7bddee6b-15f2-4af4-9c24-93bbc5ef52a4 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-106-354/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17079-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.9.2; 1.2.3.4.3; 2.4.6.1. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 26 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R.

S., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Lino Vitkaus apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir perduotas Ž.

S. atsakomybei pagal laidavimÄ 1 metams 6 mėnesiams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu bei 71 straipsniu, R. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio (1 000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. S. Å iaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 132 straipsnio 3 dalį atleistas BK 40 straipsnio pagrindu už tai, kad dirbdamas UAB „H.

B.“ mechaniku-Å¡altkalviu, pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tai yra pažeidė UAB „H. B.“ generalinio direktoriaus 2017 m. birželio 16 d. įsakymu patvirtintos Darbų saugos ir sveikatos instrukcijos darbuotojui, dirbančiam Å¡akiniais krautuvais, Nr. 16, 5.6, 5.14 ir 5.42 punktų reikalavimus: „5.6 Ä®jungti variklį galima tik tada, kai vairuotojas įsitikinęs, kad pavarų perjungimo rankena pastatyta į neutraliÄ padėtį ir įjungtas rankinis stabdis“, „5.14 Draudžiama palikti krautuvÄ be priežiÅ«ros su veikiančiu varikliu.

Darbo pertraukos metu darbuotojas privalo sustabdyti krautuvÄ lygioje aikÅ¡telėje, iÅ¡jungti variklį, iÅ¡traukti raktelį ir įjungti rankinį stabdį. Reikia pasirÅ«pinti, kad paÅ¡aliniai asmenys negalėtų pasinaudoti krautuvu“, „5.42 Draudžiama iÅ¡lipti iÅ¡ krautuvo paliekant užvedimo spynelėje raktÄ â€œ, ir taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, tai yra 2019 m. balandžio 25 d. 9 val. 10 min UAB „H. B.“ mezgimo cecho patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vairuodamas autokrautuvÄ â€žNissan 15“, atbuline eiga privažiavęs prie sienos, sustojęs ir iÅ¡lipdamas iÅ¡ autokrautuvo, neperjungė judėjimo krypties svirties iÅ¡ atbulinės eigos į neutraliÄ padėtį, neįjungė stovėjimo stabdžio, neiÅ¡traukė raktelio, dėl to, lipant iÅ¡ autokrautuvo per deÅ¡inę pusę, jam netyčia užmynus akseleratoriaus pedalÄ , autokrautuvas staigiai pajudėjo atbuline kryptimi ir traumavo tarp autokrautuvo ir ričių nuvyniojimo sienos buvusį R.

B., kuriam buvo padaryti šie sužalojimai: daugybiniai kaukolės kaulų ir stuburo kaklinės dalies I-II slankstelių lūžiai, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju ir minkštaisiais dangalais bei į galvos smegenų skilvelius, nugaros smegenų dalinis pažeidimas, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujavimas iš nosies ir ausų landų, kairės akies voko poodinė kraujosruva, liežuvio kraujosruvos, dėl kurių R. B. įvykio vietoje mirė. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai 2.

Apeliaciniu skundu prokuroras Linas Vitkus praÅ¡o pakeisti 2020 m. sausio 20 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendį ir atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise, teise vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius, nustatant 1 metų terminÄ , jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2.1. Skunde prokuroras pabrėžia, kad ikiteisminio tyrimo metu R. S. nebuvo skirtos kardomosios priemonės, todėl jo teisė vairuoti elektrinius krautuvus nebuvo apribota ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro ar jį atlikusio tyrėjo sprendimu.

SprendimÄ apriboti R. S. teisę vairuoti elektrinius krautuvus priėmė jo darbovietės, UAB „H. B.“, administracija. Net ir nevertinant Å¡ito fakto, kaip turinčio reikÅ¡mės sprendimui skirti baudžiamojo poveikio priemonę, draudimÄ naudotis specialia teise realiai atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės teisė vairuoti elektrinius krautuvus buvo apribota apie devynis mėnesius, t. y. nuo 2019 m. balandžio, tuo tarpu prokuroras prašė apriboti R. S. teisę vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius vienų metų terminui, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytam minimaliam baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laikotarpiui, todėl teismo vertinimas, kad paskyrus atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise ir R.

S. realiai apriboti teisę vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius vienų metų ir devynių mėnesių laikotarpiui – trumpesniam laikotarpiui nei baudžiamojo įstatymo numatyto baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis – bus pažeisti proporcingumo bei teisingumo principai, laikytinas nepagrįstu ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių kontekste. 2.2. Be to, skunde nurodoma, jog apribojant R. S. teisę vairuoti elektrinius krautuvus darbovietės UAB „H. B.“ administracijos, o ne ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir jį kontroliavusio prokuroro ar jį atlikusio ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimu, paskiriant R.

S. kardomÄ jÄ priemonę, nėra visa apimtimi realiai uždraudžiama R. S. vairuoti elektrinius krautuvus, o Å¡i teisė tik apribojama, kadangi UAB „H. B.“ neturi kompetencijos uždrausti jos darbuotojui vairuoti elektrinį krautuvÄ , analogiÅ¡kai kaip asmens darbovietė neturėtų teisės uždrausti asmeniui vairuoti transporto priemonę. Pastebima, jog UAB „H. B.“ turi teisę tik apriboti asmens dirbamÄ darbÄ pačioje darbovietėje, R. S. pakeitus darbÄ , jis bÅ«tų turėjęs teisę vairuoti elektrinius krautuvus visa apimtimi, kadangi UAB „H.

B.“ administracijos draudimai neturi poveikio asmens teisėms, tik pačios įmonės darbo tvarkai, taigi darbovietės administracijos paskirtas asmens specialios teisės apribojimas neturi tokio paties pobÅ«džio griežtumo apribojimo, kokie yra taikomi tiek paskyrus asmeniui kardomÄ jÄ priemonę, tiek paskyrus asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudžiančiÄ jam vairuoti elektrinį krautuvÄ ar vežimėlį. Prokuroro vertinimu, nėra pagrįstas teismo vertinimas, kad nuo 2019 m. balandžio mėn. R.

S. buvo realiai uždrausta vairuoti elektrinius krautuvus bei vežimėlius. Be to, nurodoma ir tai, kad skiriasi ir tokio galimo specialios teisės apribojimo tikslai – apribojus specialiÄ teisę prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no sprendimu, tokio sprendimo tikslai yra tapatÅ«s Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsnyje numatytai kardomųjų priemonių paskirčiai, tuo tarpu darbdavys skiria draudimÄ darbuotojui naudotis specialia teise vykdydamas savo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnyje numatytÄ pareigÄ užtikrinti darbo tvarkÄ , sudarant saugias ir nekenksmingas darbuotojų sveikatai darbo sÄ lygas. 2.3.

Prokuroro vertinimu, sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo R. S. itin svarbi aplinkybė yra tai, kad, nors R. S. ilgÄ laikÄ (apie 15 metų, t. y. nuo darbo UAB „H. B.“ pradžios 2005 m.) dirbo mechaniku-Å¡altkalviu, į jo pareigybės apraÅ¡ymÄ Ä¯Ä—jo darbai, atliekami vairuojant elektrinį krautuvÄ , jis buvo supažindintas su elektrinio krautuvo saugaus valdymo instrukcija, tačiau įvykio dienÄ saugaus elektrinio krautuvo valdymo instrukcijos punktų nesilaikė, jo padaryti pažeidimai sudarė bÅ«tinas sÄ lygas, kurios leido įvykti nelaimingam atsitikimui darbe, kurio metu žuvo R.

B.. Daroma iÅ¡vada, kad dėl R. S. darbovietėje galiojančių saugos reikalavimų nesilaikymo kilo nepataisomi padariniai – žuvo UAB „H. B.“ darbuotojas R. B., todėl, prokuroro vertinimu, negalima teigti, kad dėl R. S. veiksmų kilus nepataisomiems padariniams ir asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės naudojantis specialiÄ ja teise padarius nusikalstamÄ veikÄ , kurios metu žuvo žmogus, paskyrus vienų metų t. y. minimalų baudžiamajame įstatyme numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminÄ , atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teisės bÅ«tų suvaržytos neproporcingai padarytai nusikalstamai veikai ir jos metu kilusiems padariniams ar toks baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neatitiktų teisingumo principo. 2.4.

Prokuroras skunde nurodo ir tai, kad teismas savo sprendimÄ neskirti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo poveikio priemonės motyvavo ir tuo, kad R. S. teigė, jog padarė iÅ¡vadas dėl nelaimingo atsitikimo ir pakartotinai susipažino su atitinkamais reikalavimais vairuojant elektrinius krautuvus, tačiau, remiantis R. S. parodymais teisiamajame posėdyje, R. S. nurodė įvykio metu buvęs tinkamai instruktuotas dėl to, kaip reikia saugiai dirbti su elektriniu krautuvu, instrukcijÄ jis buvo perskaitęs detaliai, apie tai, kaip reikia saugiai dirbti su elektriniais krautuvais ir panaÅ¡ia technika, darbovietėje yra supažindinama periodiÅ¡kai.

Nepaisant šių nustatytų aplinkybių, detalus susipažinimas su įmonėje galiojančiais saugumo reikalavimais neturėjo jokios įtakos tam, kad kilo nelaimingas atsitikimas, todėl, prokuroro vertinimu, papildomas darbuotojo supažindinimas su įmonėje galiojančiais saugumo reikalavimais neleidžia padaryti išvados, kad neskyrus atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo poveikio priemonės bus tinkamai užkirstas kelias panašiems nelaimingiems atsitikimams nutikti ir ateityje, o baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neproporcingai ir neteisėtai apribos R.

S. teises. 2.5. Pažymima ir tai, kad R. S. įmonėje UAB „H. B.“ dirba mechaniku-Å¡altkalviu ir elektrinių krautuvų bei vežimėlių vairavimas užima tik dalį jo pareigybės apraÅ¡ymo. Nors pats R. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad elektrinių krautuvų ir vežimėlių vairavimas sudaro apie 30% jo darbo ir turi reikÅ¡mės jam iÅ¡mokamam atlyginimui, tačiau yra visiÅ¡kai įmanoma atriboti jo atliekamas pareigas ir dirbamÄ darbÄ nuo apribojimo vairuoti elektrinį krautuvÄ , kadangi jo darbovietės administracijos sprendimu tai buvo daroma apie 9 mėn., t. y. nuo 2019 m. balandžio mėn. Prokuroras pastebi, kad laikinas teisės naudotis specialia teise apribojimas turėtų esminės reikÅ¡mės atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės atlyginimo sumažėjimui, tačiau tai nėra priežastis, dėl kurios tokia baudžiamojo poveikio priemonė taptų negalima, nepagrįsta ar neteisėta.

Be to, nepagrįsta bÅ«tų teigti, kad, bÅ«damas mechanikas-Å¡altkalvis su apie 15 metų darbo patirtimi, į kurio darbo pareigybės apraÅ¡ymÄ tik iÅ¡ dalies įeina darbas elektriniais krautuvais ir vežimėliais, R. S., jam uždraudus dirbti elektriniais krautuvais ir vežimėliais, negalėtų dirbti jokio kito darbo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad R. S. toliau sėkmingai dirbo savo darbovietėje apie 9 mėn. nuo to laiko, kai jam UAB „H. B.“ administracijos sprendimu buvo apribotas darbas, neleidžiant jam dirbti su elektriniais krautuvais ir vežimėliais, todėl nėra jokios priežasties teigti, kad paskyrus R.

S. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždraudus jam naudotis specialia teise, kuria naudodamasis jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės neteks darbo ir nebegalės dirbti pagal specializacijÄ ir įsidarbinti. Å iuo atžvilgiu svarbu ir tai, kad skiriant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę teismas nelaiko net ir atvejų, kai darbas, kurio dirbti netenkama galimybė uždraudus asmeniui naudotis specialia teise, yra vienintelis darbas, kurį asmuo gali dirbti, ir tuo pagrindu netaikyti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės tam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011, 2K-207-139/2016). 2.6.

Prokuroro vertinimu, teismo nurodyta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, jog R. S. elgesys anksčiau yra kėlęs pavojų kitų įmonės darbuotojų sveikatai ar gyvybei, kaip argumentas, kodėl teismas laiko minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimÄ netikslingu, yra nepakankamai iÅ¡samus, kad bÅ«tų galima teigti, jog teismas motyvuotai ir iÅ¡samiai pagrindė savo motyvus dėl tokio savo prerogatyvos taikymo, kadangi vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę uždrausti naudotis specialia teise, teismas atsižvelgia ne vien į nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens asmenybę, bet ir į objektyviai dėl nusikalstamos veikos kilusius padarinius, Å¡ių padarinių kilimo priežastis ir mechanizmÄ , kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitus baudžiamosios bylos duomenis.

TokiÄ iÅ¡vadÄ , patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-100-648/2019, 2K-25-489/2017, 2K-7-144-628/2018), todėl vien duomenų, kad R. S. elgesys anksčiau bÅ«tų kėlęs pavojų kitų įmonės darbuotojų sveikatai ar gyvybei, nebuvimas neturėtų bÅ«ti lemiamas faktorius vertinant ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumÄ . 2.7. Apibendrinant nurodoma, kad R. S. įvykio metu buvus supažindintam su įstaigoje taikomomis saugumo valdant elektrinius krautuvus taisyklėmis, tačiau tam neturėjus jokios įtakos nelaimingo atsitikimo prevencijai, manytina, kad yra bÅ«tina bent minimaliam periodui uždrausti R.

S. valdyti elektrinius krautuvus ir vežimėlius, manant, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė turės efektyvesnį prevencinį poveikį ateityje ir padarys teigiamÄ poveikį nusikaltusiam asmeniui. Prokuroro vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė yra bÅ«tina nusikalstamos veikos prevenciniams tikslams pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise ir netinkamas naudojimasis specialia teise buvo bÅ«tinoji sÄ lyga nelaimingam atsitikimui kilti.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltininkui naudojantis jo specialia teise, nėra jokių Å¡velnesnių priemonių, kuriomis bÅ«tų galima pasiekti tų pačių proceso tikslų kaip uždraudžiant R. S. naudotis specialia teise vienų metų laikotarpiui. Prokuroro teigimu, įvertinant tai, kad dėl R. S. neatsargių veiksmų kilo nepataisomi padariniai – UAB „H. B.“ darbuotojo R. B. mirtis, manytina, kad minimalus baudžiamajame įstatyme numatytas specialios teisės apribojimo terminas nebus pernelyg apribojanti atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės teises priemonė, vertinant jÄ sistemiÅ¡kai su siekiu paveikti dėl neatsargumo gyvybę atėmusį asmenį, jį pataisyti ir paveikti, kad Å¡is laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei siekiant užtikrinti tinkamÄ teisingumo principo įgyvendinimÄ ir panaÅ¡ių nelaimingų atsitikimų prevencijÄ ateityje.

3. Apygardos teismo posėdyje prokuroras prašė skundÄ tenkinti, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 4. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro L. Vitkaus apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijami kaltės, nusikaltimo kvalifikavimo klausimai, todėl jie plačiau neaptariami ir nevertinami. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu neskirti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė teisingai ir pagrįstai nusprendė R. S. neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius. 6.1. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69/2006).

Be to, vienas iÅ¡ bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Tai suponuoja pareigÄ teismui skirti tokiÄ bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam bÅ«tų pagrįsti bei įgyvendinami. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ , teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-427/2011).

Pažymėtina ir tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. IÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis, nuosprendis, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ .

Be to, įstatyme teismui paliekama diskrecijos teisė parinkti tinkamiausias baudžiamojo poveikio priemones, jų skaičių bei dydį arba apskritai tokių priemonių neskirti. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). 6.2.

Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Nagrinėjamu atveju R. S. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 132 straipsnio 3 dalyje, įvykdė naudodamasis specialia teise vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius. Taigi, formalus pagrindas taikyti BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo priemonę R.

S. yra. Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, vien formalaus pagrindo taikyti R. S. BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę nepakanka, nes atsižvelgiat į byloje esamų aplinkybių visumÄ , minėtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas Å¡iuo atveju bÅ«tų neproporcinga priemonė, prieÅ¡tarautų teisingumo principo įgyvendinimui ir iÅ¡ esmės reikÅ¡tų tik R. S. nubaudimÄ , nors pastarasis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. tuo pačiu ir nuo bausmės. 6.3.

Pritartina prokuroro argumentams, kad dėl R. S. padarytų teisės aktų specialiųjų elgesio taisyklių pažeidimų, naudojantis specialia teise vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius, kilo patys sunkiausi ir neatstatomi padariniai – R. B. mirtis. Vis dėlto, sprendžiant dėl konkrečių baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo, negalima itin sureikšminti tik kilusius padarinius, visiškai neatsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamos, individualizuotos baudžiamojo poveikio priemonės parinkimui, kaip tai teisingai padarė apylinkės teismas.

Pastebėtina, kad R. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , vien jau tai rodo daug mažesnį asmens pavojingumÄ , bei parodo iÅ¡reikÅ¡tÄ teismo pasitikėjimÄ asmeniu, kad pastarasis daugiau nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl ir pagrindo apriboti R. S. galimybę dirbti elektriniais krautuvais ir vežimėliais, manant, kad jis daugiau nenusikals, nėra. Be to, apylinkės teismo sprendimo atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės neginčija ir pats prokuroras, tai taip pat rodo, kad net ir prokuroras mano, jog R.

S. daugiau nenusikals, todėl prokuroro praÅ¡ymas uždrausti R. S. vienus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius, laikytinas neproporcingu. 6.4. Atkreiptinas prokuroro dėmesys, kad sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo, skyrimo, termino nustatymo, visų pirma yra vertinamos tokios pačios aplinkybės, kaip ir skiriant bausmę, t. y. aplinkybės, nurodytas BK 54 straipsnyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad R. S. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , nusikalto bÅ«damas neteistas (3 t., b. l. 117; 4 t., b. l. 26), per 5 metus tik kartÄ baustas administracine tvarka už leistino greičio virÅ¡ijimÄ , administracinį nurodymÄ yra įvykdęs (3 t., b. l. 118; 4 t., b. l. 25), yra dirbantis, vedęs, apylinkės teismas pagrįstai nustatė R.

S. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, R. S. UAB „H. B.“ dirba nuo 2005 m. (3 t., b. l. 119), tais pačiais metais jam suteikta teisė dirbti elektrinių krautuvų ir vežimėlių vairuotoju (2 t., b. l. 193–194), duomenų, kad R. S. anksčiau (iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo) bÅ«tų pažeidęs elektrinių krautuvų ir vežimėlių taisyklių reikalavimus ir tai bÅ«tų sukėlę pavojų kitiems asmenims, nėra.

Taigi, nurodytos aplinkybės itin teigiamai apibÅ«dina R. S. ir rodo maÅ¾Ä jo pavojingumÄ . Aplinkybę, jog pagrindo skirti prokuroro praÅ¡omÄ baudžiamojo poveikio priemonę nėra, patvirtina ir tai, jog R. S. apylinkės teisme pripažino, kad iÅ¡vadas dėl savo elgesio padarė, be to, dar kartÄ iÅ¡samiai susipažino su atitinkamais reikalavimais vairuojant elektrinius krautuvus. Atsižvelgtina ir į tai, jog darbe po įvykio, t. y. 2019 m. balandžio 25 d., administracija R. S. uždraudė vairuoti elektrinius krautuvus iki tol, kol bus baigta nagrinėti Å¡i baudžiamoji byla, todėl faktiÅ¡kai R.

S. Å¡ia teise jau nesinaudoja beveik visus metus, t. y. beveik visÄ prokuroro praÅ¡omÄ teisės naudotis specialia teise vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius uždraudimo laikotarpį. Esant Å¡ioms aplinkybėms pritartina apylinkės teismo argumentas, kad R. S. jau ilgÄ laiko tarpÄ faktiÅ¡kai nesinaudojant teise vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius, tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas praėjus jau beveik metams laiko po įvykio nebeatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.

Pastebėtina ir tai, kad, siekiant užtikrinti ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ , R. S. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta viena baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuri, apygardos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju yra pakankama. 6.5. Teisėjų kolegijos nuomone, prokuroro praÅ¡ymas R. S. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius vienų metų terminui bei skunde pateikiama skundžiamo nuosprendžio kritika dėl minėtos priemonės netaikymo neatitinka paties valstybinio kaltintojo pozicijos viso proceso metu, nes R.

S. nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė 2019 m. balandžio 25 d., tačiau ikiteisminio tyrimo metu R. S. nebuvo paskirta BPK 1341 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (to nepadarė patys ikiteisminio tyrimo subjektai), Å¡ios kardomosios priemonės taikymo prokuroras neprašė ir bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme, Å¡is praÅ¡ymas buvo pateiktas tik prokuroro baigiamosios kalbos metu (4 t., b. l. 124). Apeliaciniame skunde nėra nurodoma, kodėl Å¡iuo atveju pasikeitė prokuroro pozicija, buvusi iki pat teisminio bylos nagrinėjimo apylinkės teisme pabaigos, ir kodėl bÅ«tent dabar reiktų R.

S. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius vienus metus, nors pats prokuroras iÅ¡ esmės viso proceso metu tokios bÅ«tinybės nematė ir neįžvelgė jokio R. S. pavojingumo toliau dirbant įmonėje, kurioje ir įvyko įvykis. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų, kad R. S. pavojingumas nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo momento bÅ«tų padidėjęs ir dėl to bÅ«tent dabar reiktų taikyti prokuroro praÅ¡omÄ baudžiamojo poveikio priemonę, be to, ir pats prokuroras skunde tokių aplinkybių nepateikia.

Minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos siekiant asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir pan. Å iuo atveju pati R. S. darbovietės administracija yra uždraudusi R. S. naudotis minėta specialia teise, toks draudimas formaliu teisiniu požiÅ«riu neprilygsta skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės apimčiai, tačiau vertinant tai, kad R. S. viso proceso metu dirbo tik UAB „H. B.“, duomenų, kad R. S. dirbtų ir kitose darbovietėse, kuriose bÅ«tų reikalinga teisė vairuoti elektrinius krautuvus ir vežimėlius, nėra, taip pat nėra duomenų, kad R.

S. ketintų nutraukti darbo santykius su UAB „H. B.“. Taigi, minėtas draudimas Å¡iuo atveju yra pakankamas siekiant asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo. 6.6. Skunde prokuroras nurodo gausiÄ kasacinio teismo praktikÄ , tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagrindo vadovautis nurodoma kasacinio teismo praktika nėra, nes visos skunde nurodomos kasacinio teismo bylų faktinės aplinkybės ir spręsti teisės taikymo klausimai nėra analogiÅ¡ki arba bent panaÅ¡Å«s į nagrinėjamu atveju esamas aplinkybes, kadangi skunde nurodomos bylos yra susijusios su nusikalstamų veikų transporto eismo saugumui padarymu, visais atvejais kaltinamieji buvo nuteisti, o ne atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir visais atvejais buvo sprendžiamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo klausimas.

Pastebėtina ir tai, kad prokuroro pateikiami skundo argumentai dėl R. S. galimybės dirbti paskyrus pastarajam baudžiamojo poveikio priemonę yra bendro pobÅ«džio, faktiÅ¡kai nesusiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ir skundžiamo nuosprendžio argumentais. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo, kaip vienÄ iÅ¡ argumentų nurodė, kad R. S. „tokios teisės turėjimas <...> svarbus vykdant darbines funkcijas“, apie tai, jog R.

S. netektų darbo ar negalėtų kitur įsidarbinti, apylinkės teismas neakcentavo. 6.7. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neskirdamas R. S. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų ir proporcingumo principo reikalavimų. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Lino Vitkaus apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Raimundas Jurgaitis Zigmas Kavaliauskas Nijolė Matuzevičienė