7bdfa7af-65e0-406f-9cdc-cf44cb3eb2d2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1003-340/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02844-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.6.; 2.5.1.5.; 2.5.2.1.; 2.5.8.10.; 3.3.1.21 (S)           VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. liepos 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Gelvora“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui D.

B. dėl skolos priteisimo,            n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Ieškovas UAB „Gelvora“ pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. B. priteisti 1 353,84 Eur skolos, 683,41 Eur palūkanų, 246,41 Eur delspinigių, 123,01 Eur palūkanų delspinigių, 135,70 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-103723-GV – 8,5 proc. nuo pagrindinės skolos sumos (1 353,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2006-12-14 AB Swedbank bankas (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) ir atsakovas D. B. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-103723-GV, pagal kuriÄ bankas atsakovui suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditÄ , o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditÄ grÄ Å¾inti bei mokėti palÅ«kanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas banko naudai. Pažymėjo, jog atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl AB Swedbank bankas pastarÄ jÄ nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti visÄ likusį kreditÄ bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palÅ«kanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2009-05-21 AB Swedbank ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. ST-09-255/09-20-54, pagal kuriÄ AB Swedbank perleido ieÅ¡kovui visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal aukščiau nurodytÄ sutartį.

IeÅ¡kovas CK 6.109 str. nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimÄ ir tuo pačiu pareikalavo vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovas jų nėra įvykdęs. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam praneÅ¡ta tinkamai – vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, jo neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla iÅ¡nagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovo D.

B. ieÅ¡kovui UAB „Gelvora“ 1 353,84 Eur skolos, 341,71 Eur palÅ«kanų, 155,32 Eur delspinigių, t.y. iÅ¡ viso 1 850,87 Eur įsiskolinimo, 8,50 proc. dydžio sutartines palÅ«kanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-103723-GV nuo pagrindinės skolos sumos, t.y. 1 353,84 Eur, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-08-06) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos 1 850,87 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-08-06) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 41,50 Eur (keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui UAB „Gelvora“ 17,14 Eur žyminio mokesčio; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas bÅ«tų sumokėjęs skolÄ ieÅ¡kovui, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 1 353,84 Eur negrÄ Å¾into kredito suma (CK 6.38 str., 6.886 str.). Kadangi atsakovas jam suteikto kredito nei pradiniam kreditoriui, nei ieÅ¡kovui nėra grÄ Å¾inęs, reikalavimÄ dalyje dėl palÅ«kanų priteisimo teismas pripažino pagrįstu ir tenkintino, tačiau tik iÅ¡ dalies. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas skolÄ reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo dar 2009-07-27, tačiau atsakovui negrÄ Å¾inant net dalies paskolos, vis tiek delsė kreiptis į teismÄ beveik 6 metus, tuo laikotarpiu skaičiuodamas kuo didesnes palÅ«kanas, kas yra nesÄ Å¾ininga atsakovo, kaip vartotojo, atžvilgiu.

IeÅ¡kovo kas mėnesį atsakovui siųsti raginimai (iÅ¡ viso net 60), kai atsakovas vis tiek nemoka, vertinant protingumo kriterijumi negali pateisinti tokio ilgo delsimo kreiptis dėl skolos priteisimo, siekiant skolÄ iÅ¡ieÅ¡koti neteisminiu keliu. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ ir tai, kad atsakovo kaip vartotojo teisės turi bÅ«ti teismo ginamos, ieÅ¡kovas dėl savo paties veiksmų ilgÄ laikÄ nesikreipė į teismÄ (be objektyvios priežasties) ir tuo laikotarpiu skaičiavo palÅ«kanas,tokiu bÅ«du didindamas atsakovo prievolę, reikalavimÄ dėl palÅ«kanų tenkino iÅ¡ dalies – ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė iÅ¡ viso 341,71 Eur palÅ«kanų (CK 1.5 str.).

Vertindamas praÅ¡omų priteisti netesybų dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų. Nurodė, jog 0,1 proc. delspinigių norma teismų praktikoje, esant vartojimo teisiniams santykiams, laikoma per didele, todėl konstatavo, kad praÅ¡omi priteisti delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli ir mažino juos iki 0,05 proc. Pažymėjo, jog iÅ¡laidos, susijusios su darbuotojų darbu (vokas, spausdinimas, pakavimas), negali bÅ«ti vertinamos kaip bÅ«tent atsakovo skolos nesumokėjimu nulemtos ieÅ¡kovo iÅ¡laidos, Å¡ių iÅ¡laidų negalima susieti su ieÅ¡kovo veikla atsakovo atžvilgiu.

Nurodytų iÅ¡laidų ieÅ¡kovas nepagrindė jokiais įrodymais, todėl teismas reikalavimÄ dėl ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų atmetė kaip nepagrįstÄ .              III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ toje dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti 341,70 Eur palÅ«kanų ir 30,76 Eur palÅ«kanų delspinigių, papildomai iÅ¡ atsakovo priteisti 341,70 Eur palÅ«kanų ir 30,76 Eur palÅ«kanų delspinigių bei visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nagrinėjant bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Lietuvos teismų jurispridencijoje pripažįstama dvejopa palÅ«kanų prigimtis: pirma, palÅ«kanos kaip mokestis už pinigų skolinimÄ ; antra, palÅ«kanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ . Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t.y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas.

Pažeidus paskolos sutarties sÄ lygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palÅ«kanų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , o mokėjimo (pelno) palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos pinigais kreditorius gali praÅ¡yti vadovaudamasis CK 6.37 str. 1 d. ir CK 6.213 str. 1 d. nuostatomis. Apelianto manymu, Vartojimo kredito sutartyje Nr. 06-103723-GV numatytos 8,5 proc. sutartinės (pelno) palÅ«kanos neprieÅ¡tarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kurioje nepriteistos 341,70 Eur palÅ«kanos yra nepagrįstas ir neteisėtas;2.

PareiÅ¡kėjo sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje Nr. 06-103723-GV nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai ir palÅ«kanų delspinigiai, kuriuos kredito gavėjas privalo mokėti už kiekvienÄ praleistÄ kredito, palÅ«kanų ar kitų sutartyse nustatytų įmokų mokėjimo dienÄ . Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino apeliantui priteistinų palÅ«kanų dydį, iÅ¡ atsakovo priteistinų palÅ«kanų delspinigių suma yra 61,51 Eur, todėl apeliantui papildomai priteistina 30,76 Eur palÅ«kanų delspinigių suma. IV.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai. Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė jo reikalavimÄ priteisti 683,41 Eur palÅ«kanų, t.y. sumažino ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti 683,41 Eur sutartines palÅ«kanas iki 341,71 Eur ir nepriteisė 341,70 Eur palÅ«kanų dalies, taip pat su sprendimo dalimi, kuria atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 30,76 Eur palÅ«kanų delspinigių, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.).Bylos duomenys tvirtina, kad 2006 m. gruodžio 14 d. tarp AB „Swedbank“ banko ir atsakovo D.

B. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis dėl 2 896,20 Eur kredito suteikimo. 2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-54 AB „Swedbank“ bankas perleido ieÅ¡kovui UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į skolininkus, tame tarpe ir į atsakovÄ , kuris apie reikalavimo perleidimÄ buvo informuotas 2009-08-05 ir 2009-09-08 praneÅ¡imais. Kadangi atsakovas savo prievolės pagal vartojimo kredito sutartį tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ jos 1 353,84 Eur negrÄ Å¾into kredito, 155,32 Eur delspinigių, 341,71 Eur palÅ«kanų, 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (1 850,87 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 8,5 procentų metinių palÅ«kanų nuo pagrindinės skolos sumos (1 353,84 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 41,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi nepriteisti jam 341,70 Eur palÅ«kanų dalies, nurodė, kad tokiu bÅ«du teismas iÅ¡ esmės pakeitė priteisiamų nuostolių dydį, kadangi, apelianto nuomone, vartojimo kredito sutartyje Nr. 06-103723-GV numatytos 8,5 procento sutartinės (pelno) palÅ«kanos, neprieÅ¡tarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams ir mažintos neatsižvelgiant į pasikeitusį priteistų nuostolių dydį. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Vartojimo kredito sutartimi Å¡alys buvo susitarę dėl 8,5 procento dydžio metinių palÅ«kanų normos.

PalÅ«kanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alys susitarimu (CK 6.37 str. 1 d.). Pagrindinė palÅ«kanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimÄ si pinigais. Atlyginimas palÅ«kanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip. Be mokėjimo funkcijos, palÅ«kanos gali bÅ«ti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. PalÅ«kanos, kaip mokestis už pinigų skolinimÄ , teismų praktikoje dar vadinamos pelno palÅ«kanomis, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palÅ«kanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ .

Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natÅ«ra, t.y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pelno palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

Nagrinėjamos bylos atveju Å¡alys buvo susitarusios dėl pelno palÅ«kanų, kaip mokesčio už pinigų skolinimÄ . Teismo teisė mažinti palÅ«kanas kyla iÅ¡ CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias Å¡alių susitarimas dėl palÅ«kanų privalo neprieÅ¡tarauti įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apelianto praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos (683,41 Eur) yra aiÅ¡kiai per didelės, nes nuo reikalavimo teisės dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo perleidimo 2009 m. gegužės 21 d. iki kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, t.y. iki 2015 m. liepos 29 d., yra praėjęs ilgas laiko tarpas, kas lėmė daug didesnes palÅ«kanas.

Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas yra vartotojas, jis priėmė paslaugų tiekėjo siÅ«lomas sutarties sÄ lygas ir neturėjo galimybės dėl jų derėtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vartotojas, kaip sutarties Å¡alis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panaÅ¡ių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties Å¡alimi, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties Å¡alies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiÅ¡kia sutarties laisvės principo ribojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2012).

Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, bylos duomenis, suteikto kredito sumos dydį, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti palÅ«kanų suma (683,41 Eur) yra aiÅ¡kiai per didelė. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo prievolės neįvykdymo apeliantas bÅ«tų patyręs didesnius, nei priteisė teismas, nuostolius, nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neteikė papildomų duomenų dėl patirtų didesnių nuostolių, gana ilgÄ laikė nesikreipė dėl skolos iÅ¡siieÅ¡kojimo, remiantis įstatymo nuostatomis bei bendraisiais teisės principais, kasacinio teismo formuojama praktika, siekiant nepažeisti Å¡alių interesų pusiausvyros bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.15 str.), sprendžia, kad priteistinų palÅ«kanų suma sumažinta pagrįstai.

Nesutikdamas su sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 123,01 Eur palūkanų delspinigius, apeliantas nurodė, kad pradinis kreditorius palūkanų delspinigius skaičiavo remdamasis Vartojimo kredito sutartimi Nr. 06-103723-GV, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, jog reikalavimas dėl palūkanų delspinigių priteisimo yra nepagrįstas, yra neteisėtas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 yra konstatavęs, jog, remdamasis CK 6.73 str. 2 d. nuostatomis, teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nebaigtinis, pavyzdžiui, Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, Å¡alių statusÄ , t.y. į tai, ar Å¡alys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).Nustatyta, jog pateiktu ieÅ¡kiniu UAB „Gelvora“ reikalavo priteisti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ Ä¯vykdyti prievolę pavėluotÄ dienÄ â€“ 246,41 Eur ir 123,01 Eur palÅ«kanų delspinigius, skaičiuojamus nuo nesumokėtų palÅ«kanų.

Atsižvelgiant į tai, kad reikalaujama delspinigių suma yra didelė, ir apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl delspinigių sumažinimo, bei į tai, kad ieškovui jau yra priteistos 8,5 procentų ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurių suma beveik lygi skolos sumai, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog ieškovo reikalavimas priteisti dar ir palūkanų delspinigius yra nepagrįstas ir pažeidžia atsakovo, kaip vartotojo, interesus.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundÄ atmeta kaip nepagrįstÄ , palikdamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ nepakeistÄ .Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes Å¡ios iÅ¡laidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetÄ priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,n u t a r ė: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                              Tatjana Žukauskienė