2017-11-15 Nr. AB-21138-3-64-3-03329-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1898-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03329-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. K. padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo kalinamas Šiaulių TI nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2015 m. spalio 25 d. pažeidžiant kalinimo sąlygas. Kamerose buvo laikoma po 4-5 asmenis, jose šalta, drėgna, ploto teko mažiau, nei tai nustato higienos normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Tokiose sąlygose teko visą laiką sėdėti ar gulėti, patalpose neužtikrinamas natūralus apšvietimas, kas kenkė regėjimui, rūkantys asmenys laikomi kartu su nerūkančiais. Atvykstant ar išvykstant iš Šiaulių TI, apžiūros daromos antisanitarinėmis sąlygomis, dėžės daiktams dėti nešvarios. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą. Papildomame skunde nurodė, kad dėl oro trūkumo negalėjo išsimiegoti, nuo šalčio ir drėgmės ištino rankų ir kojų sąnariai. Teko sėdėti kameroje Nr. 18 kartu su rūkančiais, dėl ko kildavo konfliktai. Į tai, kad jis nerūkantis, niekas dėmesio nekreipė.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti.

4. Nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai laikytas nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2015 m. spalio 23 d. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui tekdavo nuo 3,09 kv. m iki 19,8 kv. m gyvenamasis plotas. Atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu kamerose buvo atlikta sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas. Nustatyta, kad kameroje Nr. 18 santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitinka higienos normų reikalavimus, per žema temperatūra, oro judėjimo greitis, matyti vandens nutekėjimo žymės. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Priėmimo – paskirstymo skyriuje antisanitarinių sąlygų nenustatyta, vonelės daiktams sudėti švarios. Rūkantys asmenys laikomi atskirai nuo nerūkančių pagal jų pačių prašymus. Pažymėjo, kad atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė E. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas įvairiais laikotarpiais nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2015 m. spalio 23 d. 262 dienas, per šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,09 kv. m iki 19,78 kv. m kameros ploto. Iš šių dienų 249 dienas pareiškėjui teko nuo 3,67 kv. m iki 19,78 kv. m kameros ploto. Pažymėta, kad 2015 m. kovo 8 d. – 2015 m. kovo 9 d. pareiškėjas buvo trumpam patalpintas į kameras Nr. 71, 8, kamerų plotas ir ten buvusių asmenų skaičius nenurodyti, tad nepaneigtas pareiškėjo argumentas, jog šiose kamerose 2 dienas jam nebuvo užtikrinta jo teisė į minimalų kameros plotą. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 15 dienų, buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

7. Teismas nustatė, kad nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2015 m. spalio 25 d. pareiškėjas E. K. kreipėsi su skundais į Šiaulių TI direktorių. Teismas vadovavosi pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015 m. lapkričio 24 d. pažyma Nr. 62/08-1108 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“. Taip pat rėmėsi tuo, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu Šiaulių visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo laikymo kamerose (2015 m. sausio 13 d., 2014 m. spalio 3 d., 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo aktai). Pareiškėjas E. K. 2014 m. spalio 27 d. „Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketoje“ nurodė, kad sutinka būti laikomas kameroje su rūkančiais asmenimis, 2014 m. gruodžio 15 d. pateikė prašymą paskirti į kamerą su nerūkančiais asmenimis. Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorija matyti, jog jis, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pas gydytojus kreipėsi. Kad susirgimai būtų susiję su netinkamomis sąlygomis kameroje, nenurodė. Regėjimo sutrikimais nesiskundė. 2014 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas buvo pateikęs skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų kameroje Nr. 2, atsakymas buvo gautas, jis apskųstas nebuvo. Kaip matyti iš pateiktos 2015 m. lapkričio 24 d. pažymos Nr. 69/06-39165 „Dėl E. K. laikymo“, pareiškėjas kameroje Nr. 2 buvo laikomas nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d., tad daryta išvada, jog gavus skundą dėl netinkamų sąlygų kameroje, į šį skundą buvo operatyviai sureaguota, pareiškėjas iškeltas į kitą kamerą. Daugiau skundų dėl netinkamų sąlygų kameroje pateikta nebuvo.

8. Teismas darė išvadą, ką nurodė pareiškėjas ir savo skunde, jog pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo tenkantis pareiškėjui per mažas plotas apgyvendinimo kamerose, tačiau bylos medžiaga nepaneigti ir pareiškėjo skundo teiginiai dėl antisanitarinių sąlygų jo buvimo kamerose. Antisanitarinių sąlygų priėmimo – paskirstymo patalpose nenustatyta, be to, dėl trumpo kratų atlikimo laiko toks poveikis negali būti laikomas ilgalaikiu. Atmestas pareiškėjo teiginys dėl laikymo jo kartu su rūkančiais asmenimis, kadangi jis pats savo papildomame skunde nurodė, jog buvo laikomas kartu su rūkančiais kameroje Nr. 18, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas 2014 m. spalio 23 d. pats buvo nurodęs, jog sutinka būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, o pateikus 2014 m. gruodžio 15 d. prašymą laikyti su nerūkančiais asmenimis, jis tą pačią dieną buvo perkeltas į kitą kamerą.

9. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Šiaulių TI administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

10. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipė dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas buvo aktyvus, kovodamas už savo teises, jau 2014 m. gruodžio 17 d. jis pateikė skundą dėl netinkamų sąlygų kameroje, skųsdamas antisanitarinį kameros stovį, į šį skundą buvo operatyviai sureaguota, pareiškėjas perkeltas į kitą kamerą, tačiau tolesnio savo buvimo Šiaulių TI metu pareiškėjas skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų neteikė, skundė tik parazitų buvimą kameroje, netinkamai pateiktą vegetarišką maistą, sklindantį dažų kvapą, tačiau šiomis aplinkybėmis jis pats pareiškimo negrindžia.

11. Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgta į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga ir nepaneigta, tad abejonės traktuotinos pareiškėjo naudai, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (apgyvendinimas perpildytose kamerose) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Įvertinus tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, į tai, jog laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos jo teisės, buvo trumpas, pažeidimai nebuvo žymūs, be to, didesnėje dalyje pareiškėjui teko kameros plotas, didesnis nei nustato normatyvai, atkreipdamas dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, pareiškėjui priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

III. 12. Pareiškėjas E. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

13. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo nagrinėtiną laikotarpį. Konvencijos 3 straipsnis nenumato jokio termino šio straipsnio pažeidimui konstatuoti. Pareiškėjas negalėjo kreiptis anksčiau, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nutarimai, kuriuose išaiškinami europietiški kalinimo standartai, nėra išversti į lietuvių kalbą, todėl ilgai negalėjo su jais susipažinti.

14. Pareiškėjas prašė, apskaičiuojant laikotarpį, kurį jis buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, taikyti teisės į 4 kv. m vienam asmeniui, atskaičiavus baldus, europietišką standartą. Iš viso neprašė remtis Lietuvos teise, nes ji prieštarauja EŽTT praktikai.

15. Teigia, kad tik 2014 m. gruodžio 15 d. sužinojo, kad Šiaulių TI yra nerūkančiųjų kameros. Po prašymo buvo perkeltas į kitą kamerą.

16. Pažymi, jog laisvėje niekuomet liga dėl (duomenys neskelbtini) nesirgo, blogai pasijuto tik po stipraus peršalimo Šiaulių TI.

17. Pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl atsisakė vadovautis EŽTT praktika dėl neturtinės žalos dydžio.

18. Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde lakoniškai dėstomi įrodymais nepagrindžiami pareiškėjo argumentai, reiškiami bendro pobūdžio nusiskundimai, nebūtinai kilę dėl laikymo sąlygų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal proceso normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas.

23. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

24. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

25. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir dėl to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas netinkamomis sąlygomis.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 15 dienų buvo laikomas sąlygomis pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros ploto normą tenkančią vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko mažiau, kaip 3,6 kv. m ploto.

27. Be to, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad bylos medžiaga nepaneigti ir pareiškėjo skundo teiginiai dėl antisanitarinių sąlygų kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas.

28. Tačiau teismas išsamiai nesiaiškino, kokios konkrečios antisanitarinės sąlygos buvo kamerose, kuriose bylai aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, ar pirmosios instancijos teismo paminėtų antisanitarinių sąlygų buvimas prieštaravo kokių nors norminių teisės aktų reikalavimams, kokį laikotarpį pareiškėjas buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis.

29. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

30. Ne vien tik ploto normos, bet ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kalinimo sąlygas, pažeidimai gali suponuoti neturtinės žalos padarymą.

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kaip pagrindą kilti neturtinei žalai, iš esmės vertino tik kameros ploto normos, tenkančios vienam asmeniui, pažeidimą ir visai neatsižvelgė į skundžiamame sprendime nurodytų antisanitarinių sąlygų buvimą, nors tai irgi reikšminga nustatant neturtinės žalos dydį.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

33. Tik visapusiškai ir objektyviai ištyręs visas bylai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas galėjo vertinti pareiškėjo šioje byloje keliamų reikalavimų pagrįstumą.

34. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini.

35. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017).

36. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė ABTĮ 81 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys