioje byloje padarė ne vienÄ , o kelis, iÅ¡ jų du sunkius ir du nesunkius nusikaltimus. Ji kaltės nepripažino, ilgÄ laikÄ slapstėsi, padarytos žalos neatlygino, trukdė byloje nustatyti tiesÄ . Mano, kad skirtina bausmė turi bÅ«ti griežta ir adekvati L. K. padarytų nusikaltimų pobÅ«džiui, laipsniui ir jų kiekiui. Skirtina bausmė turi pasiekti bausmės skyrimo tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje.

2. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė M. I. skunde nurodo, kad nesutinka su Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . 4.1. Nurodo, jog 2008 m. birželio mėnesį L. K. pagal paprastÄ jį vekselį paskolino 20 000 litų, kas Å¡iuo metu sudaro 5 792,40 Eur. Å iÄ sumÄ ji skolinosi vienam mėnesiui, palÅ«kanų iÅ¡ L. K. neprašė, tačiau pastaroji pati pasiÅ«lė 1 000 litų. Vėliau, pratęsiant paskolos grÄ Å¾inimo terminus, dėl procentų nebuvo tartasi.

Suėjus terminui, L. K. skolos negrÄ Å¾ino. Vėliau skolos grÄ Å¾inimo terminas buvo pratęstas, pasiraÅ¡ytas naujas vekselis, o senas – sunaikintas. Kiti vekseliai, kuriais po to dar buvo pratęsti paskolos grÄ Å¾inimo terminai, nesunaikinti, nes L. K. vis žadėdavo grÄ Å¾inti skolÄ , bet pažadų netesėjo, vėliau galutinai dingo. 2010 m. gegužės mėnesį suėjo paskolos grÄ Å¾inimo terminas, tačiau susisiekus su L. K. per „Skype“ sužinojo, jog ji J. K.. Nors pažadėjo, kad grÄ Å¾ins skolÄ , tačiau po Å¡io karto dingo ir jos nebuvo įmanoma surasti.

Kreipėsi į antstolius dėl skolos priteisimo, po to teikė skundÄ policijai, kuris ir buvo prijungtas Å¡iame ikiteisminiame tyrime prie kitų nukentėjusiųjų skundų.

5. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. U. skunde nurodo, kad jis nesutinka su teismo procesu L. K. baudžiamojoje byloje, nes nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis nukentėjo nuo L. K. padarytos nusikalstamos veikos.

6. Civilinis ieÅ¡kovas V. L. skunde nurodo, kad nesutinka su Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžiu. 6.1. Nurodo, jog L. K. 2008 m. iÅ¡ jo skolinosi 46 000 litų (kas atitinka 13 322,52 Eur). 2009-06-29 ji iÅ¡rašė paprastÄ jį vekselį melagingai nurodydama, kad skolÄ grÄ Å¾ins 2009-07-26, tačiau negrÄ Å¾ino. Vėliau skolos grÄ Å¾inimo terminas buvo pratęstas iki 2009-09-11 pasiraÅ¡ant naujÄ vekselį, tačiau skolos ji negrÄ Å¾ino. 2010-03-17 pasirašė naujÄ vekselį ir nurodė galutinį skolos grÄ Å¾inimo terminÄ â€“ 2010-05-17, tačiau suėjus jam, skola nebuvo grÄ Å¾inta. Po to įtarus, kad ji gali skolos negrÄ Å¾inti, vis pasiraÅ¡ydavo naujus vekselius. L. K. iki Å¡iol pinigų jam negrÄ Å¾ino, slapstėsi J. K.. PraÅ¡o iÅ¡nagrinėti jo civilinį ieÅ¡kinį, nes skolos neatgavo ir mato, kad jo atžvilgiu padarytas nusikaltimas.

2. Teismo posėdžio metu metu prokuroras R. Dubrava, nukentėjusieji G. U.. M. I., G. B. prašė apeliacinius skundus tenkinti, o išteisintoji L. K. ir jos gynėjas V. Katėnas – atmesti.

3. Apeliaciniai skundai atmestini.

4. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kuriuo L. K. iÅ¡ jai pareikÅ¡tų kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), BK 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat teisingai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl byloje pareikÅ¡tų nukentėjusiųjų civilinių ieÅ¡kinių, todėl prokuroro, nukentėjusiųjų G.

B., M. I., G. U., V. L. apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl didelės vertės AB „N.“ banko turto įgijimo apgaule 5. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – D. L., J. Z., V. L., S. M. parodymus, rašytinius bylos duomenis, todėl padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai išteisino L. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaule 41 647,36 Eur įgijimo iš N. banko).

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino tinkamai bei priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ L. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaule 41 647,36 Eur įgijimo iÅ¡ AB „N.“ banko) iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

7. BPK 255 straipsnis apibrėžia ir nustato nagrinėjimo teisme ribas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

8. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, dalykas pagal reiÅ¡kiamÄ kaltinimÄ yra didelės vertės AB „N.“ banko turto – 41 647,36 Eur, įgijimas apgaule savo (L. K.) naudai.

9. Kaltinimo esminės aplinkybės nurodytos tokios: L. K., veikdama vieninga tyčia, turėdama tikslÄ apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ AB „N.“ banko turtÄ â€“ pinigus, piktnaudžiaudama D. K. individualioje įmonėje dirbusių nukentėjusiųjų D. L., J. Z., V. L., S. M. pasitikėjimu, įtikino juos savo vardu paimti kreditus iÅ¡ AB „N.“ banko ir gautus pinigus perduoti jai (L. K.); jiems sutikus ir turėdama tikslÄ suklaidinti AB „N.“ bankÄ bei gauti didesnį kreditÄ , L.

K. suklastojo nukentėjusiųjų darbo sutartis įraÅ¡ydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie jiems mokamus darbo užmokesčius, iÅ¡ D. K. individualios įmonės banko sÄ skaitos į nukentėjusiųjų banko sÄ skaitas pervedė pinigų sumas kaip neva jiems sumokėtÄ darbo užmokestį, po to nukentėjusieji apgaulės įtakoje, pasitikėdami L. K. ir nežinodami apie jos vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , jos nurodymu banke su AB „N.“ banku pasirašė kreditavimo sutartis, kurių pagrindu jiems buvo suteikti kreditai.

Gautus pinigus L. K. nurodymu nukentėjusieji nuėmė iÅ¡ savo banko sÄ skaitų ir patys (arba per V. L., nežinojusį apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ ) perdavė jai (L. K.), (S. M. atveju gautas kreditas be jo žinios 2008-06-02 iÅ¡ jo banko sÄ skaitos buvo pervestas į L. K. banko sÄ skaitÄ , esančiÄ AB „N.“ banke), tokiu bÅ«du L. K. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ AB „N.“ banko turtÄ â€“ pinigus 41 647,36 Eur.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. K. pareikÅ¡tas kaltinimas, kad ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ AB „N.“ banko turtÄ , yra nepagrįstas, nes Å¡ioje byloje nustatytos kitokios faktinės bylos aplinkybės, negu yra iÅ¡dėstytos kaltinime.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „N.“ bankas kreditavimo sutartis sudarė su J. Z., V. L., D. L., S. M.: 2008 m. balandžio 7 d. tarp D. L. ir AB „N.“ banko sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ jam suteiktas 40000,00 litų vartojimo kreditas, Å¡i suma tÄ pačiÄ dienÄ buvo pervesta į D. L. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 8-12, 22-24, 37-57); 2008 m. balandžio 7 d. tarp J. Z. ir AB „N.“ banko sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ jai buvo suteiktas 40000,00 litų vartojimo kreditas, Å¡i suma tÄ pačiÄ dienÄ buvo pervesta į J.

Z. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 155-160, 168); 2008 m. balandžio 8 d. tarp V. L. ir AB „N.“ banko sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ jam suteikta 23 800,00 litų vartojimo paskola, Å¡i suma tÄ pačiÄ dienÄ buvo pervesta į V. L. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 15-20, 26-34); 2008 m. gegužės 30 d. tarp S. M. ir AB „N.“ banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ jam suteiktas 11584,80 Eur vartojimo kreditas, Å¡i suma tÄ pačiÄ dienÄ pervesta S. M. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 90-99, 121).

12. IÅ¡ bylos matyti, kad AB „N.“ bankas vartojimo kreditus J. Z., V. L., D. L., S. M. suteikė pagal jų pačių asmeniÅ¡kai bankui pateiktas paraiÅ¡kas, dokumentus, įvertinęs jų, kaip kredito gavėjų, patikimumÄ , galimybes grÄ Å¾inti kreditÄ ir kitas jo suteikimui reikÅ¡mingas aplinkybes. IÅ¡ J. Z., V. L., D. L., S. M. parodymų matyti, kad jie patys buvo banke, jame pasirašė kredito sutartis ir kitus su jo gavimu susijusius dokumentus. Neabejotina, kad nukentėjusieji suprato, jog, imdami vartojimo kreditus savo vardu, prisiima ir visus įsipareigojimus, kilsiančius iÅ¡ sudarytų kreditavimo sutarčių.

13. Minėta, kad visi AB „N.“ banko vartojimo kreditai jų suteikimo dienÄ buvo pervesti į J. Z., V. L., D. L., S. M. asmenines banko sÄ skaitas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog bankui pervedus į J. Z., V. L., D. L., S. M. sÄ skaitas pinigus pagal sudarytas kreditavimo sutartis, jie tapo tų piniginių lėšų savininkais ir turėjo teisę jais disponuoti. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, J. Z., V. L., D. L., S. M. į jų asmenines banko sÄ skaitas pervestus pinigus perdavė L.

K.. Taigi, L. K. pinigus įgijo nukentėjusiesiems priklausantį turtÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir bylos įrodymai, o bÅ«tent: iÅ¡ J. Z., L. K. parodymų, raÅ¡ytinių bylos duomenų matyti, jog tarp J. Z. ir L. K. dėl pagal minėtÄ AB „N.“ banko kreditavimo sutartį J. Z. paimtų ir L. K. perduotų pinigų, 2008 balandžio 30 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios matyti, jog J. Z. paskolina L. K. 53 357,38 litų be palÅ«kanų vienerių metų laikotarpiui iki 2009-04-30 (1 t., b. l. 140-142).

Iš bylos (1 t., b. l. 218–225) ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu minėtos paskolos sutarties pagrindu J. Z. naudai priteista 50 243,61 Lt paskolos suma, 8 089,71 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 58 333,32 Lt sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2012–07–20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš L. K. ir D. K. (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Taigi, J. Z., kaip iÅ¡ AB „N.“ banko pagal minėtÄ kredito sutartį gautų, tačiau L. K. perduotų pinigų savininkė, savo teises užsitikrino bei apgynė teismine tvarka. O V. L., D. L., S. M. su L. K. sutarčių dėl L. K. perduotų pinigų nepasirašė, kaip nurodė savo parodymuose – jie L. K. pasitikėjo.

14. Pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad minėtų kreditavimo sutarčių pagrindu teisiniai santykiai susiklostė tarp AB „N.“ banko ir J. Z., V. L., D. L., S. M.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad AB „N.“ bankas dėl su J. Z., V. L., D. L., S. M. sudarytų kreditavimo sutarčių šioje byloje nėra pareiškęs visiškai jokių pretenzijų ir nėra proceso dalyvis. Todėl niekuo nepagrįstas apeliaciniame skunde išdėstytas prokuroro reikalavimas iš L. K. priteisti 41 647,36 Eur AB „N.“ bankui nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Juolab, kad iš byloje bei teismų informacinės sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad J. Z., V. L., D. L. ir S. M. nevykdant įsipareigojimų pagal su AB „N.“ banku sudarytas kreditavimo sutartis, bankas savo teises apgynė naudodamasis civilinėmis teisinėmis priemonėmis: Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimu bankui priteista skola iš S. M. (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)); Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimu bankui priteista skola iš V.

L. (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)); Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. teismo įsakymu bankui priteista skola iÅ¡ D. L. (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)); J. Z. parodė, kad sudarė susitarimÄ su banku dėl skolos grÄ Å¾inimo dalimis ir jÄ moka.

15. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog L. K. nepagrįstai buvo suformuluotas kaltinamas apgaule savo naudai įgijusi didelės vertės AB „N.“ banko turtÄ , nes, kaip nustatyta bylos duomenimis, ji pinigus įgijo iÅ¡ nukentėjusiųjų J. Z., V. L., D. L. ir S. M., kurie pagal vartojimo kreditų sutartis buvo piniginių lėšų savininkai.

16. Prokuroro apeliaciniame skunde dėstomos kaltinime nurodytos aplinkybės, jog L. K., piktnaudžiaudama D. K. individualioje įmonėje dirbusių J. Z., V. L., D. L. ir S. M. pasitikėjimu įtikino juos paimti kreditus iš AB „N.“ banko ir gautus pinigus perduoti jai (L. K.) ir pan. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, L. K. šioje byloje nėra kaltinama dėl J. Z., V. L., D. L. ir S. M. turto – piniginių lėšų neteisėto įgijimo. Dėl to teisėjų kolegija, laikydamasi BPK 255 straipsnyje apibrėžtų bylos nagrinėjimo teisme ribų, be to, neperžengdama apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, minėtų aplinkybių neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

17. Kaltinime nurodyta ir tai, kad L. K., turėdama tikslÄ suklaidinti AB „N.“ bankÄ bei gauti didesnį kreditÄ , suklastojo nukentėjusiųjų darbo sutartis įraÅ¡ydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie jiems mokamus darbo užmokesčius, iÅ¡ D. K. individualios įmonės banko sÄ skaitos į nukentėjusiųjų banko sÄ skaitas pervedė pinigų sumas kaip neva jiems sumokėtÄ darbo užmokestį. Å ioje vietoje teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iÅ¡ bylos, pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavo visus su Å¡iomis aplinkybėmis susijusius duomenis (tarp D.

K. IÄ® ir nukentėjusiųjų sudarytas darbo sutartis; AB „N.“ bankui pateiktas darbo sutartis, nukentėjusiųjų banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us ir kt.) be kita ko, įvertino ir L. K. parodymus, kuriuose ji neigė įraÅ¡iusi į nukentėjusiųjų darbo sutartis duomenis apie padidintÄ jų darbo užmokestį bei pervedusi iÅ¡ D. K. individualios sÄ skaitos į nukentėjusiųjų banko sÄ skaitas darbo užmokesčio sumas ir kt. Kaip matyti, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nors byloje nustatyta, kad nukentėjusiųjų AB „N.“ bankui pateiktų darbo sutarčių turinys skyrėsi nuo D.

K. IÄ® pateiktų nukentėjusiųjų darbo sutarčių (jose nėra duomenų apie padidintus atlyginimus, prieÅ¡ingai nei bankui pateiktose darbo sutartyse), tačiau byloje nenustatyta, kas padarė įraÅ¡us nukentėjusiųjų darbo sutartyse bei iÅ¡ D. K. individualios įmonės pervedė padidintus darbo užmokesčius į nukentėjusiųjų banko sÄ skaitas. Teisėjų kolegija su Å¡ia iÅ¡vada neturi pagrindo nesutikti, nes objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad bÅ«tent L.

K. atliko pirmiau nurodytus veiksmus, į bylÄ nėra pateikta.

18. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas L. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaule 41 647,36 Eur įgijimo iÅ¡ AB „N.“ banko) iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl UAB „M.“ turto įgijimo apgaule ir dokumentų suklastojimo 19. Prokuroro apeliaciniame skunde argumentuojama tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – nukentėjusiojo D. K., liudytojos S. L., R. A. K., iÅ¡teisintosios L. K. parodymus, Specialistų iÅ¡vadas ir kitus raÅ¡ytinius bylos duomenis dėl to padarė nepagrįstÄ ir neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl L. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bei tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ L. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje nėra neginčijamų, objektyvių ir patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad L. K. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. kad ji, siekdama įgyti svetimÄ UAB „M.“ turtÄ , panaudojo apgaulę bei suklastojo ir disponavo žinomai suklastotu dokumentu.

21. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

22. L. K. kaltinama tuo, kad turėdama tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ â€“ pinigines lėšas, panaudodama tikrÄ Å¾inomai suklastotÄ dokumentÄ , apgaule savo naudai įgijo UAB ,,M.“ turtÄ â€“ 8 688,60 Eur. Esminės kaltinimo aplinkybės nurodytos tokios: – L. K. 2008-07-03 kreipėsi į UAB ,,M.“ su praÅ¡ymu jai ir jos sutuoktiniui D. K., nežinojusiam apie jos vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , suteikti kreditÄ , pateikdama praÅ¡ymÄ nurodant melaginus duomenis apie turimus įsipareigojimus – 260,66 Eur, – laikotarpiu nuo 2008-07-03 iki 2008-07-16 UAB ,,M.“ pateikė žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ â€“ 2008-07-03 D.

K. individualios įmonės pažymÄ apie jai priskaičiuotÄ bei iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, žinodama, kad Å¡ioje pažymoje įraÅ¡yti žinomai neteisingi duomenys apie jai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-06-01 jai iÅ¡mokėta 1 831,51 Eur, nors realiai jai iÅ¡mokėta 1679,00 litų mažiau, t. y. 1 345,24 Eur); – ko pasėkoje UAB ,,M.“ apgaulės įtakoje 2008-07-16 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su ja (L. K.) bei D.

K., nežinojusiu apie jos vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ ; – L. K. be sutuoktinio D. K. žinios kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) pasiraÅ¡iusi už sutuoktinį D. K., suklastojo jo paraÅ¡Ä ir Å¡ios sutarties pagrindu UAB ,,M.“ penkerių metų laikotarpiu skyrė jai ir D. K. 8 688,60 Eur kreditÄ .

23. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad iÅ¡ byloje surinktų duomenų negalima padaryti kategoriÅ¡kos ir neabejotinos iÅ¡vados, jog dėl UAB „M.“ vartojimo kredito gavimo į bankÄ L. K. kreipėsi sutuoktiniui D. K. nežinant, kad jis nedalyvavo Å¡io kredito gavimo procese bei to, kad L. K. vartojimo kredito sutartyje pasirašė už D. K., t. y. suklastojo jo paraÅ¡Ä .

24. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo L. K., D. K., liudytojų S. L., R. A. K. parodymus bei pagrįstai sprendė, kad jie nėra pakankami minėtoms kaltinime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. IÅ¡ L. K. parodymų matyti, kad vartojimo kreditÄ Ä—mė kartu su D. K.; vartojimo kredito sutarties už D. K. ji nepasirašė; paimtus pinigus panaudojo D. K. individualios įmonės veiklai. UAB „M.“ atstovavusi ir vartojimo kredito sutartį pasiraÅ¡iusi liudytoja S. L. parodė, kad dėl kredito suteikimo į bankÄ kreipėsi L.

K. ir D. K.; ji banke kredito sutartį davė pasiraÅ¡yti L. K., kuri jÄ (sutartį) nuvežė pasiraÅ¡yti D. K.. Nors skunde akcentuojama, kad S. L. buvo pažįstama su L. K., todėl galėjo bÅ«ti suinteresuota duoti jai palankius parodymus, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas jos parodymus atmesti, juolab, kad Å¡i liudytoja, kaip UAB „M.“ atstovė, pagal pareigas privalėjo veikti banko interesais, patikrinti visus duomenis, reikÅ¡mingus bankui priimant sprendimÄ dėl vartojimo kredito ne/suteikimo.

Kaip matyti, D. K. nurodė prieÅ¡ingas aplinkybes, t. y. tvirtino, kad kredito jis neėmė, sutartyje nepasirašė, kur buvo panaudoti iÅ¡ banko paimti pinigai, nežino. Tačiau teisėjų kolegija kreipia dėmesį ir į tai, kad D. K. parodymai dėl aplinkybės, kada jis sužinojo apie paimtÄ vartojimo kreditÄ , nebuvo nuoseklÅ«s: 2011 m. lapkričio 29 d. apklausoje D. K. parodė, kad 2010 m. vasarÄ iÅ¡ S. L. sužinojo, kad jo (D. K.) ir L. K. vardu yra paimtas 30 00000 litų kreditas, kad jį paėmė L.

K.; tuo metu į teisėsaugos institucijas dėl neteisėtai paimto kredito nesikreipė, kadangi su L. K. buvo geri santykiai, ketino toliau gyventi kartu; bendravimÄ pilnai su L. K. nutraukė nuo 2011 m. liepos mėnesio; 2011 m. spalio mėnesį savo namuose rado 2010-01-14 banko ieÅ¡kinį bei Utenos rajono apylinkės teismo 2010-01-21 nutartį, pagal kuriÄ iÅ¡ jo ir L. K. banko naudai buvo priteista 30 000 litų; po ko raÅ¡tu kreipėsi į UAB „M.“, gavęs atsakymÄ pamatė, jog jo ir L. K. vardu 2008-07-16 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis (3 t. b. l. 171-172).

Papildomos apklausos metu – 2012 m. lapkričio 5 d. teigė, kad apie vartojimo kredito sutartį jis sužinojo atsitiktinai, kai savo bute tarp dokumentų surado sutartį (3 t. b. l. 174). Iš aptarto matyti, kad L. K., D. K. ir S. L. parodymai dėl paskolos paėmimo aplinkybių yra prieštaringi, o kitų neabejotinų įrodymų dėl L. K. dalyvavimo padarant jai inkriminuotas veikas byloje nėra, todėl išvada ta, kad nei kokybine, nei kiekybine prasme surinkti įrodymai neleidžia neabejotinai teigti, jog L.

K. atliko jai inkriminuotus nusikalstamus veiksmus.

25. Apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių, jog D. K. nieko nežinojo apie UAB „M.“ vartojimo kreditÄ , o vartojimo kredito sutartyje L. K. pasirašė už D. K., t. y. suklastojo jo paraÅ¡Ä , objektyvÅ«s bylos duomenys – Specialistų iÅ¡vados, taipogi nepatvirtina. IÅ¡ Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2013-06-19 pateiktos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakyti, ar paraÅ¡as (D. K. vardu), esantis 2008-07-03 UAB ,,M.“ praÅ¡yme suteikti paskolÄ /pakeisti sutarties sÄ lygas D.

K. vardu, Å¡alia rankraÅ¡tinio įraÅ¡o ,,D. K.“; paraÅ¡ai (D. K. vardu), esantys 2008-07-16 UAB ,,M.“ vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), yra atlikti D. K., ar kito asmens nėra galimybės (4 t., b. l. 100-106). IÅ¡ Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2014-12-12 pateiktos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad rankraÅ¡tinis įraÅ¡as ,,D. K.“, esantis 2008-07-03 UAB ,,M.“ praÅ¡yme suteikti paskolÄ /pakeisti sutarties sÄ lygas D. K. vardu, eilutėje ,,PraÅ¡ymo teikėjo vardas, pavardė“; rankraÅ¡tinis įraÅ¡as ,,D.

K.“, esantis 2008-07-16 UAB ,,M.“ vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), tikėtina, yra atlikti ne L. K., ne R. A. K., o kito asmens ranka; atsakyti į klausimÄ , ar paraÅ¡as (D. K. vardu), esantis 2008-07-03 UAB ,,M.“ praÅ¡yme suteikti paskolÄ /pakeisti sutarties sÄ lygas D. K. vardu, Å¡alia rankraÅ¡tinio įraÅ¡o ,,D. K.“; paraÅ¡ai (D. K. vardu), esantys 2008-07-16 UAB ,,M.“ vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), yra atlikti L. K., R. A. K., ar kito asmens nėra galimybes (4 t., b. l. 107-113).

Taigi, Specialistų iÅ¡vadose nenustatyta, ar praÅ¡ymÄ suteikti vartojimo kreditÄ ir vartojimo kredito sutartį pasirašė D. K., kaip ir nenustatyta, ar Å¡iuos dokumentus pasirašė L. K..

26. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste vertintini ir bylos duomenys, susiję su vartojimo kredito sutarties vykdymu. Kaip matyti, Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimu už akių buvo patenkintas ieÅ¡kovo UAB „M.“ ieÅ¡kinys atsakovams L. K. ir D. K. dėl skolos priteisimo, 2008-07-16 Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ir iÅ¡ L. K. bei D. K., ieÅ¡kovo UAB „M.“ naudai priteista solidariai 25 000,00 litų skolos bei kitos sumos. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nebuvo paduotas, todėl sprendimas įsiteisėjo 2010-03-29, iÅ¡ieÅ¡kotojui UAB „M.“ 2010-04-13 iÅ¡duoti vykdomieji dokumentai. Taigi, D. K. į teismÄ civilinio proceso tvarka dėl sudaryto sandorio – 2008-07-16 Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuginčijimo nei minėtos bylos nagrinėjimo metu, nei vėliau nesikreipė.

27. Atsižvelgusi į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant objektyvių, neginčytinų ir pakankamų įrodymų, negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad dėl L. K. kaltės, padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, kaip yra nurodoma kaltinime. Skunde akcentuojamos aplinkybės, jog kreditas nuo sÄ skaitos buvo nuimtas L. K., kreditÄ dengė tik L. K., bankas jai vienai kredito nebÅ«tų suteikęs ir pan., minėtų kaltinime nurodytų aplinkybių nepagrindžia.

28. Kaltinime nurodyta aplinkybė, kad L. K. UAB „M.“ praÅ¡yme suteikti kreditÄ nurodė melagingus duomenis apie turimus įsipareigojimus – 260,66 Eur.

29. Teisėjų kolegija Å¡ioje vietoje pažymi, kad kaltinime apskritai nėra nurodyta, kokio dydžio finansinius įsipareigojimus praÅ¡ymo pateikimo dienÄ turėjo L. K. bei D. K., kokiÄ turimų finansinių įsipareigojimų sumÄ jie privalėjo nurodyti, kad bÅ«tų galima spręsti, ar praÅ¡yme nurodyti duomenys yra neteisingi. IÅ¡ 2008-07-03 praÅ¡ymo suteikti paskolÄ matyti, jog 3 punkte „Bendros Å¡eimos pajamos ir iÅ¡laidos“ nurodyta, kad vidutinės mėnesio iÅ¡laidos turimiems finansiniams įsipareigojimams dengti – 900 litų; 4 punkte „Turimi skoliniai įsipareigojimai, įskaitant įsiskolinimus pagal vekselius, lizingÄ â€œ nurodyta N. banko paskola (4 t., b. l. 91–94).

L. K. parodė, jog praÅ¡yme bankui ji nurodė D. K. IÄ® paskolÄ ; įsiskolinimų fiziniams asmenims nenurodė todėl, kad apie juos niekas nepaklausė. Pažymėtina ir tai, kad į bylÄ nėra pateikta jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog bÅ«tent tik praÅ¡yme L. K. ir D. K. nurodytų turimų finansinių įsipareigojimų dydis lėmė UAB „M.“ priimtÄ sprendimÄ suteikti vartojimo kreditÄ L. K. ir D. K.. Juolab, kad bankas turi visas galimybes, tuo pačiu ir pareigÄ patikrinti bei įvertinti jai teikiamų duomenų, dokumentų teisingumÄ , taip pat ir besikreipiančių asmenų turtinę padėtį, finansines galimybes grÄ Å¾inti kreditÄ , kas ir lemia sprendimÄ dėl kredito ne/suteikimo.

Teismo pozicija yra ta, jog kaltinime inkriminuotos aplinkybės dėl finansinių įsipareigojimų nepatvirtintos neginčijamais įrodymais, todėl nėra pagrindo aukštesnės instancijos teismui padaryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas dėl L. K. kaltės.

30. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pagal byloje surinktus įrodymus negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog L. K. bankui pateikė žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ â€“ 2008-07-03 D. K. IÄ® pažymÄ apie jos darbo užmokestį.

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo duomenis, susijusius su pažymos rengimu, jos pasiraÅ¡ymu. Kaip matyti, L. K. parodė, jog 2008-07-03 D. K. individualios įmonės pažymÄ parengė įmonės buhalterė R. A. K.; pažymÄ ji gavo su D. K. paraÅ¡u ir įmonės antspaudu; ji buvo įsitikinusi, kad visi pažymoje įraÅ¡yti duomenys yra teisingi (15 t., b. l. 178). R. A. K. parodė prieÅ¡ingai, kad pažymos nerengė, jos nėra mačiusi (15 t., b. l. 179). D. K. parodė, kad apie Å¡iÄ pažymÄ nieko nežino, joje esantis paraÅ¡as yra ne jo (3 t., b. l. 174).

IÅ¡ Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2013-06-19 specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje nurodyta, jog atsakyti į klausimÄ , ar paraÅ¡as (D. K. vardu), esantis 2008-07-03 D. K. IÄ® pažymoje dėl L. K. darbo užmokesčio nuo 2008-01-01 iki 2008-06-01 yra atliktas D. K., ar kito asmens nėra galimybes (4 t. b.l. 100-106). IÅ¡ Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2014-12-12 specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje konstatuota, jog atsakyti į klausimÄ , ar paraÅ¡as (D.

K. vardu), esantis 2008-07-03 D. K. IÄ® pažymoje dėl L. K. darbo užmokesčio nuo 2008-01-01 iki 2008-06-01 yra atliktas L. K., R. A. K., ar kito asmens nėra galimybės (4 t., b. l. 107-113). Taigi, Specialistų iÅ¡vados nurodo, jog negalima nustatyti, ar Å¡iÄ pažymÄ pasirašė pats D. K., ar L. K., ar R. A. K., ar kitas asmuo.

32. Atsižvelgus į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, jog byloje nėra neginčijamų ir neabejotinų duomenų, kurie patvirtintų, kad L. K. bankui pateikė žinomai suklastotÄ dokumentÄ â€“ D. K. IÄ® pažymÄ apie jos darbo užmokestį. Akcentuotina ir tai, kad į bylÄ nėra pateikta duomenų, kurie leistų spręsti, kad pažymoje nurodytas ir realiai L. K. priskaičiuoto darbo užmokesčio dydžio skirtumas lėmė UAB „M.“ priimtÄ sprendimÄ suteikti vartojimo kreditÄ L. K. ir D. K..

33. Minėta, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai to asmens kaltės įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Jeigu pareigÄ Ä¯rodinėti turintys valstybės pareigÅ«nai nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų ir bylÄ nagrinėjant teisme esamų abejonių nėra galimybės paÅ¡alinti, apkaltinamasis nuosprendis, grindžiamas tik prielaidomis, negali bÅ«ti priimamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesurinkus pakankamai neginčijamų įrodymų, jog L.

K. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos jos naudai, kÄ pagrįstai ir padarė pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ iÅ¡teisinti L. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl didelės vertės nukentėjusiųjų V. L., G. U., M. I., N. Z., G. B. turto įgijimo apgaule 34. Prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus – nepagrįstai vadovavosi iÅ¡teisintosios L.

K. parodymais, neiÅ¡samiai įvertino nukentėjusiųjų parodymus, neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visumÄ , todėl padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir nepagrįstai iÅ¡teisino L. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

35. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos duomenis, skundžiamÄ nuosprendį, apeliacinių skundų argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus ir jais vadovaudamasis padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl L. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad Å¡ioje byloje nenustatytas sukčiavimo nusikaltimo sudėties bÅ«tinasis požymis – apgaulė, o tarp nukentėjusiųjų V. L., G. U., M. I., N. Z., G. B. ir iÅ¡teisintosios L. K. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.

36. Pagal BK 182 straipsnio dispozicijÄ sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba jos panaikinimas. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymÄ ar teisės į jį įgijimÄ neteisėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimančius privalomai vykdytinÄ sprendimÄ , siekiant įgyti (užvaldyti) svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengti turtinės prievolės arba jÄ panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-589-696/2015, 2K-613-696/2015, 2K-62-696/2016). Apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011). Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali bÅ«ti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali bÅ«ti daroma įvairiais bÅ«dais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtÄ , nustatymÄ arba padaryti problemiÅ¡kÄ pažeistos teisės atkÅ«rimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Civilinės sutarties sÄ lygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimÄ , nustatyti sutarties Å¡alis ir padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-535/2011, 2K-48-696/2017).

37. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sÄ lygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka paskolos paėmimo ir jos negrÄ Å¾inimo sutartu laiku fakto, svarbu įvertinti apgaulės požymį ir jos subjektyvų suvokimÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, apie baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį turi bÅ«ti sprendžiama vertinant tai, ar kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-152-895-2019) 38.

Prokuroras bei nukentėjusysis G. B. apeliaciniuose skunduose argumentuoja, kad L. K. nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo apgaulę, kuri, pasak jų, reiÅ¡kėsi tokiais jos veiksmais: L. K. skolinosi dideles pinigų sumas iÅ¡ skirtingų nukentėjusiųjų; iÅ¡ anksto žinojo, kad pasiskolintų pinigų negrÄ Å¾ins, nes tam padaryti neturėjo finansinių galimybių; skolindamasi pinigus nuslėpė esminę informacijÄ , kad yra skolinga dideles sumas ir kitiems asmenims; nukentėjusiesiems nurodė melagingÄ informacijÄ , jog pinigus skolinasi D.

K. IÄ® veiklai vykdyti, statyboms Egipte, kuri buvo esminė nukentėjusiųjų apsisprendimui skolinti jai pinigus. Tačiau teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , pripažįsta, jog Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia spręsti, jog L. K. veiksmuose yra bÅ«tinas sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymis – apgaulė.

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. skolinosi iÅ¡ nukentėjusiųjų pinigus ir visais atvejais jiems surašė skolos raÅ¡telius, vekslius: L. K. nukentėjusiajam G. B. surašė skolos raÅ¡telį, kad 2008-02-02 iÅ¡ jo pasiskolino 35 000 litų, juos įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2008-03-04 (5 t., b. l. 206); nukentėjusiajam V. L. surašė 2009-06-26, 2009-09-11, 2010-03-17 paprastuosius vekselius, kuriuose nurodytas tas pats skolos dydis – 46 000,00 litų, grÄ Å¾inimo terminai (vienas arba du mėnesiai), kaip laiduotojas ir solidariai atsakingas asmuo nurodyta D.

K. IÄ® (5 t., b. l. 19-21); nukentėjusiajai M. I. surašė 2009-06-26, 2009-09-11, 2010-03-17 paprastuosius vekselius, kuriuose nurodytas tas pats skolos dydis – 20 000, 00 litų, grÄ Å¾inimo terminai (vienas arba du mėnesiai), kaip laiduotojas ir solidariai atsakingas asmuo nurodyta D. K. IÄ® (5 t., b. l. 159-162); nukentėjusiajam G. U. surašė skolos raÅ¡telį, kuriame nurodyta, kad ji skolinasi iÅ¡ nukentėjusiojo 16 000,00 litų, skolÄ grÄ Å¾ins 2008-09-15 (5 t., b.l. 137); L. K. nukentėjusiajam N. Z. surašė skolos raÅ¡telį, kuriame nurodyta, kad iÅ¡ jo pasiskolino 19 450,00 Eur, juos įsipareigojo grÄ Å¾inti 2009-11-30 (5 t., b. l. 181).

40. L. K. neneigia, kad iÅ¡ nukentėjusiųjų skolinosi pinigus, skolas pripažįsta, tik nesutinka su kai kurių iÅ¡ jų dydžiais bei teigia, kad visiems nukentėjusiems pinigus ketino grÄ Å¾inti, skolinosi verslui – sutuoktinio D. K. IÄ® veiklai, apyvartinėms lėšoms, taip pat investicijoms į nekilnojamÄ jį turtÄ Egipte, tačiau verslai žlugo, todėl pinigų nukentėjusiesiems neturėjo galimybių grÄ Å¾inti.

41. IÅ¡ bylos matyti, kad L. K. ir nukentėjusieji (iÅ¡skyrus M. I.) buvo pažįstami, žinojo, kad ji ir sutuoktinis D. K. verčiasi didmenine vaisių ir daržovių prekyba, ne kartÄ Å¡iai veiklai vykdyti L. K. yra skolinę pinigus: iÅ¡ nukentėjusiojo G. B. parodymų matyti, kad su L. K. jie pažįstami apie penkiolika metų, pinigus jai yra skolinęs gal penkis kartus, juos grÄ Å¾indavo, atsilygindavo vaisiais, anksčiau buvo paskolinęs ir 10 000 litų, kuriuos L. K. jam labai greitai grÄ Å¾ino; iÅ¡ nukentėjusiojo G.

U. parodymų matyti, kad pinigus L. K. skolino nuo 2005 ar 2006 metų, pradžioje skolindavo mažesnėmis sumomis, paskui didesnėmis, ji pinigus atiduodavo, už tai duodavo vaisių; nukentėjusysis N. Z. dirbo D. K. IĮ, daug kartų skolino pinigus L. K., iš pradžių mažesnėmis sumomis, paskui didesnėmis (nuo 3 000 litų iki 45 000 litų), ji skolas atiduodavo, atveždavo vaisių; iš V. L. parodymų matyti, kad pažinojo L. K., žinojo, kad ji su D. K. užsiima didmenine vaisių ir daržovių prekyba;

M. I. asmeniškai D. K. nepažinojo, pinigus L. K. paskolino paprašyta sūnaus V. L.. Iš nukentėjusiųjų, L. K. parodymų matyti, kad kaltinime nurodyti pinigų skolinimo nukentėjusiesiems atvejai esmingai nesiskyrė nuo prieš tai buvusių, tik kaltinime nurodytais atvejais L. K. skolinosi didesnes pinigų sumas. L. K., skolindamasi pinigus iš nukentėjusiųjų, kaip ir ankstesniais atvejais nurodė, kad pinigai reikalingi įmonės veiklai, apyvartinėms lėšoms, teigė, kad su įmone laiku neatsiskaito mokyklos, darželiai (G.

U. atvejis), pinigai reikalingi prekių užpirkimui (N. Z. atvejis), įmonės apyvartinėms lėšoms, prekių pirkimui (M. I. atvejis), o G. B., V. L. atvejais be paminėtų aplinkybių nurodė ir tai, kad pinigai reikalingi nekilnojamajam turtui Egipte. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pinigų skolinomosi laikotarpiu D. K. IÄ® veiklÄ vykdė. Be to, ir patys nukentėjusieji nurodė, kad žinojo apie minėtos įmonės veiklÄ , N. Z., G. B. su Å¡ia įmone anksčiau siejo ir darbiniais santykiai, todėl L.

K. nukentėjusiesiems nurodyta aplinkybė, kad pinigus ji skolinasi įmonės veiklai – apyvartinėms lėšoms ir pan. nelaikytina kaip tikrovės neatitikusi informacija, kuri turėjo suklaidinti nukentėjusiuosius dėl pinigų jai skolinimo. Akcentuotina ir tai, kad prieÅ¡ingai nei nurodoma skunduose, vien ta aplinkybė, jog iÅ¡ nukentėjusiųjų pasiskolinti pinigai nebuvo apskaityti D. K. IÄ® dokumentuose, nebuvo įneÅ¡ti į įmonės kasÄ , savaime dar nereiÅ¡kia, kad pinigai, jų dalis apskritai nebuvo panaudoti įmonės veikloje, juolab, kad visÄ pinigų skolinomosi laikotarpį – nuo 2008 m. vasasrio mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. įmonė veiklÄ vykdė.

Bylos įrodymai nepaneigia L. K. parodymų Å¡ioje dalyje. Be to, nepagrįstai prokuroras skunde nurodo, kad L. K. iÅ¡ nukentėjusiųjų pinigus pasiskolino per trumpÄ laikotarpį, kaip matyti, iÅ¡ nukentėjusiųjų pinigus ji skolinosi apie vienerius metus ir septynis mėnesius, o bÅ«tent: iÅ¡ G. B. pasiskolino 2008–02–02, iÅ¡ V. L. – 2008 metų kovo mėnesį, iÅ¡ M. I. – 2008 metų birželio mėnesį, iÅ¡ G. U. – 2008–08–15; iÅ¡ N. Z. pasiskolino praėjus beveik vieneriems metams po paskutinio pasiskolinimo, t. y. 2009 metų rugsėjo mėnesį.

42. Sutiktina su skunde dėstomais argumentais, jog L. K. nukentėjusiesiems G. B. ir V. L. nurodytos aplinkybės, kad ji pasiskolintus pinigus ketina panaudoti nekilnojamajam turtui Egipte įsigyti, statyti, parduoti, nepagrįstos. Bylos duomenys nurodo, jog iÅ¡ Egipto Arabų Respublikos buvo gauti duomenys, kad nėra jokių įrašų nei apie L. K., nei liudytojos T. K. Å¡ioje Å¡alyje įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (12 t., b. l. 85-116); liudytoja T. K. paneigė L. K. nurodytas aplinkybes, jog ji Egipte viena arba kartu su L.

K. bÅ«tų įgijusi nekilnojamÄ jį turtÄ . Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visetas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad vien Å¡i aplinkybė neturėjo lemiamos įtakos nukentėjusiųjų apsisprendimui paskolinti L. K. pinigus. Minėta, kad nukentėjusysis G. B. ir anksčiau L. K. skolino pinigus (buvo paskolinęs ir 10 000 litų), pinigus ji grÄ Å¾indavo. Be to, kaip teigė G. B., jis žinojo apie L. K. ir D. K. verslÄ , todėl skolindamas negalvojo, jog L. K. gali jam negrÄ Å¾inti pinigų.

V. L. taip pat nurodė, kad žinojo, jog L. K. verčiasi didmenine vaisių ir daržovių prekyba, patvirtino, kad pinigus skolino ir Å¡iam verslui. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog V. L. įkalbėjo (pagal M. I. parodymus, V. L. apie savaitę laiko įkalbinėjo paskolinti pinigus L. K.) savo motinÄ M. I. paskolinti pinigų L. K.. M. I. parodė, jog V. L. jai sakė, kad L. K. yra patikima, pinigus visada grÄ Å¾ina, kad L. K. pinigai buvo reikalingi verslui plėtoti, prekių pirkimui.

43. Pokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja, kad L. K., skolindamasi pinigus iÅ¡ nukentėjusiųjų V. L., M. I. į jiems suraÅ¡ytus vekselius neteisėtai įtraukė D. K. IÄ® kaip laiduotojÄ . Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nors L. K., nebÅ«dama Å¡ios įmonės savininke, negalėjo įmonės vardu prisiimti laiduotojo pareigų, tačiau Å¡i aplinkybė neturėjo įtakos V. L. ir M. I. apsisprendimui paskolinti jai pinigus. Kaip matyti, nukentėjusieji dėl paskolų suteikimo tarėsi tik su L. K., ji užpildė vekselius, kuriuos, be kita ko, ir pasirašė tik ji viena, su D. K., kaip įmonės savininku, Å¡iuo klausimu nukentėjusieji nebendravo.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visetas suponuoja tai, kad esminės aplinkybės, lėmusios nukentėjusiųjų apsisprendimÄ L. K. skolinti pinigus, buvo tos, kad jie, žinodami, jog L. K. kartu su sutuoktiniu D. K. užsiima verslu – vaisių ir daržovių prekyba, tačiau nesidomėdami nei D. K. IÄ®, nei pačios L. K. finansine padėtimi, jos galimybėmis per labai trumpus laikotarpius (vienÄ ar du mėnesius) grÄ Å¾inti dideles pinigų sumas, nei tuo pačiu informacijos apie jos nekilnojamÄ jį turtÄ užsienyje realumu ir kt., skolino L.

K. pinigus, tikėdamiesi gauti naudos, t. y. už trumpalaikes paskolas gauti palÅ«kanų, kÄ pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Prokuroro ir nukentėjusiojo G. B. apeliaciniuose skunduose Å¡i iÅ¡vada ginčijama argumentuojant, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog nukentėjusieji pinigus L. K. skolino su palÅ«kanomis, tačiau bylos įrodymai neleidžia pritarti tokiems teiginiams. Bylos nagrinėjimo metu L. K. nurodė, kad visais atvejais nukentėjusieji pinigus jai skolino su palÅ«kanomis, į skolos raÅ¡telius buvo įraÅ¡omos pinigų sumos su palÅ«kanomis.

Tokius L. K. parodymus iÅ¡ dalies pagrindžia Å¡ie įrodymų Å¡altiniai: iÅ¡ V. L. parodymų matyti, kad jis skolino pinigus L. K. tik dėl to, kad pastaroji pažadėjo mokėti palÅ«kanas (15 t., b. l. 158–159); L. K. jam pasakė, kad mokės po 1 000 litų; V. L. įkalbėjo ir savo motinÄ M. I. jai paskolinti pinigų, nurodė, jog L. K. mokės procentus (15 t., b. l. 159); iÅ¡ M. I. parodymų matyti, kad paskolintus 20 000 litų L. K. jai žadėjo grÄ Å¾inti per vienÄ mėnesį, žadėjo sumokėti procentus – 1 000 litų (15 t., b. l. 113); iÅ¡ G.

B. parodymų matyti, kad jis parodė, jog L. K. dviem ar trims mėnesiams skolino 34 000 litų ar 35 000 litų, nurodė, jog 1 000 litų ji „užmetė“ daugiau nei paskolino (15 t., b. l. 101). Nukentėjusysis G. U. neigė, jog pinigus skolino su palÅ«kanomis, tačiau pripažino, jog už skolinimÄ L. K. davė vaisių (15 t., b. l. 101). Nukentėjusiojo N. Z. apklausų protokolose nenurodytos aplinkybės, jog pinigus jis skolino su palÅ«kanomis, tačiau tiek jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 163–171), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu (15 t., b. l. 113–114), raÅ¡ytiniai įrodymai (5 t., b. l. 181) nepaneigia L.

K. parodymų, kad į skolos raštelius buvo įrašytos sumos su palūkanomis.

45. Pirmiau aptartų duomenų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog L. K. nukentėjusiesiems nurodyti pinigų skolinimosi ir jų panaudojimo tikslai lemiamos įtakos jų apsisprendimui dėl pinigų skolinimo neturėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminis ir lemiantis veiksnys skolinti pinigus buvo nukentėjusiųjų lÅ«kestis gauti palÅ«kanas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apgaulės esmingumas, kaip bÅ«tinasis sukčiavimo nusikaltimo požymis, Å¡ioje byloje nenustatytas.

46. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog atskiriant sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo, kaip papildomas taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos). Baudžiamajai atsakomybei reikia tokios apgaulės, kuri esmingai apsunkintų pažeistos teisės atkÅ«rimÄ civilinio proceso tvarka. Pateikdamas suklastotus dokumentus (pvz., sutartį, kuri nebuvo sudaryta) arba į tikrus dokumentus įraÅ¡ydamas netikrus duomenis (pateikdamas netikrus duomenis apie save, gyvenamÄ jÄ ar darbo vietÄ arba kitokius duomenis, apsunkinančius jo identifikavimÄ , arba duomenis apie turto priklausomybę, suklastodamas paraÅ¡Ä ), kaltininkas ne tik suklaidina turto savininkÄ ar valdytojÄ dėl savo ketinimų ar teisių į turtÄ , bet ir apsunkina pažeistos teisės atkÅ«rimÄ civilinio proceso tvarka be kriminalinės justicijos įsikiÅ¡imo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-514/2014, 2K-32/2015).

47. Pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes negalima daryti kateogriÅ¡kos iÅ¡vados, jog L. K. sudarė situacijÄ , kuri bÅ«tų esmingai pasunkinusi nukentėjusiųjų galimybes atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Kaip minėta pirmiau, visi pinigų skolinimosi iÅ¡ nukentėjusiųjų atvejai buvo įforminti raÅ¡ytiniais dokumentais – skolos raÅ¡teliais, vekseliais. Visais atvejais L. K. juose nurodė teisingus savo asmens duomenis (vardÄ , pavardę, asmens kodÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pan.).

L. K. neginčija, kad iÅ¡ nukentėjusiųjų skolinosi pinigus, skolas pripažįsta tik nesutinka su kai kurių iÅ¡ jų dydžiais, teigdama, kad tam tikras skolų dalis yra grÄ Å¾inusi. IÅ¡ bylos matyti ir tai, kad suėjus skolų grÄ Å¾inimo terminams, L. K. su nukentėjusiais tarėsi dėl terminų pratęsimo, žadėjo pinigus grÄ Å¾inti, kelis kartus perrašė vekselius pasibaigus skolų grÄ Å¾inimo terminams, kitais atvejais, nors pinigai jai buvo paskolinti žodiniu susitarimu ir sutartu laiku nebuvo grÄ Å¾inti, ji sutiko ir pasirašė skolos raÅ¡telius ir pan.

Skunduose akcentuojama, kad L. K. po kiek laiko, negrÄ Å¾inusi paskolų, iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos į J. K., 2015 m. buvo paskelbta jos paieÅ¡ka, į LietuvÄ ji buvo parsiųsta pagal Europos areÅ¡to orderį. Tačiau kaip matyti, pinigus iÅ¡ nukentėjusiųjų L. K. skolinosi 2008 metais, po to praÅ¡ydavo nukentėjusiųjų pratęsti skolų grÄ Å¾inimo terminus, paskutinius vekselius ji perrašė 2010-03-17 (M. I., V. L.). IÅ¡ bylos matyti, jog L. K. ir po iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos su nukentėjusiais bendravo (M.

I. nurodė, kad su L. K. bendravo per „Skype“, žadėjo grÄ Å¾inti skolÄ ; V. L. parodė, kad L. K., bÅ«dama J. K., jam atidavinėjo po 30 svarų skolos). Akcentuotina, kad nukentėjusieji, turėdami paskolų suteikimÄ patvirtinančius dokumentus, suėjus juose nustatytiems skolų grÄ Å¾inimo terminams, turėjo galimybes kreiptis į teismÄ ir savo teises ginti naudodamiesi civiliniu procesu. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tÄ patvirtina ir nukentėjusiojo N. Z. atvejis, kuomet jis, L.

K. paskolos raÅ¡telyje nurodytu terminu 2009-11-30, negrÄ Å¾inus jai paskolintų 19 450,00 Eur, su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimu jam iÅ¡ L. K. priteista visa paskolos suma su palÅ«kanomis (5 t., b. l. 182-184).

48. Pagal teismų praktikÄ svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo atsakingas požiÅ«ris, jo apdairus, atidus, rÅ«pestingas ir bent minimaliai protingas elgesys perleidžiant savo turtÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-152/2015, 2K-602-693/2015). Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerÅ«pestingai (pvz., savo turtÄ perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriÅ¡kumu, nors tam nėra pagrindo ar logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-411/2013).

49. Nagrinėjamu atveju, nors nukentėjusieji skolino dideles pinigų sumas, tačiau byloje nėra duomenų, kad jie ėmėsi bent minimalių veiksmų pasidomėti L. K. turtine padėtimi, jos ir sutuoktinio D. K. verslu, L. K. galimybėmis grÄ Å¾inti skolÄ ir kitomis aplinkybėmis, kurių žinojimas galėjo lemti jų apsisprendimÄ dėl pinigų skolinimo. Nors skunde akcentuojama, kad L. K. nukentėjusiesiems nepasakė, jog yra pasiskolinusi pinigų ir iÅ¡ kitų asmenų, tačiau nė vienas nukentėjusysis nenurodė, jog prieÅ¡ skolindami pinigus Å¡iomis aplinkybėmis pasidomėjo.

Juolab, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama prokuroro skunde, pinigai L. K. nebuvo skolinami vienu metu, o buvo skolinami per pakankamai ilgÄ laikotarpį – nuo 2008 m. vasario mėnesio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio. Akcentuotina, kad nukentėjusioji M. I. skolino pinigus nepažinodama L. K., o įkalbėta sÅ«naus V. L.; nukentėjusieji V. L., N. Z. iÅ¡teisintajai pinigus paskolino per kelis kartus, t. y. jai negrÄ Å¾inus pirmos skolos, vėl skolindavo, pradžioje dėl paskolintų pinigų neraÅ¡ydavo net skolos raÅ¡telių, tÄ darė tik vėliau, kai L.

K. negrÄ Å¾ino anksčiau paskolintų pinigų. Todėl nėra pagrindo sutikti su prokuroro skunde dėstomais argumentais, jog nukentėjusieji elgėsi visiÅ¡kai apdairiai ir rÅ«pestingai.

50. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. K.veiksmai neatitinka BK 182 straipsnyje įtvirtinto sukčiavimo nusikaltimo požymių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas L. K. iš šio kaltinimo išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas.

51. IÅ¡ nukentėjusiųjų M. I., V. L., G. U., G. B. apeliacinių skundų turinio matyti, kad jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl civilinių ieÅ¡kinių klausimo iÅ¡sprendimo, t. y. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu Å¡ioje byloje jų pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtais. Tačiau teisėjų kolegijai padarius iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡teisinti L. K. dėl jai pareikÅ¡tų kaltinimų, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, pagrįstai nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius paliko nenagrinėtais.

Dėl to visų nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai atmestini. Kiti klausimai 52. Å ioje byloje  apeliacinį skundÄ Â buvo pateikęs ir iÅ¡teisintosios L. K. gynėjas V. Katėnas. Skundu prašė panaikinti Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžio dalį dėl L. K. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiÅ«ros. Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. vasario 4 d. nutartimi Å¡is klausimas buvo iÅ¡spręstas – L. K. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiÅ«ra, panaikinta.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje teismo posėdžio metu L. K. gynėjas savo skundÄ atÅ¡aukė (16 t., b. l. 162). Atsižvelgus į tai, L. K. gynėjo V. Katėno apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas ir teismo procesas dėl Å¡io skundo nutraukiamas (BPK 316 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro RamÅ«no Dubravos, nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų M.

I., G. U., V. L., G. B. apeliacinius skundus atmesti. IÅ¡teisintosios L. K. gynėjo Vitalijaus Katėno apeliacinį skundÄ palikti nenagrinėtÄ ir teismo procesÄ dėl Å¡io skundo nutraukti. Teisėjai Valdas CiesiÅ«nas Valdas Petras Meidus Jolanta Raščiuvienė