2020-10-21 Nr. AB-19658-3-61-3-03945-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-2094-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03945-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), 1 951,12 Eur turtinės žalos atlyginimą, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. spalio 17 d. pareiškimo pagrindu prieš jį buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl to, kad į servitutinio kelio dalį buvo pastatyta įsiterpusi metalinė tvora. 2017 m. gruodžio 7 d. buvo priimtas nutarimas Nr. 57ANN-133699663-17 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusižengimą. Dėl Nutarimo su skundu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Pareiškėjo nuomone, Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareigūnai neatliko jokių tyrimo veiksmų, jis nebuvo apklaustas, nebuvo vykta į įvykio vietą ir nustatytos aplinkybės. Nutarimas buvo grindžiamas iš esmės vieninteliu įrodymu – 2017 m. gegužės 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-757-9(14.48.78) (toliau – Aktas). Pareiškėjas rėmėsi 2018 m. vasario 1 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 178-18-05, kuriame nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kelio servituto plotis yra toks, koks yra nustatytas administraciniu aktu, todėl nėra jokių faktinių pagrindų konstatuoti, kad kažkokiu būdu yra ribojamos nukentėjusiųjų teisės.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2018 m. vasario 20 d. priėmė nutartį (toliau – ir Nutartis), kuria panaikino Nutarimą ir grąžino bylą tirti iš naujo. Teismas padarė išvadą, kad iš administracinio nusižengimo protokolo nėra galimybės nustatyti, kokie būtent kitų teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, nors toks reikalavimas, surašant administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 518 straipsnio pažeidimo yra privalomas. Teismas konstatavo, kad pareigūnai nesilaikė įstatymo leidėjo nustatytų reikalavimų: 1) tinkamai netyrė administracinio nusižengimo bylos, nerinko įrodymų, nors tokia pareiga numatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje; 2) netinkamai surašė administracinio nusižengimo protokolą, nesilaikė ANK 609 straipsnyje numatytų imperatyvių reikalavimų. Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmęs Nutarimą, nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, neįvykdė visų jam teisės aktais priskirtų funkcijų, o dalį šių funkcijų vykdydamas, veikė pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl tokie veiksmai pripažintini aplaidžiais, turinčiais paviršutiniškumo požymių ir tai suponuoja neteisėtų veiksmų konstatavimą, turėjusių įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams.

4. Pareiškėjas nurodė, kad dėl tokių aplaidžių policijos pareigūnų veiksmų jis nepagrįstai ir neteisėtai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas teigė, jog jis naudojosi advokato paslaugomis, kreipėsi į matininkus, antstolį, todėl jo patirtus nuostolius sudaro išlaidos teisinėms paslaugoms – 1 436,87 Eur, taip pat išlaidos antstoliui ir matininkui – 302,50 Eur ir 211,75 Eur.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus AVPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, jog 2017 m. rugpjūčio 4 d. NŽT surašė Aktą ir nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai Ž. ir A. G., savavališkai, vykdydami savo turimą teisę, ginčijamą kaimynų V. ir M. M. (toliau – ir kaimynai), nepadarydami esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, įrengė metalinę tvorą ant servitutinio kelio, taip pažeisdami kaimynų teisę į tinkamą ir netrukdomą naudojimąsi servitutu, todėl padarė administracinį nusižengimą. NŽT, vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2017 m. gegužės 22 d. atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, jog tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvusi tvora, užfiksuota 2017 m. vasario 14 d. akte, perstatyta link žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nustačius ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo (savavaldžiavimo) požymių, informacija apie kliudymą naudotis servitutu pagal kompetenciją buvo perduota Vilniaus AVPK.

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas, vertindamas Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė, kad 2017 m. lapkričio 16 d. surašant protokolą, tiek jo pagrindu priimant Nutarimą, buvo remtasi NŽT Aktu, tačiau iš bylos medžiagos nėra aišku, ar egzistavo NŽT Akte nurodytos aplinkybės. NŽT Aktas administracinio nusižengimo byloje yra vienintelis įrodymas, kurio remiantis pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teismui panaikinus Nutarimą ir bylą perdavus tirti iš naujo, 2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2-asis veiklos skyrius priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Atsakovas teigė, jog nėra duomenų, kad Vilniaus AVPK pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo svarstyti žalos atlyginimo klausimą.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 951,12 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas.

9. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 16 d. Protokolas buvo surašytas remiantis NŽT Aktu, kuriame nustatyta, jog žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai Ž. ir A. G., savavališkai, vykdydami savo turimą teisę, ginčijamą kaimynų, nepadarydami esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, įrengė metalinę tvorą ant servitutinio kelio, taip pažeisdami kaimynų teisę į tinkamą ir netrukdomą naudojimąsi servitutu, todėl padarė pažeidimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Vadovaujantis administracinio nusižengimo protokolu, buvo priimtas Nutarimas ir pareiškėjui paskirta 16 Eur bauda už ANK 518 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, kuris panaikino Nutarimą ir perdavė bylą tirti iš naujo. Vilniaus AVPK, tirdamas bylą iš naujo, 2018 m. rugsėjo 19 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes iš surinktos medžiagos matyti, jog servitutinio kelio plotis prieš tvoros pastatymą ir po tvoros pastatymo nesikeitė, jis atitinka 3 m pločio reikalavimus, todėl pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.

11. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nustatė, kad administracinio nusižengimo protokolas bei Nutarimas priimti įvertinus 2017 m. spalio 17 d. V. M. pareiškimą bei jo priedus – fotonuotraukas, NŽT Aktą. Vilniaus AVPK, tirdama galimą administracinį nusižengimą, neatliko jokių savarankiškų veiksmų, kurie įtvirtinti ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nerinko kitų įrodymų, nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, o administracinio nusižengimo protokolą ir Nutarimą grindė tik pareiškimą parašiusio asmens pateiktu NŽT Aktu. Protokole buvo aprašytas geodezinių matavimų atlikimas. Palyginus matavimus, atliktus NŽT 2012 m. ir matavimus, kuriuos 2018 m. atliko matininkai, nustatyta, kad 2012 m. kelias buvo 3,03 m, o 2018 m. 3,01 m, plotis pasikeitė tik 0,02 m, tačiau reikalaujamo 3 m pločio jis nepažeidė. Teismas darė išvadą, kad tiriamieji veiksmai, išsiaiškinant realią faktinę situaciją, galėjo ir šiuo atveju turėjo būti atlikti tiriant administracinio nusižengimo bylą bei surašant administracinio nusižengimo protokolą bei Nutarimą.

12. Teismas aptaręs ANK 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus administracinio nusižengimo protokolui, ANK 518 straipsnio, už kurio pažeidimą nubaustas pareiškėjas, dispoziciją, pažymėjo, kad Nutarime nėra konkrečiai detalizuotas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir darė išvadą, kad pareigūnai neatliko jiems ANK įtvirtintų pareigų, o jų veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų.

13. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad Vilniaus AVPK neatlikus neteisėtų veiksmų priimant Nutarimą, pareiškėjas nebūtų patyręs bylinėjimosi išlaidų, kurios pripažintinos nuostoliais, kreipiantis į teismą dėl Nutarimo panaikinimo, taip pat pareigūnams tinkamai vykdžius savo pareigas, pareiškėjui nebūtų reikėję naudotis antstolio bei matininko paslaugomis.

14. Pareiškėjo argumentus dėl neteisėtų valstybės institucijos pareigūnų veiksmų, dėl ko jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, teismas laikė pagrįstais ir nurodė, jog tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos egzistuoja priežastinis ryšys, tačiau pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų reikalavimą priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, todėl teismas šį pareiškėjo reikalavimą tenkino iš dalies ir pareiškėjui priteisė 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas priimtas 2018 m. lapkričio 27 d., todėl nuo šios dienos pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

III. 15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus AVPK, apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. G. skundą atmesti.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes ir atkreipia dėmesį, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas, grąžindamas administracinio nusižengimo bylą Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2-ajam veiklos skyriui, vadovavosi ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris nustato, kad baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Vilniaus AVPK nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismui administracinio nusižengimo faktas nekėlė abejonių, tačiau teismas skundžiamame sprendime vertino, kad administracinio nusižengimo protokolo bei Nutarimo trūkumai laikytini esminiais, leidžiančiais daryti išvadą, kad pareigūnai neatliko pareigos rinkti objektyvus ir visapusiškus įrodymus, atlikti kitus tyrimo veiksmus, iš kurių visumos galėtų susidaryti pagrįstą išvadą dėl administracinio nusižengimo egzistavimo.

17. Vilniaus AVPK vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės.

18. Vilniaus AVPK vadovaujasi CK 6.282 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad teismas formaliai taikė įstatymo nuostatas dėl valstybės civilinės atsakomybės ir neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovo atstovas priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Vilniaus AVPK akcentuoja, kad pareiškėjas dėl savo neatsargumo patyrė žalą, nes neskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties, taip pat neskundė Vilniaus AVPK priimto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, tam tikros veikos kvalifikavimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, taigi šie išaiškinimai leidžia teigti, kad netinkamas veikos kvalifikavimas nereiškia neteisėtų veiksmų buvimo ir neleidžia konstatuoti sąlygos, būtinos valstybės civilinei atsakomybei kilti, buvimo.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnį jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Teismas neargumentavo dėl CPK 98 straipsnyje įtvirtintų kriterijų, taikomų bylinėjimosi išlaidų dydžiui nustatyti, o vadovaudamasis tik pateiktomis PVM sąskaitomis tokiu būdu pažeidė CPK 98 straipsnį. Vilniaus AVPK nuomone, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016 pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos neturi būti atlyginamos.

21. Vilniaus AVPK teigia, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir bylą dėl valstybės civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo turėjo dalyvauti valstybės atstovas – NŽT, o vadovaujantis ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismo sprendimas panaikinimas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

22. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismo sprendimas panaikinimas, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Vilniaus AVPK nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

23. Pareiškėjas A. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus AVPK nedetalizuoja, kuria priimto procesinio sprendimo dalimi, kokiais motyvais remiantis, Vilniaus regiono apylinkės teismui nekėlė abejonių nusižengimo faktas. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas, be kitų proceso / procedūrinių pažeidimų nustatė, jog tyrimo metu Vilniaus AVPK nenustatė, koks asmuo padarė administracinį nusižengimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad vienas iš administracinio nusižengimo sudėties elementų – administracinio nusižengimo subjektas, o bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus AVPK nerinko įrodymų ir neįsitikino, ar tinkamas asmuo yra patrauktas administracinėn atsakomybėn.

25. Pareiškėjas teigia, jog jam yra žinoma ir suprantama, kad administracinio nusižengimo byloje buvo keliamas klausimas, ar pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, o ne nagrinėjamas civilinės atsakomybės klausimas. Pasibaigus administracinio nusižengimo teisenai, t. y. ją nutraukus, įvertinus teismo procesiniu sprendimu konstatuotas aplinkybes, pareiškėjas įgijo teisę reikšti reikalavimus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

26. Pareiškėjas teigia, kad jis, būdamas rūpestingas pažeistos teisės gynėju, kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, siekdamas įrodyti, kad nepadarė administracinio nusižengimo, aktyviai teikė į bylą dokumentus, paneigiančius Nutarimo argumentus, o Vilniaus regiono apylinkės teismui grąžinus bylą Vilniaus AVPK tyrimui papildyti, pareiškėjas tikėjosi, kad atsakovo atstovas atliks savo pareigą – visapusiškai ištirti administracinio nusižengimo bylą ir priimti pagrįstą sprendimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis nepažeidė pareiškėjo teisių, todėl nebuvo pagrindų jos skųsti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus AVPK be jokio pagrindo atsisakė pateikti duomenis pareiškėjui apie vykdomą administracinio nusižengimo tyrimą ir su tuo susijusius dokumentus, o pareiškėjas buvo priverstas teikti teismui skundą, neturėdamas tikslių duomenų, ar jo atžvilgiu yra nutraukta administracinio nusižengimo teisena. Vilniaus AVPK nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, toks procesinis sprendimas yra palankus pareiškėjui, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu remiantis, pareiškėjas turėjo teikti skundą dėl priimto nutarimo. Pareiškėjas pažymi, kad jo patirta turtinė ir neturtinė žala atsirado iki Vilniaus AVPK priimant nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena.

27. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame teismo sprendime nurodyti argumentai, motyvai, nustatytos faktinės aplinkybės neprieštarauja nei CK 6.271 straipsnio teisiniam reguliavimui, nei teismų praktikos nuostatoms. Vilniaus AVPK apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėta byla neatitinka nagrinėjamos bylos ratio decidendi, todėl pateikti išaiškinimai neturi būti vertinami nagrinėjamame ginče.

28. Dėl NŽT įtraukimo pareiškėjas teigia, kad administracinio nusižengimo byloje buvo skundžiamas ne NŽT priimtas procesinis sprendimas, o Nutarimas. Vilniaus AVPK dalyvavo kaip proceso šalis, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Vilniaus regiono apylinkės teisme, tačiau procesine galimybe įtraukti į bylą NŽT, apklausti jos atstovą kaip liudytoją nepasinaudojo. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama byla dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, kurią pareiškėjas patyrė ne dėl NŽT priimto sprendimo, bet dėl Vilniaus AVPK veiksmų, todėl, nebuvo jokio teisinio / faktinio pagrindo įtraukti į išnagrinėtas bylas NŽT. Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus AVPK nenurodo, kokią įtaką priimtas sprendimas dėl turtinės ir neturtinės žalos turės NŽT, kokia procesine padėtimi ji turėtų būti įtraukta į bylą.

29. Pareiškėjas nurodo, kad skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo buvo pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, Vilniaus AVPK visus procesinius dokumentus teikė elektroniniu būdu, todėl turėjo galimybę susipažinti su visais byloje pateiktais dokumentais, teismo priimtais procesiniais sprendimais. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 28 d. priėmė nutartį, kuria paskyrė bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka 2019 m. gegužės 13 d. 13:30 val., priėmus nutartį, buvo išsiųsti teismo šaukimai. Taigi proceso šalims buvo žinoma bylos nagrinėjimo laikas ir vieta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, priteistas 1 951,12 Eur turtinės, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas bei 5 proc. metinės palūkanos, teisėtumas ir pagrįstumas.

31. Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Vilniaus AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skiriant jam nuobaudą, atlyginimo.

32. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

33. Atsakovas apeliaciniame skunde mini du teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, t. y., pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (ABTĮ 146 str. 2 d. 2 p.) ir Vilniaus AVPK nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (ABTĮ 146 str. 2 d. 7 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų, t. y., 2017 m. gruodžio 7 d. Nutarimo priėmimo, o ne dėl NŽT priimto sprendimo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pagrindo trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti NŽT. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo atstovas skundą teismui pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, todėl buvo pradėta elektroninė byla ir visi joje priimti dokumentai bylos šalims buvo siunčiami per EPP. Atsakovas atsiliepimą į pareiškėjo skundą taip pat pateikė per EPP. Vadovaujantis ABTĮ 74 straipsnio 7 dalimi, kurioje numatyta, jog advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, Seimo kontrolieriams, viešojo administravimo subjektams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, pirmosios instancijos teismas, 2019 m. kovo 28 d. priėmęs nutartį dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 2019 m. gegužės 13 d. 13.30 val., pagrįstai šaukimą atsakovui išsiuntė per EPP ir tokiu būdu tinkamai informavo atsakovą apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

34. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pastebi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose, ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 27 d. išplėstinės kolegijos sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos, kurią sudarė atstovavimo išlaidos, patirtos nutrauktoje administracinio nusižengimo byloje, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių ginčo teisinį santykį, taikymo, be kita ko, pažymėjo: „<...> kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublika Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms, siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias ABTĮ normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį.

Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.<...> Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 str.) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėja, atlyginimo klausimas, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas netenkintinas, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose.“.

36. Nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra iš esmės visiškai analogiška minėtai šios nutarties 35 punkte, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundo dalis dėl turtine žala įvardijamų išlaidų teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje priteisimo yra nepagrįsta, šią jo dalį tenkinęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisę, dėl ko atsakovo apeliacinis skundas šioje dalyje yra tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

38. Vadovaujantis Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 16 d. nutartimi teismingumo byloje R. S. v. valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kurioje teigiama, kad policija, veikdama teisiniame reglamentavime pavestose srityse, susijusiose su eismo automobilių keliais priežiūra ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) šioje srityje prevencija bei atskleidimu, atlikdama jų tyrimą, taigi, be kita ko, tikrindama vairuotojų (ne)blaivumą ir surašydama administracinio nusižengimo protokolus (pradėdama administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuri, nagrinėjamu atveju, vėliau buvo nutraukta), veikia kaip viešojo administravimo subjektas, bet ne kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 ir 4 d.), keliamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nagrinėtinas administracinių teismų ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas vertintinas šioje byloje.

39. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

40. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, šios nutarties 9–10 punktuose išdėstytų byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareigūnai neatliko jiems ANK įtvirtintų pareigų, o jų veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų.

42. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

43. Kadangi pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta neteisėtais Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmais, yra pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad dėl tokių neteisėtų valstybės institucijos pareigūnų veiksmų jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Aplinkybės, jog pareiškėjas buvo nepagrįstai nubaustas, privalėjo kreiptis teisinės pagalbos, dalyvavo teismo posėdžiuose, įvairiais būdais turėjo įrodinėti savo pozicijos teisingumą, yra nustatytos ir įrodytos, o tai, kad administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia neigiamas emocijas, stresą, išgyvenimus, o šios nuobaudos nuginčijimo procesas sukelia papildomas laiko sąnaudas ir nepatogumus, yra neabejotinos.

Teisėjų kolegija sutinka, kad kadangi neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma, dėl ko ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus ir didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008).

Visgi, svarbu pabrėžti, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17- 1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, susijusius su nustatytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat į tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos, sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, taip pat nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent nurodyta suma, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms pagrįstai priteista 100 Eur.

45. Teisėjų kolegija dėl skundžiamu teismo sprendimu priteistų 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo pažymi, kad civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir konstatavus sąlygas atsakovo deliktinei (viešajai) atsakomybei kilti, priteisus neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjui reikalaujant, yra pagrindas taikyti ir CK 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nuostatas. Todėl teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

46. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu nepagrįstai pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, kaip turtinės žalos atlyginimą, priteisė 1 951,12 Eur Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje patirtų teisinio atstovavimo išlaidų. Todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, panaikinant jo dalį dėl turtinės žalos pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, atlyginimo priteisimo ir šią pareiškėjo skundo dalį atmetant (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš A. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteista 1 951,12 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt vienas euras ir dvylika centų) turtinės žalos atlyginimo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė