7be02fc6-fffd-46b4-99ef-b5ee759cfd31 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja A                                                                                                                                                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-666-487/2015                                                                Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01160-14                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                   1.2.25.4.3.; 1.2.5.3.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.;                                        1.1.9.2.; 2.1.15.3.2.; 2.1.15.1.2.;

                                          2.4.7.; 2.4.8 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. lapkričio 4 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,teisėjų Daivos Kazlauskienės, Gintaro Dzedulionio,sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, nukentėjusiojo S. J.

įstatyminei atstovei R. M. J.,nuteistajai T. K.,jos gynėjui advokatui Arvydui Aranauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios T. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK 281) str. 3 d. ir nuteista laisvės atėmimu 1 metams ir 5 mėnesiams; pagal BK 144 str. ir nuteista laisvės atėmimu 10 mėnesių.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir T.

K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas nuteistajai atidėtas 2 metams ir ji įpareigota bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. BK 68 str. pagrindu T. K. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 metus.          Šiuo nuosprendžiu nukentėjusiojo S. J. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies: turtinei žalai atlyginti (už akinius) iÅ¡ ERGO Insurance SE Lietuvos filialo S. J. naudai priteista 127,44 eurų; neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ ERGO Insurance SE Lietuvos filialo S. J. naudai priteista 2000 eurų, iÅ¡ T.

K. – 15 000 eurų, į neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯skaitant kaltinamosios T. K. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ pervestus 700 eurų, po nuosprendžio įsiteisėjimo pervedant juos iÅ¡ kaltinamosios priteistai neturtinei žalai atlyginti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                        n u s t a t ė:

T. K. nuteista už tai, kad ji 2014 m. lapkričio 11 d., apie 19.06 val., Vilniuje, vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodama Liudo Giros gatve link S. Stanevičiaus gatvės pusės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, be to, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių ir 126 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus eismo dalyviams, tai yra, važiuodama L.Giros gatve, neatsižvelgė į meteorologines sÄ lygas, eismo intensyvumÄ , nepasirinko saugaus greičio, priartėjusi prie ties L.Giros g. pastatu Nr. 80, stovinčiu automobiliu Peugeot 406, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesulėtino greičio, apvažiuodama šį automobilį nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono ir partrenkė prie automobilio Peugeot 406, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvusį ir priekinį kairį ratÄ keitusį S. J., dėl ko pastarajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Tokiu bÅ«du kaltinamoji, vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.Ji gi, 2014 m. lapkričio 11 d., apie 19.06 val., Vilniuje, ties L.Giros gatvės namu Nr. 80, sukėlusi eismo įvykį, kurio metu jos vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo partrenktas ties automobiliu Peugeot 406, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvęs ir priekinį kairį automobilio ratÄ keitęs S. J., tokiu bÅ«du jam padarant sunkų sveikatos sutrikdymÄ atitinkantį sužalojimÄ , sukėlusį pavojų gyvybei, pažeisdama KET 219.4 ir 219.5 punktų reikalavimus, numatančius su eismo įvykiu, kurio metu buvo sužalotas žmogus, susijusio vairuotojo pareigas, nesiėmė jokių priemonių, kad nukentėjusiajam bÅ«tų suteikta pirmoji medicinos pagalba, nors tokiÄ galimybę turėjo, ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Tokiu bÅ«du, kaltinamoji T. K., turėdama pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiu asmeniu ir galimybę suteikti pirmÄ jÄ pagalbÄ , jam nepagelbėjo, kai pati sukėlė tÄ pavojų.Å iais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 str. 3 d. ir 144 str.Apeliaciniu skundu nuteistoji T. K. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nuosprendį: pripažinti jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, ikiteisminio tyrimo institucijoms padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ (BK 59 str. 1 d. 2 p.); tai, kad ji savo noru atlygino nukentėjusiajam S. J. padarytÄ turtinę žalÄ ir dalį neturtinės žalos (BK 59 str. 1 d. 3 p.);

į nukentėjusiojo S. J. rizikingÄ elgesį (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Pripažinus Å¡ias aplinkybes lengvinančiomis atsakomybę aplinkybėmis, praÅ¡o sumažinti jai paskirtÄ bausmę. PraÅ¡o įskaityti į jai teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, laikÄ , viso baudžiamojo proceso metu jos atžvilgiu taikytos kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo atėmimo, laikotarpį, t.y. nuo 2014 m. lapkričio 13 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat praÅ¡o sumažinti iÅ¡ jos nukentėjusiajam S. J. priteistos neturtinės žalos dydį iki 7 500 eurų. IÅ¡ jos nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo sumos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dalimis, įpareigojant jÄ nukentėjusiajam S. J. priteistÄ neturtinę žalÄ sumokėti dalimis: kas mėnesį lygiomis dalimis, sumokant per penkerius metus.Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad ji savo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai ir sutinka su teismo nusikalstamų veikų kvalifikavimu pagal BK 281 str. 3 d. ir 144 str., tačiau mano, kad teismas neįvertino jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kas sutrukdė teismui skirti pagrįstÄ ir teisėtÄ bausmę.

Tai pat nesutinka su teismo nustatyta baudžiamojo poveikio priemone – draudimu naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 metus, nes į 2 metų laikotarpį nebuvo įskaitytas skirtos kardomosios priemonės (vairuotojo pažymėjimo paėmimas) terminas, kas iÅ¡ esmės sÄ lygojo minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymÄ nuo pat nusikalstamų veikų padarymo dienos. Nuteistoji taip pat nesutinka su nukentėjusiojo S. J. naudai priteistu neturtinės žalos dydžiu, nes nebuvo atsižvelgta į visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes ir netinkamai taikyta LAT praktika panaÅ¡iose bylose.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors teismas apeliantei skyrė mažesnę bausmę negu įstatymo numatytas bausmės vidurkis, ji nesutinka su tokiu teismo teiginiu, jog Å¡ioje byloje nėra T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Byloje esantys įrodymai ir nukentėjusiojo S. J. ir T. K. veiksmai patvirtina, kad teismas turėjo pagrindÄ pripažinti esant BK 59 str. 1 d. 2, 3 ir 6 p. nurodytas T. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir skirti Å¡velnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę (BK 62 str. 1 d.).

Dėl BK 59 str. 1 d. 2 p. taikymo apeliaciniame skunde pažymėta, kad teismas nuosprendyje pažymėjo, jog T. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad gailisi dėl eismo įvykio, pripažįsta kaltę, atsipraÅ¡o nukentėjusiojo bei jo Å¡eimos narių, tačiau teismas negali to laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi laikyti, jog ji pripažino nusikalstamų veikų padarymÄ , atsižvelgiant į jos pozicijÄ tyrimo bei teismo metu, negalima. Apeliantė nesutinka su tokia teismo pozicija, nes ji nors po eismo įvykio ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, tačiau po to pati atvyko į policijÄ , savo noru davė parodymus, nereikalavo gynėjo, savo kaltę pripažino, po įvykio lankė nukentėjusį S. J. gydymo įstaigoje, bendravo su artimaisiais, siÅ«lė pagalbÄ , tokios aplinkybės buvo nustatytos teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Teismo posėdžio metu apeliantė atsiprašė nukentėjusiojo ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl savo poelgių. Nesutinka su teismo nuomone, kad ji pakeitė savo parodymus teismo metu. Ji savo kaltę pripažino, o tyrėjas į jos 2014-11-13 apklausos protokolÄ Ä¯rašė netikslias faktines aplinkybes, nurodydamas, kad „pamaniau, kad tai galėjo bÅ«ti žmogus, tačiau supanikavau ir važiavau toliau“, o vėliau teismo posėdžio metu ji savo parodymų nepakeitė, tačiau nurodė, kad nematė, kad tai buvo žmogus, tokie parodymai nekeičia pirminių parodymų, nes pirminiuose parodymuose nebuvo konstatuota, kad T.

K. tikrai patvirtino, jog partrenkė žmogų, buvo nurodyta, kad tai galėjo bÅ«ti žmogus. Kad tyrėjas parodymus fiksavo netiksliai, jie buvo keletÄ kartų perraÅ¡omi, teismo posėdžio metu liudijo Z. P.. O bylos nagrinėjimo metu apklaustas tyrėjas M. M., nors ir nurodė, kad parodymus užrašė iÅ¡ kaltinamosios žodžių, tačiau taip pat patvirtino, kad buvo netikslumų, dėl kurių reikėjo apklausos protokolÄ perraÅ¡yti. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad T. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad gailisi dėl eismo įvykio, pripažįsta kaltę, atsipraÅ¡o nukentėjusiojo bei jo Å¡eimos, tačiau konstatavus minėtas aplinkybes, teismas nepagrįstai nepripažino Å¡ių aplinkybių lengvinančiomis kaltinamosios atsakomybę.

Dėl BK 59 str. 1 d. 3 p. taikymo apeliaciniame skunde pažymėta, jog teismas nuosprendyje nurodė, kad teismo proceso metu kaltinamoji įmokėjo į teismo depozitinę sÄ skaitÄ tikslu iÅ¡ dalies atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ â€“ 700 eurų, tačiau tai tik dalinis žalos atlyginimas, todėl laikyti tai jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sutinkamai su BK 59 str. 1 d. 3 p., nėra pagrindo. Apeliantė nesutinka su tokia teismo pozicija, nes BK 59 str. 1 d. 3 p. nenurodyta, jog kaltinamasis privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ .

Apeliantė nurodė, kad nukentėjusysis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje, atsisakė priimti dalinį žalos atlyginimÄ , dėl Å¡ios priežasties apeliantė kaip dalinį žalos atlyginimÄ 700 Eur sumokėjo į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ . Bylos nagrinėjimo metu praÅ¡ant pripažinti dalinį žalos atlyginimÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe, prokuroras nurodė, kad BK nuostatos nenumato galimybės dalinai atlyginti žalÄ ir tai vertinti kaip atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tačiau taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo praÅ¡oma 30 000 Eur suma yra neprotingai didelė ir teismo turėtų bÅ«ti mažinama atsižvelgiant į suformuotÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, todėl atlyginti visos neturtinės žalos kaltinamoji apskritai neturėjo galimybių, nes ji nebuvo žinoma.

Tačiau pabrėžė, kad turtinę žalos dalį – 127,44 Eur atlygino visiÅ¡kai, tačiau teismas nepagrįstai 700 Eur žalos atlyginimÄ Ä¯skaitė į neturtinės žalos atlyginimÄ , nors 2015-06-04 pavedimo „Mokėjimo paskirtyje“ buvo nurodyta, kad tai yra „dalinis žalos atlyginimas“, jos nedetalizuojant (turtinė ar neturtinė). Apeliantės nuomone, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad ji nedirba ir jokių kitų pajamų negauna, jos butas yra įkeistas bankui už paskolÄ , kuriÄ privalu kas mėnesį mokėti bankui, todėl 700 Eur (visos turtinės ir dalies neturtinės) atlyginimas turėtų bÅ«ti vertinamas kaip lengvinanti atsakomybę aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 3 p.).Dėl BK 59 str. 1 d. 6 p., taikymo apeliaciniame skunde pažymėta, jog teismas nuosprendyje nurodė, kad negalima kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyti to, kad nukentėjusysis, kaip nurodė kaltinamosios gynėjas, veikė rizikingai, nes keitė automobilio ratÄ ne kieme, garaže, bet kelio važiuojamojoje dalyje.

Apeliantė skunde nurodė, kad eismo įvykis įvyko 2014-11-11 apie 19 val. tamsiu paros metu, tačiau nors gatvė ir buvo apÅ¡viesta, matomumas nebuvo labai geras. Nukentėjusysis S. J. L. Giros gatvės važiuojamojoje dalyje, kaip matyti iÅ¡ vaizdo registratoriaus įraÅ¡o - gatvė yra labai judri, keitė vasarines padangas žieminėmis. Nors teismas nurodė, kad nukentėjusysis tokiais veiksmais nepažeidė KET reikalavimų, apeliantė nesutinka su tokiu teismo teiginiu, nes nukentėjusysis keisdamas ratus kelio dalyje, neįjungus avarinių automobilio žibintų, nepastatęs avarinio sustojimo ženklo, pažeidė KET 92 p., tokiais neatsargiais veiksmais pažeidė bendrÄ jÄ visų eismo dalyvių elgesio taisyklę, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 p.).

Atsižvelgiant į L.Giros g. plotį (eismo juostos, kurioje įvyko eismo įvykis, plotis 5,8 m), taip pat į aplinkybę, kad gatvėje abiejose eismo juostose prie kraÅ¡to parkuojami automobiliai, kurie susiaurina važiuojamÄ jÄ dalį maždaug po 2,2 m iÅ¡ abiejų pusių ir tai nukentėjusiajam buvo žinoma, tačiau nors jis gyveno visiÅ¡kai Å¡alia eismo įvykio vietos, elgėsi rizikingai ir keitė savo automobilio ratÄ važiuojamojoje L. Giros gatvės dalyje, kas iÅ¡ dalies ir įtakojo eismo įvykį.

Dėl Å¡ių aplinkybių, apeliantės nuomone, nukentėjusiojo rizikingas elgesys turėtų bÅ«ti vertinamas kaip lengvinanti jos atsakomybę aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę, į jos terminÄ turėjo įskaityti baudžiamojo proceso metu T. K. atžvilgiu taikytos kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo atėmimo laikotarpį. Apeliantė nurodė, kad 2014 m. lapkričio 13 d. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimais T.

K. buvo paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas. Nutarimu paimti dokumentus iÅ¡ T. K. buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas ir pasas. T. K. gynėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu panaikinti kardomÄ sias priemones ir grÄ Å¾inti T. K. dokumentus. Teismas praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies – panaikino kardomÄ jÄ priemonę – LR piliečio paso paėmimÄ , dalyje dėl vairuotojo pažymėjimo atmetė. Apeliantės teigimu, tokiu bÅ«du kardomoji priemonė savo turiniu analogiÅ¡ka teismo nuosprendžiu skirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždrausti T.

K. naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, jau taikoma nuo 2014 m. lapkričio 13 d., todėl apeliantei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia turėtų būti laikoma pastaroji data. Netenkinus jos prašymo, būtų pažeistas teisingumo principas. Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nuosprendžiu tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies ir priteisė nukentėjusiajam iš T. K. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Apeliantės nuomone, toks neturtinės žalos dydis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, LAT praktikai, kuria remdamasis teismas nustatė neturtinės žalos dydį, taip pat teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Apeliantė sutinka su teismo argumentais, kad nukentėjusysis S. J. patyrė rimtus sužalojimus, kurie teismo ekspertų buvo įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikimas, tačiau priteisdamas neturtinę žalÄ , teismas nurodė deklaratyvias pasekmes, o konkrečias pasekmes iÅ¡skyrė – 60 proc. darbingumo lygio praradimÄ ir nukentėjusiojo vadovaujamos bendrovės „Jaukumo židinys“ veiklos sustabdymÄ .

Apeliantė pažymėjo, kad vadovautis CK 6.250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir LAT praktika analogiÅ¡kose bylose. Apeliantės teigimu, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalėjo atsižvelgti į tai, kad jos nusikalstama veika (BK 281 str. 3 d.), kuriÄ padarius buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, priskiriama neatsargių nusikalstamų veikų kategorijai, turtinė jos padėtis yra labai sudėtinga, ji Å¡iuo metu bedarbė (registruota darbo biržoje), turi bÅ«sto paskolÄ , kuriÄ nuolat reikia grÄ Å¾inti.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju, į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 str. 1 d. 2, 3, 6 p.). Teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiojo vadovaujamos bendrovės „Jaukumo židinys“ veikla sustabdyta, tačiau iš viešo informacijos šaltinio www.rekvizitai.lt pateiktos informacijos matyti, kad bendrovė skolų neturi, joje dirba 4 darbuotojai, jos vadovas yra nukentėjusysis S. J., tai patvirtina, kad bendrovės veikla vykdoma.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį, nurodė eilę LAT nutarčių. Apeliantės nuomone, iÅ¡analizavus teismo nuosprendyje nurodytas LAT nutartis, teismo priteistos 15 000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis. Apeliantė atkreikia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis S. J. hospitalizuotas dėl 2015-01-05 operacijos, tačiau kaip patvirtina iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų Nr. 2015/2017, 12 punktas, hospitalizacijos metu „nors negalima vaikščioti, personalo nesiklauso, vaikÅ¡to mindamas kaire koja“, tokie nukentėjusiojo veiksmai parodo, kad jis yra linkęs į rizikingÄ elgesį, o tai yra pagrindas mažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

Dėl neturtinės žalos mokėjimo iÅ¡dėstymo dalimis apeliantė skunde nurodė, kad nors teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistosios turtinė padėtis yra sunki (nedirba, registruota darbo biržoje, butas įkeistas bankui, moka paskolÄ ), tačiau vadovavosi tik baudžiamojo įstatymo normomis, kurios nereglamentuoja priteistų civilinių ieÅ¡kinių mokėjimo iÅ¡dėstymo, tačiau BPK 113 str. numato, kad, kai kyla su civiliniu ieÅ¡kiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo vykdymÄ reglamentuoja CPK, todėl praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nagrinėjamas vadovaujantis Å¡io kodekso normomis. CPK 284 str. 1 d. nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieÅ¡kinys bÅ«tų sumokėtas visas iÅ¡ karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo bÅ«ti sumokėtas savanoriÅ¡kai, todėl laikytina, kad paminėta civilinio proceso norma neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms ir Å¡iuo atveju yra visos sÄ lygos jÄ taikyti.

Apeliantė iÅ¡ dalies sutinka su priteistu ieÅ¡kiniu, tačiau neturi galimybės priteistÄ ieÅ¡kinį sumokėti iÅ¡ karto dėl objektyvių aplinkybių, susiklosčiusios sunkios materialinės padėties. Duomenų, kad ji piktybiÅ¡kai vengtų padengti priteistÄ ieÅ¡kinį, byloje nėra. Apeliantė registruota darbo biržoje, aktyviai ieÅ¡ko darbo, planuoja įsidarbinti, jos butas įkeistas bankui ir ji turi mokėti paskolÄ , jokių kitų pajamų ji neturi, Å¡iuo metu jÄ iÅ¡laiko mama ir sesuo.

Be to, ji turi sveikatos problemų, gydėsi nuo depresijos, sunkaus epizodo be psichozės. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas priteistos neturtinės žalos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti lygiomis dalimis, sumokant per penkerius metus. Teismo posėdyje nuteistoji T. K. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė RÅ«ta marytė Janavičienė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Prokuroras palaikė apeliantės praÅ¡ymÄ Ä¯skaityti į jai teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones – laikÄ vairuotojo pažymėjimo atėmimo laikotarpį, likusioje dalyje prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistosios T.

K. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Å ioje byloje ginčo dėl T. K. 2014 m. lapkričio 11 d. 19.06 val. padarytų BK 281 str. 3 d. ir 144 str. numatytų nusikalstamų veikų nėra, veikos įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais duomenimis, kurie pagrįstai pripažinti apeliantės T. K. kaltę patvirtinančiais įrodymais. Nuteistoji apeliaciniu skundu praÅ¡o pripažinti jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, nuoÅ¡irdžiai gailisi, taip ikiteisminio tyrimo institucijoms padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ (BK 59 str. 1 d. 2 p.), savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ ir dalį neturtinės žalos (BK 59 str. 1 d. 3 p.), nukentėjusiojo rizikingÄ elgesį (BK 59 str. 1 d. 6 p.), pripažinus lengvinančiomis atsakomybę Å¡ias aplinkybes, praÅ¡o sumažinti paskirtÄ bausmę, taip pat praÅ¡o įskaityti į teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones – laikÄ vairuotojo pažymėjimo atėmimo laikotarpį, sumažinti neturtinės žalos dydį iki 7500 eurų bei neturtinės žalos atlyginimo sumos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dalimis.

Teisėjų kolegija nagrinėja bylÄ tik apeliacinio skundo reikalavimų ribose. Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybiųPirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visus bylos proceso metu surinktus duomenis, juos įvertino, vadovaudamasis BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. įtvirtintomis įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosiomis nuostatomis, todėl teisingai nustatė eismo įvykio aplinkybes, mechanizmÄ , nukentėjusiojo palikimo be pagalbos aplinkybes, dėl ko T.

K. teisėtai ir pagrįstai pripažino kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 str. 3 d. bei 144 str. Susipažinus su baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, apeliacinio skundo argumentais, konstatuotina, kad apeliantės praÅ¡ymas pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, taip ikiteisminio tyrimo institucijoms padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ (BK 59 str. 1 d. 2 p.) nepagrįstas.Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009).

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nors T. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai (t.1 b.l.117-119), ji teisme pakeitė parodymus. Kaip matyti iÅ¡ apklausos protokolo, ikiteisminio tyrimo metu T. K. parodė, kad važiuodama pajuto smÅ«gį į savo automobilio deÅ¡inį priekinį kampÄ ; pamatė, kad kažkas sujuodavo ir ant variklio dangčio ir priekinio stiklo kažkas užkrito; pamanė, kad tai galėjo bÅ«ti žmogus, tačiau supanikavo ir važiavo toliau (t.1., b.l. 118).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu T. K. nurodė, kad važiuodama pajuto smūgį į automobilį iš keleivio pusės, buvo apgadintas veidrodis; kodėl nepastebėjo, jog nukentėjo ir žmogus, paaiškinti negali, tiesiog nepastebėjo nukentėjusiojo; išsigando, galvojo, kad nieko baisaus nenutiko, kad tikriausiai apgadino automobilį, todėl nesustojo ir nuvažiavo toliau; iki šiol negali paaiškinti savo elgesio, išsigando, nesuvokė situacijos, nesuprato, kad nukentėjo žmogus.

Taigi, tokiais parodymais pirmosios instancijos teisme, teigdama, jog nesuprato, kad partrenkė žmogų, nuteistoji stengėsi pateisinti savo veiksmus - nukentėjusiojo palikimÄ be pagalbos pavojingoje gyvybei bÅ«senoje, palengvinti savo teisinę padėtį, suÅ¡velninti savo atsakomybę, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , nes tokia aplinkybė nebuvo nustatyta. Be to, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, norint konstatuoti Å¡iÄ kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti ir kaltinimo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, po 2014-11-11 įvykusio eismo įvykio T. K. iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ir į policijÄ kreipėsi tik 2014-11-13. Taigi, nuo pat eismo įvykio kilimo momento akivaizdu, kad kaltinamoji, pasiÅ¡alindama iÅ¡ įvykio vietos ir palikdama nukentėjusįjį pavojingoje gyvybei bÅ«senoje, po to kitais veiksmais - sÄ moningai atjungdama savo mobiliojo ryÅ¡io telefono aparatÄ , dvi dienas slėpdamasi savo sesers bute, siekė iÅ¡vengti atsakomybės, tikėjosi, kad ji nebuvo pastebėta padariusi eismo įvykį ir į policijos įstaigÄ kreipėsi tik tuomet, kai jos sukeltas eismo įvykis buvo parodytas per visuomenės informavimo priemones ir nuteistoji suprato, jog yra ieÅ¡koma bei atsakomybės neiÅ¡vengs.

IÅ¡ nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ R. M. J. parodymų matyti, kad nuteistoji T. K. nukentėjusiojo net neatsiprašė, tÄ padarė tik kaltinamosios motina. Taigi, visos Å¡ios aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti apeliantės deklaruojamu nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad nuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.).

Å iuo atveju apeliantė dalį kaltės bando perkelti nukentėjusiajam S. J., nurodydama jo rizikingÄ veikimÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės pozicijÄ dėl padarytų nusikalstamų veikų, formalų nukentėjusiojo ir jo Å¡eimos atsipraÅ¡ymÄ bei kitas nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p. Apeliantės praÅ¡ymas pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji savo noru atlygino nukentėjusiajam turtinę žalÄ ir dalį neturtinės žalos (BK 59 str. 1 d. 3 p.), nepagrįstas.

Kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, kaltinamosios neatsargia nusikalstama veika nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis dėl patirtų sužalojimų neteko 60 procentų darbingumo (t.1 b.l.178). Byloje nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (t.1 b.l.172-173). Kadangi kaltinamosios T. K. automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, apylinkės teismas pagrįstai iš T. K. civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteisė 127,44 Eur turtinei žalai (dėl sugadintų akinių) ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš kaltinamosios T.

K. nukentėjusiojo naudai priteisė 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad T. K. įmokėjo į pirmosios instancijos teismo depozitinę sÄ skaitÄ 700 Eur daliniam nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimui, taip pat apeliacinio proceso metu į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ buvo įmokėta 500 Eur daliniam nukentėjusiajam S. J. padarytos žalos atlyginimui. Taigi, nustatyta, kad T. K. teisminio proceso metu nukentėjusiajam atlygino 1200 Eur neturtinės žalos dalį, Å¡i suma, lyginant jÄ tiek su skundžiamu nuosprendžiu priteista 15000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, tiek ir su apeliantės praÅ¡oma priteisti 7 500 Eur suma, nėra ženkli, todėl nėra pagrindo jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog ji atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (BK 159 str. 1 d. 3 p.).Nuteistoji T.

K. taip pat praÅ¡o pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nukentėjusysis veikė rizikingai, keisdamas automobilio ratÄ kelio važiuojamojoje dalyje (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Pagrindo pripažinti, kad nukentėjusysis S. J. veikė rizikingai, nėra. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, eismo įvykis įvyko gerai apÅ¡viestoje gatvės atkarpoje, nors ir tamsiu paros metu, matomumas buvo geras (t.1 b.l.28). Nukentėjusysis S. J. keitė automobilio ratÄ , apsirengęs Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę (t.1 b.l.74), buvo įjungti jo automobilio avariniai žibintai.

Å ias aplinkybes patvirtino tiek pats nukentėjusysis S. J., tiek eismo įvykio liudytojas V. V.. Taigi, nustatyta, jog nukentėjusysis S. J. keitė ratÄ automobilio, kuris stovėjo kelio važiuojamosios dalies deÅ¡inėje pusėje, leistinoje vietoje, apsirengęs Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę, apÅ¡viestoje vietoje, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, todėl toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis neatliko jokių neleistinų, įstatymus pažeidžiančių veiksmų, nelaikytinas rizikingu, galėjusiu sÄ lygoti apeliantės T.

K. nusikalstamus veiksmus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog nukentėjusysis KET reikalavimų nepažeidė, jo veiksmų negalima vertinti kaip rizikingų, o tuo pačiu jų pripažinti T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Dėl bausmėsSkirdamas bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ .

T. K. padarė du nusikaltimus: nesunkų tyčinį ir nesargų nusikaltimÄ , kurių metu buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Teismas pagrįstai nenustatė T. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį, apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad T. K. anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, kolegijos vertinimu, apylinkės teismo T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 str. 3 d. ir 144 str., mažesnės nei baudžiamųjų įstatymų sankcijose nustatyti Å¡ių bausmių vidurkiai, subendrintos BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu, iÅ¡ dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams yra adekvati T.

K. padarytiems nusikaltimams. Vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, pagrįstai T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, nustatant atitinkamus įpareigojimus ir taikant baudžiamojo poveikio priemonę, todėl dar labiau Å¡velninti paskirtÄ bausmę nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistosios nusikalstamais veiksmais sunkiai sužalotas darbingo amžiaus žmogus, kuris dėl eismo įvykio neteko 60 procentų turėto darbingumo, Å¡iuo atveju sukeltos pasekmės yra sunkios ir ilgalaikės. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, atitinkamų baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

Bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumÄ , vienos iÅ¡ nusikalstamų veikų neatsargų pobÅ«dį ir pasekmes, taip pat į kaltinamosios asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, nė vienai iÅ¡ aplinkybių nesuteikiant iÅ¡skirtinės, prioritetinės reikÅ¡mės. Paskirta bausmė atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, nėra aiÅ¡kiai per griežta. Dėl baudžiamojo poveikio priemonėsApeliantė skunde nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no 2014 m. lapkričio 13 d. nutarimais jai buvo paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas.

Nutarimo dėl dokumento paėmimo pagrindu iš jos buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas. Apeliantės teigimu, tokiu būdu kardomoji priemonė savo turiniu analogiška teismo nuosprendžiu skirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždrausti T. K. naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, jai taikoma jau nuo 2014 m. lapkričio 13 d., todėl jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia turėtų būti laikoma pastaroji data. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks nuteistosios prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamu teismo nuosprendžiu T. K. BK 68 str. pagrindu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Nuteistoji neginčija jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo pagrįstumo ir šios priemonės taikymo termino, tačiau nesutinka, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas būtų skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimu T. K. skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Šiuo nutarimu iš jos be jos asmens paso buvo paimtas ir vairuotojo pažymėjimas Nr. JC 024147. Taigi, akivaizdu, kad nuo 2014 m. lapkričio 13 d. šios kardomosios priemonės taikymo metu T. K., neturėdama vairuotojo pažymėjimo (taip pat nesant byloje duomenų, kad T. K. minėtu laikotarpiu būtų išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones), neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, todėl T.

K. taikytos kardomosios priemonės turinys faktiÅ¡kai atitinka jai skundžiamu teismo 2015 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise, turinį. Esant nurodytoms aplinkybėms, T. K. taikytos kardomosios priemonės - vairuotojo pažymėjimo paėmimas terminas įskaitytinas į teismo nuosprendžiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo dvejus metus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones terminÄ , tokiu bÅ«du nuteistajai T.

K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia laikytina 2014 m. lapkričio 13 d. Toks sprendimas neprieÅ¡tarauja susiformavusiai teismų praktikai (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr.1S-455-387/2014) ir atitinka teisingumo principus. Dėl neturtinės žalos dydžioPažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus Å¡altinių. Taigi, valdydamas automobilį, asmuo turi bÅ«ti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: kad ir elementariai nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių, pasirinkti tinkamÄ greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sÄ lygas, daromo manevro saugumÄ ir pan.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgiama į Å¡iuos reikÅ¡mingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobÅ«džio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo bÅ«dÄ , žalÄ padariusio asmens kaltę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta visiÅ¡kai, tačiau neturtinės žalos sveikatos sužalojimu atveju visiÅ¡kas atlyginimas nėra galimas, kadangi neturtinės žalos įvertinti tikslia pinigų sumÄ nėra įmanoma, todėl bÅ«tina atsižvelgti ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje bÅ«tina vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.5.). Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad nukentėjusysis S. J. dėl nuteistosios T. K. nusikalstamų veikų patyrė neturtinę žalÄ . Nors Å¡i neturtinė žala buvo įvertinta 30000 Eur, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teisminę praktikÄ , į tai, kad dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam atlygino draudimo įstaiga, į ilgalaikes pasekmės nukentėjusiojo sveikatai netektÄ 60 procentų darbingumÄ , reikalingÄ tolimesnį gydymÄ , numatomas operacijas nukentėjusiajam, praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos sumÄ sumažino iki 17000 Eur (iÅ¡ nuteistosios 15000 Eur ir draudimo bendrovės 2000 Eur).

Nuteistoji nesutinka su tokia priteista neturtinės žalos suma ir praÅ¡o jÄ mažinti iki 7500 Eur. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. IÅ¡vardytų kriterijų visuma vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį.

Apylinkės teismas įvertino iÅ¡ esmės visas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir nustatė, kad nukentėjusiojo civiliniame ieÅ¡kinyje praÅ¡oma priteisti 30000 Eur suma yra per didelė, todėl jÄ iÅ¡ sumažino iki 17000 Eur, iÅ¡ draudimo bendrovės nukentėjusiajam priteisiant 2000 Eur, o iÅ¡ apeliantės T. K. 15000 Eur. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis S. J. eismo įvykio metu patyrė sunkius kÅ«no sužalojimus bei labai stiprų emocinį sukrėtimÄ , psichologinį diskomfortÄ , neteko 60 procentų darbingumo, privalėjo nutraukti darbÄ , nebegali pilnavertiÅ¡kai leisti laiko pagal savo pageidavimus.

Nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu, darbo praradimu. Traumos pasekmėms paÅ¡alinti nukentėjusiajam numatytos naujos operacijos. Ä®vykio metu nukentėjusysis taip pat patyrė didelį emocinį Å¡okÄ , po įvykio S. J. taip pat patyrė didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, iÅ¡liko ilgalaikės neigiamos pasekmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustatant neturtinės žalos dydį (17000 Eur – iÅ¡ T.

K. priteisiant 15000 Eur, iÅ¡ draudimo bendrovės – 2000 Eur), įvertinta pažeistų vertybių svarba, skirtingų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į bylos aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti teisingai (taip pat ir į tas, kurias savo skunde akcentuoja apeliantė), taip pat vadovautasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str.). Be to, negalima teigti, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose (nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteisiama nuo 20 000 Lt (kas atitinka 5792,40 Eur) iki 80 000 Lt (kas atitinka 23 169,60 Eur) neturtinei žalai atlyginti ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-351/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011 ir kt.).

Antra vertus, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios. Taigi keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir daryti kitokias iÅ¡vadas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo sumos iÅ¡dėstymo dalimisApeliantė skundu taip pat praÅ¡o iÅ¡dėstyti neturtinės žalos sumokėjimÄ dalimis penkerių metų laikotarpiui.Vertinant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytÄ apeliantės praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti priteistos neturtinės žalos mokėjimÄ penkerių metų laikotarpiui, pažymima, kad BPK 113 str. 2 d. numato, jog, kai kyla su civiliniu ieÅ¡kiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau - CPK), todėl praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis Å¡io kodekso normomis. CPK 284 str. 1 d. nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimÄ priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų bÅ«ti itin sunki, tačiau byloje turėtų bÅ«ti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas procesinį sprendimÄ atidėti teismo sprendimo įvykdymÄ , taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymÄ tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai.

Atidedant sprendimo vykdymÄ , reikÅ¡mingi ir kreditoriaus interesai – jie negali bÅ«ti neproporcingai pažeisti. Apeliantė skunde nurodė, kad ji Å¡iuo metu nedirba, yra registruota darbo biržoje, aktyviai ieÅ¡ko darbo, planuoja įsidarbinti, jos butas įkeistas bankui ir ji turi mokėti paskolÄ , jokių kitų pajamų ji neturi, Å¡iuo metu jÄ iÅ¡laiko mama ir sesuo, be to, ji turi sveikatos problemų, gydėsi nuo depresijos, sunkaus epizodo be psichozės (t.1 b.l.149). Å ios aplinkybės teisėjų kolegijai sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog nuteistosios T.

K. turtinė padėtis Å¡iuo metu yra iÅ¡ties sudėtinga, dėl susidariusių sunkumų ji neturi galimybės iÅ¡kart sumokėti nukentėjusiajam 15000 Eur neturtinės žalos sumos, todėl, siekiant užtikrinti tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistosios interesų pusiausvyrÄ , tikslinga iÅ¡dėstyti priteistos neturtinės žalos mokėjimÄ ilgesniam laikotarpiui. Kaip apeliaciniame skunde nurodė pati nuteistoji, ji aktyviai ieÅ¡ko darbo, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ji yra darbingo amžiaus, turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , todėl turi galimybę įsidarbinti.

T. K. įsidarbinus, jos turtinė padėtis pagerės ir ji galės atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ neturtinę žalÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, priteistos neturtinės žalos mokėjimÄ iÅ¡dėsčius vienerių metų laikotarpiui, bus užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, nebus sumenkintas pats sprendimas ir nebus pažeisti teisėti nukentėjusiojo interesai.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nuosprendis iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau keistinas dalyje baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvejiems metams – taikymo pradžios nustatymo ir neturtinės žalos sumokėjimo iÅ¡dėstymo, likusioje dalyje keisti skundžiamÄ teismo nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., n u t a r ė :

           nuteistosios T. K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nuosprendį: T. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvejiems metams – terminÄ skaičiuoti nuo 2014 m. lapkričio 13 d.;iÅ¡ nuteistosios T. K. nukentėjusiajam S. J. priteistos 15000 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti mokėjimÄ iÅ¡dėstyti vienerių metų laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį.Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                            Jolanta Čepukėnienė Teisėjai                                                                                                              Daiva Kazlauskienė                                                                                                                             Gintaras Dzedulionis Â