7be31e8c-2d68-40f7-b4dd-e0d68d4f6aea · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja B Civilinė byla Nr. e2A-806-372/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16996-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 2.6.10.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 27 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23519-934/2017 pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grinda“, UAB „Gatvių statyba“ ir UAB „Kerista“.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo. Prašė:

1) priteisti iÅ¡ atsakovės žalos atlyginimÄ 3094,43 Eur;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad UAB „Krasta Auto“ su ieÅ¡kovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas automobilis Fiat 500; draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 19 d. Pažymėjo, kad 2016 m. sausio 28 d. adresu (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, per kurį minėta transporto priemonė buvo apgadinta. Transporto priemonės vairuotojas įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusiÄ nepažymėtÄ duobę, kelio ruožas buvo neapÅ¡viestas.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. vasario 2 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo nurodyta, kad dėl automobilio sugadinimo vairuotojo kaltės nėra. IeÅ¡kovo teigimu, atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkei dėl Å¡io įvykio padaryti nuostoliai sudaro 327,78 Eur, todėl ieÅ¡kovas, vykdydamas draudimo sutarties sÄ lygas, iÅ¡mokėjo tokio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę.

3. IeÅ¡kovas nurodė, kad UAB Nordea Finance Lithuania su ieÅ¡kovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas automobilis Toyota Auris; draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2021 m. sausio 11 d. Pažymėjo, jog 2016 m. vasario 1 d. adresu (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, per kurį minėta transporto priemonė buvo apgadinta. Å ios transporto priemonės vairuotojas įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusiÄ duobę.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. vasario 15 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo nurodyta, kad duobė buvo sunkiai pastebima, nepažymėta, todėl nėra pagrindo teigti, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. IeÅ¡kovas nurodė, kad atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, kad transporto priemonės savininkui dėl Å¡io įvykio apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudarė 934,30 Eur, todėl ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo draudėjui tokio dydžio iÅ¡mokÄ ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę.

4. IeÅ¡kovas nurodė, kad L. M. su ieÅ¡kovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas automobilis MB (duomenys neskelbtini); draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2016 m. birželio 3 d. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad 2016 m. kovo 8 d. adresu (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, per kurį buvo apgadinta minėta transporto priemonė. Automobilio vairuotojas įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusiÄ duobę.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. kovo 30 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. IeÅ¡kovas nurodė, kad, atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl Å¡io įvykio apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudarė 1683,79 Eur, todėl ieÅ¡kovas, vykdydamas draudimo sutartį, iÅ¡mokėjo draudėjui tokio dydžio iÅ¡mokÄ ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę.

5. IeÅ¡kovė nurodė, kad D. L. su ieÅ¡kovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas automobilis VW Passat; draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2017 m. sausio 17 d. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad 2016 m. balandžio 25 d. adresu (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta minėta transporto priemonė. Automobilio vairuotojas, lyjant smarkiam lietui, įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje, antrojoje eismo juostoje, buvusiÄ duobę.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. gegužės 23 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo nurodyta, kad duobė buvo sunkiai pastebima, nepažymėta, užlieta vandeniu, todėl nėra pagrindo teigti, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. IeÅ¡kovas akcentavo, kad atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl Å¡io įvykio apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudarė 148,56 Eur, todėl ieÅ¡kovas, vykdydamas draudimo sutarties sÄ lygas, iÅ¡mokėjo draudėjui nurodyto dydžio iÅ¡mokÄ ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę.

6. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , kad jie bÅ«tų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus, o neatitikus teisės aktais nustatytų reikalavimų – atsakovei taikytina civilinė atsakomybė.

7. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsiliepdama į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad neginčija fakto, jog ji yra kelio savininkė, tačiau pažymėjo, jog ji negali bÅ«ti laikoma atsakinga už dėl kelio trÅ«kumų kilusiÄ Å¾alÄ , kadangi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ros, taisymo, tiesimo funkcijos pagal sudarytas sutartis buvo perduotos kitiems asmenims.

8. Atsakovė nurodė, kad 1) 2011 m. gruodžio 29 d. su UAB „Grinda“ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus; 2) 2014 m. balandžio 7 d. su UAB „Gatvių statyba“ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A62-11/14(3.10.21-UK), kuria UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus; 3) 2014 m. kovo 10 d. su UAB „Kerista“ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A62-8/14(3.10.21-UK), kuria UAB „Kerista“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus.

Atsakovė pažymėjo, jog Å¡ios darbų atlikimo Sutartys buvo sudarytos vykdant Vilniaus miesto savivaldybei, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkei, tenkančiÄ pareigÄ užtikrinti gatvių tinkamÄ bÅ«klę bei priežiÅ«rÄ ; jog Å¡iomis Sutartimis gatvių priežiÅ«ra bei remontas buvo pavesti atlikti UAB „Grinda“, UAB „Gatvių statyba“ bei UAB „Kerista“.

9. Atsakovė pažymėjo, jog įstatyme yra numatyta pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų nustatyta ne tik Å¡ių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Atsakovės vertinimu, iÅ¡ Å¡ios įstatymo nuostatos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jeigu minėtų objektų savininkas perduoda Å¡iuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimÄ ar kitais trÅ«kumais padarytÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas.

Atsakovė akcentavo, kad UAB „Grinda“, UAB „Gatvių statyba“ ir UAB „Kerista“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiÅ«rÄ pagal Sutarčių, jų priedų bei teisės aktų imperatyvias nuostatas, todėl bÅ«tent UAB „Grinda“, kaip (duomenys neskelbtini) (kuriame 2016 m. sausio 28 d. įvyko eismo įvykis), UAB „Gatvių statyba“, kaip (duomenys neskelbtini) (kuriame 2016 m. vasario 1 d. įvyko eismo įvykis) ir (duomenys neskelbtini) (kuriame 2016 m. kovo 8 d.

įvyko eismo įvykis) bei UAB „Kerista“, kaip (duomenys neskelbtini) (kurioje 2016 m. balandžio 25 d. įvyko eismo įvykis) valdytojos yra atsakingos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovė akcentavo, kad esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, bÅ«tent minėtos įmonės turi pareigÄ atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, todėl atsakovės atžvilgiu keliami ieÅ¡kovo reikalavimai yra atmestini kaip nepagrįsti.

10. Atsakovė nurodė, kad sudarytos darbų atlikimo Sutartys įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai rÅ«pinosi miesto gatvėmis ir, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, perdavė jas valdyti Å¡ios srities profesionalams. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti esant atsakovės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimÄ dėl to, kad automobiliai įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusias duobes. Atsakovė pažymėjo, kad siekdamas įrodyti Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų neteisėtumÄ , ieÅ¡kovas apsiribojo abstraktaus pobÅ«džio pastebėjimais, nenurodė, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų nerÅ«pestingumas ir neatidumas organizuojant Vilniaus gatvių priežiÅ«rÄ .

Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovė bÅ«tų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus ar atlikusi neteisėtus veiksmus, todėl nėra jokio pagrindo priteisti žalos atlyginimÄ .

11. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovas tinkamai nepagrindė ir neįrodė praÅ¡omos priteisti žalos dydžio. Pažymėjo, kad po eismo įvykių, vertinant automobiliams padarytÄ Å¾alÄ , atsakovės atstovai nedalyvavo; kad ieÅ¡kovas turėjo žinoti, jog subrogacijos pagrindu gali bÅ«ti reiÅ¡kiami reikalavimai tretiesiems asmenims dėl jų kaltės atsiradusios žalos, tačiau atsakovės atstovai į eismo įvykio vietÄ nebuvo kviesti, eismo įvykio vietos nefiksavo, atsivėrusių duobių neapžiÅ«rėjo, tad darytina iÅ¡vada, jog, siekdamas pagrįsti žalos faktÄ bei dydį, ieÅ¡kovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų.

Atsakovės manymu, laikytina, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos. Atsakovė nurodė, kad jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.

12. Atsiliepime atsakovė taip pat nurodė, jog Å¡ioje byloje automobilių vairuotojų veiksmai pasireiÅ¡kė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilius, kurie laikytini padidinto pavojaus Å¡altiniu, todėl, jei teismas spręstų, jog ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti žalÄ yra pagrįstas, turėtų bÅ«ti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilių vairuotojų, kaip padidinto pavojaus Å¡alinio valdytojų, neatsargumÄ .

13. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“, atsiliepdama į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog eismo įvykis (adresu (duomenys neskelbtini)) apskritai įvyko. Pažymėjo, jog Å¡iuo atveju nėra konstatuota, kad visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado bÅ«tent dėl blogai prižiÅ«rimo kelio, atsakovės ar UAB „Grinda“ kaltės. Trečiojo asmens nuomone, negalima sutikti su tuo, jog visa žala buvo padaryta dėl eismo įvykio, nes nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kad visi automobilio sugadinimai buvo autoįvykio pasekmė.

14. Trečiasis asmuo akcentavo, kad žalos, kaip ir UAB „Grinda“ neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, todėl, nesant nei vieno konkretaus įrodymo apie žalos aplinkybes, ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas. Nurodė, kad ieškovo pareiga yra įrodyti ne tik patirtos žalos dydį, bet ir atsakovės neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų, tačiau ieškovas tokių aplinkybių neįrodinėja, nepateikia jas patvirtinančių įrodymų, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

15. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog administracinės atsakomybės nebuvimas (netaikymas) pats savaime nereiÅ¡kia, jog paÅ¡alinama ir civilinė atsakomybė (Å¡iuo atveju kaltės už atsiradusiÄ Å¾alÄ dalis, tenkanti pačiam vairuotojui). Nurodė, kad vairuotojas, nepriklausomai nuo oro sÄ lygų, turi stebėti kelio dangÄ , jos bÅ«klę ir, nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai. BÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių automobilio vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala, todėl atsakovė ir trečiasis asmuo yra atleistini nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi. Taip pat nurodė, jeigu teismas vertintų, jog pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės dėl didelio vairuotojo neatsargumo nėra, ieÅ¡kovui atlygintina žala turėtų bÅ«ti mažinama CK 6.259 straipsnio pagrindu.

16. Atsiliepime trečiasis asmuo akcentavo, kad sutarties pagrindu atsirandančios prievolės nėra tokios apimties, jog UAB „Grinda“ galėtų bÅ«ti laikoma Vilniaus miesto gatvių ir kelių valdytoja, savarankiÅ¡kai atsakinga už Å¡ių statinių žalÄ tretiesiems asmenims. Atsakovė klaidingai nurodo, jog UAB „Grinda“, pasiraÅ¡ydama Sutartį, prisiėmė pareigÄ valdyti Vilniaus miesto kelius (gatves), kadangi visi Sutartyje numatyti darbai (gatvių remonto ir priežiÅ«ros) yra atliekami tik pagal užsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus.

Pažymėjo, jog sudarytos Sutarties dalykas yra tai, kad UAB „Grinda“ atlieka rangos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, todėl UAB „Grinda“ nėra statinių (gatvių) valdytoja, o tik rangovė, kuri savo nuožiÅ«ra darbų neatlieka ir visada yra ribojama Vilniaus miesto savivaldybės skiriamo biudžeto. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies; priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2766,65 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 62,58 Eur žyminio mokesčio ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , naudai; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

18. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, jog ji nėra atsakinga už transporto priemonėms padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktas sutartis su trečiaisiais asmenimis, konstatavo, jog neturi pagrindo spręsti, kad nurodytose sutartyse rangovėms priskirtos gatvės bÅ«tų perduotos savarankiÅ¡kai valdyti UAB „Grinda“, UAB „Gatvių statyba“ ir UAB „Kerista“. Teismas nurodė, jog iÅ¡ sutarčių matyti, kad tretieji asmenys įsipareigojo atlikti gatvių ir kiemų priežiÅ«ros darbus, esant Vilniaus miesto savivaldybės užsakymui.

Teismas pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad sutartyse buvo numatyta, jog užsakovės raštiškas užsakymas nebūtinas taisant grėsmę keliančius defektus eismo, transporto saugumui, taip pat savaime neįrodo, jog gatvės būtų perduotos savarankiškai valdyti tretiesiems asmenims ir Vilniaus miesto savivaldybė neišliko gatvių savininke (valdytoja). Teismas sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra gatvių valdytoja, todėl ji atsako dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos, todėl atsakovės argumentai, kad atsakyti turi tretieji asmenys, kaip gatvių valdytojai, pripažintini nepagrįstais.

19. Teismas, spręsdamas dėl žalos sumų (934,30 Eur, 1683,79 Eur ir 148,56 Eur) nurodė, kad ieÅ¡kovas pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, patvirtinančius atitinkamus žalos dydžius, o atsakovė nepateikė atitinkamų argumentų bei įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog patirtos žalos dydis yra nepagrįstas, todėl Å¡iuos ieÅ¡kovo reikalavimus dėl atitinkamos dydžio žalos atlyginimo tenkino. ReikalavimÄ dėl 327,78 Eur žalos atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstÄ .

20. Teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo daryti iÅ¡vados dėl vairuotojų neatidumo ar neatsargumo, kadangi byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais buvo nustatyta, jog duobės, į kurias įvažiavo transporto priemonės, nebuvo pažymėtos įspėjamais ženklais, buvo sunkiai pastebimos, užpiltos vandeniu; administracinio teisės pažeidimo bylų teisenos buvo nutrauktos, nustačius, kad vairuotojai kelių eismo taisyklių nepažeidė. Dėl Å¡ių priežasčių teismas konstatavo, jog neturi pagrindo spręsti dėl priteistos sumos sumažinimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 21. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimÄ , atsakovė (apeliantė) Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o teismo sprendimÄ dalyje, kurioje buvo tenkintas ieÅ¡kinys, atmesti kaip nepagrįstÄ .

22. Atsakovė (apeliantė) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog Vilniaus miesto gatvių valdytoja yra Vilniaus miesto savivaldybė, o UAB „Grinda“, UAB „Gatvių statyba“ ir UAB „Kerista“ buvo perduota tik techninė priežiūra, bet ne valdymas, nors darbų atlikimo sutartyse buvo numatyta, kad šioms įmonėms yra perduodama ne tik gatvių techninė priežiūra, bet ir valdymas.

23. Pažymėjo, kad UAB „Gatvių statyba“ ir UAB „Kerista“ sutartimis laisva valia prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigÄ , gatvių valdytojų pagal CK 6.266 straipsnio statusÄ bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių bÅ«klės, todėl privalėjo veikti ne tik pagal užsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, bet ir, reguliariai tikrindamos gatvių bÅ«klę bei nustatydamos gatvių defektus, privalėjo imtis iniciatyvos juos Å¡alinti, informuojant apie tai užsakovę.

Atsakovės (apeliantės) vertinimu, (duomenys neskelbtini) (kurioje buvo apgadintas automobilis VW Passat) valdytoja yra UAB „Kerista“, kuriai kyla atsakomybė pagal 2014 m. kovo 10 d. su Vilniaus miesto savivaldybe sudaryta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; (duomenys neskelbtini) (kuriame buvo apgadintas automobilis MB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriame buvo apgadintas automobilis Toyota Auris) valdytoja yra UAB „Gatvių statyba“, kuriai kyla atsakomybė pagal 2014 m. balandžio 7 d. su Vilniaus miesto savivaldybe sudarytos sutarties prisiimtus įsipareigojimus.

Atsakovė (apeliantė) pažymėjo, jog teismas nepagrįstai neįvertino tikrosios sutarties šalių valios, laikydamas, jog šiomis sutartimis Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo perdavusi minėtų gatvių valdymo konkrečioms rangovėms (tretiesiems asmenims); netinkamai aiškino atsakovę ir trečiuosius asmenis siejančių sutartinių įsipareigojimų bei ginčui taikytinų teisės aktų nuostatas.

24. IeÅ¡kovas, atsiliepdamas į apeliacinį skundÄ , prašė skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodė, kad teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo 2014 m. balandžio 7 d. Darbų atlikimo sutartį, sudarytÄ tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“, bei 2014 m. kovo 10 d. Darbų atlikimo sutartį, sudarytÄ tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Kerista“, ir įvertino, jog nėra pagrindo spręsti, kad nurodytose sutartyse rangovėms priskirtos gatvės bÅ«tų perduotos savarankiÅ¡kai valdyti, prieÅ¡ingai – sutartyse numatyta, jog jų pagrindu tretieji asmenys įsipareigojo atlikti gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros darbus, esant savivaldybės užsakymui.

Vilniaus miesto savivaldybė, sudarydama sutartis su kelius ir gatves prižiÅ«rinčiais įvairiais juridiniais asmenimis, tik užsako tam tikrų darbų, susijusių su gatvių priežiÅ«ra ir remontu, atlikimÄ , tačiau tokių sutarčių sudarymas negali bÅ«ti vertinamas kaip savininko teisės valdyti miesto gatves perdavimas; kai sutartyje kalbama tik apie techninės priežiÅ«ros pobÅ«džio darbų atlikimÄ (gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus), nėra pagrindo konstatuoti, kad statinio (gatvių) valdymas pereina rangovei.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas.

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Dėl faktinių bylos aplinkybių 27. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Krasta Auto“ su ieÅ¡kovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 19 d.) Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas automobilis Fiat 500 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 28 d. adresu (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu Å¡i transporto priemonė buvo apgadinta (transporto priemonės vairuotojas įvažiavo į neapÅ¡viestoje važiuojamojoje kelio dalyje buvusiÄ nepažymėtÄ duobę; pagal Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. vasario 2 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo – dėl automobilio sugadinimo vairuotojas nekaltas).

Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, nustatyta, jog transporto priemonės savininkei dėl Å¡io įvykio padaryti nuostoliai sudarė 327,78 Eur, kuriuos ieÅ¡kovas, naudodamasis atgręžtinio reikalavimo teise, prašė priteisti iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens – Vilniaus miesto savivaldybės.

28. UAB Nordea Finance Lithuania su ieÅ¡kovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2021 m. sausio 11 d.), kuria buvo apdraustas automobilis Toyota Auris (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 1 d. adresu (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu minėta transporto priemonė buvo apgadinta (transporto priemonės vairuotojas įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusiÄ duobę; pagal Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. vasario 15 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo – duobė buvo sunkiai pastebima, nepažymėta, todėl nėra pagrindo teigti, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus).

Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl Å¡io įvykio apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudarė 934,30 Eur, kuriuos ieÅ¡kovas, naudodamasis atgręžtinio reikalavimo teise, prašė priteisti iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens – Vilniaus miesto savivaldybės.

29. L. M. su ieÅ¡kovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (laikotarpiui nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2016 m. birželio 3 d.), kuria buvo apdraustas automobilis MB (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 8 d. adresu (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu minėta transporto priemonė buvo apgadinta (transporto priemonės vairuotojas įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusiÄ duobę; pagal Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. kovo 30 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo – nėra pagrindo teigti, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus).

Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl Å¡io įvykio apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudarė 1683,79 Eur, kuriuos ieÅ¡kovas, naudodamasis atgręžtinio reikalavimo teise, prašė priteisti iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens – Vilniaus miesto savivaldybės.

30. D. L. su ieÅ¡kovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2017 m. sausio 17 d.), kuria buvo apdraustas automobilis VW Passat (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 25 d. adresu (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu minėta transporto priemonė buvo apgadinta (transporto priemonės vairuotojas, lyjant smarkiam lietui, įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje, antrojoje eismo juostoje, buvusiÄ duobę; pagal Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. gegužės 23 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo – duobė buvo sunkiai pastebima, nepažymėta, užlieta vandeniu, todėl nėra pagrindo teigti, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus).

Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl Å¡io įvykio apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudarė 148,56 Eur, kuriuos ieÅ¡kovas, naudodamasis atgręžtinio reikalavimo teise, prašė priteisti iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens – Vilniaus miesto savivaldybės.

31. Remiantis civilinės bylos duomenimis, taip pat nustatyta, jog 2011 m. gruodžio 29 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. A72- 2191(3.1.36-UK), pagal kuriÄ UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus. 2012 m. gegužės 7 d. pasiraÅ¡ytas papildomas susitarimas Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“, kuriame buvo numatyta, jog rangovas (UAB „Grinda“) nuo Å¡io susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir/arba netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. 2014 m. balandžio 7 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Gatvių statyba“ buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. A62-11/14(3.10.21-UK), kuria UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Å iaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus. 2014 m. kovo 10 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kerista“ buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. A62-8/14(3.10.21-UK), kuria UAB „Kerista“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus.

Dėl ginčo esmės 32. Nagrinėjamojo byloje ginčas kilo dėl draudiko, iÅ¡mokėjusio draudimo iÅ¡mokÄ , reikalavimo priteisti iÅ¡mokėtas sumas iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

33. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokas dėl įvykusių eismo įvykių, reikalauja jas priteisti iÅ¡ jo manymu atsakingos už žalos padarymÄ atsakovės (apeliantės) Vilniaus miesto savivaldybės, kuri privalėjo užtikrinti jos teritorijoje esančių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , kad jie bÅ«tų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Atsakovė (apeliantė) nesutikdama su tokiu ieÅ¡kovo reikalavimu, savo pozicijÄ (taip pat ir apeliacinį skundÄ ) grindžia esminiu argumentu – kadangi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra sutarčių pagrindu buvo perduota kitiems asmenims, Å¡iuo atveju atlyginti žalÄ turėtų bÅ«tent ne vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių savininkė Vilniaus miesto savivaldybė, o jų valdytojai, kuriems sutarčių pagrindu buvo perduota ne tik gatvių techninė priežiÅ«ra, bet ir valdymas.

34. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

35. Civilinė atsakomybė kyla tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakomybė, kylanti tais atvejais, kai nėra žalÄ padariusio asmens kaltės, deliktų teisėje vadinama griežtÄ ja. Griežtosios atsakomybės doktrina – tradicinės kalte paremtos atsakomybės iÅ¡imtis, kurios esminis elementas – atsakomybės atsiradimas asmenims nepriklausomai nuo jų kaltės. Å ios doktrinos tikslas – užtikrinti socialinį teisingumÄ ir sulaikyti potencialius pažeidėjus nuo beatodairiÅ¡ko elgesio bei galimų nuostolių, priverčiant juos bÅ«ti kur kas apdairesnius negu kalte pagrįstos atsakomybės atveju ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1).

Civiliniame kodekse įtvirtintos Å¡ios griežtosios deliktinės atsakomybės formos: statinių savininko (valdytojo) atsakomybė (CK 6.266 straipsnis), atsakomybė už gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.267 straipsnis), atsakomybė už didesnio pavojaus Å¡altinių padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.270 straipsnis), viešųjų subjektų atsakomybė (CK 6.271 straipsnis ir CK 6.272 straipsnio 1 dalis), taip pat atsakomybė už netinkamos kokybės produktus ir paslaugas (CK 6.292–6.300 straipsniai).

36. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nebaigtinis objektų, už kurių trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ taikoma atsakomybė be kaltės, sÄ raÅ¡as: pastatai, statiniai, įrenginiai ir kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius.

37. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trūkumo. Kaip nurodoma kasacinėje jurisprudencijoje, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko (valdytojo) veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Kai žala atsiranda ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių, griežtoji deliktinė atsakomybė nekyla.

38. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iÅ¡ CK 6.266 straipsnio 2 dalies – atsakomybės subjektu gali bÅ«ti ne tik asmuo, valdantis daiktÄ nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas.

39. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡ias teisės normas, yra nurodęs, kad, esant registracijos duomenims vieÅ¡ame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalÄ asmuo iÅ¡ tikrųjų yra kitas. Juo gali bÅ«ti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebÅ«tų įregistruotos vieÅ¡ame registre. Å i prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymÄ yra pavieÅ¡inęs – įrodinėjimo pareiga tenka vieÅ¡ame registre nurodytam savininkui ar valdytojui.

Å ios nuostatos neeliminuoja galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.266 straipsnio 2 dalyje nustatyta nuginčijama prezumpcija, pagal kuriÄ preziumuojama, kad statinio savininkas (valdytojas) yra vieÅ¡ame registre nurodytas asmuo, taigi žalÄ patyrusiam asmeniui Å¡io fakto nereikia įrodinėti.

Jeigu asmuo, vieÅ¡ame registre įregistruotas kaip statinio savininkas (valdytojas), gindamasis nuo ieÅ¡kinio teigia, kad iÅ¡ tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas, jam tenka įrodinėjimo naÅ¡ta paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ ir pateikti duomenis, patvirtinančius, kad iÅ¡ tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1).

40. Savininkas atsako už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ visais atvejais, iÅ¡skyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali bÅ«ti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinėje praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018).

41. Pagal naujausiÄ kasacinę praktikÄ , statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiÅ«ros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiÅ¡kai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1). 2016 m. nagrinėtoje byloje, kurioje žala atsirado automobiliui įvažiavus į kelyje esančiÄ duobę, kasacinis teismas konstatavo, kad atsakomybė be kaltės tenka kelio savininkui (savivaldybei), o ne sutarties pagrindu keliÄ prižiÅ«rėjusiai bendrovei: taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpcijÄ , turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiÅ¡kai įgyvendina statinio valdymÄ , ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui.

Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiÅ«ros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina ir jam solidarioji prievolė atlyginti žalÄ kartu su statinio savininku CK 6.266 straipsnio pagrindu netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

42. Atsakovės (apeliantės) Vilniaus miesto savivaldybės esminis apeliacinio skundo argumentas – jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai konstatavo, kad Vilniaus miesto gatvių valdytoja yra Vilniaus miesto savivaldybė, o UAB „Grinda“, UAB „Gatvių statyba“ ir UAB „Kerista“ buvo perduota tik techninė priežiÅ«ra, bet ne valdymas, nors darbų atlikimo sutartimis su UAB „Grinda“, UAB „Gatvių statyba“ ir UAB „Kerista“ buvo perduota ne tik gatvių techninė priežiÅ«ra, bet ir valdymas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus bei minėtÄ kasacinio teismo praktikÄ , pažymi, jog Å¡iuo atveju, norint nustatyti, ar statinys (gatvės) buvo perduotos kitam asmeniui savarankiÅ¡kai valdyti, yra bÅ«tina analizuoti tarp atsakovės (apeliantės) ir trečiųjų asmenų sudarytų susitarimų turinį.

43. Kaip nustatyta iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų, 2011 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovė) ir UAB „Grinda“ (rangovė) sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK) (toliau – Sutartis). Šios sutarties 1 punkte buvo numatyta, kad rangovė įsipareigoja pagal užsakovės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovė įsipareigoja už darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka.

Sutarties 3.3. punkte buvo numatyta, jog darbai atliekami pagal užsakovės pateiktÄ rangovei užsakymÄ ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Sutarties 4.1.1. punkte užsakovė įsipareigojo vesti atliktų darbų apskaitÄ ir priimti atliktus darbus kiekvienÄ mėnesį pagal atliktų darbų aktÄ ir pasiraÅ¡ytas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras; suteikti rangovei visÄ reikiamÄ informacijÄ , reikalingÄ sutartyje numatytiems darbams atlikti (Sutarties 4.1.2. punktas). Sutarties 4.2.1. punkte rangovė įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir terminais; savo sÄ skaita atlyginti nuostolius užsakovei ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo (Sutarties 4.2.2. punktas). 2012 m. gegužės 7 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ buvo sudarytas susitarimas dėl 2011m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo, kuria buvo papildytas rangovės įsipareigojimų sÄ raÅ¡as 4.2.10. punktu, jame buvo numatyta: rangovė įsipareigoja nuolat vesti jai perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ .

Rangovė privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Å¡alinti (taisyti) nedelsiant ir apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti užsakovę. Rangovė nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovei ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto, ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ užsakovės, užsakovė savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovei už pagal Å¡iÄ Sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovė per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovei sumokėtų kompensacijÄ , lygiÄ priteistiems nuostoliams. 44. 2014 m. kovo 10 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovės) ir UAB „Kerista“ (rangovės) buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. A62-8/14(3.10.21-UK) (toliau – Sutartis).

Sutarties 1.1. punkte buvo numatyta, jog rangovė įsipareigoja pagal užsakovės nurodymus savo priemonėmis atlikti Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o užsakovė įsipareigoja už atliktus darbus apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka. Sutartimi užsakovė įsipareigojo suteikti rangovei visÄ informacijÄ ir reikalingus dokumentus Sutartyje numatytiems darbams atlikti; vykdyti atliekamų darbų techninę priežiÅ«rÄ , vesti atliktų darbų apskaitÄ ir priimti atliktus darbus kiekvienÄ mėnesį pagal atliktų darbų aktus ir pateiktas sÄ skaitas – faktÅ«ras; už darbus apmokėti (Sutarties 4.2.1.

– 4.2.3. punktai). Sutartimi rangovė įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiÅ¡kai ir laiku, gavusi užsakovės raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakymÄ ; pabaigus darbus, pateikti užsakovei atliktų darbų aktus ir sÄ skaitas – faktÅ«ras (Sutarties 4.3.1., 4.3.3. punktai). Sutarties 4.3.5. punkte buvo numatyta, jog rangovė įsipareigoja nuolat vesti jai perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ . Rangovė privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant Å¡alinti (taisyti) bei apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti užsakovę.

Rangovė nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovei ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ užsakovės, užsakovė savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovei už pagal Å¡iÄ sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiesiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovė per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovei sumokėtų kompensacijÄ , lygiÄ priteistiesiems nuostoliams.

Sutarties 4.3.6. punkte buvo numatyta, kad kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui – rangovė apie pastebėtus defektus turi informuoti užsakovę ir darbus atlikti pagal jos pateiktÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakymÄ ir nurodytus kiekius. 45. 2014 m. balandžio 7 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovės) ir UAB „Gatvių statyba“ (rangovės) buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. A62-11/14(3.10.21-UK) (toliau – Sutartis).

Sutarties 1.1. punkte buvo numatyta, jog rangovė įsipareigoja pagal užsakovės nurodymus, savo priemonėmis atlikti Vilniaus miesto Å iaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o užsakovė įsipareigoja už atliktus darbus sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka. Sutartimi užsakovė įsipareigojo suteikti rangovei visÄ informacijÄ ir reikalingus dokumentus Sutartyje numatytiems darbams atlikti; vykdyti atliekamų darbų techninę priežiÅ«rÄ , vesti atliktų darbų apskaitÄ ir priimti atliktus darbus kiekvienÄ mėnesį pagal atliktų darbų aktus ir pateiktas sÄ skaitas – faktÅ«ras; už darbus apmokėti (Sutarties 4.2.1.

– 4.2.3. punktai). Sutartimi rangovė įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiÅ¡kai ir laiku, gavusi užsakovės raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakymÄ (užsakovės raÅ¡tiÅ¡kas užsakymas nebÅ«tinas taisant grėsmę keliančius defektus eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui); pabaigus darbus, pateikti užsakovei atliktų darbų aktus ir sÄ skaitas – faktÅ«ras (Sutarties 4.3.1., 4.3.3. punktai). Sutarties 4.3.5. punkte buvo numatyta, jog rangovė įsipareigoja nuolat vesti jai perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ .

Rangovė privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant Å¡alinti (taisyti) bei apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti užsakovę. Rangovė nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovei ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ užsakovės, užsakovė savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovei už pagal Å¡iÄ sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiesiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovė per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovei sumokėtų kompensacijÄ , lygiÄ priteistiesiems nuostoliams.

Sutarties 4.3.6. punkte buvo numatyta, kad kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui – rangovė apie pastebėtus defektus turi informuoti užsakovę ir darbus atlikti pagal jos pateiktÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakymÄ ir nurodytus kiekius.

46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ir išanalizavęs minėtų sutarčių nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad šiose sutartyse rangovėms priskirtos gatvės būtų perduotos savarankiškai valdyti tretiesiems asmenims. Akivaizdu, jog šiomis sutartimis tretieji asmenys įsipareigojo atlikti gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus; jog šių sutarčių pagrindu tretieji asmenys turėjo veikti pagal užsakovės nurodymus bei atsiskaityti užsakovei už atliktus darbus.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas – vien ta aplinkybė, jog UAB „Gatvių statyba“ ir UAB „Kerista“ sutartyse buvo numatyta, jog užsakovės raÅ¡tiÅ¡kas užsakymas nebÅ«tinas taisant grėsmę keliančius defektus eismo, transporto saugumui savaime neįrodo, jog gatvės bÅ«tų perduotos savarankiÅ¡kai valdyti tretiesiems asmenims bei Vilniaus miesto savivaldybė neiÅ¡liko gatvių savininke (valdytoja). Å iuo atveju sutarčių nuostatų visuma, sutarčių esmė bei jų sudarymo tikslas teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tretiesiems asmenims buvo perduota tik statinių (gatvių) remonto bei priežiÅ«ros funkcija, bet ne statinių valdytojo funkcija, todėl dėl gatvių konstrukcinių trÅ«kumų kilusiÄ Å¾alÄ Å¡iuo atveju privalo atlyginti statinių (gatvių) savininkė atsakovė (apeliantė) Vilniaus miesto savivaldybė.

47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡ analizuotų sutarčių sÄ lygų, lingvistinės jų analizės bei iÅ¡reikÅ¡tos sutarčių Å¡alių valios nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad statinys (nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto gatvės) bÅ«tų perduotas kitiems asmenims savarankiÅ¡kai valdyti, tad tretieji asmenys, kuriems buvo perduota tik statinio techninės priežiÅ«ros funkcija, negali bÅ«ti laikomi statinio valdytojais. Apeliacinės instancijos sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Vilniaus miesto savivaldybė, kaip gatvių savininkė ir valdytoja, yra atsakinga dėl gatvių konstrukcinių trÅ«kumų kilusios žalos, yra pagrįsta ir teisėta.

48. Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų draudimo iÅ¡mokos dydžių bei galimo vairuotojų neatidumo / neatsargumo atsakovė (apeliantė) apeliaciniame skunde jokių argumentų nepateikė bei nepasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja. Dėl bylos procesinės baigties 49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagÄ , minėtas įstatymų nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ griežtosios deliktinės atsakomybės klausimais, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi materialinės ir procesinės teisės normomis, įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , kurį keisti atsakovės (apeliantės) apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Danutė Burbulienė Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė