2020-03-25 Nr. AB-5994-3-61-3-02996-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-162-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02996-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. D. ir atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. D. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, tretieji suinteresuoti asmenys – M. S., uždaroji akcinė bendrovė „Penki kontinentai “, Lietuvos neįgaliųjų draugija, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. (17)SN-71)SP-65 „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu darbo santykių srityje UAB „Penki kontinentai“ tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Sprendimu, nes atsakovas besąlygiškai ir neobjektyviai rėmėsi M. S. pusėje esančių liudytojų parodymais ir jos teiginiais, kurie neatitinka tikrovės, nors liudytojais Nr. 3 ir Nr. 4 nedalyvavo 2017 m. vasario 9 d. susirinkime. Į susirinkime dalyvavusių liudytojų Nr. 1 ir Nr. 2, kurie dalyvavo susirinkime, parodymus neatsižvelgė.

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad M. S. darbo funkcijos nebuvo susijusios su krovinių ar kitų daiktų kėlimu, todėl jos negalia (kas susiję su draudimu kelti daugiau kaip 10 kg) negalėjo būti akivaizdi. Laikinas nedarbingumas negali būti tiesiogiai siejamas su M. S. neįgalumu, tačiau šių skirtingų dalykų Tarnyba Sprendime neskyrė, todėl neteisingai ir neobjektyviai atliko tyrimą. Be to, pareiškėjas nežinojo apie M. S. neįgalumą, nes šiuos duomenis tvarko Personalo departamentas (administracija) savarankiškai, nepranešdama apie tai vadovui. Tai, kad M. S. šiek tiek šlubuoja dar nereiškia, kad pareiškėjas šlubavimą siejo su jos neįgalumu.

4. Pažymėjo, kad pareiškėjas išreiškė savo abejones dėl M. S. nedarbingumo, kai jo metu ji 2017 m. vasario 13 d. atvyko žvali į darbą, tačiau abejonių išreiškimas dar nereiškia pažeminimų ir įžeidimo.

5. Nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Penki kontinentai“ yra įmonių grupė, kuri visai grupei teikia administravimo, valdymo ir teisines paslaugas, todėl nuo 2017 m. vasario 1 d. perkėlus liudytoją Nr. 1 iš pareiškėjos į UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, M. S. neteikė jokių teisinių paslaugų dėl pastarosios bendrovės valdymo ir veiklos, taip pat dėl UAB „IT Consulting“ likvidavimo, nes šie darbai perėjo liudytojos Nr. 1 žinion. Be to, 2017 m. vasario 9 d. susirinkimo metu dalis M. S. darbų deleguoti kitai (duomenys neskelbtini), todėl M. S. krūvis dar labiau sumažintas, paliekant tą patį darbo užmokestį. Be to, 2017 m. gruodžio mėn. buvo pagerintos M. S. darbo sąlygos, dėl jos negalios nebuvo sudaryta bauginanti, priešiška, žeminanti ir įžeidžianti aplinka, nebuvo pažeistas lygių galimybių principas.

6. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su liudytojo Nr. 3 parodymais dėl pareiškėjo priekabiavimo prie M. S. dėl viršvalandinių darbų, nes UAB „Penki kontinentai“ (duomenys neskelbtini), taip pat ir M. S., niekada nedirbo viršvalandinių darbų. Šias aplinkybes patvirtina apskaitos sistemos „Rivilė“ išrašai.

7. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba atliko neobjektyvų tyrimą, kurio metu nekėlė klausimo dėl viršvalandinių darbų, bendrovės klausė tik apie darbo krūvio pakeitimus, taip nesuteikdama pareiškėjui galimybės gintis ir pateikti įrodymų. Nedarbingumo metu M. S. elgesys buvo netinkamas – ji buvo atvykusi į darbą, rašė skundus valstybinėms institucijoms, todėl, pareiškėjo nuomone, tuo metu ji buvo darbinga, laiką skyrė įrodymų rinkimui, o ne gydymuisi.

8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad M. S. pripažinta neįgalia (jai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis) dėl trylikos diagnozių, t. y. dėl kompleksinės negalios ir šių sveikatos sutrikimų visuma tiesiogiai daro įtaką bendrai M. S. sveikatos būklei, neatsiejamai susijusiai ir su laikinu darbingumo netekimu, ir su darbingumo netekimu dėl negalios. M. S. 2017 m. vasario 22 d. medicinos dokumentų išraše M. S. nustatytas ligos pagal diagnozę (duomenys neskelbtini) paūmėjimas, tai yra vienas iš sveikatos sutrikimų, dėl kurių Neįgalumo lygio pažyma pareiškėjai nustatytas nedarbingumas dėl negalios. Atlikto psichologinio tyrimo 2017 m. balandžio 21 d. išvadoje pažymima, jog M. S. dėl darbe patirtų tęstinių vadovo įžeidimų nustatytas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos vadovo I. D. 2017 m. vasario 13 d. įvykdytas viešas M. S. sveikatos aptarimas, išsakant abejones dėl jos būklės ir nedarbingumo pagrįstumo ir su tuo susijusių klausimų uždavimas laikytinas nepagrįstu kišimusi į M. S. privatumą ir žeminančiu jos garbę bei orumą.

10. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Penki kontinentai“ personalo vadovė A. D. raštu patvirtino, jog 2017 m. vasario 2 d. M. S. pateiktą Neįgalumo lygio pažymą, Išvadą dėl darbo sąlygų bei M. S. prašymą dėl tinkamų darbo sąlygų sudarymo ir viršvalandinio darbo apmokėjimo ji pateikė UAB „Penki kontinentai“ vadovui, kadangi neturi įgaliojimų spręsti nurodytų klausimų. Skundo Nr. (17)SN-71 tyrimo metu I. D. buvo tinkamai ir išsamiai informuotas apie M. S. skunde nurodytus reikalavimus, jam buvo užduoti konkretūs klausimai bei paprašyta savo nuožiūra pateikti svarbią informaciją, susijusią su M. S. skundo esme, t. y. buvo sudarytos visos sąlygos tinkamai įvykdyti įrodinėjimo pareigą.

11. Atsakovas nurodė, kad pakartotinis M. S. darbingumo lygio vertinimas vyko 2017 m. vasario 1 d., kai M. S. buvo nustatytas sumažėjęs darbingumo lygis, nustatyta papildoma darbo sąlyga – draudimas dirbti viršvalandžius, t. y. M. S. sveikatos būklė pablogėjo jau dirbant UAB „Penki kontinentai“, ir šiam pablogėjimui galėjo turėti įtakos netinkamos darbo sąlygos. Šiuo pagrindu, 2017 m. vasario 2 d. ir 2017 m. vasario 17 d. (pakartotinai), M. S. kreipėsi į darbdavį dėl tinkamų darbo sąlygų sudarymo.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

13. Atsiliepime nurodė, kad palaiko Tarnybos poziciją. Papildomai paaiškino, kad Sprendimas be liudytojų parodymų, buvo grindžiamas specialistų išvadomis, medicininiais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais, kurių visuma leido konstatuoti diskriminavimo negalios pagrindu jos atžvilgiu faktą. Išsamiai paaiškino, dėl kokių diagnozių jai yra nustatytas neįgalumas ir kaip jis pasireiškia.

14. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde ir toliau išsako niekuo nepagrįstas abejones dėl jos sveikatos būklės, gydymosi režimo, darbingumo ir pan., tokius veiksmus laiko tęstiniu jos diskriminavimu ir žeminimu negalios pagrindu.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos neįgaliųjų draugija (toliau – ir Draugija) atsiliepime į skundą palaikė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens M. S. poziciją.

16. Papildomai nurodė, kad M. S. negalia yra aiškiai matoma ne tik dėl jos eisenos, bet ir dėl kitų atliekamų judesių ar jų akivaizdaus ribotumo. Apskaitos sistemos „Rivilė“ įrašai atspindi tuos įrašus, kuriuos įmonė nori į ją suvesti. Tuo tarpu M. S. ir personalo vadovės susirašinėjimas patvirtina, kad darbo apskaita įmonėje tvarkoma netinkamai. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2017 m. vasario 13 d. M. S. turėjo laikiną nedarbingumą, kurio režimas nedraudė jai rodytis viešoje vietoje ir atlikti kitų skunde minimų veiksmų.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Penki kontinentai“ atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo sutiko, palaikė pareiškėjo poziciją ir prašė skundą tenkinti.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir panaikino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2017 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. (17)SN-71)SP-65 „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu darbo santykių srityje UAB „Penki kontinentai“ tyrimo“ dalį, kurioje konstatuojant Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 9 punkte nustatytos darbdavio pareigos nevykdymą pripažinta, kad pareiškėjas nepateikė Tarnybai dokumentų ar kitų duomenų apie M. S. darbo krūvio sumažinimą, taip pat dalį, kurioje konstatuojant Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 punkte nustatytos darbdavio pareigos nevykdymą pripažinta, jog pareiškėjas 2017 m. vasario 9 d. susirinkimo metu prie M. S. priekabiavo dėl negalios. Kitą skundo dalį atmetė.

19. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, surinktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad nuo M. S. nuo 2015 m. gruodžio 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini) UAB „Penki kontinentai“, nuo 2016 m. balandžio 6 d. buvo paskirta laikinai eiti Teisės departamento (duomenys neskelbtini) pareigas, o laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. ji dirbo 1,5 etato. Pradėjusi darbą bendrovėje M. S. pateikė 2015 m. vasario 10 d. Darbingumo lygio pažymą, kurioje jai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (kodai pagal TLK-10: (duomenys neskelbtini)) ir NDNT 2015 m. vasario 6 d. išvadą dėl darbo sąlygų Nr. DPS-372. Pareiškėja 2017 m. vasario 2 d. pateikė 2017 m. vasario 1 d Darbingumo lygio pažymą Nr. DL-1 Nr. 549, kurioje nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, darbingumo lygio priežastis diagnozės (pagal TLK-10 kodus: (duomenys neskelbtini)) ir NDNT 2017 m. vasario 1 d. išvadą dėl darbo pobūdžio sąlygų Nr. DPS-252, kurioje taip pat nurodytas draudimas dirbti viršvalandžius. M. S. darbo santykiai 2017 m. balandžio 10 d. baigėsi patenkinus jos prašymą nutraukti darbo sutartį dėl ligos ir neįgalumo (Darbo kodekso 127 str. 2 d.). Tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens M. S. yra tiesioginė subordinacija, t. y. pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), o M. S. šioje bendrovėje dirbo (duomenys neskelbtini).

20. Draugija, atstovaudama M. S., 2017 m. kovo 28 d. Tarnybai pateikė skundą dėl diskriminacijos darbovietėje negalios pagrindu, kuris vėliau buvo papildytas, kuriame, be kita ko, nurodė, jog dėl tenkančio darbo krūvio jai nuolat tekdavo dirbti viršvalandžius ir savaitgaliais, tačiau apmokėjimo klausimas nebuvo sprendžiamas iki 2016 m. birželio 20 d., kai ji buvo įdarbinta 1,5 etato. Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. pradžios į darbą buvo priimta dar viena (duomenys neskelbtini) (G. V.), turėjusi palengvinti jai darbą, o M. S. nustatytas ankstesnis 1 etato darbo režimas. Naujos darbuotojos išbandymo laikotarpiu jai teko skirstyti darbus, mokyti naują darbuotoją, kas dar labiau padidino jos darbo krūvį. 2017 m. sausio mėn. darbuotoja buvo perkelta į grupės įmonę UAB „Penkių kontinentų komunikacijos centras“, taip ženkliai pagerinant jos darbo sąlygas. M. S. darbo sąlygos pakeistos nebuvo net pateikus NDNT 2017 m. vasario 1 d. išvadą, kuria dėl suprastėjusios sveikatos būklės ir sumažėjusio darbingumo buvo uždrausta dirbti viršvalandžius. M. S. aiškiai išreiškus pageidavimą apibrėžti jai tenkantį darbo krūvį, atsakymas buvo gautas tik vasario 22 d., nurodant, jog sutarties sąlygos darbdavį tenkina ir jis nemato pagrindo teikti siūlymų dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Taip pat pažymima, jog M. S. pažeminimas ir įžeidinėjimas kolegų akivaizdoje, žeminimas negalios pagrindu, pareiškiant, kad ji „pernelyg gerai atrodo“, jog sirgtų, grasinimai išsiaiškinti, kokie gydytojai išdavė nedarbingumą, pablogino jos sveikatą (ką įrodo 2018 m. vasario 1 d. NDNT išvada), kurioje, lyginant su 2015 m., jos darbingumas sumažėjo 5 proc. Dėl patirto streso ji gydoma (duomenys neskelbtini).

21. Lygių galimybių kontrolierė 2017 m. gegužės 2 d. raštu Nr. (17)SN-71S)-269 dėl informacijos pateikimo, taip pat 2017 m. gegužės 22 d. raštu Nr. (17)SN-71S)-316 pakartotinai kreipėsi į bendrovės vadovą prašydama pateikti informaciją raštuose nurodytais klausimai, taip pat kitą su tyrimo esme susijusią informaciją, kurią bendrovė 2017 m. gegužės 31 d. raštu Nr. S-16 pateikė. Lygių galimybių kontrolierė 2017 m. birželio 15 d. raštu Nr. (17)SN-71)-351 kreipėsi į bendrovės vadovą, prašydama informuoti, ar 2017 m. vasario 9 d. susirinkimo metu jis šaukė ant M. S., priekaištavo jai dėl negalios bei su neįgalumu susijusių darbo sąlygų, taip pat ar M. S. nuo 2016 m. gruodžio mėn. buvo skatinama. Pareiškėjo pasirašytas atsakymas Tarnybai buvo pateiktas 2017 m. liepos 7 d. raštu Nr. S-21.

22. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2017 m. liepos 28 d. sprendime Nr. (17)SN-71)SP-65, kuriame, apibendrinusi skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, priėjo prie išvados, jog bendrovės vadovas nepagrįstai atsisakydamas tenkinti M. S. vasario 7 d. ir 17 d. prašymus dėl darbo sąlygų dėl negalios pritaikymo bei vasario 9 d. ir 13 d. nepagrįstai įžeisdamas ją dėl jos negalios ir nepagrįstai priekabiaudamas prie M. S. dėl jos negalios ilgesnių darbo atlikimo terminų, t. y. priekabiaudamas dėl M. S. negalios, nevykdė Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 ir 9 punktuose nustatytų pareigų. Sprendimu, vadovaudamasi Lygių galimybių įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 30 straipsnio 3 dalimi, lygių galimybių kontrolierė įspėjo pareiškėją dėl padaryto pažeidimo ir nurodė su Sprendimu supažindinti pareiškėją, M. S. ir Lietuvos neįgaliųjų draugiją.

23. Teismas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas yra priimtas 2017 m. liepos 28 d., o į bylą proceso šalys yra pateikusios rašytinius įrodymus, kurie patvirtina tam tikras aplinkybes, įvykusias po sprendimo priėmimo (II t., b. l. 139–144, 149–153, 156–161, 162–164), teismas konstatavo, jog tokie įrodymai neturi ryšio su nagrinėjama byla, todėl jų nevertino.

24. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo, todėl nagrinėjant bylą vertino, ar Tarnyba, tirdama skundą dėl galimos M. S. diskriminacijos dėl negalios, veikė pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją, ar pagrįstai Tarnyba padarė išvadą, kad pasikeitus M. S. darbo sąlygoms nuo 2017 m. vasario 1 d. pareiškėjas nepateikė Tarnybai dokumentų ar kitų duomenų, jog jos darbo krūvis buvo sumažintas bei nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymus dėl darbo sąlygų dėl negalios pritaikymo, taip pat 2017 m. vasario 9 d. susirinkimo metu ir 2017 m. vasario 13 d. susitikimo metu nepagrįstai įžeidė M. S. dėl jos negalios ir priekabiavo ilgesnių darbo atlikimo terminų ir, ar pagrįstas su šia išvada susijęs Sprendimas įspėti pareiškėją dėl Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 ir 9 punktuose numatytų pareigų nevykdymo.

25. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lygių galimybių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) nuostatomis, taip pat Seimo 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. IX-1827 patvirtintų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų (toliau – ir Tarnybos nuostatai) nuostatomis.

26. Teismas, sistemiškai įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sprendė, kad skundą turi teisę paduoti asmuo, kuomet jis mano, jog jo lygios teisės buvo pažeistos. Ši nuostata garantuoja asmeniui teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo lygios teisės buvo pažeistos, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo lygių teisių pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad būtina nustatyti, kuo pasireiškia asmens nurodytas lygių teisių pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos jo lygios teisės gynimo, turi jo nurodytas lygias teises, ar šios jo lygios teisės objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Lygių galimybių įstatymo nuostatas aiškinant šios nagrinėjamos bylos kontekste, teismas vertino, kad bendrovėje turėjo būti įgyvendinamos lygios galimybės, neatsižvelgiant, inter alia (be kita ko), į negalią, todėl turėjo būti imamasi priemonių, kad bendrovės darbuotojai darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo dėl negalios ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti. M. S., manydama, kad yra diskriminuojama dėl negalios, turėjo teisę pati ar per Draugiją Tarnybai pateikti skundą, o ši turėjo teisę ir pareigą nustatyta tvarka tokį skundą ištirti.

27. Teismas, remdamasis Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad šiame įstatymo straipsnyje iš esmės yra įtvirtinta procesinė taisyklė dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo įrodinėjant diskriminaciją. Tokia taisyklė reiškia, kad M. S. pateiktus skundą Tarnybai ir jame nurodžius, jog ji buvo diskriminuojama dėl negalios bei nurodžius faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl diskriminacijos buvimo, diskriminacijos fakto paneigimo įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui.

28. Teismas nurodė, kad Tarnyba ginčijame sprendime padarė išvadą, jog bendrovės vadovas nepagrįstai atsisakydamas tenkinti M. S. vasario 7 d. ir 17 d. prašymus dėl darbo sąlygų dėl negalios pritaikymo pažeidė Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 9 punkte nustatytą darbdavio pareigą. Tam, kad Sprendime Tarnyba galėtų konstatuoti, jog pareiškėjas pažeidė Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 9 punkte nustatytą darbdavio pareigą, Tarnyba turėjo nustatyti, kad pareiškėjas nesudarė sąlygų neįgaliam asmeniui M. S. dirbti pasikeitus jos darbingumui ir nurodyti kuo pasireiškė šis pažeidimas. Šiuo atveju nustatyta, kad M. S. darbo bendrovėje metu nuo 2016 m. balandžio mėn. buvo paskirta laikinai eiti Teisės departamento (duomenys neskelbtini), o nuo 2016 m. birželio 20 d. dirbo 1,5 etato darbo krūviu, mokant proporcingą atlyginimą. Teismo posėdyje M. S. paaiškino, kad dirbti tokiu krūviu ji neprieštaravo, nes reikėjo lėšų gydymui. 2016 m. rugsėjo mėn. į darbą priėmus dar vieną (duomenys neskelbtini), jai buvo nustatytas įprastas darbo režimas (40 valandų darbo savaitė). Pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini) G. V., tarp jos ir M. S. susidarė konfliktinė atmosfera. M. S. nurodė, kad naujos darbuotojos išbandymo laikotarpiu jai teko skirstyti darbus, ją mokyti, tai padidino jos darbo krūvį. Bendrovė ir G. V. pateikė paaiškinimus Tarnybai, pastaroji su M. S., kuriai ji buvo pavaldi, dirbti negalėjo, todėl M. S. buvo perkelta į kitą kabinetą, o vėliau, konfliktui tęsiantis, kad nebūtų pavaldi M. S., ji buvo perkelta į kitą įmonę (UAB „Penkių kontinentų komunikacijos centrą“).

29. Teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 2 d. M. S. bendrovei pateikė 2017 m. vasario 1 d. išvadą, o 2017 m. vasario 7 d. kreipėsi su prašymu dėl darbo sąlygų pritaikymo, nurodydama, jog, perkėlus G. V. į kitą įmonę, jos darbo apimties klausimas liko neišspręstas, todėl prašė pateikti pasiūlymus dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo. M. S. 2017 m. vasario 17 d. kreipėsi į bendrovę su pakartotiniu prašymu, prašydama pateikti pasiūlymą dėl darbo sąlygų pakeitimo, įvertinus nustatytą 40 val. darbo savaitę ir draudimą dirbti viršvalandžius, numatyti baigtinį sąrašą bendrovės grupės įmonių kurias turi aptarnauti. Bendrovė nurodė, kad sprendimas dėl darbo sąlygų bus pateiktas, kai bendrovės ir kitų susijusių įmonių vadovai išsakys ir patvirtins savo poziciją, t. y. iki 2017 m. vasario 22 d. įskaitytinai. Bendrovė 2017 m. vasario 22 d. pateikė atsakymą nurodydama, jog sutarties sąlygos darbdavį tenkina ir jis nemato pagrindo teikti siūlymų dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo.

30. Teismas sutiko su ginčijame Sprendime Tarnybos konstatuotu Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 9 punkte nustatytu darbdavio pareigos pažeidimu. Tarnyba nurodė, jog nuo 2017 m. vasario 1 d. pareiškėjai negalint dirbti viršvalandžių, bendrovės vadovas nepateikė Tarnybai jokių dokumentų ar kitų duomenų, patvirtinančių, kad nuo 2017 m. vasario 1 d. M. S. darbo krūvis buvo sumažintas, taip pat nepagrįstai netenkino prašymų dėl darbo sąlygų dėl negalios pritaikymo.

31. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš bendrovės 2017 m. gegužės 31 d. paaiškinimo, kuriame nurodyta, jog nuo 2017 m. vasario 1 d. M. S. darbo krūvis keitėsi, t. y. sumažėjo, nes dėl konflikto su kolege dalis darbų, už kuriuos ji buvo atsakinga, perėjo kolegės atsakomybėn. Su minėtu raštu buvo pateiktas G. V. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad dėl kilusio konflikto buvo priimtas sprendimas ją perkelti į UAB „Penkių kontinentų komunikacijos centą“, kad nebūtų pavaldi M. S.. Apie šį perkėlimą M. S. nurodo ir 2017 m. vasario 7 d. laiške bendrovei. Sprendime konstatuodama minėtą pažeidimą Tarnyba šių duomenų neanalizavo ir nevertino. Pareiškėjas pateikė 2017 m. sausio 12 d. generalinio direktoriaus įsakymą Nr. V-03, kuriame nurodyta, kad G. V. nuo 2017 m. sausio 12 d. yra atsakinga už teisinių paslaugų teikimą UAB „Penkių kontinentų komunikacijos centas“ ir UAB „IT Consulting“ (iki galutinio įmonės likvidavimo), taip pat 2017 m. sausio 12 d. elektroninį laišką, kuriuo šis įsakymas buvo išsiųstas adresatams (tarp kurių yra ir M. S.) su paaiškinimu, jog siekiant optimizuoti Teisės departamento darbą, nuo 2017 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) G. V. yra atsakinga už teisinių paslaugų teikimą UAB „Penkių kontinentų komunikacijos centas“, UAB „Penkių kontinentų“ investicijos ir UAB „IT Consulting“ ir atsako už jų savalaikiškumą ir teisėtumą. Be to, skunde teismui nurodoma, jog po 2017 m. vasario 9 d. susirinkime tarp pareiškėjo ir M. S. kilusio konflikto, buvo nuspręsta dalį M. S. darbų, susijusių su UAB „Penkių kontinentų“ investicijos ir UAB „Penkių kontinentų“ veikla perduoti G. V.. Šias aplinkybes patvirtina Tarnybai pateiktas V. Š. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas jam įprasta emocinga maniera išsakė M. S. pastabas dėl darbo trūkumų ir nurodė su projektu susijusius darbus perduoti kitai (duomenys neskelbtini) (G. V.). Liudytoja apklausta L. U. taip pat patvirtino, kad pareiškėjas davė nurodymus, jog M. S. neužsiima šiais darbais (susijusiais su Loft Town), pavedė darbus perduoti G. V., o jai darbų perdavimo kontrolę.

32. Įvertinęs Tarnybos nustatytas faktines aplinkybes, surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, kad Tarnyba sprendime nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjos darbo sąlygų pasikeitimus po 2017 m. vasario 1 d. Iš pareiškėjo 2017 m. gegužės 31 d. rašte Tarnybai nurodytų aplinkybių ir pridedamų (V. Š. ir G. V.) paaiškinimų matyti, kad M. S. darbo krūvis, G. V. paskyrus visiškai atsakinga už paslaugų UAB „Penkių kontinentų komunikacijos centas“ ir UAB „IT Consulting“ teikimą, mažėjo (po 2017 m. vasario 9 d. jai dar perduota dalis M. S. darbų). Tai, ar toks darbų apimties pakeitimas atitiktų 2017 m. vasario 1 d. išvadoje nurodytas darbo sąlygas (draudimą dirbti viršvalandžius) būtų galima nustatyti tik tolesnio M. S. darbo metu, tačiau nuo 2017 m. vasario 9 d. iki pat darbo santykių su bendrove pabaigos M. S. turėjo nedarbingumą. Teismas pažymėjo, kad nuo 2017 m. vasario 1 d. išvados pateikimo (2017 m. vasario 2 d.) iki M. S. nedarbingumo (2017 m. vasario 9 d.) praėjo penkios darbo dienos, todėl spręsti, ar M. S. darbo krūvis nėra pernelyg didelis, nebuvo objektyvių galimybių.

33. Teismas, vertindamas Tarnybos atsiliepime nurodytus argumentus dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pažeidimų, pažymėjo, kad Tarnyba pagrįstai nurodė, jog Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta darbdavio pareiga tikrinti neįgalių darbuotojų sveikatą jiems įsidarbinus ir pasikeitus jų darbo sąlygoms, tačiau minėta įstatymo nuostata ginčo santykiams nėra aktuali, kadangi ši įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d., kai bendrovės ir M. S. darbo santykiai jau buvo pasibaigę (darbo sutartis nutrūko 2017 m. balandžio 10 d.).

Teismas pažymėjo, kad ginčui aktualios Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo redakcijos 38 straipsnio 1 dalis nustatė, jog dirbančių neįgaliųjų saugą ir sveikatą garantuoja Darbo kodeksas, šis Įstatymas, kiti įstatymai bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 16 punktai (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) numato, jog darbdavys imasi priemonių, kad darbo vietos ir priemonės atitiktų darbuotojo saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus; organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus, sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku; atlieka kitas pareigas ir įgyvendina reikiamas priemones, sudarydamas darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.

Kaip matyti iš M. S. sveikatos tikrinimo knygelės, joje įrašyti kenksmingi faktoriai 13 priedo 4.3.2 papunktyje ir 4.2.2 papunktyje. Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įstatymo Nr. 3011.13 punktu patvirtintas Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (13 priedas) (toliau – ir Aprašas) nustato asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo tikslą, vietą, tvarką: periodiškumą, sveikatos tikrintojus, privalomus tyrimus, kontraindikacijas, dokumentų įforminimą ir kontrolę (Aprašo 2 punktas).

Darbuotojų, kurie dirba darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika, sveikata priimant į darbą, dirbant ir pakeitus darbą ar darbovietę, tikrinama periodiškai (Aprašo 3 punktas). Jei privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo metu asmeniui įtariama profesinė liga, apie ją pranešama vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais (Aprašo 32 punktas). M. S. darbo knygelėje paskutinis sveikatos patikrinimas buvo atliktas 2015 m. gruodžio 10 d., t. y. iki M. S. darbo bendrovėje pradžios. Vėliau įrašų apie atliktus patikrinimus nėra, nors įrašyti kenksmingi faktoriai – 13 priedo 2 lentelė (Privalomų sveikatos tikrinimų tvarka priimant į darbą ir (ar) dirbant kenksmingų rizikos veiksnių poveikyje (kai kuriais atvejais – paketus darbą ar darbovietę) 4.3.2 p. (Darbas su videoterminalais (kompiuteriais ir kt.) ir 4.2.2 p. (Stereotipiniai (nuolat pasikartojantys) darbo judesiai dalyvaujant plaštakos ir pirštų, rankų ir pečių juostos raumenims (kai judesiams atlikti naudojama jėga, kai judesių atlikimui būtinas greitis ir tikslumas)).

Prie minėto faktoriaus nurodyta, jog papildomos kontraindikacijos – jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos (duomenys neskelbtini) ir lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos (duomenys neskelbtini). M. S. 2017 m. vasario 1 d. Darbingumo lygio pažymoje yra nurodytos tiek (duomenys neskelbtini) ligos (šios ligos nebuvo nurodytos ankstesnėje 2015 darbingumo lygio pažymoje). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad pareiškėjas tiek Tarnybai, tiek teismui nepateikė įrodymų, jog tinkamai vykdė pareigą laikytis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 16 punktuose bei 38 straipsnio 1 dalyje (Apraše) nustatytų reikalavimų.

34. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė kitų argumentų ar įrodymų, paneigiančių ginčijamame Sprendime nustatytų aplinkybių apie darbdavio pareigos nevykdymą, kuris pasireiškė pareiškėjo neveikimu nevykdant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų, vertino, kad ginčijamu Sprendimu lygių galimybių kontrolierė pagrįstai konstatavo Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 9 punkte nustatytos darbdavio pareigos (neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos dirbti) pažeidimą. Teismas taip pat sprendė, kad Tarnyba sprendime nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjos darbo sąlygų pasikeitimus po 2017 m. vasario 1 d., šių duomenų neįvertino, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundą tenkino, Tarnybos Sprendimo dalį, kurioje konstatuojant Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 9 punkte nustatytos darbdavio pareigos nevykdymą pripažinta, kad pareiškėjas nepateikė Tarnybai dokumentų ar kitų duomenų apie M. S. darbo krūvio sumažinimą, panaikino.

35. Vertindamas Sprendime nustatytas aplinkybes, kad 2017 m. vasario 9 d. susirinkimo metu priekabiaudamas dėl ilgesnių darbo atlikimo terminų ir 2017 m. vasario 13 d. nepagrįstai įžeisdamas M. S. dėl jos negalios, pareiškėjas nevykdė Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 punktuose numatytų pareigų, teismas nurodė, jog tam, kad Tarnyba galėtų konstatuoti, jog dėl pareiškėjo veiksmų M. S. patyrė priekabiavimą dėl negalios, turėjo nustatyti pareiškėjo nepageidaujamą elgesį, t. y. siekį įžeisti arba trečiojo asmens orumo įžeidimą ir siekį sukurti arba sukurtą bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką, taip pat ir tai, kad pareiškėjas taip elgėsi tik dėl to, kad M. S. turi negalią, nesant (neįrodžius) bent vienos iš nurodytų sąlygų, priekabiavimas dėl negalios negalėjo būti konstatuotas.

36. Teismas pažymėjo, kad skunde Tarnybai nurodoma, jog M. S. pažeminimas ir įžeidinėjimas kolegų akivaizdoje, žeminimas negalios pagrindu, pareiškiant, kad ji „pernelyg gerai atrodo“, jog sirgtų, grasinimai išsiaiškinti, kokie gydytojai išdavė nedarbingumą, pablogino jos sveikatą. Taip pat nurodoma, kad 2017 m. vasario 9 d. susirinkimo metu pareiškėjas ant M. S. šaukė ir pakeltu tonu priekaištavo dėl jos atliekamo darbo. Teismas nurodė, kad bendrovėje tarp (duomenys neskelbtini) buvo susidariusi konfliktinė atmosfera, o kaip matyti iš E. M. Tarnybai pateiktų paaiškinimų, 2017 m. vasario 9 d. susirinkimo metu pareiškėjas pareikalavo iš M. S. pasiaiškinti vienu klausimu, o išgirdęs atsakymą, jog turtas nepriklauso bendrovei, ėmė šaukti, liepė nešdintis. V. Š. paaiškinime taip pat nurodė, kad pareiškėjas jam būdinga emocinga maniera išsakė pastabas dėl M. S. darbo trūkumų, darbus dėl projekto perdavė kitai (duomenys neskelbtini). L. U. posėdžio metu taip pat patvirtino, jog pareiškėjas davė nurodymus, kad M. S. daugiau neužsiima projektu ir darbus nurodė perduoti G. V.. Kalbėdama apie susirinkimą liudytoja A. D. jį įvardijo kaip tarp pareiškėjo ir M. S. kilusį konfliktą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, jog minėtame susirinkime Marinai griežtu tonu pasakė ją nušalinantis nuo darbo ir nurodė perduoti darbus, kadangi ji nevykdė jo duoto rašytinio nurodymo nedirbti su projektu.

37. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad bendrovėje susidarė netinkami santykiai, darbinių santykių aiškinimasis vyko pakeltu tonu, šaukiant, pastabas išsakant emocinga maniera, todėl Tarnyba turėjo pagrindo pareiškėjo veiksmus M. S. atžvilgiu vertinti kaip nepageidaujamą elgesį (t. y. siekį įžeisti). Teismas taip pat nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų negalima daryti išvados, jog pareiškėjas taip elgėsi tik dėl M. S. negalios. V. Š. nurodė, jog pastabos buvo išsakytos dėl darbo trūkumų pareiškėjui būdinga emocinga maniera, tai leidžia spręsti apie tai, jog pareiškėjui toks bendravimas būdingas. M. S. nurodė, kad susirinkimo metu pastabų dėl jos ligos ar sveikatos išsakyta nebuvo. E. M. paaiškinime taip pat nurodė, kad nebuvo nustebusi dėl pareiškėjo elgesio. Sprendime nurodytas argumentas, kad susirinkimo metu pareiškėjas šaukė ant M. S., pakeltu tonu priekaištavo dėl jos atliekamo darbo kokybės, neįrodo, jog siekis M. S. įžeisti buvo dėl jos negalios. Taip pat neįrodo, jog pareiškėjas, esant analogiškai situacijai, tokiu tonu priekaištų neišsakytų ir kitiems darbuotojams. Todėl teismas sprendė, kad susirinkimo metu pareiškėjo netinkamu tonu išsakyti priekaištai ir nepasitenkinimas bei elgesys yra nulemtas M. S. negalios. Nustačius nepageidaujamą elgesį, Tarnyba taip pat turėjo nustatyti, kad toks elgesys buvo dėl darbuotojo turėtos negalios, o nesant šios sąlygos, priekabiavimas dėl negalios negalėjo būti konstatuotas. Teismas sprendė, kad Tarnyba, tirdama skundą, neįrodė, jog pareiškėjas M. S. atžvilgiu 2017 m. vasario 9 d. susirinkimo metu elgėsi nepageidaujamai tik dėl to, kad ji turi negalią ir nepagrįstai konstatavo, jog M. S. susirinkimo metu patyrė priekabiavimą dėl negalios. Todėl šioje dalyje pareiškėjo skundą tenkino ir Sprendimo dalį panaikino.

38. Teismas nustatė, kad Sprendime Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 punkto pažeidimas taip pat konstatuotas dėl to, jog 2017 m. vasario 13 d. susitikimo metu pareiškėjas nepagrįstai pažemino ir įžeidė M. S. dėl jos negalios, pareikšdamas, kad ji „pernelyg gerai atrodo“, jog sirgtų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl šių išsakytų teiginių, jų neneigia ir pats pareiškėjas. Taip pat šiuos pareiškėjo išsakytus žodžius patvirtino ir liudytoja A. D., apibūdindama juos kaip komplimentą. Be to, pokalbio turinys M. S. buvo aprašytas M. S. rašytoje žinutėje T. K.. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog tokie teiginiai (pernelyg gerai atrodo, kad sirgtų) M. S. išsakyti buvo. Įvertinęs tai, jog šis pokalbis vyko 2017 m. vasario 13 d., t. y. jau po 2017 m. vasario 9 d. susirinkimo metu tarp pareiškėjo ir M. S. vykusio konflikto bei pastarajai nuo 2017 m. vasario 9 d. turint nedarbingumą ir pateiktus 2017 m. vasario 7 d. prašymą nustatyti atitinkamas darbo sąlygas, teismas priėjo prie išvados, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, jog 2017 m. vasario 13 d. susitikimo metu prie pašalinių asmenų išsakant M. S. pastabas dėl jos ligos ir išreiškiant abejones dėl turimo nedarbingumo, dėl tokių pareiškėjo veiksmų ji patyrė priekabiavimą dėl negalios ir Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 punkto pažeidimas šioje dalyje buvo konstatuotas pagrįstai.

III. 39. Pareiškėjas I. D. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinant Tarnybos 2017 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. (17)SN-71)SP-65 „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu darbo santykių srityje UAB „Penki kontinentai“.

40. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje jo skundas atmestas. Su kita sprendimo dalimi sutinka ir jos neginčija. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad tinkamai vykdė pareigą laikytis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatytų reikalavimų, „neinicijavo“ M. S. sveikatos patikrinimo po 2017 m. vasario 1 d. Darbingumo lygio pažymos pateikimo, todėl pažeidė Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 9 punkto nuostatas. Pažymi, kad teismas neteisėtai į sprendimą įtraukė aplinkybes, nesusijusias su skundo nagrinėjimu ir peržengiančias bylos nagrinėjimo ribas, kadangi skundžiamame Tarnybos Sprendime toks pažeidimas nustatytas nebuvo, už šį pažeidimą nuobauda (įspėjimas) pareiškėjui nebuvo paskirta, Tarnybos Sprendime apskritai nekalbama apie Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ar Aprašo pažeidimą, todėl skundžiamo Tarnybos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ši aplinkybė reikšmės neturi ir ja neturėjo būti remiamasi teismo sprendime. Šį argumentą Tarnyba nurodė tik atsiliepime į skundą, tačiau jis nesusijęs su skundžiamu Tarnybos Sprendimu. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog nepažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų, yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles.

41. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimo ir Tarnybos atsiliepimo į pareiškėjo skundą turinio matyti, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pažeidimą teismas konstatavo dėl to, jog pareiškėjas tariamai „inicijavo“ privalomą M. S. sveikatos patikrinimo po to, kai ji pateikė bendrovei 2017 m. vasario 1 d. pažymą apie pasikeitusį darbingumo lygį. Pažymi, kad M. S. sveikatos tikrinimo knygelėje paskutinis jos sveikatos patikrinimas buvo atliktas 2015 m. gruodžio 10 d., t. y. prieš pat įsidarbinat UAB „Penki kontinentai“ (2015 m. gruodžio 29 d.), ir joje nurodyta gydytojo išvada „Dirbti gali“. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į 2015 m. liepos 10 d. Darbingumo lygio pažymoje nustatytas ligas ir diagnozes – (duomenys neskelbtini). Aprašo 1 lentelės 4.2.2 ir 4.3.2 punktuose yra nurodytas sveikatos tikrinimo periodiškumas, t. y. sveikatos patikrinimas atliekamas 1 kartą per 2 metus. Taigi kitas M. S. sveikatos patikrinimas pagal Darbingumo lygio pažymoje nustatytas ligas ir diagnozes turėjo būti atliktas ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 10 d. Darbo santykiai su M. S. nutrūko 2017 m. balandžio 10 d., todėl pagal 2015 m. liepos 10 d. Darbingumo lygio pažymą bendrovė neturėjo prievolės organizuoti M. S. sveikatos patikrinimą.

42. Pareiškėjas pažymi, kad 2017 m. vasario 2 d. M. S. pateikė bendrovei naują Nedarbingumo lygio pažymą, kurioje papildomai prie 2015 m. liepos 10 d. pažymoje nurodytų ligų ir diagnozių, yra nurodytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad būtent pagal šias diagnozes nebuvo atliktas M. S. sveikatos patikrinimas, todėl konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą ir Aprašą. Akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, nei Aprašas nenustato termino, per kurį darbdavys, gavęs naują darbingumo lygio pažymą ar kitą įrodymą apie darbuotojo sveikatos būklės pasikeitimą, privalo „inicijuoti“ darbuotojo sveikatos patikrinimą, siekiant nustatyti, ar darbuotojas gali toliau dirbti įmonėje. Be to, pareiškėja dėl nedarbingumo nebuvo darbe nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. balandžio 10 d., o 2017 m. balandžio 10 d. buvo atleista pačios prašymu. M. S. nuo Nedarbingumo lygio pažymos pateikimo (2017 m. vasario 2 d.) darbe buvo tik 5 dienas, todėl bendrovė neturėjo galimybės inicijuoti jos sveikatos patikrinimo. Taip pat pažymi, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, nei Aprašas niekaip neapibrėžia, kokiu būdu darbdavys turėtų „inicijuoti“ darbuotojo sveikatos patikrinimus. Bendrovė M. S. sveikatos tikrinimo knygelę užpildė, todėl Aprašo reikalavimų nepažeidė. Akcentuoja, kad pati M. S., sužinojusi apie savo sveikatos būklės pablogėjimą ir būdama (duomenys neskelbtini), pati turėjo kreiptis į gydytoją dėl sveikatos patikrinimo, siekiant nustatyti, ar ji gali toliau dirbti įmonėje dėl savo sveikatos būklės, tačiau to nepadarė. Tokio pageidavimo M. S. nereiškė ir darbdaviui savo 2017 m. vasario 7 d. ir 2017 m. vasario 17 d. siųstuose personalo vadovei prašymuose dėl darbo sąlygų pritaikymo.

43. Pareiškėjo nuomone, jeigu ir būtų nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatytus reikalavimus dėl M. S. sveikatos patikrinimo neinicijavimo, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad ji buvo diskriminuojama negalios pagrindu. Teigia, kad jis viso proceso metu tvirtino, jog nediskriminavo M. S. dėl jos negalios, apie M. S. negalią jis netgi nežinojo. Nenustačius siekio diskriminuoti, jo elgesys, netgi netinkamas, negali būti laikomas diskriminacija.

44. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog sveikatos patikrinimo neatlikimas yra Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos darbdavio pareigos (neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos dirbti) pažeidimas, kadangi Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnis nenumato, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pažeidimas taip pat laikomas ir Lygių galimybių įstatymo pažeidimu, o sveikatos patikrinimo neatlikimas savaime nereiškia darbo sąlygų neįgaliesiems nesudarymą. Taigi teismo išvada, kad pareiškėjas, neatlikęs M. S. sveikatos patikrinimo po 2017 m. vasario 1 d. pažymos pateikimo, pažeidė Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 9 punkto reikalavimus, nepagrįsta.

45. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 13 d. susitikimo metu nepagrįstai pažemino ir įžeidė M. S. dėl jos negalios, pareikšdamas, jog ji „pernelyg gerai atrodo, kad sirgtų“. Ši teismo išvada yra subjektyvi, kadangi minėtoje frazėje nėra nieko įžeidžiančio ar žeminančio, o subjektyvia nuomone grįsti sprendimą negalima. Teismo sprendime nurodyti motyvai, dėl ko teismas vertina tokį posakį įžeidžiančiu ir žeminančiu, neturi nieko bendro su posakio turiniu. Nurodo, kad net ir konstatavus, jog minėtas posakis buvo įžeidžiantis ir žeminantis, teismui nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad šis posakis buvo skirtas M. S. būtent dėl jos negalios. Byloje nėra jokių įrodymų, o teismas nemotyvavo, kodėl sprendė, kad posakis susijęs su M. S. negalia. Teismas neatsižvelgė, kad minėtas posakis buvo sąlygotas M. S. pranešimo apie jos laikiną nedarbingumą, todėl buvo susijęs būtent su laikinu nedarbingumu, o ne su negalia. Pareiškėjas apie jos negalią nežinojo, todėl negalėjo ir neturėjo tikslo ją įžeisti dėl negalios.

46. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

47. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad įvertinus Tarnybos Sprendime nustatytas aplinkybes, akivaizdu, jog pareiškėjas savo užgauliu ir įžeidžiančiu elgesiu M. S. atžvilgiu (taip pat ir pasisakymais apie jos sveikatos būklę bei jos išvaizdą) žemino jos asmens orumą ir sukūrė jai priešišką, bauginančią, žeminančią bei žeidžiančią aplinką, dėl to sukėlė jai ilgalaikes pasekmes (dėl patirtų išgyvenimų jai pakriko psichinė sveikata, buvo paskirtas gydymas), tai neigiamai paveikė jos privatų ir socialinį gyvenimą (jai buvo nustatytas laikinas nedarbingumas, vėliau dėl sveikatos būklės ji negalėjo dirbti pareiškėjo vadovaujamoje įmonėje). Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepagrindė savo veiksmų teisėtumo (neįvykdė įrodinėjimo pareigos pagal Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnį) dėl savo veiksmų 2017 m. vasario 9 d. vykusio susirinkimo metu, kuomet viešai, kolegų akivaizdoje apšaukė M. S. ir išvarė iš susirinkimo grasindamas, jog „nuo šiol stebės ją kiekvieną minutę“. Pareiškėjui neįrodžius, kad toks jo elgesys buvo teisėtas ir pagrįstas, preziumuojama, kad diskriminacijos, taip pat priekabiavimo faktas buvo. Atsakovas taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. išvada dėl Seimo nario K. P. veiksmų bei Europos Sąjungos tarnautojų teismo jurisprudencija sprendžiant dėl psichologinio priekabiavimo.

48. Atsakovas dėl apeliaciniame skunde pareiškėjo teiginių, jog teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas, veikdamas kaip darbdavio (UAB „Penki kontinentai“) įgaliotas asmuo, nevykdė pareigos dėl M. S. tinkamų (pagal jos negalios pobūdį) darbo sąlygų sudarymo, nurodo, kad šiuo atveju norint pateisinti pareiškėjo neveikimą, būtina įrodyti, jog tokia jo veika buvo pagrįsta. Pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė bei iš esmės nepagrindė M. S. 2017 m. vasario 22 d. pateikto atsakymo, kuriame nurodyta, jog jos prašymas (dėl darbo sąlygų pritaikymo) nebus tenkinamas, kadangi visos sutartos sąlygos darbdavį tenkina. Teisminio proceso metu kilus ginčui dėl to, kaip pareiškėjas turėjo įvykdyti savo pareigą dėl M. S. darbo sąlygų pritaikymo, t. y. dėl Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 9 punkto (blanketinės teisės normos) taikymo, Tarnyba pateikė nuorodas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą bei Aprašą, kuriuose reglamentuotos darbdavio pareigos užtikrinant darbuotojų su negalia saugias ir sveikas darbo sąlygas bei jų vykdymo tvarka.

49. Pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog 2017 m. vasario 1 d. gavus M. S. darbingumo lygio pažymą, kurioje jai nustatytas tik 35 procentų darbingumo lygis, jam nebuvo kilusi pareiga inicijuoti privalomą sveikatos tikrinimą, kadangi tuo metu dar galiojo 2015 m. gruodžio 10 d. išduota M. S. sveikatos tikrinimo išvada, kurioje konstatuota, jog ji dirbti gali. Aprašo 19 punkte įtvirtintas privalomas sveikatos tikrinimas neįgaliesiems ir asmenims, kuriems nustatytas nepilnas darbingumo lygis. Pagal Aprašo 19.3 papunktį, dėl neįgaliųjų asmenų ar asmenų, netekusių dalies darbingumo galimybės dirbti konkretų darbą sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, gavęs Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos rekomendacijas ir atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą. Kadangi M. S. UAB „Penki kontinentai“ dirbo profesinės rizikos sąlygomis (vieno iš kenksmingų rizikos veiksnių kodas 4.2.2. „Stereotipiniai (nuolat pasikartojantys) darbo judesiai“), o 2017 m. vasario 1 d. M. S. buvo nustatytas tik 35 procentų darbingumo lygis (neįgalumas), pareiškėjas privalėjo nedelsiant inicijuoti M. S. privalomą sveikatos tikrinimą Aprašo 19.3 papunktyje nustatyta tvarka. Pabrėžia, jog M. S. neįgalumas nustatytas dėl trylikos diagnozių, iš kurių septynios patenka į sveikatos sutrikimų priskiriamų prie (duomenys neskelbtini) ligų (diagnozių kodai nuo (duomenys neskelbtini)) kategorijos. Pagal Aprašo 20.3 papunktį, sergant šiomis ligomis dirbti profesinės rizikos sąlygomis draudžiama.

50. Atsakovo nuomone, akivaizdu, kad pareiškėjas, netenkindamas M. S. prašymų dėl darbo sąlygų pritaikymo, tokiu būdu neužtikrindamas jai pagal negalios pobūdį saugių ir sveikų darbo sąlygų bei versdamas ją dirbti profesinės rizikos sąlygomis, kai pagal jos sveikatos būklę tai buvo draudžiama, pažeidė Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 9 punktą bei nevykdė Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose įtvirtintų pareigų.

51. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje Tarnybos Sprendimo dalis, kurioje konstatuotas Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos darbdavio pareigos nevykdymas, pripažinta, kad pareiškėjas nepateikė Tarnybai dokumentų ar kitų duomenų apie M. S. darbo krūvio sumažinimą, taip pat dalis, kurioje konstatuotas Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos darbdavio pareigos nevykdymas, pripažinta, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 9 d. susirinkimo metu prie M. S. priekabiavo dėl negalios, ir priimti naują sprendimą atmetant pareiškėjo skundą.

52. Tarnyba nurodo, kad atlikus M. S. skundo tyrimą buvo konstatuota, jog pareiškėjas, veikdamas kaip M. S. darbdavio (UAB „Penki kontinentai“) įgaliotas atstovas, nevykdė Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos pareigos, t. y. nesiėmė tinkamų priemonių, kad negalią turinčiai M. S. būtų sudarytos sąlygos dirbti, užtikrinant pagal jos negalios pobūdį saugias ir sveikas darbo sąlygas. Konstatuojant šį lygių galimybių pažeidimą, buvo įvertinta tai, kad pareiškėjas nevykdė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme įtvirtintų pareigų darbdaviui dėl dirbančių neįgaliųjų saugos ir sveikatos užtikrinimo bei visų prevencinių priemonių, skirtų darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta, taikymo.

Tyrimo metu buvo nustatyta, o teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo patvirtinta, kad 2017 m. vasario 1 d. M. S. nustačius negalią, ji UAB „Penki kontinentai“ dirbo padidintos profesinės rizikos sąlygomis. Vienas iš jos asmens sveikatos knygelėje įrašytų kenksmingų rizikos veiksnių yra kodu 4.2.2. (Stereotipiniai (nuolat pasikartojantys) darbo judesiai). Tokių darbuotojų darbo sąlygos bei su tuo susijusios darbdavio pareigos reglamentuotos Apraše, kurio 2 priede patvirtinta „Privalomų sveikatos tikrinimų tvarka priimant į darbą ir (ar) dirbant kenksmingų rizikos veiksnių poveikyje“.

M. S. 2017 m. vasario 1 d. darbingumo lygio pažymoje nustatytas tik 35 procentų darbingumo lygis, negalia nustatyta dėl trylikos diagnozių, iš kurių septynios patenka į sveikatos sutrikimų priskiriamų prie (duomenys neskelbtini) ligų (diagnozių kodai nuo (duomenys neskelbtini)) kategorijos bei trys diagnozės patenkančios į ligų priskirtinų (duomenys neskelbtini) ligų (diagnozių kodai (duomenys neskelbtini)) kategorijai. Būtent šių kategorijų ligos Apraše yra numatytos kaip papildomos kontraindikacijos dirbant minėto kenksmingo rizikos veiksnio (kodu 4.2.2.) sąlygomis.

Aprašo 19.3 punkte įtvirtinta, jog dėl neįgaliųjų asmenų ar asmenų, netekusių dalies darbingumo, galimybės dirbti konkretų darbą sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas, kontraindikacijas bei gavęs Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos rekomendacijas ir atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą. Išvada apie asmens profesinį tinkamumą yra privaloma darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui.

Aprašo 30 punkte numatyta, jog įrašų apie sveikatos būklę informacija turi būti tęstinė, todėl darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, atleisdamas darbuotoją iš darbo, turi pasilikti sveikatos tikrinimo pažymos F Nr. 048/a patvirtintą kopiją, o originalą atiduoti darbuotojui, kuris įsidarbindamas privalo jį pateikti naujam darbdaviui. Tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjas šių pareigų nevykdė – M. S. nustačius 35 proc. darbingumą, ji nebuvo siunčiama privalomo sveikatos tikrinimo (jos medicininė knygelė nebuvo pildoma), knygelė M.

S. atleidus jai nebuvo gražinta net ir gavus papildomą rašytinį prašymą.

53. Nurodo, kad šiuo atveju akivaizdu, jog pareiškėjas, nevykdydamas teisės aktuose nustatytos tvarkos dėl saugių ir sveikų negalią turinčios M. S. darbo sąlygų bei raštu atsisakydamas tenkinti jos prašymus dėl tinkamų pagal jos negalios pobūdį darbo sąlygų užtikrinimo, pažeidė Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 9 punkto reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nebuvo vykdomos ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos užtikrinti ir skatinti įgyvendinti neįgaliųjų asmenų teisę į darbą, įskaitant teisę į darbą tų asmenų, kurie tampa neįgalūs dirbdami. Įgyvendinant šią konvencijos pareigą, privalo būti uždrausta diskriminacija dėl neįgalumo visais klausimais, susijusiais su visomis užimtumo formomis, įskaitant įdarbinimo sąlygas, priėmimą į darbą ir darbą, darbo išsaugojimą, kilimą tarnyboje ir saugias ir sveikas darbo sąlygas; lygiai su kitais asmenimis ginamos neįgaliųjų teisės į teisingas ir palankias darbo sąlygas, įskaitant lygias galimybes ir vienodą atlyginimą už tokios pat vertės darbą, saugias ir sveikas darbo sąlygas, įskaitant apsaugą nuo priekabiavimo ir skundų patenkinimą. Pareiškėjo nurodyti teiginiai apie tariamą M. S. darbo krūvio pasikeitimą nebuvo pagrįsti rašytiniais įrodymais apie faktinį M. S. atliekamų darbų sumažėjimą. Dėl šios priežasties darbo krūvio pasikeitimo aplinkybės M. S. skundo tyrimo metu nebuvo konstatuotos ir nesudarė jokios reikšmės pripažįstant Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimą.

54. Atsakovas dėl Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatytos darbdavio pareigos nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2017 m. vasario 9 d. vykusio susirinkimo metu pareiškėjas nepriekabiavo prie M. S. būtent dėl jos negalios, nors pripažįstama, jog pareiškėjo elgesys pakeltu tonu priekaištaujant M. S. ir ją išvarant iš susirinkimo buvo galbūt netinkamas. Pažymi, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstatuojant priekabiavimą, nėra būtinas šio neteisėto elgesio tikslo įrodinėjimas.

Europos Sąjungos tarnautojų teismas savo jurisprudencijoje, spręsdamas dėl psichologinio priekabiavimo, buvo pažymėjęs, kad nustatant, ar buvo psichologinis priekabiavimas, turi būti tenkinamos dvi sąlygos: pirma, fizinis elgesys, šnekamoji ar rašytinė kalba, gestai turi trukti tam tikrą laikotarpį, kartotis ar būti sistemingi, t. y. psichologinis priekabiavimas turi būti suvokiamas kaip ilgai trunkantis procesas, neatsitiktinis, o tai reiškia, kad veiksmai yra pakartotiniai arba tęstiniai, taip pat „tyčiniai“; antra, šiuo fiziniu elgesiu, šnekamąja ar rašytine kalba arba gestais kenkiama asmenybei, asmens orumui ar fizinei arba psichikos sveikatai.

Fizinis elgesys, šnekamoji ar rašytinė kalba, gestai ar kiti veiksmai turi būti sąmoningi. Taigi nereikalaujama, kad fizinis elgesys, šnekamoji ar rašytinė kalba, gestai ar kiti veiksmai būtų įvykdyti siekiant pakenkti asmenybei, orumui ar fizinei arba psichikos sveikatai. Psichologinis priekabiavimas gali būti konstatuojamas ir tada, kai priekabiautojas savo veiksmais nesiekia apšmeižti arba pažeminti aukos. Kitaip aiškinant šios nuostatos taptų neveiksmingos, nes būtų sunku įrodyti užgaulų psichologinio priekabiautojo tikslą, be to, jos neatitiktų Tarybos 2000 m. lapkričio 27 d. direktyvoje 2000/78/EB vartojamų sąvokų; atvejai, kai toks tikslas aiškiai matyti iš priekabiautojo veiksmų, yra reti ir dažniausiai tariamas psichologinis priekabiautojas visuomet saugosi, kad nebūtų galima įtarti jo tikslo auką apšmeižti arba sąmoningai pabloginti jos darbo sąlygas.

Psichologinio priekabiavimo negalima aiškinti tik kaip veiksmų, kuriais „siekiama“ apšmeižti asmenį ar pabloginti jo darbo sąlygas; tam, kad būtų pripažįstamas psichologinis priekabiavimas, pakanka, kad veiksmais, būtent „fiziniu elgesiu, šnekamąja ar rašytine kalba, gestais“, būtų „pakenkta asmenybei, asmens orumui ar fizinei arba psichikos sveikatai“, neatsižvelgiant į tai, ar šiais veiksmais buvo siekiama pakenkti.

55. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmai M. S. atžvilgiu buvo tęstiniai (įžeidinėjimai dėl sveikatos būklės, prašymų ignoravimas ir kt.), o šiais veiksmais buvo siekiama ir buvo pakenkta M. S. orumui bei jos psichikos sveikatai. Tai pripažino ir teismas, konstatuodamas, kad 2017 m. vasario 13 d. pareiškėjas priekabiavo prie M. S. dėl jos negalios. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju neteisinga vieną iš pareiškėjo netinkamo elgesio epizodų pateisinti nepripažįstant to priekabiavimu dėl negalios vien dėl to, jog šio nepagarbaus elgesio metu pareiškėjas tiesiogiai to nesusiejo su M. S. neįgalumu (neįvardijo to). Tyrimo metu surinkta pakankamai įrodymų, kad netinkamas pareiškėjo elgesys M. S. atžvilgiu prasidėjo tik po 2017 m. vasario 1 d., t. y. po nustatyto riboto darbingumo. Ši aplinkybė nebuvo paneigta ir teisminio nagrinėjimo metu.

56. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

57. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės aplinkybėmis, nurodytomis pareiškėjo apeliaciniame skunde. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje pareiškėjo skundas tenkintas, yra tinkamai motyvuota ir pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, teisės aktų normomis bei teismų praktika, todėl naikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį nėra pagrindo.

58. Nurodo, kad Tarnyba apeliaciniame skunde neginčija teismo išvados, kad M. S. buvo sumažintas darbo krūvis po 2017 m. vasario 1 d., todėl pareiškėjas nepažeidė Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje nustatytos pareigos, atitinkamai nėra pagrindo naikinti šią teismo sprendimo dalį.

59. Pažymi, kad Tarnyba Sprendime Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą pažeidimą grindė visiškai kitomis aplinkybėmis nei teigia teisme. Todėl tokiu būdu Tarnyba neteisėtai išplėtė bylos nagrinėjimo ribas pradėdama remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos Sprendime ir kurios neturėjo įtakos jo priėmimui. Akcentuoja, kad visi atsakovo apeliaciniam skunde nurodyti argumentai, susiję su tariamais Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bei Aprašo pažeidimais neturėtų būti vertinami kaip nesusiję su nagrinėjama byla.

60. Pareiškėjas, vertindamas atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl tariamo priekabiavimo 2017 m. vasario 9 d. susirinkime, nurodo, kad nesutinka su teismo vertinimu, jog direktoriaus nurodymas pakeltu tonu, emocinga maniera įmonės darbuotojui nedirbti su projektu, su kuriuo jam jau prieš tai buvo nurodyta nedirbti, ir perduoti darbus kitai (duomenys neskelbtini), yra nepageidaujamas elgesys (siekis įžeisti). Tačiau kadangi toks vertinimas neturėjo įtakos priimtam sprendimui, kadangi teismas konstatavo, kad pareiškėjo elgesys nebuvo susijęs su M. S. negalia, pareiškėjas tokio vertinimo neginčijo. Tačiau Tarnybai nesutinkant su šia teismo išvada, pareiškėjas prašo nevertinti jo nurodymo M. S. nedirbti su projektu kaip nepageidaujamą elgesį (siekį įžeisti), kadangi jokie teisės aktai nereglamentuoja, kokiu tonu (griežtu ar švelniu) direktorius turi kalbėti su darbuotojais, be to, „tonas“ yra vertinimo dalykas. Pirmosios instancijos teismo pateiktas vertinimas yra subjektyvus ir nepagrįstas jokia teisės norma.

61. Atkreipia dėmesį, kad E. M., kurios rašytiniais paaiškinimais rėmėsi teismas, 2017 m. vasario 9 d. susirinkime nedalyvavo, todėl nebuvo pagrindo remtis jos paaiškinimais. Pareiškėjo elgesys minėto susirinkimo metu nebuvo susijęs su M. S. negalia. Pažymi, kad jeigu nepageidaujamas elgesys nėra susijęs su konkrečiais įstatyme išvardintais asmens požymiais (lytimi, rase, sveikatos būkle ir pan.), toks asmens netgi nepageidaujamas elgesys negali būti laikomas priekabiavimu. Šiuo atveju pareiškėjo nurodymas, nors ir pakeltu tonu, perduoti darbus kitai (duomenys neskelbtini), buvo susijęs išimtinai su M. S. darbu, todėl negali būti vertinamas kaip priekabiavimas Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes šioje teisės normoje toks nepageidaujamo elgesio pagrindas kaip darbas nėra nurodytas. Teismas, sprendime konstatavęs, kad pareiškėjo elgesio negalima vertinti kaip priekabiavimo, nes elgesys nebuvo susijęs su M. S. negalia, pasisakė ne dėl elgesio tikslo, o dėl elgesio pagrindo, todėl nepažeidė nei Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 7 dalies, nei Konstitucinio Teismo ir Europos Sąjungos tarnautojų teismo jurisprudencijos. Dėl nurodytų priežasčių teismo išvada, kad darbinių santykių aiškinimasis pakeltu tonu, neįrodžius, jog pareiškėjas taip elgėsi būtent dėl M. S. negalios, negali būti laikomas priekabiavimu, yra visiškai pagrįsta ir teisėta, o Tarnybos apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir nepaneigiantys sprendime padarytų išvadų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 62. M. S., turinti negalią, nuo 2015 m. gruodžio 29 d. dirbo UAB „Penki kontinentai“ (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. balandžio 6 d. buvo paskirta laikinai eiti Teisės departamento (duomenys neskelbtini) pareigas, o laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. ji dirbo 1,5 etato (I t., b. l. 73–75, 88).

63. M. S. iš darbo UAB „Penki kontinentai” buvo atleista 2017 m. balandžio 10 d. Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalies (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-927 straipsnio dalies redakcija) pagrindu (Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. <...>).

64. Lietuvos neįgaliųjų draugija, atstovaudama M. S., su skundu 2017 m. kovo 28 d. kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl diskriminacijos darbovietėje negalios pagrindu.

65. Tarnyba nustatė ir byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pablogėjus sveikatai, M. S. kreipėsi į NDNT, kur jai atliktas darbingumo lygio vertinimas. 2017 m. vasario 1 d. Darbingumo lygio pažyma Nr. DL-1 Nr. 549 nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (vietoje buvusio 40 proc. darbingumo lygio). Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad M. S. negali dirbti viršvalandinių darbų. Darbingumo lygio pažymą ir Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų 2017 m. vasario 2 d. M. S. išsiuntė darbdaviui. M. S. 2017 m. vasario 7 d. ir 2017 m. vasario 17 d. elektroniniu paštu kreipėsi į darbdavį, prašydama dėl pasikeitusio darbingumo lygio pritaikyti darbo sąlygas pagal išvadoje dėl darbo sąlygų nustatytus reikalavimus (prašė pateikti pasiūlymą dėl jos darbo sąlygų pakeitimo, įvertinus darbo sutartyje nustatytą 40 valandų per savaitę darbo laiką ir jai nustatytą draudimą dirbti viršvalandžius, numatant baigtinį sąrašą juridinių asmenų, priklausančių Penki Kontinentai įmonių grupei, kuriuos turi aptarnauti pagal darbo sutartį už nemažesnį kaip šiuo metu darbo sutartyje numatytą atlyginimą ir priedą prie jo).

66. Darbdavys 2017 m. vasario 22 d. pateikė M. S. atsakymą, kad visos darbo sutartyje sutartos sąlygos darbdavį tenkina, todėl nemato pagrindo teikti siūlymų dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo.

67. Tarnyba, išnagrinėjusi Lietuvos neįgaliųjų draugijos, atstovaujančios M. S., skundą, 2017 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. (17)SN-71)SP-65 konstatavo: 1) nuo 2017 m. vasario 1 d. M. S. negalint dirbti viršvalandžių, dėl didelio darbo krūvio pareiškėja negalėjo darbų atlikti per tokį pat terminą kaip iki darbingumo lygio dėl negalios sumažėjimo, neatsižvelgiant į šią aplinkybę bendrovės vadovas nepateikė Tarnybai dokumentų ar kitų patvirtinančių duomenų, jog darbo krūvis buvo sumažintas; 2) 2017 m. vasario 9 d. bendrovėje vykusio susirinkimo metu, bendrovės (duomenys neskelbtini) I. D. šaukė ant pareiškėjos, pakeltu tonu priekaištavo dėl jos atliekamo darbo kokybės bei terminų ir liepė teikti ataskaitas raštu apie kiekvieną jos buvimo darbe minutę, po šio susirinkimo pareiškėjai nustatytas laikinas nedarbingumas; 3) 2017 m. vasario 13 d. pareiškėjai atvykus į bendrovę pranešti apie laikiną nedarbingumą, bendrovės (duomenys neskelbtini) I. D. pasakė, jog pareiškėja atrodo per daug gerai kaip serganti ir kad jis pasidomės jos sveikatos būkle dėl galimai nepagrįstai nustatyto nedarbingumo, minėtas pokalbis vyko kitų darbuotojų akivaizdoje ir labai įžeidė ir pažemino pareiškėją.

68. Tarnyba konstatavo, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) I. D. nepagrįstai atsisakydamas tenkinti M. S. 2017 m. vasario 7 d. ir 17 d. prašymus dėl darbo sąlygų dėl negalios pritaikymo bei 2017 m. vasario 9 d. ir 13 d. nepagrįstai įžeisdamas ją dėl jos negalios ir nepagrįstai priekabiaudamas prie M. S. dėl jos negalios ilgesnių darbo atlikimo terminų, t. y. priekabiaudamas dėl M. S. negalios, nevykdė Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 ir 9 punktuose nustatytų pareigų, todėl vadovaudamasi Lygių galimybių įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 30 straipsnio 3 dalimi, įspėjo Bendrovės vadovą dėl padaryto pažeidimo.

V. 69. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 2 straipsnyje diskriminacija dėl neįgalumo yra apibrėžiama kaip bet koks išskyrimas, atstūmimas ar apribojimas dėl neįgalumo, kuriais siekiama pabloginti ar paneigti arba dėl kurių pabloginamas ar paneigiamas visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pripažinimas, įgyvendinimas ar naudojimasis jomis lygiai su kitais asmenimis politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, pilietinėje ar bet kurioje kitoje srityje. Tokia diskriminacija apima visų formų diskriminaciją, įskaitant atsisakymą tinkamai pritaikyti sąlygas.

70. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 2 straipsnyje tinkamas sąlygų pritaikymas yra apibrėžiamas kaip būtini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymas, dėl kurių nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta ir kurių reikia konkrečiu atveju siekiant užtikrinti neįgaliesiems galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis lygiai su kitais asmenimis ar galimybę įgyvendinti šias teises ir laisves.

71. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta neįgaliųjų teisę į darbą lygiai su kitais asmenimis; ši teisė apima teisę į galimybę užsidirbti pragyvenimui iš laisvai pasirinkto darbo ar iš laisvai priimto darbo pasiūlymo darbo rinkoje ir darbo aplinkoje, kuri yra atvira, tinkama visiems ir prieinama neįgaliesiems. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, užtikrina ir skatina įgyvendinti teisę į darbą, įskaitant teisę į darbą tų asmenų, kurie tampa neįgalūs dirbdami, imdamosi atitinkamų priemonių, įskaitant ir teisės aktų priėmimą, kuriomis inter alia būtų: a) uždrausta diskriminacija dėl neįgalumo visais klausimais, susijusiais su visomis užimtumo formomis, įskaitant įdarbinimo sąlygas, priėmimą į darbą ir darbą, darbo išsaugojimą, kilimą tarnyboje ir saugias ir sveikas darbo sąlygas; b) lygiai su kitais asmenimis ginamos neįgaliųjų teisės į teisingas ir palankias darbo sąlygas, įskaitant lygias galimybes ir vienodą atlyginimą už tokios pat vertės darbą, saugias ir sveikas darbo sąlygas, įskaitant apsaugą nuo priekabiavimo ir skundų patenkinimą <...>.

72. 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 79) (toliau – ir Tarybos direktyva 2000/78/EB), įžanginėje dalyje pabrėžiama:

73. (6) Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijoje pripažįstama kovos prieš bet kokią diskriminacijos formą reikšmė, įskaitant poreikį imtis reikiamų priemonių socialinei ir ekonominei pagyvenusių ir neįgalių žmonių integracijai;

74. (16) priemonių, skirtų neįgaliųjų poreikiams patenkinti darbo vietoje, priėmimas yra svarbus kovojant su diskriminacija dėl negalios;

75. (17) nepažeidžiant įsipareigojimo tinkamai pasirūpinti neįgaliaisiais, šioje direktyvoje nereikalaujama įdarbinti, paaukštinti, palikti darbo vietoje ar mokyti asmenį, kuris yra nekompetentingas, nesugeba jie negali vykdyti būtiniausių konkrečių pareigų funkcijų ar dalyvauti atitinkamame mokyme;

76. (20) turėtų būti imtasi reikiamų priemonių, t. y., veiksmingų ir praktinių priemonių, skirtų darbo vietai neįgaliesiems paruošti, pavyzdžiui, pritaikyti patalpas ir įrengimus, nustatyti darbo laiko modelius, paskirstyti užduotis, organizuoti mokymą arba aprūpinti integracijos ištekliais;

77. (31) taisyklės dėl įrodinėjimo pareigos turi būti koreguojamos, kai susiduriama su prima facie diskriminacijos byla, o siekiant veiksmingai įgyvendinti vienodo požiūrio principą, įrodinėjimo pareiga turi būti grąžinama atsakovui, kai pateikiami tokios diskriminacijos įrodymai. Vis dėlto, pats ieškovas turi įrodyti, jog jis išpažįsta tam tikrą religiją arba įsitikinimus, turi tam tikrą negalią, yra tam tikro amžiaus arba yra tam tikros seksualinės orientacijos.

78. Tarybos direktyvos 2000/78/EB 1 straipsnyje nurodytas šios direktyvos tikslas - nustatyti kovos su diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą.

79. Tarybos direktyvos 2000/78/EB 2 straipsnio 1 dalyje pateikiama diskriminacijos sąvoka: šioje direktyvoje „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad dėl kurios nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos.

80. Tarybos direktyvos 2000/78/EB 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje: a) tiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl bet kurios iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti elgiamasi su kitu asmeniu; b) netiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar taikomos praktikos tam tikrą religiją ar įsitikinimus išpažįstantys, tam tikrą negalią turintys, tam tikro amžiaus ar tam tikros seksualinės orientacijos asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys, nebent: i) tas sąlygas, kriterijus ar taikomą praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama atitinkamomis ir būtinomis priemonėmis arba ii) tam tikrą negalią turinčių asmenų atžvilgiu darbdavys, asmuo arba organizacija, kuriems yra taikoma ši direktyva, pagal nacionalinius teisės aktus yra įpareigoti imtis atitinkamų priemonių, atitinkančių 5 straipsnyje išdėstytus principus, kad būtų pašalinti dėl tokių sąlygų, taikomų kriterijų ar praktikos susidarę nepatogumai.

81. Tarybos direktyvos 2000/78/EB 10 straipsnyje (Įrodinėjimo pareiga) nustatyta, kad Valstybės narės taiko tokias pagal jų nacionalines teismų sistemas priemones, kurios yra būtinos užtikrinti, jog tais atvejais, kai asmenys, manantys, kad jie nukentėjo, kadangi jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, teismui ar kitai kompetentingai institucijai nurodo faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, pats atsakovas turi įrodyti, kad vienodo požiūrio taikymo principas nebuvo pažeistas.

82. Lygių galimybių įstatymo (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.), kuriame įgyvendinama Tarybos direktyva 2000/78/EB, 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

83. Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.

84. Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, privalo: <...> 6) imtis priemonių, kad darbuotojas ar valstybės tarnautojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti; <...> 9) imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.

85. Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnio (Įrodinėjimo pareiga) 1 dalyje nustatyta, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.

86. Lygių galimybių įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad lygių galimybių pažeidimu laikomas šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas ir draudimų nesilaikymas. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad asmuo, manantis, kad buvo pažeistos jo lygios galimybės, turi teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių. Kreipimasis į lygių galimybių kontrolierių neapriboja galimybės ginti savo teises teisme (1 dalis) ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurių veiklą reglamentuojančiame teisės akte atitinkamu pagrindu diskriminuojamų asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme yra nurodyta kaip viena iš veiklos sričių, diskriminuojamo asmens pavedimu gali įstatymų nustatyta tvarka atstovauti jam teisminėse arba administracinėse procedūrose (2 dalis).

87. Lygių galimybių įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lygių galimybių kontrolierius, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo ir teisingumo principais, šio įstatymo nustatyta tvarka tiria skundus, atlieka tyrimus savo iniciatyva ir teikia konsultacijas dėl paklausimų. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, jog lygių galimybių kontrolierius atlieka nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais, ir nepriklausomas diskriminacijos padėties apžvalgas, skelbia nepriklausomas ataskaitas, teikia išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, taip pat pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų, vykdo prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą. Remiantis Lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi kiekvienam fiziniam ir juridiniam asmeniui yra suteikiama teisė pateikti lygių galimybių kontrolieriui skundą dėl lygių galimybių pažeidimo.

88. Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baigus tirti skundą, surašomas sprendimas, kuriame nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, esantys įrodymai ir veiksmų (neveikimo), administracinio akto arba sprendimo teisinis įvertinimas. Sprendimą pasirašo lygių galimybių kontrolierius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tyrimo metu ar jį atlikęs, lygių galimybių kontrolierius priima vieną iš šių sprendimų: perduoti tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, jeigu nustatomi galimi nusikalstamos veikos požymiai; kreiptis į atitinkamą asmenį ir siūlyti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus (neveikimą); kreiptis į atitinkamą asmenį ar instituciją ir siūlyti pakeisti ar panaikinti administracinį aktą arba sprendimą (ar jo dalį), susijusį su lygių galimybių pažeidimu; pradėti administracinių nusižengimų teiseną; pripažinti skundą nepagrįstu, jeigu nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai; įspėti dėl padaryto pažeidimo; įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą reklamą ir nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminus ir sąlygas; su pareiškimu kreiptis į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis), religinės bendruomenės ir bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos arba asociacijos priimtas bendro pobūdžio aktas atitinka šį įstatymą ar Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą.

VI. 89. Minėta, kad M. S. kreipėsi į savo darbdavį su prašymu dėl darbo sąlygų dėl negalios pritaikymo, būtent prašė dėl sumažėjusio jos darbingumo lygio sumažinti darbo krūvį, užtikrinti, jog nereikėtų dirbti viršvalandžių, kurių ji negalėjo dirbti, nes taip buvo konstatuota nustatant jos darbingumo lygį. Darbdavys nurodė, kad darbo sąlygos nebus keičiamos. Lygių galimybių kontrolierius pripažino tai Lygių galimybių įstatymo pažeidimu.

90. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, Lygių galimybių įstatymas, aiškinant jį kartu su Tarybos direktyva 2000/78/EB ir atsižvelgiant į joje nustatys tikslus, įpareigoja darbdavius užtikrinti tinkamą (kurio reikia konkrečiu atveju) sąlygų pritaikymą neįgaliesiems asmenims tokiu būdu, kad neįgalieji turėtų galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis lygiai su kitais asmenimis ar galimybę įgyvendinti šias teises ir laisves. Tinkamas sąlygų pritaikymas nėra suprantamas vien kaip neįgaliesiems dirbti tinkamų patalpų pritaikymas, tai yra platesnė sąvoka, kuri apima taip pat kitas darbo sąlygas, turinčias užtikrinti tinkamą neįgaliųjų teisės į darbą įgyvendinimą. Minėta, kad Tarybos direktyvoje 2000/78/EB kaip reikiamos priemonės, t.y. veiksmingos ir praktinės, yra įvardijamos ne tik darbo vietos neįgaliesiems paruošimas, bet ir darbo laiko modelių nustatymas, užduočių paskirstymas ir kt. Taigi darbo laiko modelio nustatymas yra vienas svarbių veiksnių užtikrinant tinkamą sąlygų pritaikymą neįgaliesiems asmenims, norintiems įgyvendinti teisę į darbą. Nors Lietuvos Respublikos teisės aktai ir neįtvirtina, kad neįgaliesiems asmenims nustatomas pvz. trumpesnis darbo laikas, tačiau darbdavys gavęs neįgaliojo prašymą, susijusį su darbo laiko modeliu nustatymu, privalo atidžiai apsvarstyti šį prašymą ir užtikrinti, kad neįgaliajam asmeniui būtų nustatytos sąlygos, kurių reikia konkrečiu atveju, o negalią turintis asmuo galėtų veiksmingai įgyvendinti teisę į darbą, nes tokia teisė į tinkamą sąlygų pritaikymą neįgaliesiems yra įtvirtinta tiek tarptautinės teisės, tiek nacionaliniuose teisės aktuose.

91. Nagrinėjamu atveju Lygių galimybių kontrolierius, nustatęs, kad darbdavys nesprendė savo darbuotojos, turinčios negalią prašymo dėl sąlygų pritaikymo (sumažėjus darbingumo lygiui, negalint dirbti viršvalandžių), teisingai sprendė, kad darbdavys pažeidė Lygių galimybių įstatymą.

92. Pažymėtina ir tai, kad darbdavys konkrečiu atveju ne tik nesprendė savo darbuotojos, turinčios negalią prašymo dėl sąlygų pritaikymo (sumažėjus darbingumo lygiui, negalint dirbti viršvalandžių), tačiau nurodė, kad griežtai kontroliuos darbuotojos darbo laiką (liepė teikti ataskaitas raštu apie kiekvieną jos buvimo darbe minutę), t. y. šiuo klausimu siekė sukurti bauginančią, priešišką aplinką M. S. atžvilgiu. Toks klausimo nagrinėjimas yra visiškai nesuderinamas su neįgaliųjų teises įtvirtinančiais minėtų ir kitų teisės aktų tikslais – kovos prieš bet kokią diskriminacijos formą, įskaitant poreikį imtis reikiamų priemonių socialinei ir ekonominei neįgalių žmonių integracijai, priemones, skirtas neįgaliųjų poreikiams patenkinti darbo vietoje.

93. Pirmosios instancijos teismas, naikindamas Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimo dalį, susijusią su M. S. prašymo dėl sąlygų pritaikymo nagrinėjimu, neteisingai sprendė dėl Lygių galimybių kontrolieriaus taikytų minėtų materialiosios teisės normų, todėl sprendimas keičiamas. Be to, teismas nagrinėjo klausimus dėl Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo, kas nebuvo nagrinėjama skundžiamame administraciniame sprendime, todėl tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo, teismas nepriima administracinio sprendimo ir nesprendžia klausimų, kurių nenagrinėjo viešojo administravimo subjektas.

94. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai sprendė ir dėl to, kad 2017 m. vasario 9 d. bendrovėje vykusio susirinkimo metu, bendrovės (duomenys neskelbtini) I. D. šaukė ant M. S., pakeltu tonu priekaištavo dėl jos atliekamo darbo kokybės bei terminų, tačiau tai nebuvo daroma dėl negalios. Tarnyba teisingai savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju neteisinga vieną iš pareiškėjo netinkamo elgesio epizodų pateisinti nepripažįstant to priekabiavimu dėl negalios vien dėl to, jog šio nepagarbaus elgesio metu pareiškėjas tiesiogiai to nesusiejo su M. S. neįgalumu (neįvardijo to). Tyrimo metu surinkta pakankamai įrodymų, kad netinkamas pareiškėjo elgesys M. S. atžvilgiu prasidėjo tik po 2017 m. vasario 1 d., t. y. po nustatyto riboto darbingumo. Ši aplinkybė nebuvo paneigta ir teisminio nagrinėjimo metu.

95. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad priekabiavimu dėl negalios pripažinta buvo tai, jog 2017 m. vasario 13 d. pareiškėjai atvykus į bendrovę pranešti apie laikiną nedarbingumą, bendrovės (duomenys neskelbtini) I. D. pasakė, kad M. S. atrodo per daug gerai kaip serganti ir kad jis pasidomės jos sveikatos būkle dėl galbūt nepagrįstai nustatyto nedarbingumo, minėtas pokalbis vyko kitų darbuotojų akivaizdoje ir labai įžeidė ir pažemino pareiškėją. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems pirmosios instancijos teismo motyvams.

96. Pareiškėjo I. D. minimi motyvai dėl to, kad jis nežinojo apie M. S. negalią, neturi esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje ir nepatvirtina pareiškėjo teiginių, kad jis nepažeidė teisės aktų reikalavimų. M. S. tiek įsidarbindama, tiek keldama šioje byloje ginčijamus klausimus teikė darbdaviui dokumentus, patvirtinančius jos negalią, todėl darbdavys žinojo šią aplinkybę ir pareiškėjas, kaip darbdavio vadovas, privalėjo žinoti šią aplinkybę ir privalėjo užtikrinti asmeniui tinkamas darbo sąlygas ir laikytis minėtų ir kitų teisės aktų reikalavimų, turinčių užtikrinti vienodo požiūrio taikymą asmens turinčio negalią atžvilgiu.

97. Pareiškėjo I. D. minimi motyvai dėl netinkamo įrodinėjimo proceso Tarnyboje bei pirmosios instancijos teisme yra nepagrįsti ir neteisingi. Lygių galimybių įstatymas, aiškinant jį atsižvelgiant į Tarybos direktyvos 2000/78/EB nustatytus tikslus ir konkrečias normas dėl įrodinėjimo, įtvirtina teisinę prezumpciją – kai asmenys, manantys, kad jie nukentėjo, kadangi jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, teismui ar kitai kompetentingai institucijai nurodo faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, šis faktas laikomas įrodytu, jeigu atsakovas (šiuo atveju darbdavys) nepaneigia šios prezumpcijos. Taigi atsakovas (šiuo atveju darbdavys, skundžiamas asmuo) privalo įrodyti, kad vienodo požiūrio taikymo principas nebuvo pažeistas.

98. Jeigu teisės aktai nustato tam tikrą teisinę prezumpciją dėl neįrodinėtinų faktų, tokiose bylose negali būti taikomos bendros įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, kuomet pareiškėjas paprastai privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, kreipdamasis dėl administracinio sprendimo priėmimo, o viešojo administravimo subjektas privalo pagrįsti priimamą administracinį sprendimą įrodymais. Teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant asmenų skundus, kai jie mano, kad nukentėjo, kadangi jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, yra nustatytas šiems asmenims palengvintas įrodinėjimo procesas, nes viena vertus tokius faktus yra įrodyti sudėtinga, kita vertus šių asmenų padėtis ir taip yra apsunkinta dėl turimos negalios.

99. Nagrinėjamoje byloje M. S. nuo įsidarbinimo pradžios teikė įrodymus apie turimą negalią (vėliau apie pasikeitusią padėtį – sumažėjusį darbingumą), nurodė faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad ji nukentėjo (dėl negalios), kadangi jai nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, darbdavys (skundžiamas asmuo), nepaneigė šios prezumpcijos, t. y. nepateikė įrodymų, paneigiančių M. S. nurodytų faktinių aplinkybių. Todėl Tarnyba turėjo pagrindą konstatuoti, kad skundžiamam asmeniui nepaneigus M. S. nurodytų faktų dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo, yra padaryti šio įstatymo pažeidimai.

100. Tarnyba, konstatavusi Lygių galimybių įstatymo pažeidimus, turėjo pagrindą taikyti šiame įstatyme nustatytą poveikio priemonę – įspėjimą. Tarnybos taikyta poveikio priemonė nėra per griežta padarytiems pažeidimams, taigi nėra pagrindo teigti, kad poveikio priemonė nėra būtina ir adekvati nagrinėjamu atveju. Taigi taikyta poveikio priemonė negali būti pripažinta neproporcinga, todėl nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti Tarnybos taikytos priemonės.

101. Nepatenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. D. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies tenkintas pareiškėjo I. D. skundas (nuspręsta panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2017 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. (17)SN-71)SP-65 „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu darbo santykių srityje UAB „Penki kontinentai“ tyrimo“ dalyje, kurioje konstatuojant Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 9 punkte nustatytos darbdavio pareigos nevykdymą pripažinta, kad pareiškėjas nepateikė Tarnybai dokumentų ar kitų duomenų apie M. S. darbo krūvio sumažinimą, taip pat dalyje, kurioje konstatuojant Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 punkte nustatytos darbdavio pareigos nevykdymą pripažinta, jog pareiškėjas 2017 m. vasario 9 d. susirinkimo metu prie M. S. priekabiavo dėl negalios) ir šią pareiškėjo I. D. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė