2021-07-01 Nr. CB-6483-2-24-3-01805-2019-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3758

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01805-2019-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2021 m. birželio 29 d. paduotu atsakovo V. K. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas V. K. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo T. K.. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė įrodymų leistinumo ir vertinimo taisykles, ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Pagal CPK 177 straipsnio 3 dalį garso įrašai gali būti įrodinėjimo priemonė, jeigu jie padaryti nepažeidžiant įstatymų. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. Bylą nagrinėję teismai, vertindami slapta darytą garso įrašą, nesprendė dėl šio įrašo leistinumo.

Teismai nepagrindė kodėl nagrinėjamas atvejis yra išimtinis ir toks įrodymas yra leistinas. Bylą nagrinėję teismai netinkamai ir neišsamiai ištyrė ieškovo pateiktą įrodymą, nevertino įrodymo turinio sistemiškai, vertino įrodymus fragmentiškai, suteikė prioritetą vieniems įraše esantiems teiginiams, tačiau nepasisakė dėl kitų teiginių, kurie prieštaravo tiems, dėl kurių teismai pasisakė priimdami sprendimus. Tirdami įrodymus teismai nenustatė esminių faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į šalis siejusių santykių kontekstą, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir neatskleidė bylos esmės. Teismai neteisingai kvalifikavo materialiosios teisės normas, apibrėžiančias tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, neišsiaiškino tikrosios šalių valios vykusių žodinių derybų metu.

Jokių faktinių aplinkybių, kurios objektyviai ir pagrįstai leistų daryti išvadą apie ieškovo ir atsakovo žodinį susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, nebuvo nustatyta. Teismai padarė materialiosios teisės pažeidimą, kas lėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi netaikė materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių bendrą jungtinę nuosavybę ir priteisė neteisingą skolos dydį ieškovui. Teismai nustatė, kad žodinis susitarimas dėl sklypų pardavimo ir pelno pasidalinimo buvo sudarytas tarp ieškovo ir atskovo, tačiau priteisė pelną už sklypų pardavimą ir iš trečiajam asmeniui tenkančios jungtinės nuosavybės dalies (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylą nagrinėję teismai nenustatė, jog žodinį susitarimą dėl sklypų pardavimo ir pelno pasidalinimo su ieškovu buvo sudariusi ir trečiasis asmuo, ar kad ji tokiam sutuoktinio atsakovo sandoriui pritarė (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) Kadangi teismai objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo bylos įrodymų, taip pažeidė CPK 176, 177, 178 ir 185 straipsnių nuostatas, materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ikisutartinius (CK 6.163 straipsnis) ir bendros jungtinės nuosavybės santykius (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pažeidė rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12, 17 straipsniai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai pažeidė skunde nurodytas proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 210 (du šimtus dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. birželio 28 d. Swedbank banke, mokėjimo nurodymas Nr. 1.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Virgilijus Grabinskas

Gediminas Sagatys